https://mke.lt/index.php?action=history&feed=atom&title=Paprastoji_gervuog%C4%97 2026-05-27T20:06:26Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.45.1 https://mke.lt/index.php?title=Paprastoji_gervuog%C4%97&diff=26103&oldid=prev 2009-11-17T14:56:03Z

<p></p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>{{augalai | {{PAGENAME}} |Paprastoji gervuoge.MKE.JPG|{{PAGENAME}} (&#039;&#039;Rubus caesius&#039;&#039;)}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Erškėtiečiai |Rosales}}<br /> {{Taxobox famille |Erškėtiniai | Rosaceae}}<br /> {{Taxobox genre |Gervuogė |Rubus}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Rubus caesius|L.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> &#039;&#039;&#039;PAPRASTOJI GERVUOGĖ&#039;&#039;&#039; (&#039;&#039;Rubis caesius&#039;&#039;), [[erškėtiniai|erškėtinių]] (&#039;&#039;Rosaceae&#039;&#039;) šeimos daugiametis augalas.<br /> <br /> Apie 60 cm aukščio krūmas. Stiebai dvimečiai, statūs arba šliaužiantys, iki 3 metrų ir ilgesni, apvalūs, su trumpais, tankiais dygliais, o jauni stiebai apaugę su pilkai melsvomis apnašomis. Lapai dažniausiai trilapiai, stambiai dantytais kraštais, abipus šviesiai žali, kiek plaukuoti. Žiedai stambūs, balti, sukrauti skėtiškose kekėse. Žydi gegužės - birželio mėn. Vaisius - juodai mėlynos spalvos kaulavaisis. Arba vaisiai (uogos) sutelktiniai, tamsiai mėlyni, beveik juodi, su melsvu apnašu, rūgštūs, prinokę atsiskiria drauge su žiedsosčiu. Pirmieji vaisiai prinoksta liepos mėn. Dauginasi sėklomis ir įsišaknijančiais stiebais. <br /> <br /> == Vaistinės savybės ir panaudojimas==<br /> <br /> Žiedai išskiria nemažai nektaro, todėl noriai lankomi bičių. Vaisiai valgomi. Juose yra 2,8-4,2% cukrų, 0,8% pektinų, 1,6-3,0%, organinių rūgščių, vitaminų. Medicinoje vartojami gervuogės lapai ir vaisiai. Lapai skinami vasaros pradžioje, krūmui žydint, džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje. Uogos renkamos, kai prisirpsta. Surinktos paskleidžiamos plonu sluoksniu ir vytinamos atvirame ore, saulėje. Po to džiovinamos džiovykloje 50-60°C temperatūroje. Prisirpusios uogos skatina žarnyno peristaltiką, todėl vartojamos kaip silpnas vidurius paleidžiantis vaistas. O neprisirpusios uogos vidurius kietina. Džiovintų uogų nuoviro geriama organizmui stiprinti, nervams raminti. Lapų užpilas ir nuoviras skatina prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą, todėl vartojami nuo karščiavimo, šlapimo takų uždegimo. Dėl lapų nuoviro sutraukiančių savybių jo geriama nuo skrandžio, žarnyno kraujavimų. Jis gaminamas taip: 2 valgomieji šaukštai susmulkintos žaliavos užpilami 200 ml vandens ir 30-40 min. virinama ant lėtos ugnies. 15 min. leidžiama nusistoti, pripilamas išgaravęs vandens kiekis, nukošiama. Geriama po 1-3 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną. Užplikytų lapų kompresais galima gydyti pūlines žaizdas. Iš gervuogių uogų gaminamos uogienės, džemai, vynas, sultys, valgomos ir šviežios. Uogas lesa paukščiai. Šie peri ir slepiasi tankiuose gervuogių sąžalynuose. Išvesta daug kultūrinių veislių. Kai kurios jų be dyglių labai derlingos. <br /> <br /> Medicinoje vartojami vaisių ir lapų preparatai. Jie reguliuoja žarnyno veiklą ir stiprina organizmą, ypač vyresnių žmonių. Džiovintų vaisių arbata skatina prakaitavimą. <br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> <br /> Auga upių pakrantėse, pamiškėse, pakelėse, šlaituose, drėgnuose lapuočių ir mišriuose miškuose. Sudaro tankius sąžalynus.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 116. ISBN 9986-767-02-1.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija:Erškėtiniai]]</div>

212.59.17.5