Pievys - Versijų istorija

Algirdas: /* Pakrantės */

2021-01-01T18:14:45Z

Pakrantės

← Ankstesnė versija		21:14, 1 sausio 2021 versija
21 eilutė:		21 eilutė:
	Pievio žemupyje ūksminguose, lapuočiais apaugusiuose krantuose didelė žolinių augalų įvairovė. Upelio salpoje yra nemažai atvirų, sausų ir apysausių pievų, prisiglaudusių daugiausia prie vagos vingių. Neretai per upelį permesti rastiniai tilteliai ir liepteliai, o vagoje pasitaiko stambių akmenų, pakrantėje apnuogintų stambių medžių šaknų. Visa tai daro Pievio kraštovaizdį labai patrauklų, o atviros pievos ir liepteliai - lengvai prienamą. Akį patraukia įvairiaspalvės, žemos, atviros pievos ir medynuose prie vagos sužėlę jonpaparčiai, vagoje žydinčios griovenės, purienos, šlaituose augantys ąžuolai. Šioje gamtinėje teritorijoje auga nemažai retų, saugomų bei apyrečių augalų rūšių. Tai [[miškinė varnalėša]], kuri įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, [[baltijinė gegūnė]], kuri auga Pievio salpinėse pievose, [[vyriškoji gegužraibė]], nedidelėmis grupelėmis aptinkama krantų natūraliose pievose.		Pievio žemupyje ūksminguose, lapuočiais apaugusiuose krantuose didelė žolinių augalų įvairovė. Upelio salpoje yra nemažai atvirų, sausų ir apysausių pievų, prisiglaudusių daugiausia prie vagos vingių. Neretai per upelį permesti rastiniai tilteliai ir liepteliai, o vagoje pasitaiko stambių akmenų, pakrantėje apnuogintų stambių medžių šaknų. Visa tai daro Pievio kraštovaizdį labai patrauklų, o atviros pievos ir liepteliai - lengvai prienamą. Akį patraukia įvairiaspalvės, žemos, atviros pievos ir medynuose prie vagos sužėlę jonpaparčiai, vagoje žydinčios griovenės, purienos, šlaituose augantys ąžuolai. Šioje gamtinėje teritorijoje auga nemažai retų, saugomų bei apyrečių augalų rūšių. Tai [[miškinė varnalėša]], kuri įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, [[baltijinė gegūnė]], kuri auga Pievio salpinėse pievose, [[vyriškoji gegužraibė]], nedidelėmis grupelėmis aptinkama krantų natūraliose pievose.

	Pievupis minimas 1545 m. liepos 27 d. Livonijos ordino magistro Hermano Hasenkampo paskirtų įgaliotinių Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų patikros ataskaitoje <ref>[http://www.if.vu.lt/files/LIS%20serveris/LietuvosIstorijosStudijosNo27.pdf]</ref>.		Pievupis minimas 1545 m. liepos 27 d. Livonijos ordino magistro Hermano Hasenkampo paskirtų įgaliotinių Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų patikros ataskaitoje <ref>[http://www.if.vu.lt/files/LIS%20serveris/LietuvosIstorijosStudijosNo27.pdf]</ref>. Taip pat minimas 1568 metais Biržinėnų tijūnijos inventoriuje <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 47. </ref>.

	== Literatūra ==		== Literatūra ==
	<small>		<small>

Algirdas 17:45, 28 liepos 2012

2012-07-28T17:45:34Z

← Ankstesnė versija		20:45, 28 liepos 2012 versija
21 eilutė:		21 eilutė:
	Pievio žemupyje ūksminguose, lapuočiais apaugusiuose krantuose didelė žolinių augalų įvairovė. Upelio salpoje yra nemažai atvirų, sausų ir apysausių pievų, prisiglaudusių daugiausia prie vagos vingių. Neretai per upelį permesti rastiniai tilteliai ir liepteliai, o vagoje pasitaiko stambių akmenų, pakrantėje apnuogintų stambių medžių šaknų. Visa tai daro Pievio kraštovaizdį labai patrauklų, o atviros pievos ir liepteliai - lengvai prienamą. Akį patraukia įvairiaspalvės, žemos, atviros pievos ir medynuose prie vagos sužėlę jonpaparčiai, vagoje žydinčios griovenės, purienos, šlaituose augantys ąžuolai. Šioje gamtinėje teritorijoje auga nemažai retų, saugomų bei apyrečių augalų rūšių. Tai [[miškinė varnalėša]], kuri įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, [[baltijinė gegūnė]], kuri auga Pievio salpinėse pievose, [[vyriškoji gegužraibė]], nedidelėmis grupelėmis aptinkama krantų natūraliose pievose.		Pievio žemupyje ūksminguose, lapuočiais apaugusiuose krantuose didelė žolinių augalų įvairovė. Upelio salpoje yra nemažai atvirų, sausų ir apysausių pievų, prisiglaudusių daugiausia prie vagos vingių. Neretai per upelį permesti rastiniai tilteliai ir liepteliai, o vagoje pasitaiko stambių akmenų, pakrantėje apnuogintų stambių medžių šaknų. Visa tai daro Pievio kraštovaizdį labai patrauklų, o atviros pievos ir liepteliai - lengvai prienamą. Akį patraukia įvairiaspalvės, žemos, atviros pievos ir medynuose prie vagos sužėlę jonpaparčiai, vagoje žydinčios griovenės, purienos, šlaituose augantys ąžuolai. Šioje gamtinėje teritorijoje auga nemažai retų, saugomų bei apyrečių augalų rūšių. Tai [[miškinė varnalėša]], kuri įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, [[baltijinė gegūnė]], kuri auga Pievio salpinėse pievose, [[vyriškoji gegužraibė]], nedidelėmis grupelėmis aptinkama krantų natūraliose pievose.

			Pievupis minimas 1545 m. liepos 27 d. Livonijos ordino magistro Hermano Hasenkampo paskirtų įgaliotinių Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų patikros ataskaitoje <ref>[http://www.if.vu.lt/files/LIS%20serveris/LietuvosIstorijosStudijosNo27.pdf]</ref>.
	== Literatūra ==		== Literatūra ==
	<small>		<small>
28 eilutė:		29 eilutė:
	</small>		</small>

			{{reflist}}
	== Nuorodos ==		== Nuorodos ==
	* [http://lt.wikipedia.org/wiki/Pievys Vikipedija], Pievys: tekstas su nuotr.		* [http://lt.wikipedia.org/wiki/Pievys Vikipedija], Pievys: tekstas su nuotr.

	[[kategorija: upės]]		[[kategorija: upės]]

78.58.116.97 14:52, 8 birželio 2010

2010-06-08T14:52:46Z

← Ankstesnė versija		17:52, 8 birželio 2010 versija
14 eilutė:		14 eilutė:
	'''PIEVYS''', '''Pievupis''', upė Telšių raj. ir [[Tirkšlių seniūnija\|Tirkšlių]] bei [[Viekšnių seniūnija\|Viekšnių seniūnijose]], [[Venta\|Ventos]] kairysis intakas.		'''PIEVYS''', '''Pievupis''', upė Telšių raj. ir [[Tirkšlių seniūnija\|Tirkšlių]] bei [[Viekšnių seniūnija\|Viekšnių seniūnijose]], [[Venta\|Ventos]] kairysis intakas.

	Prasideda ~~Balėnėlio ež.,~~ Mitkaičių apylinkėse, 20 km į pietryčius nuo [[Mažeikiai\|Mažeikių]]. Vid. nuolydis 312 cm/km. Iš pradžių teka į rytus palei Medaus girią, kerta Tirkšlių-Nevarėnų ir Pievėnų-Mitkaičių vieškelius, ties [[Pievėnai\|Pievėnais]] pasuka į šiaurės rytus pro Pievėnų, [[Stočkai\|Stočkų]], [[Meškeliai\|Meškelių]], [[Žibikai\|Žibikų]], [[Lėlaičiai\|Lėlaičių]] k., kerta Pievėnų-Kapėnų ir Viekšnių-Užlieknės kelius ir Lėlaičių kaimo teritorijoje įteka į Ventą, 216,2 km nuo jos žiočių. Santakos altitudė 52,7 m. Krantai neaukšti, apaugę įvairiais medžiais ir krūmais.		Prasideda Mitkaičių apylinkėse (Telšių raj.), 20 km į pietryčius nuo [[Mažeikiai\|Mažeikių]]. Vid. nuolydis 312 cm/km. Iš pradžių teka į rytus palei Medaus girią, kerta Tirkšlių-Nevarėnų ir Pievėnų-Mitkaičių vieškelius, ties [[Pievėnai\|Pievėnais]] pasuka į šiaurės rytus pro Pievėnų, [[Stočkai\|Stočkų]], [[Meškeliai\|Meškelių]], [[Žibikai\|Žibikų]], [[Lėlaičiai\|Lėlaičių]] k., kerta Pievėnų-Kapėnų ir Viekšnių-Užlieknės kelius ir Lėlaičių kaimo teritorijoje įteka į Ventą, 216,2 km nuo jos žiočių. Santakos altitudė 52,7 m. Krantai neaukšti, apaugę įvairiais medžiais ir krūmais.

	Turi deš. intaką [[Starkupis\|Starkupį]] (ilgis 5,1 km, baseino plotas 11,6 kv. km), įtekantį 15,8 km nuo žiočių. 7 km nuo žiočių, ties Žibikais, yra 11 ha dydžio [[Žibikų tvenkinys]] (nuo 1974 m.). Stočkų k. buvo vandens malūnas, kuris per karą sudegė. Kitas tvenkinys yra žemupyje, Lėlaičių kaimo teritorijoje (žr. [[Lėlaičių tvenkinys]]).		Turi deš. intaką [[Starkupis\|Starkupį]] (ilgis 5,1 km, baseino plotas 11,6 kv. km), įtekantį 15,8 km nuo žiočių. 7 km nuo žiočių, ties Žibikais, yra 11 ha dydžio [[Žibikų tvenkinys]] (nuo 1974 m.). Stočkų k. buvo vandens malūnas, kuris per karą sudegė. Kitas tvenkinys yra žemupyje, Lėlaičių kaimo teritorijoje (žr. [[Lėlaičių tvenkinys]]).

Algirdas 17:42, 23 gruodžio 2007

2007-12-23T17:42:21Z

Naujas puslapis

{{upė
|foto = Pievys. MKE.jpg
|size =
|pavad = {{PAGENAME}}
|ilgis = 20,4
|nuolydis = 64
|debitas = žiotyse 0,54
|baseino_plotas = 68
|istakos = [[Balėnėlis|Balėnėlio ež.]]
|ziotys = [[Venta]]
|kodas = 30010970
|}}

'''PIEVYS''', '''Pievupis''', upė Telšių raj. ir [[Tirkšlių seniūnija|Tirkšlių]] bei [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijose]], [[Venta|Ventos]] kairysis intakas.

Prasideda Balėnėlio ež., Mitkaičių apylinkėse, 20 km į pietryčius nuo [[Mažeikiai|Mažeikių]]. Vid. nuolydis 312 cm/km. Iš pradžių teka į rytus palei Medaus girią, kerta Tirkšlių-Nevarėnų ir Pievėnų-Mitkaičių vieškelius, ties [[Pievėnai|Pievėnais]] pasuka į šiaurės rytus pro Pievėnų, [[Stočkai|Stočkų]], [[Meškeliai|Meškelių]], [[Žibikai|Žibikų]], [[Lėlaičiai|Lėlaičių]] k., kerta Pievėnų-Kapėnų ir Viekšnių-Užlieknės kelius ir Lėlaičių kaimo teritorijoje įteka į Ventą, 216,2 km nuo jos žiočių. Santakos altitudė 52,7 m. Krantai neaukšti, apaugę įvairiais medžiais ir krūmais.

Turi deš. intaką [[Starkupis|Starkupį]] (ilgis 5,1 km, baseino plotas 11,6 kv. km), įtekantį 15,8 km nuo žiočių. 7 km nuo žiočių, ties Žibikais, yra 11 ha dydžio [[Žibikų tvenkinys]] (nuo 1974 m.). Stočkų k. buvo vandens malūnas, kuris per karą sudegė. Kitas tvenkinys yra žemupyje, Lėlaičių kaimo teritorijoje (žr. [[Lėlaičių tvenkinys]]).

== Pakrantės ==
Pievio žemupyje ūksminguose, lapuočiais apaugusiuose krantuose didelė žolinių augalų įvairovė. Upelio salpoje yra nemažai atvirų, sausų ir apysausių pievų, prisiglaudusių daugiausia prie vagos vingių. Neretai per upelį permesti rastiniai tilteliai ir liepteliai, o vagoje pasitaiko stambių akmenų, pakrantėje apnuogintų stambių medžių šaknų. Visa tai daro Pievio kraštovaizdį labai patrauklų, o atviros pievos ir liepteliai - lengvai prienamą. Akį patraukia įvairiaspalvės, žemos, atviros pievos ir medynuose prie vagos sužėlę jonpaparčiai, vagoje žydinčios griovenės, purienos, šlaituose augantys ąžuolai. Šioje gamtinėje teritorijoje auga nemažai retų, saugomų bei apyrečių augalų rūšių. Tai [[miškinė varnalėša]], kuri įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, [[baltijinė gegūnė]], kuri auga Pievio salpinėse pievose, [[vyriškoji gegužraibė]], nedidelėmis grupelėmis aptinkama krantų natūraliose pievose.

== Literatūra ==
<small>
* Lietuvos upių kadastras. - Vilnius, 1959. - D. I. - P. 122.
* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1969. - T. 36. - P. 448.
* Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilniu. - T. 3. - P. 373.
</small>

== Nuorodos ==
* [http://lt.wikipedia.org/wiki/Pievys Vikipedija], Pievys: tekstas su nuotr.

[[kategorija: upės]]