Pagardė - Versijų istorija

Algirdas 16:21, 13 spalio 2016

2016-10-13T16:21:30Z

← Ankstesnė versija		19:21, 13 spalio 2016 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	foto = Pagarde.MKE.2009-07-28.jpg\|		foto = Pagarde.MKE.2009-07-28.jpg\|
	size = 260px\|		size = 260px\|
	pavad = Koplytstulpis sodyboje Pagardės k.\|		pavad = Koplytstulpis sodyboje Pagardės k. Buvęs J. Kaktavičiaus mokyklos pastatas\|
	seniunija = Sedos\|		seniunija = Sedos\|
	gyv = 115\|		gyv = 115\|

Algirdas 16:20, 13 spalio 2016

2016-10-13T16:20:46Z

← Ankstesnė versija		19:20, 13 spalio 2016 versija
18 eilutė:		18 eilutė:
	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	1253 m. minimas Gardės ar Gardų kaimas, prijungtas prie Pagardės k. Buvo likęs senas, apgriautas Gardės dvaro pastatas. Apie 1,5 km į pietvakarius nuo Sedos buvo Ožkarėžių (Vožkarėžių) kaimas, kuris taip pat prijungtas prie Pagardės k. Pagardės kaimo žemės priklausė grafui Pliateriui. Vėliau jas nusipirkęs dvaro ūkvedis ar prievaizdas D,Arcevilis. Pastarojo anūkas atsiėmęs dvariuką ir apie 130 ha žemės. Dalį tos žemės jis jau pardavęs vietos gyventojams, vietoj dalies žemės pasiėmęs miško, kurį irgi pardavęs.		1253 m. minimas Gardės ar Gardų kaimas, prijungtas prie Pagardės k. Buvo likęs senas, apgriautas Gardės dvaro pastatas. Apie 1,5 km į pietvakarius nuo Sedos buvo Ožkarėžių (Vožkarėžių) kaimas, kuris taip pat prijungtas prie Pagardės k. Pagardės kaimo žemės priklausė grafui Pliateriui. Vėliau jas nusipirkęs dvaro ūkvedis ar prievaizdas D,Arcevilis. Pastarojo anūkas atsiėmęs dvariuką ir apie 130 ha žemės. Dalį tos žemės jis jau pardavęs vietos gyventojams, vietoj dalies žemės pasiėmęs miško, kurį irgi pardavęs.

			Kaime veikė pradinė mokykla. Ji buvo įkurta J. Kaktavičiaus pastate, kuris šiuo metu priklauso Gintautui Griškėnui. J. Kaktavičius mokyklą statė specialiai kaip atskirą pastatą, nes jo gyvenamas namas ir tvartai buvo atskirai. Pastatas nebuvo didelis (apie 90 kv.m.), jame mokydavosi net 60 vaikų, buvo kambarėlis ir virtuvė mokytojui gyventi. Dirbo vienas mokytojas - dvi klasės ateidavo iš ryto, kitos dvi - po pietų. Pamokos prasidėdavo 9 valandą. Mokyklą lankė ne tik Pagardės, bet ir Degučių, Užbradumės kaimų vaikai. Pas Katavičius dirbo mokytojai: Raudonis, Petras Degenis, Eugenija Lesytė, Danutė Tubelytė, Šliogeris. Po to mokykla 1955-1969 metais veikė pas Videikas. Kai mokykla veikė ir pas Žukauskus, vedėju abiem mokyklom buvo Tūzas. Mokyklos pastate kartu gyveno ir Videikos. Pats pastatas buvo dviejų galų. Mokyklai buvo skirta viena klasė ir koridorius, kur buvo galima pasidėti batus, stovėjo geriamas vanduo. Mokytojomis dirbo: Janina Daukantaitė, Jadvyga Kunsmonienė, Stefanija Žilevičienė. Mokytoja J. Daukantaitė organizavo šokių būrelį, mokė patiems pasidaryti žaislų ir jais žaisti, organizavo ekskursiją į Renavo dvarą. Mokykla yra veikusi ir pas Žukauskus. Pastatas melioracijus metu buvo nugriautas. Šalia pastato buvo įrengtas bandymų sklypas, sporto aikštelė. Paskutiniaisiais metais mokėsi apie 20 mokinių. Mokiniams buvo skirta viena klasė ir mokytojo kambarys, kur buvo laikomos mokymo priemonės. Dar buvo koridorėlis. Mokytojai buvo: Šliogeris, Tūzas, Petras Degenis, Emilija Virkšaitė <ref>Jūratė Medeikytė. Pagardės kaimo mokyklos // Santarvė. - 2016. - Spal. 13. - Nr. 116. - P. 4. </ref>.

	Kaime yra kapinynas, vadinamas Pagardės kapinėmis (AV 665)<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - P. 263.</ref><ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 259.</ref>. Yra nedidelėje kalvelėje, užimančioje 0,06 ha. Kapinės apaugusios lapuočiais ir spygliuočiais medžiais. Stovi vienas medinis kryžius, koplytėlė su metaliniu kryželiu. Dar vienas medinis kryžius nuvirtęs. Yra metalinis kryžius, pritvirtintas ant akmeninio pagrindo, kuriame užrašyta: „Amžina / ATILSI DUOK DIEVE /TĖVŲ IR BOČIŲ/VĖLĖMS/Apylinkės/TIKINTIEJI 1957”. Pietų pusėje yra iškasta 4 m ilgio ir 1,5 pločio duobė, siekianti apie 0,6 m gylio.<ref>Šverebas P. Kn.: Seda. - V., 1997. - P. 298</ref>.		Kaime yra kapinynas, vadinamas Pagardės kapinėmis (AV 665)<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - P. 263.</ref><ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 259.</ref>. Yra nedidelėje kalvelėje, užimančioje 0,06 ha. Kapinės apaugusios lapuočiais ir spygliuočiais medžiais. Stovi vienas medinis kryžius, koplytėlė su metaliniu kryželiu. Dar vienas medinis kryžius nuvirtęs. Yra metalinis kryžius, pritvirtintas ant akmeninio pagrindo, kuriame užrašyta: „Amžina / ATILSI DUOK DIEVE /TĖVŲ IR BOČIŲ/VĖLĖMS/Apylinkės/TIKINTIEJI 1957”. Pietų pusėje yra iškasta 4 m ilgio ir 1,5 pločio duobė, siekianti apie 0,6 m gylio.<ref>Šverebas P. Kn.: Seda. - V., 1997. - P. 298</ref>.

78.58.116.97 17:40, 6 sausio 2011

2011-01-06T17:40:59Z

← Ankstesnė versija		20:40, 6 sausio 2011 versija
14 eilutė:		14 eilutė:

	== Gyventojai ==		== Gyventojai ==
	Gyventojų skaičius: 1902 m. Pagardės užusienyje - 13, kaime - 134 gyv., 1923 m. - 29 sodybos, 161 gyv., 1959 - 303, 1970 m. - 255 gyv., 1973 m. - 77 kiemai, 1979 m. - 144, 1986 m. - 108, 2001 m. - 115 gyv. (55 vyr., 60 mot.), 2007 m. buvo 50 kiemų, apie 100 gyventojų.		Gyventojų skaičius: 1902 m. Pagardės užusienyje - 13, kaime - 134 gyv., 1923 m. - 29 sodybos, 161 gyv., 1959 - 303, 1970 m. - 255 gyv., 1973 m. - 77 kiemai, 1979 m. - 144, 1986 m. - 108, 2001 m. - 115 gyv. (55 vyr., 60 mot.), 2007 m. buvo 50 kiemų, apie 100 gyventojų<ref>Vytautas Malūkas. Pagardės kaimo namuose šeimininkauja moterys // Santarvė. - 2011. - Sausio 6. - Nr. 2. - P. 7-8.</ref>.

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==

78.58.116.97 17:38, 6 sausio 2011

2011-01-06T17:38:59Z

← Ankstesnė versija		20:38, 6 sausio 2011 versija
14 eilutė:		14 eilutė:

	== Gyventojai ==		== Gyventojai ==
	Gyventojų skaičius: 1902 m. Pagardės užusienyje - 13, kaime - 134 gyv., 1923 m. - 29 sodybos, 161 gyv., 1959 - 303, 1970 m. - 255 gyv., 1973 m. - 77 kiemai, 1979 m. - 144, 1986 m. - 108, 2001 m. - 115 gyv. (55 vyr., 60 mot.).		Gyventojų skaičius: 1902 m. Pagardės užusienyje - 13, kaime - 134 gyv., 1923 m. - 29 sodybos, 161 gyv., 1959 - 303, 1970 m. - 255 gyv., 1973 m. - 77 kiemai, 1979 m. - 144, 1986 m. - 108, 2001 m. - 115 gyv. (55 vyr., 60 mot.), 2007 m. buvo 50 kiemų, apie 100 gyventojų.

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==

78.58.46.114: /* Mikrotoponiminiai vietovardžiai */

2009-09-04T20:23:20Z

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Naujas puslapis

{{kaimai|
pavadinimas = Pagardė|
foto = Pagarde.MKE.2009-07-28.jpg|
size = 260px|
pavad = Koplytstulpis sodyboje Pagardės k.|
seniunija = Sedos|
gyv = 115|
koor = |
alt = |
|}}
[[Vaizdas:Pagardes dvaras.MKE.2009-07-28.jpg|thumb|right|260px|Pagardės dvaras]]

'''PAGARDĖ''', kaimas [[Sedos seniūnija|Sedos seniūnijoje]], 3 km į pietvakarius nuo Sedos, prie Mažeikių-Sedos-Plungės kelio. Per kaimą teka [[Varduva]] ir jos intakas [[Vaidenis]]. Šiaurėje ribojasi su [[Kalnijos|Kalnijų]] k., vakaruose yra Jautkintinio miškas.

== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1902 m. Pagardės užusienyje - 13, kaime - 134 gyv., 1923 m. - 29 sodybos, 161 gyv., 1959 - 303, 1970 m. - 255 gyv., 1973 m. - 77 kiemai, 1979 m. - 144, 1986 m. - 108, 2001 m. - 115 gyv. (55 vyr., 60 mot.).

== Istorinės žinios ==
1253 m. minimas Gardės ar Gardų kaimas, prijungtas prie Pagardės k. Buvo likęs senas, apgriautas Gardės dvaro pastatas. Apie 1,5 km į pietvakarius nuo Sedos buvo Ožkarėžių (Vožkarėžių) kaimas, kuris taip pat prijungtas prie Pagardės k. Pagardės kaimo žemės priklausė grafui Pliateriui. Vėliau jas nusipirkęs dvaro ūkvedis ar prievaizdas D,Arcevilis. Pastarojo anūkas atsiėmęs dvariuką ir apie 130 ha žemės. Dalį tos žemės jis jau pardavęs vietos gyventojams, vietoj dalies žemės pasiėmęs miško, kurį irgi pardavęs.

Kaime yra kapinynas, vadinamas Pagardės kapinėmis (AV 665)<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - P. 263.</ref><ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 259.</ref>. Yra nedidelėje kalvelėje, užimančioje 0,06 ha. Kapinės apaugusios lapuočiais ir spygliuočiais medžiais. Stovi vienas medinis kryžius, koplytėlė su metaliniu kryželiu. Dar vienas medinis kryžius nuvirtęs. Yra metalinis kryžius, pritvirtintas ant akmeninio pagrindo, kuriame užrašyta: „Amžina / ATILSI DUOK DIEVE /TĖVŲ IR BOČIŲ/VĖLĖMS/Apylinkės/TIKINTIEJI 1957”. Pietų pusėje yra iškasta 4 m ilgio ir 1,5 pločio duobė, siekianti apie 0,6 m gylio.<ref>Šverebas P. Kn.: Seda. - V., 1997. - P. 298</ref>.

Dar vienos kapinaitės yra šiaurinėje dalyje, menkoje kalvelėje, apaugusioje žole. Užima 0,04 ha plotą. Vietinių gyventojų vadinamos Vokitkapiu <ref>Šverebas P. Kn.: Seda. - V., 1997. - P. 298.</ref>.

Pagardės k. gyveno drožėjas ir meno mylėtojas Juozas Valiuška, kuris savo sodyboje pastatė briedį ir dramblį; pastarasis vėliau buvo aprašytas ir įėjo į krašto istoriją kaip didžiausias Lietuvos dramblys. Pastatytas prie tvenkinio, ant dirbtinės kalvelės, kartkartėmis karštą vasaros dieną iš straublio išpučia fontaną vandens<ref>Ališauskaitė R. Pagardės kaimo dramblys // Būdas žemičių. - 2003. - Liepos 2. - Nr. 77.</ref>. Antanas Sparnauskas 6 ha plote augina žilvyčio vyteles.

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
* Paganyklis - buvęs kaimas, prijungtas prie Pagardės k.
* [[Veršeglynis]] - miškas.
* Vokytkapis - senkapiai Pagardes k., 0,5 km nuo Sedos (buv. Paganyklės kaimas). Aplinkui apartas. Dydis 15 x 10 m.

{{reflist}}
[[Kategorija: Sedos seniūnijos kaimai]]