Ona Bagnickaitė - Versijų istorija

Algirdas 16:40, 22 kovo 2017

2017-03-22T16:40:45Z

← Ankstesnė versija		19:40, 22 kovo 2017 versija
13 eilutė:		13 eilutė:
	* Aleksandravičiūtė - Navickienė Z. Pūgai siaučiant // Vienybė. - 1994. - Kovo 16, 19.		* Aleksandravičiūtė - Navickienė Z. Pūgai siaučiant // Vienybė. - 1994. - Kovo 16, 19.
	* Sruogienė V. Pamirštoji pionierė // Vienybė. - 1996. - Liep. 5, 10, 13, 17, 20, 24. Kerys B. * Dar apie Santeklių dvarą // Vienybė. - 1996. - Liep. 31.		* Sruogienė V. Pamirštoji pionierė // Vienybė. - 1996. - Liep. 5, 10, 13, 17, 20, 24. Kerys B. * Dar apie Santeklių dvarą // Vienybė. - 1996. - Liep. 31.
			* Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.
	</small>		</small>

	[[Kategorija: Liaudies menininkai]]		[[Kategorija: Liaudies menininkai]]

MKE-Robotas: MKE-Robotas pervadino puslapį Bagnickaitė Ona į Ona Bagnickaitė: vp

2013-11-30T20:41:48Z

MKE-Robotas pervadino puslapį Bagnickaitė Ona į Ona Bagnickaitė: vp

← Ankstesnė versija	23:41, 30 lapkričio 2013 versija
(Jokio skirtumo)

Algirdas 17:50, 22 kovo 2012

2012-03-22T17:50:01Z

← Ankstesnė versija		20:50, 22 kovo 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''BAGNICKAITĖ ONA, ROMUALDO''' (g. 1875 m. - m. 1941 m. Sibire, Altajaus krašte), audėja, [[~~Santekliai~~\|Santeklių]] ~~dvaro~~ paveldėtoja. Apie 1885 m. tapo Santeklių dvaro savininkės [[Gružauskaitė Teklė\|Teklės Gružauskaitės]] globotine. Namuose buvo mokoma lenkų ir prancūzų kalbų bei literatūros, skambinti fortepijonu, piešti ir bendravimo dalykų. Vėliau buvo išsiųsta į kulinarijos kurus Lenkijoje.		'''BAGNICKAITĖ ONA, ROMUALDO''' (g. 1875 m. - m. 1941 m. Sibire, Altajaus krašte), audėja, [[Santeklių dvaras\|Santeklių dvaro]] paveldėtoja. Apie 1885 m. tapo Santeklių dvaro savininkės [[Gružauskaitė Teklė\|Teklės Gružauskaitės]] globotine. Namuose buvo mokoma lenkų ir prancūzų kalbų bei literatūros, skambinti fortepijonu, piešti ir bendravimo dalykų. Vėliau buvo išsiųsta į kulinarijos kurus Lenkijoje.

	1906 –1907 m. įstojo į Varšuvos meno mokyklos profesoriaus K.Stabrovskio klasę, kur mokėsi kartu su M.K.Čiurlioniu<ref>Janina Sribaliutė. Krašto pažinimas - prisilietimas prie savosios istorijos // Santarvė. - 2012. - Kov. 22. - Nr. 34. Priedas: Mūsų kraštas. - Nr. 1. - P. 3.</ref>. Vėliau studijavo tapybą Paryžiuje. Grįžusi iš Paryžiaus, ėmė tapyti, Santekliuose buvo iškabinusi keletą impresionistinių paveikslų, tačiau vietos šviesuomenės buvo išjuokta. Todėl tapyti metė ir 1915-1917 m. mokėsi Naugarduke, buvusio savo Varšuvos laikų mokytojo K.Strabrovskio dailiojo audimo mokykloje. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir Santekliuose įkūrė audimo dirbtuvę. Ji tapo garsi audėja, su savo darbais 1928 –1930 m. dalyvaudavo žemės ūkio parodose Šiauliuose, Kaune. Dideliais jos dirbtuvių kilimais bei sunkiomis užuolaidomis, išmargintomis didelėmis tulpėmis ar lelijomis, buvo papuošti ne tik tuometinio Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro namai, bet ir daugelis Lietuvos atstovybių užsienyje. Bagnickaitė buvo pirmoji, pritaikiusi Vakaruose vartojamą gobelenų techniką, drąsiai komponuodama perkėlė iš priejuosčių ir juostų raštus, juos bent dešimteriopai padidindama. Ji laikoma gobeleno audimo pradininke Lietuvoje.		1906 –1907 m. įstojo į Varšuvos meno mokyklos profesoriaus K.Stabrovskio klasę, kur mokėsi kartu su M.K.Čiurlioniu<ref>Janina Sribaliutė. Krašto pažinimas - prisilietimas prie savosios istorijos // Santarvė. - 2012. - Kov. 22. - Nr. 34. Priedas: Mūsų kraštas. - Nr. 1. - P. 3.</ref>. Vėliau studijavo tapybą Paryžiuje. Grįžusi iš Paryžiaus, ėmė tapyti, Santekliuose buvo iškabinusi keletą impresionistinių paveikslų, tačiau vietos šviesuomenės buvo išjuokta. Todėl tapyti metė ir 1915-1917 m. mokėsi Naugarduke, buvusio savo Varšuvos laikų mokytojo K.Strabrovskio dailiojo audimo mokykloje. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir Santekliuose įkūrė audimo dirbtuvę. Ji tapo garsi audėja, su savo darbais 1928 –1930 m. dalyvaudavo žemės ūkio parodose Šiauliuose, Kaune. Dideliais jos dirbtuvių kilimais bei sunkiomis užuolaidomis, išmargintomis didelėmis tulpėmis ar lelijomis, buvo papuošti ne tik tuometinio Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro namai, bet ir daugelis Lietuvos atstovybių užsienyje. Bagnickaitė buvo pirmoji, pritaikiusi Vakaruose vartojamą gobelenų techniką, drąsiai komponuodama perkėlė iš priejuosčių ir juostų raštus, juos bent dešimteriopai padidindama. Ji laikoma gobeleno audimo pradininke Lietuvoje.

Algirdas 17:44, 22 kovo 2012

2012-03-22T17:44:51Z

← Ankstesnė versija		20:44, 22 kovo 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''BAGNICKAITĖ ONA, ROMUALDO''' (g. 1875 m. - m. 1941 m. Sibire, Altajaus krašte), audėja, [[Santekliai\|Santeklių]] dvaro paveldėtoja. Apie 1885 m. tapo Santeklių dvaro savininkės [[Gružauskaitė Teklė\|Teklės Gružauskaitės]] globotine. Namuose buvo mokoma lenkų ir prancūzų kalbų bei literatūros, skambinti fortepijonu, piešti ir bendravimo dalykų. Vėliau buvo išsiųsta į kulinarijos kurus Lenkijoje.		'''BAGNICKAITĖ ONA, ROMUALDO''' (g. 1875 m. - m. 1941 m. Sibire, Altajaus krašte), audėja, [[Santekliai\|Santeklių]] dvaro paveldėtoja. Apie 1885 m. tapo Santeklių dvaro savininkės [[Gružauskaitė Teklė\|Teklės Gružauskaitės]] globotine. Namuose buvo mokoma lenkų ir prancūzų kalbų bei literatūros, skambinti fortepijonu, piešti ir bendravimo dalykų. Vėliau buvo išsiųsta į kulinarijos kurus Lenkijoje.

	1906 –1907 m. įstojo į Varšuvos meno mokyklos profesoriaus K.Stabrovskio klasę, kur mokėsi kartu su M.K.Čiurlioniu<ref>Janina Sribaliutė. Krašto pažinimas - prisilietimas prie savosios istorijos // Santarvė. - 2012. - Kov. 22. - Nr. 34. Priedas: Mūsų kraštas. - Nr. 1. - P. 3.</ref>. Vėliau studijavo tapybą Paryžiuje. Grįžusi iš Paryžiaus, ėmė tapyti, Santekliuose buvo iškabinusi keletą impresionistinių paveikslų, tačiau vietos šviesuomenės buvo išjuokta. Todėl tapyti metė ir 1915-1917 m. mokėsi Naugarduke, buvusio savo Varšuvos laikų mokytojo K.Strabrovskio dailiojo audimo mokykloje. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir Santekliuose įkūrė audimo dirbtuvę. Ji tapo garsi audėja, su savo darbais 1928 –1930 m. dalyvaudavo žemės ūkio parodose Šiauliuose, Kaune. Dideliais jos dirbtuvių kilimais bei sunkiomis užuolaidomis, išmargintomis didelėmis tulpėmis ar lelijomis, buvo papuošti ne tik tuometinio Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro namai, bet ir daugelis Lietuvos atstovybių užsienyje. Bagnickaitė buvo pirmoji, pritaikiusi Vakaruose vartojamą gobelenų techniką, drąsiai komponuodama perkėlė iš priejuosčių ir juostų raštus, juos bent dešimteriopai padidindama.		1906 –1907 m. įstojo į Varšuvos meno mokyklos profesoriaus K.Stabrovskio klasę, kur mokėsi kartu su M.K.Čiurlioniu<ref>Janina Sribaliutė. Krašto pažinimas - prisilietimas prie savosios istorijos // Santarvė. - 2012. - Kov. 22. - Nr. 34. Priedas: Mūsų kraštas. - Nr. 1. - P. 3.</ref>. Vėliau studijavo tapybą Paryžiuje. Grįžusi iš Paryžiaus, ėmė tapyti, Santekliuose buvo iškabinusi keletą impresionistinių paveikslų, tačiau vietos šviesuomenės buvo išjuokta. Todėl tapyti metė ir 1915-1917 m. mokėsi Naugarduke, buvusio savo Varšuvos laikų mokytojo K.Strabrovskio dailiojo audimo mokykloje. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir Santekliuose įkūrė audimo dirbtuvę. Ji tapo garsi audėja, su savo darbais 1928 –1930 m. dalyvaudavo žemės ūkio parodose Šiauliuose, Kaune. Dideliais jos dirbtuvių kilimais bei sunkiomis užuolaidomis, išmargintomis didelėmis tulpėmis ar lelijomis, buvo papuošti ne tik tuometinio Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro namai, bet ir daugelis Lietuvos atstovybių užsienyje. Bagnickaitė buvo pirmoji, pritaikiusi Vakaruose vartojamą gobelenų techniką, drąsiai komponuodama perkėlė iš priejuosčių ir juostų raštus, juos bent dešimteriopai padidindama. Ji laikoma gobeleno audimo pradininke Lietuvoje.

	Santeklių dvare ji turėjo iš Paryžiaus parsivežtą japoniškų graviūrų kolekciją, kurioje buvo beveik visų garsiausių Edo epochos dailininkų darbų: Ando Hiroshigės, Utagawos Kunisados, Torii Kiyonagos, Katsukawos Shunsen, Katsushikos Hokusai, Keisai Eisen, Kikugavos Eizan. 1940 metais, nacionalizavus dvarų turtus, 21 graviūra iš Santeklių buvo perduota Šiaulių „Aušros“ muziejui. Tris Suzuki Harunobu raižinius O.Bagnickaitė dar 3 dešimtmetyje buvo dovanojusi Vandai ir Baliui Sruogoms (jie dabar puošia B.Sruogos memorialinį namą − muziejų).		Santeklių dvare ji turėjo iš Paryžiaus parsivežtą japoniškų graviūrų kolekciją, kurioje buvo beveik visų garsiausių Edo epochos dailininkų darbų: Ando Hiroshigės, Utagawos Kunisados, Torii Kiyonagos, Katsukawos Shunsen, Katsushikos Hokusai, Keisai Eisen, Kikugavos Eizan. 1940 metais, nacionalizavus dvarų turtus, 21 graviūra iš Santeklių buvo perduota Šiaulių „Aušros“ muziejui. Tris Suzuki Harunobu raižinius O.Bagnickaitė dar 3 dešimtmetyje buvo dovanojusi Vandai ir Baliui Sruogoms (jie dabar puošia B.Sruogos memorialinį namą − muziejų).

Algirdas 17:42, 22 kovo 2012

2012-03-22T17:42:51Z

← Ankstesnė versija		20:42, 22 kovo 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''BAGNICKAITĖ ONA, ROMUALDO''' (g. 1875 m. - m. 1941 m. Sibire, Altajaus krašte), audėja, [[Santekliai\|Santeklių]] dvaro paveldėtoja. Apie 1885 m. tapo Santeklių dvaro savininkės [[Gružauskaitė Teklė\|Teklės Gružauskaitės]] globotine. Namuose buvo mokoma lenkų ir prancūzų kalbų bei literatūros, skambinti fortepijonu, piešti ir bendravimo dalykų. Vėliau buvo išsiųsta į kulinarijos kurus Lenkijoje.		'''BAGNICKAITĖ ONA, ROMUALDO''' (g. 1875 m. - m. 1941 m. Sibire, Altajaus krašte), audėja, [[Santekliai\|Santeklių]] dvaro paveldėtoja. Apie 1885 m. tapo Santeklių dvaro savininkės [[Gružauskaitė Teklė\|Teklės Gružauskaitės]] globotine. Namuose buvo mokoma lenkų ir prancūzų kalbų bei literatūros, skambinti fortepijonu, piešti ir bendravimo dalykų. Vėliau buvo išsiųsta į kulinarijos kurus Lenkijoje.

	1906 –1907 m. įstojo į Varšuvos meno mokyklos profesoriaus K.Stabrovskio klasę, ~~vėliau~~ studijavo tapybą Paryžiuje. Grįžusi iš Paryžiaus, ėmė tapyti, Santekliuose buvo iškabinusi keletą impresionistinių paveikslų, tačiau vietos šviesuomenės buvo išjuokta. Todėl tapyti metė ir 1915-1917 m. mokėsi Naugarduke, buvusio savo Varšuvos laikų mokytojo K.Strabrovskio dailiojo audimo mokykloje. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir Santekliuose įkūrė audimo dirbtuvę. Ji tapo garsi audėja, su savo darbais 1928 –1930 m. dalyvaudavo žemės ūkio parodose Šiauliuose, Kaune. Dideliais jos dirbtuvių kilimais bei sunkiomis užuolaidomis, išmargintomis didelėmis tulpėmis ar lelijomis, buvo papuošti ne tik tuometinio Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro namai, bet ir daugelis Lietuvos atstovybių užsienyje. Bagnickaitė buvo pirmoji, pritaikiusi Vakaruose vartojamą gobelenų techniką, drąsiai komponuodama perkėlė iš priejuosčių ir juostų raštus, juos bent dešimteriopai padidindama.		1906 –1907 m. įstojo į Varšuvos meno mokyklos profesoriaus K.Stabrovskio klasę, kur mokėsi kartu su M.K.Čiurlioniu<ref>Janina Sribaliutė. Krašto pažinimas - prisilietimas prie savosios istorijos // Santarvė. - 2012. - Kov. 22. - Nr. 34. Priedas: Mūsų kraštas. - Nr. 1. - P. 3.</ref>. Vėliau studijavo tapybą Paryžiuje. Grįžusi iš Paryžiaus, ėmė tapyti, Santekliuose buvo iškabinusi keletą impresionistinių paveikslų, tačiau vietos šviesuomenės buvo išjuokta. Todėl tapyti metė ir 1915-1917 m. mokėsi Naugarduke, buvusio savo Varšuvos laikų mokytojo K.Strabrovskio dailiojo audimo mokykloje. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir Santekliuose įkūrė audimo dirbtuvę. Ji tapo garsi audėja, su savo darbais 1928 –1930 m. dalyvaudavo žemės ūkio parodose Šiauliuose, Kaune. Dideliais jos dirbtuvių kilimais bei sunkiomis užuolaidomis, išmargintomis didelėmis tulpėmis ar lelijomis, buvo papuošti ne tik tuometinio Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro namai, bet ir daugelis Lietuvos atstovybių užsienyje. Bagnickaitė buvo pirmoji, pritaikiusi Vakaruose vartojamą gobelenų techniką, drąsiai komponuodama perkėlė iš priejuosčių ir juostų raštus, juos bent dešimteriopai padidindama.

	Santeklių dvare ji turėjo iš Paryžiaus parsivežtą japoniškų graviūrų kolekciją, kurioje buvo beveik visų garsiausių Edo epochos dailininkų darbų: Ando Hiroshigės, Utagawos Kunisados, Torii Kiyonagos, Katsukawos Shunsen, Katsushikos Hokusai, Keisai Eisen, Kikugavos Eizan. 1940 metais, nacionalizavus dvarų turtus, 21 graviūra iš Santeklių buvo perduota Šiaulių „Aušros“ muziejui. Tris Suzuki Harunobu raižinius O.Bagnickaitė dar 3 dešimtmetyje buvo dovanojusi Vandai ir Baliui Sruogoms (jie dabar puošia B.Sruogos memorialinį namą − muziejų).		Santeklių dvare ji turėjo iš Paryžiaus parsivežtą japoniškų graviūrų kolekciją, kurioje buvo beveik visų garsiausių Edo epochos dailininkų darbų: Ando Hiroshigės, Utagawos Kunisados, Torii Kiyonagos, Katsukawos Shunsen, Katsushikos Hokusai, Keisai Eisen, Kikugavos Eizan. 1940 metais, nacionalizavus dvarų turtus, 21 graviūra iš Santeklių buvo perduota Šiaulių „Aušros“ muziejui. Tris Suzuki Harunobu raižinius O.Bagnickaitė dar 3 dešimtmetyje buvo dovanojusi Vandai ir Baliui Sruogoms (jie dabar puošia B.Sruogos memorialinį namą − muziejų).
7 eilutė:		7 eilutė:
	1941-06-14 ištremta į Sibirą, kur Ogudujaus miestelio (Kalnų altajaus autonominė sritis) ligoninėje mirė.		1941-06-14 ištremta į Sibirą, kur Ogudujaus miestelio (Kalnų altajaus autonominė sritis) ligoninėje mirė.

	~~== Šaltiniai ==~~		{{reflist}}
	<small>		<small>
	* Lietuvos gyventojų genocidas: 1939 - 1941. - V., 1992. - T. 1. - P. 39.		* Lietuvos gyventojų genocidas: 1939 - 1941. - V., 1992. - T. 1. - P. 39.

Algirdas 11:09, 14 rugsėjo 2007

2007-09-14T11:09:22Z

Naujas puslapis

'''BAGNICKAITĖ ONA, ROMUALDO''' (g. 1875 m. - m. 1941 m. Sibire, Altajaus krašte), audėja, [[Santekliai|Santeklių]] dvaro paveldėtoja. Apie 1885 m. tapo Santeklių dvaro savininkės [[Gružauskaitė Teklė|Teklės Gružauskaitės]] globotine. Namuose buvo mokoma lenkų ir prancūzų kalbų bei literatūros, skambinti fortepijonu, piešti ir bendravimo dalykų. Vėliau buvo išsiųsta į kulinarijos kurus Lenkijoje.

1906 –1907 m. įstojo į Varšuvos meno mokyklos profesoriaus K.Stabrovskio klasę, vėliau studijavo tapybą Paryžiuje. Grįžusi iš Paryžiaus, ėmė tapyti, Santekliuose buvo iškabinusi keletą impresionistinių paveikslų, tačiau vietos šviesuomenės buvo išjuokta. Todėl tapyti metė ir 1915-1917 m. mokėsi Naugarduke, buvusio savo Varšuvos laikų mokytojo K.Strabrovskio dailiojo audimo mokykloje. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir Santekliuose įkūrė audimo dirbtuvę. Ji tapo garsi audėja, su savo darbais 1928 –1930 m. dalyvaudavo žemės ūkio parodose Šiauliuose, Kaune. Dideliais jos dirbtuvių kilimais bei sunkiomis užuolaidomis, išmargintomis didelėmis tulpėmis ar lelijomis, buvo papuošti ne tik tuometinio Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro namai, bet ir daugelis Lietuvos atstovybių užsienyje. Bagnickaitė buvo pirmoji, pritaikiusi Vakaruose vartojamą gobelenų techniką, drąsiai komponuodama perkėlė iš priejuosčių ir juostų raštus, juos bent dešimteriopai padidindama.

Santeklių dvare ji turėjo iš Paryžiaus parsivežtą japoniškų graviūrų kolekciją, kurioje buvo beveik visų garsiausių Edo epochos dailininkų darbų: Ando Hiroshigės, Utagawos Kunisados, Torii Kiyonagos, Katsukawos Shunsen, Katsushikos Hokusai, Keisai Eisen, Kikugavos Eizan. 1940 metais, nacionalizavus dvarų turtus, 21 graviūra iš Santeklių buvo perduota Šiaulių „Aušros“ muziejui. Tris Suzuki Harunobu raižinius O.Bagnickaitė dar 3 dešimtmetyje buvo dovanojusi Vandai ir Baliui Sruogoms (jie dabar puošia B.Sruogos memorialinį namą − muziejų).

1941-06-14 ištremta į Sibirą, kur Ogudujaus miestelio (Kalnų altajaus autonominė sritis) ligoninėje mirė.

== Šaltiniai ==
<small>
* Lietuvos gyventojų genocidas: 1939 - 1941. - V., 1992. - T. 1. - P. 39.
* 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.
* Aleksandravičiūtė - Navickienė Z. Pūgai siaučiant // Vienybė. - 1994. - Kovo 16, 19.
* Sruogienė V. Pamirštoji pionierė // Vienybė. - 1996. - Liep. 5, 10, 13, 17, 20, 24. Kerys B. * Dar apie Santeklių dvarą // Vienybė. - 1996. - Liep. 31.
</small>

[[Kategorija: Liaudies menininkai]]