Mažeikių muziejus - Versijų istorija

Algirdas 10:46, 14 vasario 2015

2015-02-14T10:46:30Z

← Ankstesnė versija		13:46, 14 vasario 2015 versija
36 eilutė:		36 eilutė:
	* Ramanauskas V. Mažeikių muziejus per laiko prizmę. - 1998. - Liepos 2. - Nr. 43. - P. 5.		* Ramanauskas V. Mažeikių muziejus per laiko prizmę. - 1998. - Liepos 2. - Nr. 43. - P. 5.
	</small>		</small>
			==Nuorodos==
			* [http://mazeikiumuziejus.lt Mažeikių muziejaus tinklalapis]
	[[Kategorija:Kultūra]]		[[Kategorija:Kultūra]]
	[[Category:Mažeikiai]]		[[Category:Mažeikiai]]

Algirdas: /* Padaliniai */

2015-02-14T10:42:45Z

Padaliniai

← Ankstesnė versija		13:42, 14 vasario 2015 versija
30 eilutė:		30 eilutė:
	* [[Skulptoriaus Broniaus Pundziaus memorialinis muziejus]] [[Pievėnai\|Pievėnuose]]		* [[Skulptoriaus Broniaus Pundziaus memorialinis muziejus]] [[Pievėnai\|Pievėnuose]]
	* [[Viekšnių vaistinės muziejus]]		* [[Viekšnių vaistinės muziejus]]
	* [[Renavo dvaras\|Renavo rūmai]] ir [[Renavo parkas\|parkas]].

	{{reflist}}		{{reflist}}

Algirdas 10:42, 14 vasario 2015

2015-02-14T10:42:09Z

← Ankstesnė versija		13:42, 14 vasario 2015 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus1.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|]]		[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus1.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|]]
	[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2011-12-16.jpg\|thumb\|right\|260px\|Interaktyvi paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“]].		[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2011-12-16.jpg\|thumb\|right\|260px\|Interaktyvi paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“]].
	'''MAŽEIKIŲ MUZIEJUS''' V. Burbos g. Nr. 9. 40 tūkst. eksponatų (1997 m.). Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno eksponatai. Steigėjas - Mažeikių rajono savivaldybė. ~~Direktorė~~ [[Cholodinskienė Adelė\|Adelė Cholodinskienė]] (nuo 1967 m.).		'''MAŽEIKIŲ MUZIEJUS''' V. Burbos g. Nr. 9. 40 tūkst. eksponatų (1997 m.). Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno eksponatai. Steigėjas - Mažeikių rajono savivaldybė. Direktorius Vaidotas Balzeris (nuo 2014 m. liepos mėn., prieš tai - [[Cholodinskienė Adelė\|Adelė Cholodinskienė]] (nuo 1967 m.)).

	== Istorija ==		== Istorija ==

Algirdas 11:41, 26 rugpjūčio 2012

2012-08-26T11:41:54Z

← Ankstesnė versija		14:41, 26 rugpjūčio 2012 versija
13 eilutė:		13 eilutė:
	Nuo 1934 m. Mažeikių „Alkos" muziejui skiriamos patalpos pastatytoje J. Tumo-Vaižganto pradžios mokyklos pastogėje. Čia muziejus išbuvo iki 1944 m., kada vokiečiai pastatą perėmė karo ligoninės reikmėms, o muziejus buvo iškeltas į miesto savivaldybės rūsius. Kraustymo metu dalis eksponatų dingo. Po karo muziejus vėl buvo perkeltas į senąsias patalpas. 1945 m. įrengtos naujos ekspozicijos, fonduose buvo saugoma apie 12 tūkstančių eksponatų. 1946 m. mokytojui Jonui Striškai pradėjus muziejaus atkūrimo darbus buvo išlikę tik apie 20 procentų prieškarinio muziejaus rinkinio. Muziejus buvo atkurtas senosiose patalpose- tuomet jau septynmetės, vėliau aštuonmetės mokyklos pastogėje.		Nuo 1934 m. Mažeikių „Alkos" muziejui skiriamos patalpos pastatytoje J. Tumo-Vaižganto pradžios mokyklos pastogėje. Čia muziejus išbuvo iki 1944 m., kada vokiečiai pastatą perėmė karo ligoninės reikmėms, o muziejus buvo iškeltas į miesto savivaldybės rūsius. Kraustymo metu dalis eksponatų dingo. Po karo muziejus vėl buvo perkeltas į senąsias patalpas. 1945 m. įrengtos naujos ekspozicijos, fonduose buvo saugoma apie 12 tūkstančių eksponatų. 1946 m. mokytojui Jonui Striškai pradėjus muziejaus atkūrimo darbus buvo išlikę tik apie 20 procentų prieškarinio muziejaus rinkinio. Muziejus buvo atkurtas senosiose patalpose- tuomet jau septynmetės, vėliau aštuonmetės mokyklos pastogėje.

	1955 m. užsidegus mokyklos pastatui, sudegė antrasis aukštas ir beveik visi muziejaus eksponatai (jų išliko tik maža dalis). 1958 m. muziejui buvo paskirtos redakcijos patalpos Laisvės ir tuometinės Pergalės (Vasario 16-sios) gatvių kampe. Rajono kultūros darbuotojai pradėjo muziejui rinkti eksponatus. Buvo įrengtos naujos ekspozicijos. Pokario metais muziejuje dirbo P. Striška, F. Maksvytis, J. Ligeikis, A. Gedvilas, B. Vilimas, [[Nagius Juozas\|J. Nagius]], V. Mačiulis. 1968-1988 m. muziejus buvo Telšių „Alkos" filialas, 1988 m. tapo savarankiškas. 1992 m. jam paskirtas Mažeikių vaikų muzikos mokyklos choreografijos skyriaus patalpos. Rekonstravus jas, 1994-02-16 į jas perkeltas ir oficialiai atidarytas. Šiuo metu atidarytos nuolatinės gamtos ir istorijos ekspozicijos, rengiamos parodos, seminarai, susitikimai ir kt.		1955 m. užsidegus mokyklos pastatui, sudegė antrasis aukštas ir beveik visi muziejaus eksponatai (jų išliko tik maža dalis). 1958 m. muziejui buvo paskirtos redakcijos patalpos Laisvės ir tuometinės Pergalės (Vasario 16-sios) gatvių kampe. Rajono kultūros darbuotojai pradėjo muziejui rinkti eksponatus. Buvo įrengtos naujos ekspozicijos. Pokario metais muziejuje dirbo P. Striška, F. Maksvytis, J. Ligeikis, A. Gedvilas, [[Vilimas Bronius\|B. Vilimas]], [[Nagius Juozas\|J. Nagius]], V. Mačiulis. 1968-1988 m. muziejus buvo Telšių „Alkos" filialas, 1988 m. tapo savarankiškas. 1992 m. jam paskirtas Mažeikių vaikų muzikos mokyklos choreografijos skyriaus patalpos. Rekonstravus jas, 1994-02-16 į jas perkeltas ir oficialiai atidarytas. Šiuo metu atidarytos nuolatinės gamtos ir istorijos ekspozicijos, rengiamos parodos, seminarai, susitikimai ir kt.

	2011 m. gruodžio 15 d. muziejuje vyko konferencija, skirta kuršių, žiemgalių ir žemaičių senajai istorijai ir atidaryta interaktyvi paroda. Konferencijoje pranešimus skaitė projekto vadovas ir kuratorius Vilniaus dailės akademijos profesorius daktaras Adomas Butrimas, Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus atstovas Arnis Radins, archeologė dr. Ilona Vaškevičiūtė, archeologijos istorikas dr. Gintautas Zabiela bei archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius, už savo darbus šiemet pelnęs Jono Basanavičiaus premiją. Pristatyme dalyvavo Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martinš Virsis, Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Vilniaus dailės akademijos rektorius Audrius Klimas, žymiausi abiejų šalių kultūros ir meno atstovai, istorikai.		2011 m. gruodžio 15 d. muziejuje vyko konferencija, skirta kuršių, žiemgalių ir žemaičių senajai istorijai ir atidaryta interaktyvi paroda. Konferencijoje pranešimus skaitė projekto vadovas ir kuratorius Vilniaus dailės akademijos profesorius daktaras Adomas Butrimas, Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus atstovas Arnis Radins, archeologė dr. Ilona Vaškevičiūtė, archeologijos istorikas dr. Gintautas Zabiela bei archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius, už savo darbus šiemet pelnęs Jono Basanavičiaus premiją. Pristatyme dalyvavo Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martinš Virsis, Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Vilniaus dailės akademijos rektorius Audrius Klimas, žymiausi abiejų šalių kultūros ir meno atstovai, istorikai.

Rytis: Atmestas 50.112.116.41 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Algirdas versija

2012-05-18T11:35:37Z

Atmestas 50.112.116.41 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Algirdas versija

← Ankstesnė versija		14:35, 18 gegužės 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	~~Geras pastebejimas~~ apie ~~‘dzipines’ podbaies~~. ~~Taig pasirodo miesto dziugliu monstrous SUV isrado sovietai~~ ~~Del RAF latviju~~ buvo ~~tokie mikriuku analogai~~ ir ~~pirmtakai~~, ~~musu seimoje juos vadindavo taksiukais~~. ~~Vaziuodavo gana greitai~~, ~~stodavo paprasius bet kur~~, ~~bet kainavo gana brangiai~~, ar tik ~~ne 50 kapeiku~~ (~~o gal~~ ir 20). ~~Auto/trolei buso bilietas kainavo 4 kapeikas~~. ~~Labai gerai atsimenu~~, ~~kaip noredavau su taksiukais vaziuoti~~. ~~Sedynes budavo nesveikai patogios~~, ~~minkstos~~, ~~bet deja jie daznai budavo pilni~~ ir ~~man vaikui reikdavo ‘ant variklio’ sedeti~~, ~~kuris budavo tarp vairuotojo~~ ir ~~keleivio priekyje~~ (~~dabar kai pagalvoji, koks saugumas~~ ). ~~Jo visai padoriai traukdavo pagal ano laikotarpio standartus~~, ~~ar tik ne del volgos variklio Anyway~~ tai buvo ~~svajoniu masina kazkodel~~. ~~Dar atmintyje isireze pasivaiksciojimas kauno senamiescio vilniaus gatveje~~, ~~kur~~ buvo ~~kazkokia deficitiniu prekiu parduotuve~~, ~~ten~~ buvo ~~latvijos modeliukas~~. ~~Rudas! Ir tevai man jo nenupirko~~. ~~Praktiskai tu metu pravalas~~. ~~Tiesa veliau turejau latvijos modeliuka zalio sudo spalvos~~, ~~samanine~~, ~~siek tiek sviesesne~~. ~~Buvo awesome! Taksiuko vairuotojo darbas svajoniu reitinge tada kotiravosi mazdaug antroje vietoje po tikro taksi vairuotojo~~ (~~nr1~~) ~~ir miesto autobuso~~ (~~nr 36 kaune) vairuotojo~~. ~~Bet gyvenimas susikloste taip~~, ~~kad tokios duonos paragauti neteko~~, ~~betgi labiausiai patiko isvezioti picas! Iki siol tai man labiausiai patikes darbas~~.~~Muziejus atrodo neispudingai~~. ~~Uz rokiskio lenta – 10 balu!~~		[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus. MKE.JPG\|thumb\|right\|260px\|Mažeikių muziejus]]
			[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|Medžioklės trofėjų paroda]]
			[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus1.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|]]
			[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2011-12-16.jpg\|thumb\|right\|260px\|Interaktyvi paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“]].
			'''MAŽEIKIŲ MUZIEJUS''' V. Burbos g. Nr. 9. 40 tūkst. eksponatų (1997 m.). Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno eksponatai. Steigėjas - Mažeikių rajono savivaldybė. Direktorė [[Cholodinskienė Adelė\|Adelė Cholodinskienė]] (nuo 1967 m.).

			== Istorija ==

			Oficiali įkūrimo data yra 1928 m., kada mokytojas [[Ličkūnas Stasys\|Stasys Ličkūnas]] perėmė [[Senovės pažinimo kuopelė\|„Senovės pažinimo kuopelės"]] vadovo pareigas iš [[Pūnis Vladas\|Vlado Pūnio]] ir savo namuose Kankinių gatvėje Nr. 18 viename kambarėlyje patalpino asmeninę senienų kolekciją ir kuopelės „Senovės daiktų rinkinį". Šiame name, kuris stovėjo ties parko teritorija, muziejus išbuvo apie ketverius metus. Muziejus jokių dotacijų iš valdžios negavo,laikėsi vien entuziazmu. St. Ličkūnas muziejui vadovavo iki 1944 m. Jis aplankė visus Mažeikių apskrities archeologijos paminklus,ardomuose senkapiuose vykdė žvalgomuosius tyrimus ir skelbė tuometinėje spaudoje.

			1930 m. išleistas neperiodinis muziejaus leidinys [[Senovė\|"Senovė"]] Nr. 3. Iš tikrųjų išleistas tik vienas numeris, o numeracija pratęsta nuo „Senovės pažinimo kuopelės" leidinio [[Praeitis\|"Praeitis"]], kurio išėjo du numeriai. 1931 - 1935 m. Mažeikių muziejus buvo prisijungęs prie „Žemaičių senovės mėgėjų draugijos „Alka" ir vadinosi Mažeikių "Alkos" muziejus. Šis pavadinimas išliko iki 1948 m. Iš šios draugijos pradėjus gauti dotacijas, muziejus jau galėjo nuomotis patalpas. 1932 m. jis periskėlė į Bažnyčios gatvės pradžioje išnuomotas patalpas. Muziejaus išlaikymui trūko lėšų, todėl 1937 m. etnografijos, archeologijos, liaudies meno rinkiniai buvo parduoti Vytauto didžiojo kultūros muziejui - su sąlyga, kad šie rinkiniai bus ekposnuojami Mažeikiuose.

			Nuo 1934 m. Mažeikių „Alkos" muziejui skiriamos patalpos pastatytoje J. Tumo-Vaižganto pradžios mokyklos pastogėje. Čia muziejus išbuvo iki 1944 m., kada vokiečiai pastatą perėmė karo ligoninės reikmėms, o muziejus buvo iškeltas į miesto savivaldybės rūsius. Kraustymo metu dalis eksponatų dingo. Po karo muziejus vėl buvo perkeltas į senąsias patalpas. 1945 m. įrengtos naujos ekspozicijos, fonduose buvo saugoma apie 12 tūkstančių eksponatų. 1946 m. mokytojui Jonui Striškai pradėjus muziejaus atkūrimo darbus buvo išlikę tik apie 20 procentų prieškarinio muziejaus rinkinio. Muziejus buvo atkurtas senosiose patalpose- tuomet jau septynmetės, vėliau aštuonmetės mokyklos pastogėje.

			1955 m. užsidegus mokyklos pastatui, sudegė antrasis aukštas ir beveik visi muziejaus eksponatai (jų išliko tik maža dalis). 1958 m. muziejui buvo paskirtos redakcijos patalpos Laisvės ir tuometinės Pergalės (Vasario 16-sios) gatvių kampe. Rajono kultūros darbuotojai pradėjo muziejui rinkti eksponatus. Buvo įrengtos naujos ekspozicijos. Pokario metais muziejuje dirbo P. Striška, F. Maksvytis, J. Ligeikis, A. Gedvilas, B. Vilimas, [[Nagius Juozas\|J. Nagius]], V. Mačiulis. 1968-1988 m. muziejus buvo Telšių „Alkos" filialas, 1988 m. tapo savarankiškas. 1992 m. jam paskirtas Mažeikių vaikų muzikos mokyklos choreografijos skyriaus patalpos. Rekonstravus jas, 1994-02-16 į jas perkeltas ir oficialiai atidarytas. Šiuo metu atidarytos nuolatinės gamtos ir istorijos ekspozicijos, rengiamos parodos, seminarai, susitikimai ir kt.

			2011 m. gruodžio 15 d. muziejuje vyko konferencija, skirta kuršių, žiemgalių ir žemaičių senajai istorijai ir atidaryta interaktyvi paroda. Konferencijoje pranešimus skaitė projekto vadovas ir kuratorius Vilniaus dailės akademijos profesorius daktaras Adomas Butrimas, Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus atstovas Arnis Radins, archeologė dr. Ilona Vaškevičiūtė, archeologijos istorikas dr. Gintautas Zabiela bei archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius, už savo darbus šiemet pelnęs Jono Basanavičiaus premiją. Pristatyme dalyvavo Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martinš Virsis, Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Vilniaus dailės akademijos rektorius Audrius Klimas, žymiausi abiejų šalių kultūros ir meno atstovai, istorikai.

			== Mokslinė veikla ==
			Pirmąją archeologinę ekspediciją muziejus surengė 1972 m. Jai vadovavo V. Valatka. Buvo ištirti [[Skėrių senkapiai\|Skėrių]] ir Dimgailių senkapiai bei dalis [[Renavo piliakalnis\|Renavo piliakalnio]]. Senkapyje ištirtas 90 kv. m. plotas ir 33 kapai. Rasta daugiau kaip du šimtai įvairių dirbinių. Kapinyne rastas turinys rodo, kad čia mirę žmonės buvo laidojami jų palikus nedeginant nuo XV a. pabaigos iki XVII a. antrosios pusės. Didžiausią radinių dalį sudarė smulkios monetos. Jos gana įvairios: nuo Aleksandro (1492-1506) denarų iki Kristinos (1632-1654) Rygos šilingų. Ypač reti radiniai - du kišeniniai stikliniai veidrodėliai. Manoma, kad tai pirmieji dirbiniai Lietuvos archeologinėje medžiagoje. Visuose kapuose buvo įdėta dirbinių, nieko bendro neturinčių su mirusiojo įkapėmis. Visi šio kapinyno radiniai ir dokumentinė medžiaga saugoma muziejaus fonduose.

			1973 m. muziejaus darbuotojai kasinėjo Kukių senkapį, esantį [[Varduva\|Varduvos]] kairiajame krante. Kasinėjimų metu rasti XVII-XVIII a. kapai. Šiuose vėlyvuos senkapuose įkapių šalia griaučių buvo nedaug. Kiekvienam mirusiajam prie juosmens ar prie galvos padėdavo peilį. Vieni jų įkalti į kotą, kiti kriauniniai. Kapuose rasta vienas gintarinis verpstukas, geležinė yla, žalvarinis siuvėjo antpirštis. Kasant duobes šiems kapams buvo išardyti senesni - sudegintų mirusiųjų kapai. Beveik visiškai jie suardyti vėliau, ariant lauką. Pagal laidojimo būdą ir dirbinius spėjama, kad šitie sudegintų mirusiųjų kapai yra XII-XIV a. Rasta įvairių dirbinių - bizantiškas mėlyno stiklo karolis, ietgalis su sparneliais, skandinaviškas kalavijo makšties galo apkalas, diržo sagtis, žalvarinė 6,5 cm ilgio žirgo skulptūrėlė. Šitas žirgelis vienintelis Lietuvos archeologinėje medžiagoje. Senkapyje aptiktos ir dvi duobės su V-VI a. dirbinių lobiais, taip pat penkios duobės su degėsiais, akmenimis ir dirbiniais. Manoma, kad jos iškastos apeiginiams tikslams. Ant vienos duobės dugno padėtas geriamasis ragas ir didoka žalvarinė įvija. Šiauriniame krašte buvo kasamas Kukių gyvenvietės kultūrinis sluoksnis. Jame rasta sveika akinė segė, įtveriamasis akmeninis kirvukas, titnaginė strėlė ir titnago gabaliukas su retušuotu kraštu. Visi šio senkapio radiniai saugomi muziejuje <ref>Cholodinskienė A. Archeologiniai radiniai - Mažeikių muziejuje // santarvė. - 1990. - Balandžio 12. - Nr. 43. - P. 3. </ref>.

			== Kolekcijos, rinkiniai, dovanos ==
			Muziejaus dailės fondas nuolat papildomas kraštiečių, kitų menininkų, dailininkų kūrybos darbais. Tai [[Kontrimas Česlovas\|Česlovo Kontrimo]], Vlado Lisaičio, Juozo Bagdono, [[Dargis Alfonsas\|Alfonso Dargio]] tapyba, grafika, akvarelės, ekslibrisai. Į muzijų taip pat patenka emigrantų palikimas. Irma Jančevskytė muziejui dovanojo gydytojo [[Burba Vladas\|Vlado Burbos]] archyvą ir asmeninius daiktus, Pranė Švažienė - rašytojo [[Nagys Henrikas\|Henriko Nagio]] šeimos fotonuotraukas ir laiškus, Austėja Veličkaitė-Kubilienė - Mažeikių burmistro Veličkos asmeninius daiktus, Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė - aliejinės pastelės ciklą „Kvedlinburgo paukštė", Genė Jacėnaitė - didžiulę savo keramikos darbų kolekciją (apie 300 vnt.), Bronė Rušinaitė-Šarkienė - savo tėvo liaudies meistro [[Rušinas Juozas\|Juozo Rušino]] medžio drožinius, Eugenija Pukevičiūtė-Sprogienė - savo tėvo, pirmojo Mažeikių bažnyčios vargonininko, bažnytinio choro vadovo [[Pukevičius Karolis\|Karolio Pukevičiaus]] archyvą (221 egz. spaudos leidinių, istorinių nuotraukų, natų, dokumentų), Marija Bužokaitė-Eidimtienė - savo tėvo Mažeikių fotografo [[Bužokas Kostas\|Kosto Bužoko]] fotoaparatą ir nuotraukų negatyvus.

			== Padaliniai ==
			* [[Aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinis muziejus]] [[Viekšniai\|Viekšniuose]].
			* [[Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]] [[Židikai\|Židikuose]]
			* [[Skulptoriaus Broniaus Pundziaus memorialinis muziejus]] [[Pievėnai\|Pievėnuose]]
			* [[Viekšnių vaistinės muziejus]]
			* [[Renavo dvaras\|Renavo rūmai]] ir [[Renavo parkas\|parkas]].

			{{reflist}}
			<small>
			* Cholodinskienė A. Mažeikių muziejus // Būdas žemaičių. - 1998. - Liepos 2. - Nr. 43. - P. 5.
			* Ramanauskas V. Mažeikių muziejus per laiko prizmę. - 1998. - Liepos 2. - Nr. 43. - P. 5.
			</small>

			[[Kategorija:Kultūra]]
			[[Category:Mažeikiai]]

50.112.116.41: rbLEUejnmvVfrS

2012-05-18T05:23:28Z

rbLEUejnmvVfrS

← Ankstesnė versija		08:23, 18 gegužės 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	~~[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus. MKE.JPG\|thumb\|right\|260px\|Mažeikių muziejus]]~~		Geras pastebejimas apie ‘dzipines’ podbaies. Taig pasirodo miesto dziugliu monstrous SUV isrado sovietai Del RAF latviju buvo tokie mikriuku analogai ir pirmtakai, musu seimoje juos vadindavo taksiukais. Vaziuodavo gana greitai, stodavo paprasius bet kur, bet kainavo gana brangiai, ar tik ne 50 kapeiku (o gal ir 20). Auto/trolei buso bilietas kainavo 4 kapeikas. Labai gerai atsimenu, kaip noredavau su taksiukais vaziuoti. Sedynes budavo nesveikai patogios, minkstos, bet deja jie daznai budavo pilni ir man vaikui reikdavo ‘ant variklio’ sedeti, kuris budavo tarp vairuotojo ir keleivio priekyje (dabar kai pagalvoji, koks saugumas ). Jo visai padoriai traukdavo pagal ano laikotarpio standartus, ar tik ne del volgos variklio Anyway tai buvo svajoniu masina kazkodel. Dar atmintyje isireze pasivaiksciojimas kauno senamiescio vilniaus gatveje, kur buvo kazkokia deficitiniu prekiu parduotuve, ten buvo latvijos modeliukas. Rudas! Ir tevai man jo nenupirko. Praktiskai tu metu pravalas. Tiesa veliau turejau latvijos modeliuka zalio sudo spalvos, samanine, siek tiek sviesesne. Buvo awesome! Taksiuko vairuotojo darbas svajoniu reitinge tada kotiravosi mazdaug antroje vietoje po tikro taksi vairuotojo (nr1) ir miesto autobuso (nr 36 kaune) vairuotojo. Bet gyvenimas susikloste taip, kad tokios duonos paragauti neteko, betgi labiausiai patiko isvezioti picas! Iki siol tai man labiausiai patikes darbas.Muziejus atrodo neispudingai. Uz rokiskio lenta – 10 balu!
	~~[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|Medžioklės trofėjų paroda]]~~
	~~[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus1.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|]]~~
	~~[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2011-12-16.jpg\|thumb\|right\|260px\|Interaktyvi paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“]].~~
	'''MAŽEIKIŲ MUZIEJUS''' V. Burbos g. Nr. 9. 40 tūkst. eksponatų (1997 m.). Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno eksponatai. Steigėjas - Mažeikių rajono savivaldybė. Direktorė [[Cholodinskienė Adelė\|Adelė Cholodinskienė]] (nuo 1967 m.).

	~~== Istorija ==~~

	Oficiali įkūrimo data yra 1928 m., kada mokytojas [[Ličkūnas Stasys\|Stasys Ličkūnas]] perėmė [[Senovės pažinimo kuopelė\|„Senovės pažinimo kuopelės"]] vadovo pareigas iš [[Pūnis Vladas\|Vlado Pūnio]] ir savo namuose Kankinių gatvėje Nr. 18 viename kambarėlyje patalpino asmeninę senienų kolekciją ir kuopelės „Senovės daiktų rinkinį". Šiame name, kuris stovėjo ties parko teritorija, muziejus išbuvo apie ketverius metus. Muziejus jokių dotacijų iš valdžios negavo,laikėsi vien entuziazmu. St. Ličkūnas muziejui vadovavo iki 1944 m. Jis aplankė visus Mažeikių apskrities archeologijos paminklus,ardomuose senkapiuose vykdė žvalgomuosius tyrimus ir skelbė tuometinėje spaudoje.

	1930 m. išleistas neperiodinis muziejaus leidinys [[Senovė\|"Senovė"]] Nr. 3. Iš tikrųjų išleistas tik vienas numeris, o numeracija pratęsta nuo „Senovės pažinimo kuopelės" leidinio [[Praeitis\|"Praeitis"]], kurio išėjo du numeriai. ~~1931 - 1935 m. Mažeikių muziejus~~ buvo ~~prisijungęs prie „Žemaičių senovės mėgėjų draugijos „Alka"~~ ir ~~vadinosi Mažeikių "Alkos" muziejus. Šis pavadinimas išliko iki 1948 m. Iš šios draugijos pradėjus gauti dotacijas~~, ~~muziejus jau galėjo nuomotis patalpas~~. ~~1932 m. jis periskėlė į Bažnyčios gatvės pradžioje išnuomotas patalpas. Muziejaus išlaikymui trūko lėšų~~, ~~todėl 1937 m. etnografijos~~, ~~archeologijos~~, ~~liaudies meno rinkiniai buvo parduoti Vytauto didžiojo kultūros muziejui - su sąlyga, kad šie rinkiniai bus ekposnuojami Mažeikiuose.~~

	Nuo 1934 m. Mažeikių „Alkos" muziejui skiriamos patalpos pastatytoje J. Tumo-Vaižganto pradžios mokyklos pastogėje. Čia muziejus išbuvo iki 1944 m., kada vokiečiai pastatą perėmė karo ligoninės reikmėms, o muziejus buvo iškeltas į miesto savivaldybės rūsius. Kraustymo metu dalis eksponatų dingo. Po karo muziejus vėl buvo perkeltas į senąsias patalpas. 1945 m. įrengtos naujos ekspozicijos, fonduose buvo saugoma apie 12 tūkstančių eksponatų. 1946 m. mokytojui Jonui Striškai pradėjus muziejaus atkūrimo darbus buvo išlikę tik ~~apie 20 procentų prieškarinio muziejaus rinkinio. Muziejus buvo atkurtas senosiose patalpose- tuomet jau septynmetės, vėliau aštuonmetės mokyklos pastogėje.~~

	~~1955 m. užsidegus mokyklos pastatui, sudegė antrasis aukštas ir beveik visi muziejaus eksponatai~~ (~~jų išliko tik maža dalis). 1958 m. muziejui buvo paskirtos redakcijos patalpos Laisvės~~ ir ~~tuometinės Pergalės (Vasario 16-sios~~) ~~gatvių kampe~~. ~~Rajono kultūros darbuotojai pradėjo muziejui rinkti eksponatus. Buvo įrengtos naujos ekspozicijos~~. ~~Pokario metais muziejuje dirbo P. Striška~~, F. ~~Maksvytis~~, ~~J. Ligeikis~~, A. Gedvilas, B. Vilimas, [[Nagius Juozas\|J. Nagius]], V. Mačiulis. 1968-1988 m. muziejus buvo Telšių „Alkos" filialas, 1988 m. tapo savarankiškas. 1992 m. jam paskirtas Mažeikių vaikų muzikos mokyklos choreografijos skyriaus patalpos. Rekonstravus jas, 1994-02-16 į jas perkeltas ir ~~oficialiai atidarytas. Šiuo metu atidarytos nuolatinės gamtos ir istorijos ekspozicijos~~, ~~rengiamos parodos, seminarai, susitikimai~~ ir ~~kt.~~

	~~2011 m. gruodžio 15 d. muziejuje vyko konferencija~~, skirta kuršių, žiemgalių ir žemaičių senajai istorijai ir atidaryta interaktyvi paroda. Konferencijoje pranešimus skaitė projekto vadovas ir kuratorius Vilniaus dailės akademijos profesorius daktaras Adomas Butrimas, Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus atstovas Arnis Radins, archeologė dr. Ilona Vaškevičiūtė, archeologijos istorikas dr. Gintautas Zabiela bei archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius, už savo darbus šiemet pelnęs Jono Basanavičiaus premiją. Pristatyme dalyvavo Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martinš Virsis, Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Vilniaus dailės akademijos rektorius Audrius Klimas, žymiausi abiejų šalių kultūros ir meno atstovai, istorikai.

	~~== Mokslinė veikla ==~~
	Pirmąją archeologinę ekspediciją muziejus surengė 1972 m. Jai vadovavo V. Valatka. Buvo ištirti [[Skėrių senkapiai\|Skėrių]] ir Dimgailių senkapiai bei dalis [[Renavo piliakalnis\|Renavo piliakalnio]]. Senkapyje ištirtas 90 kv. m. plotas ir 33 kapai. Rasta daugiau kaip du šimtai įvairių dirbinių. Kapinyne rastas turinys rodo, kad čia mirę žmonės buvo laidojami jų palikus nedeginant nuo XV a. pabaigos iki XVII a. antrosios pusės. Didžiausią radinių dalį sudarė smulkios monetos. Jos gana įvairios: nuo Aleksandro (1492-1506) ~~denarų iki Kristinos (1632-1654) Rygos šilingų~~. ~~Ypač reti radiniai - du kišeniniai stikliniai veidrodėliai. Manoma~~, ~~kad~~ tai ~~pirmieji dirbiniai Lietuvos archeologinėje medžiagoje. Visuose kapuose~~ buvo ~~įdėta dirbinių, nieko bendro neturinčių su mirusiojo įkapėmis~~. ~~Visi šio kapinyno radiniai ir dokumentinė medžiaga saugoma muziejaus fonduose.~~

	~~1973 m. muziejaus darbuotojai kasinėjo Kukių senkapį~~, ~~esantį [[Varduva\|Varduvos]] kairiajame krante. Kasinėjimų metu rasti XVII-XVIII a. kapai. Šiuose vėlyvuos senkapuose įkapių šalia griaučių~~ buvo ~~nedaug. Kiekvienam mirusiajam prie juosmens ar prie galvos padėdavo peilį. Vieni jų įkalti į kotą, kiti kriauniniai. Kapuose rasta vienas gintarinis verpstukas~~, ~~geležinė yla, žalvarinis siuvėjo antpirštis. Kasant duobes šiems kapams~~ buvo ~~išardyti senesni - sudegintų mirusiųjų kapai~~. ~~Beveik visiškai jie suardyti vėliau, ariant lauką~~. ~~Pagal laidojimo būdą ir dirbinius spėjama, kad šitie sudegintų mirusiųjų kapai yra XII-XIV a~~. ~~Rasta įvairių dirbinių - bizantiškas mėlyno stiklo karolis~~, ~~ietgalis su sparneliais~~, ~~skandinaviškas kalavijo makšties galo apkalas, diržo sagtis, žalvarinė 6,5 cm ilgio žirgo skulptūrėlė~~. ~~Šitas žirgelis vienintelis Lietuvos archeologinėje medžiagoje. Senkapyje aptiktos~~ ir ~~dvi duobės su V-VI a~~. ~~dirbinių lobiais,~~ taip ~~pat penkios duobės su degėsiais, akmenimis ir dirbiniais. Manoma~~, kad jos iškastos apeiginiams tikslams. Ant vienos duobės dugno padėtas geriamasis ragas ir didoka žalvarinė įvija. Šiauriniame krašte buvo kasamas Kukių gyvenvietės kultūrinis sluoksnis. Jame rasta sveika akinė segė, ~~įtveriamasis akmeninis kirvukas, titnaginė strėlė ir titnago gabaliukas su retušuotu kraštu~~. ~~Visi šio senkapio radiniai saugomi muziejuje <ref>Cholodinskienė A. Archeologiniai radiniai - Mažeikių muziejuje // santarvė. - 1990. - Balandžio 12. - Nr. 43. - P. 3. </ref>.~~

	~~== Kolekcijos, rinkiniai, dovanos ==~~
	Muziejaus dailės fondas nuolat papildomas kraštiečių, kitų menininkų, dailininkų kūrybos darbais. Tai [[Kontrimas Česlovas\|Česlovo Kontrimo]], Vlado Lisaičio, Juozo Bagdono, [[Dargis Alfonsas\|Alfonso Dargio]] tapyba, grafika, akvarelės, ekslibrisai. Į muzijų taip pat patenka emigrantų palikimas. Irma Jančevskytė muziejui dovanojo gydytojo [[Burba Vladas\|Vlado Burbos]] archyvą ir asmeninius daiktus, Pranė Švažienė - rašytojo [[Nagys Henrikas\|Henriko Nagio]] šeimos fotonuotraukas ir laiškus, Austėja Veličkaitė-Kubilienė - Mažeikių burmistro Veličkos asmeninius daiktus, Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė - aliejinės pastelės ciklą „Kvedlinburgo paukštė", Genė Jacėnaitė - didžiulę savo keramikos darbų kolekciją (apie 300 vnt.), Bronė Rušinaitė-Šarkienė - savo tėvo liaudies meistro [[Rušinas Juozas\|Juozo Rušino]] medžio drožinius, Eugenija Pukevičiūtė-Sprogienė - savo tėvo, pirmojo Mažeikių bažnyčios vargonininko, bažnytinio choro vadovo [[Pukevičius Karolis\|Karolio Pukevičiaus]] archyvą (221 egz. spaudos leidinių, istorinių nuotraukų, natų, dokumentų), Marija Bužokaitė-Eidimtienė - savo tėvo Mažeikių fotografo [[Bužokas Kostas\|Kosto Bužoko]] fotoaparatą ir nuotraukų negatyvus.

	~~== Padaliniai ==~~
	* [[Aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinis muziejus]] [[Viekšniai\|Viekšniuose]].
	* [[Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]] [[Židikai\|Židikuose]]
	* [[Skulptoriaus Broniaus Pundziaus memorialinis muziejus]] [[Pievėnai\|Pievėnuose]]
	* [[Viekšnių vaistinės muziejus]]
	* [[Renavo dvaras\|Renavo rūmai]] ir [[Renavo parkas\|parkas]].

	~~{{reflist}}~~
	~~<small>~~
	* Cholodinskienė A. Mažeikių muziejus // Būdas žemaičių. - 1998. - Liepos 2. - Nr. 43. - P. 5.
	* Ramanauskas V. Mažeikių muziejus per laiko prizmę. - 1998. - Liepos 2. - Nr. 43. - P. 5.
	~~</small>~~

	~~[[Kategorija:Kultūra]]~~
	~~[[Category:Mažeikiai]]~~

Algirdas: /* Mokslinė veikla */

2011-12-17T09:54:50Z

Mokslinė veikla

← Ankstesnė versija		12:54, 17 gruodžio 2011 versija
18 eilutė:		18 eilutė:

	== Mokslinė veikla ==		== Mokslinė veikla ==
	Pirmąją archeologinę ekspediciją muziejus surengė 1972 m. Jai vadovavo V. Valatka. Buvo ištirti [[Skėrių senkapiai\|Skėrių]] ir Dimgailių senkapiai bei dalis [[Renavo piliakalnis\|Renavo piliakalnio]]. Senkapyje ištirtas 90 kv. m. ~~plotasbei~~ 33 kapai. Rasta daugiau kaip du šimtai įvairių dirbinių. Kapinyne rastas turinys rodo, kad čia mirę žmonės buvo laidojami jų palikus nedeginant nuo XV a. pabaigos iki XVII a. antrosios pusės. Didžiausią radinių dalį sudarė smulkios monetos. Jos gana įvairios: nuo Aleksandro (1492-1506) denarų iki Kristinos (1632-1654) Rygos šilingų. Ypač reti radiniai - du kišeniniai stikliniai veidrodėliai. Manoma, kad tai pirmieji dirbiniai Lietuvos archeologinėje medžiagoje. Visuose kapuose buvo įdėta dirbinių, nieko bendro neturinčių su mirusiojo įkapėmis. Visi šio kapinyno radiniai ir dokumentinė medžiaga saugoma muziejaus fonduose.		Pirmąją archeologinę ekspediciją muziejus surengė 1972 m. Jai vadovavo V. Valatka. Buvo ištirti [[Skėrių senkapiai\|Skėrių]] ir Dimgailių senkapiai bei dalis [[Renavo piliakalnis\|Renavo piliakalnio]]. Senkapyje ištirtas 90 kv. m. plotas ir 33 kapai. Rasta daugiau kaip du šimtai įvairių dirbinių. Kapinyne rastas turinys rodo, kad čia mirę žmonės buvo laidojami jų palikus nedeginant nuo XV a. pabaigos iki XVII a. antrosios pusės. Didžiausią radinių dalį sudarė smulkios monetos. Jos gana įvairios: nuo Aleksandro (1492-1506) denarų iki Kristinos (1632-1654) Rygos šilingų. Ypač reti radiniai - du kišeniniai stikliniai veidrodėliai. Manoma, kad tai pirmieji dirbiniai Lietuvos archeologinėje medžiagoje. Visuose kapuose buvo įdėta dirbinių, nieko bendro neturinčių su mirusiojo įkapėmis. Visi šio kapinyno radiniai ir dokumentinė medžiaga saugoma muziejaus fonduose.

	1973 m. muziejaus darbuotojai kasinėjo Kukių senkapį, esantį [[Varduva\|Varduvos]] kairiajame krante. Kasinėjimų metu rasti XVII-XVIII a. kapai. Šiuose ~~vėlyvuosekapuose~~ įkapių šalia griaučių buvo nedaug. Kiekvienam mirusiajam prie juosmens ar prie galvos padėdavo peilį. Vieni jų įkalti į kotą, kiti kriauniniai. Kapuose rasta vienas gintarinis verpstukas, geležinė yla, žalvarinis siuvėjo antpirštis. Kasant duobes šiems kapams buvo išardyti senesni - sudegintų mirusiųjų kapai. Beveik visiškai jie suardyti vėliau, ariant lauką. Pagal laidojimo būdą ir dirbinius spėjama, kad šitie sudegintų mirusiųjų kapai yra XII-XIV a. Rasta įvairių dirbinių - bizantiškas mėlyno stiklo karolis, ietgalis su sparneliais, skandinaviškas kalavijo makšties galo apkalas, diržo sagtis, žalvarinė 6,5 cm ilgio žirgo skulptūrėlė. Šitas žirgelis vienintelis Lietuvos archeologinėje medžiagoje. Senkapyje aptiktos ir dvi duobės su V-VI a. dirbinių lobiais, taip pat penkios duobės su degėsiais, akmenimis ir dirbiniais. Manoma, kad jos iškastos apeiginiams tikslams. Ant vienos duobės dugno padėtas geriamasis ragas ir didoka žalvarinė įvija. Šiauriniame krašte buvo kasamas Kukių gyvenvietės kultūrinis sluoksnis. Jame rasta sveika akinė segė, įtveriamasis akmeninis kirvukas, titnaginė strėlė ir titnago gabaliukas su retušuotu kraštu. Visi šio senkapio radiniai saugomi muziejuje <ref>Cholodinskienė A. Archeologiniai radiniai - Mažeikių muziejuje // santarvė. - 1990. - Balandžio 12. - Nr. 43. - P. 3. </ref>.		1973 m. muziejaus darbuotojai kasinėjo Kukių senkapį, esantį [[Varduva\|Varduvos]] kairiajame krante. Kasinėjimų metu rasti XVII-XVIII a. kapai. Šiuose vėlyvuos senkapuose įkapių šalia griaučių buvo nedaug. Kiekvienam mirusiajam prie juosmens ar prie galvos padėdavo peilį. Vieni jų įkalti į kotą, kiti kriauniniai. Kapuose rasta vienas gintarinis verpstukas, geležinė yla, žalvarinis siuvėjo antpirštis. Kasant duobes šiems kapams buvo išardyti senesni - sudegintų mirusiųjų kapai. Beveik visiškai jie suardyti vėliau, ariant lauką. Pagal laidojimo būdą ir dirbinius spėjama, kad šitie sudegintų mirusiųjų kapai yra XII-XIV a. Rasta įvairių dirbinių - bizantiškas mėlyno stiklo karolis, ietgalis su sparneliais, skandinaviškas kalavijo makšties galo apkalas, diržo sagtis, žalvarinė 6,5 cm ilgio žirgo skulptūrėlė. Šitas žirgelis vienintelis Lietuvos archeologinėje medžiagoje. Senkapyje aptiktos ir dvi duobės su V-VI a. dirbinių lobiais, taip pat penkios duobės su degėsiais, akmenimis ir dirbiniais. Manoma, kad jos iškastos apeiginiams tikslams. Ant vienos duobės dugno padėtas geriamasis ragas ir didoka žalvarinė įvija. Šiauriniame krašte buvo kasamas Kukių gyvenvietės kultūrinis sluoksnis. Jame rasta sveika akinė segė, įtveriamasis akmeninis kirvukas, titnaginė strėlė ir titnago gabaliukas su retušuotu kraštu. Visi šio senkapio radiniai saugomi muziejuje <ref>Cholodinskienė A. Archeologiniai radiniai - Mažeikių muziejuje // santarvė. - 1990. - Balandžio 12. - Nr. 43. - P. 3. </ref>.

	== Kolekcijos, rinkiniai, dovanos ==		== Kolekcijos, rinkiniai, dovanos ==

Algirdas 09:50, 17 gruodžio 2011

2011-12-17T09:50:03Z

← Ankstesnė versija		12:50, 17 gruodžio 2011 versija
2 eilutė:		2 eilutė:
	[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|Medžioklės trofėjų paroda]]		[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|Medžioklės trofėjų paroda]]
	[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus1.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|]]		[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus1.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|]]
	[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2011-12-16.jpg\|thumb\|right\|260px\|Interaktyvi paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“.		[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2011-12-16.jpg\|thumb\|right\|260px\|Interaktyvi paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“]].
	'''MAŽEIKIŲ MUZIEJUS''' V. Burbos g. Nr. 9. 40 tūkst. eksponatų (1997 m.). Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno eksponatai. Steigėjas - Mažeikių rajono savivaldybė. Direktorė [[Cholodinskienė Adelė\|Adelė Cholodinskienė]] (nuo 1967 m.).		'''MAŽEIKIŲ MUZIEJUS''' V. Burbos g. Nr. 9. 40 tūkst. eksponatų (1997 m.). Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno eksponatai. Steigėjas - Mažeikių rajono savivaldybė. Direktorė [[Cholodinskienė Adelė\|Adelė Cholodinskienė]] (nuo 1967 m.).

Algirdas 09:49, 17 gruodžio 2011

2011-12-17T09:49:33Z

← Ankstesnė versija		12:49, 17 gruodžio 2011 versija
2 eilutė:		2 eilutė:
	[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|Medžioklės trofėjų paroda]]		[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|Medžioklės trofėjų paroda]]
	[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus1.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|]]		[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus1.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|]]
			[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2011-12-16.jpg\|thumb\|right\|260px\|Interaktyvi paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“.
	'''MAŽEIKIŲ MUZIEJUS''' V. Burbos g. Nr. 9. 40 tūkst. eksponatų (1997 m.). Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno eksponatai. Steigėjas - Mažeikių rajono savivaldybė. Direktorė [[Cholodinskienė Adelė\|Adelė Cholodinskienė]] (nuo 1967 m.).		'''MAŽEIKIŲ MUZIEJUS''' V. Burbos g. Nr. 9. 40 tūkst. eksponatų (1997 m.). Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno eksponatai. Steigėjas - Mažeikių rajono savivaldybė. Direktorė [[Cholodinskienė Adelė\|Adelė Cholodinskienė]] (nuo 1967 m.).

Algirdas 09:44, 17 gruodžio 2011

2011-12-17T09:44:33Z

← Ankstesnė versija		12:44, 17 gruodžio 2011 versija
14 eilutė:		14 eilutė:

	1955 m. užsidegus mokyklos pastatui, sudegė antrasis aukštas ir beveik visi muziejaus eksponatai (jų išliko tik maža dalis). 1958 m. muziejui buvo paskirtos redakcijos patalpos Laisvės ir tuometinės Pergalės (Vasario 16-sios) gatvių kampe. Rajono kultūros darbuotojai pradėjo muziejui rinkti eksponatus. Buvo įrengtos naujos ekspozicijos. Pokario metais muziejuje dirbo P. Striška, F. Maksvytis, J. Ligeikis, A. Gedvilas, B. Vilimas, [[Nagius Juozas\|J. Nagius]], V. Mačiulis. 1968-1988 m. muziejus buvo Telšių „Alkos" filialas, 1988 m. tapo savarankiškas. 1992 m. jam paskirtas Mažeikių vaikų muzikos mokyklos choreografijos skyriaus patalpos. Rekonstravus jas, 1994-02-16 į jas perkeltas ir oficialiai atidarytas. Šiuo metu atidarytos nuolatinės gamtos ir istorijos ekspozicijos, rengiamos parodos, seminarai, susitikimai ir kt.		1955 m. užsidegus mokyklos pastatui, sudegė antrasis aukštas ir beveik visi muziejaus eksponatai (jų išliko tik maža dalis). 1958 m. muziejui buvo paskirtos redakcijos patalpos Laisvės ir tuometinės Pergalės (Vasario 16-sios) gatvių kampe. Rajono kultūros darbuotojai pradėjo muziejui rinkti eksponatus. Buvo įrengtos naujos ekspozicijos. Pokario metais muziejuje dirbo P. Striška, F. Maksvytis, J. Ligeikis, A. Gedvilas, B. Vilimas, [[Nagius Juozas\|J. Nagius]], V. Mačiulis. 1968-1988 m. muziejus buvo Telšių „Alkos" filialas, 1988 m. tapo savarankiškas. 1992 m. jam paskirtas Mažeikių vaikų muzikos mokyklos choreografijos skyriaus patalpos. Rekonstravus jas, 1994-02-16 į jas perkeltas ir oficialiai atidarytas. Šiuo metu atidarytos nuolatinės gamtos ir istorijos ekspozicijos, rengiamos parodos, seminarai, susitikimai ir kt.

			2011 m. gruodžio 15 d. muziejuje vyko konferencija, skirta kuršių, žiemgalių ir žemaičių senajai istorijai ir atidaryta interaktyvi paroda. Konferencijoje pranešimus skaitė projekto vadovas ir kuratorius Vilniaus dailės akademijos profesorius daktaras Adomas Butrimas, Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus atstovas Arnis Radins, archeologė dr. Ilona Vaškevičiūtė, archeologijos istorikas dr. Gintautas Zabiela bei archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius, už savo darbus šiemet pelnęs Jono Basanavičiaus premiją. Pristatyme dalyvavo Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martinš Virsis, Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Vilniaus dailės akademijos rektorius Audrius Klimas, žymiausi abiejų šalių kultūros ir meno atstovai, istorikai.

	== Mokslinė veikla ==		== Mokslinė veikla ==

← Ankstesnė versija		12:50, 17 gruodžio 2011 versija
2 eilutė:		2 eilutė:
	[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|Medžioklės trofėjų paroda]]		[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|Medžioklės trofėjų paroda]]
	[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus1.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|]]		[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus1.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|]]
	[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2011-12-16.jpg\|thumb\|right\|260px\|Interaktyvi paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“.		[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2011-12-16.jpg\|thumb\|right\|260px\|Interaktyvi paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“]].
	'''MAŽEIKIŲ MUZIEJUS''' V. Burbos g. Nr. 9. 40 tūkst. eksponatų (1997 m.). Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno eksponatai. Steigėjas - Mažeikių rajono savivaldybė. Direktorė [[Cholodinskienė Adelė\|Adelė Cholodinskienė]] (nuo 1967 m.).		'''MAŽEIKIŲ MUZIEJUS''' V. Burbos g. Nr. 9. 40 tūkst. eksponatų (1997 m.). Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno eksponatai. Steigėjas - Mažeikių rajono savivaldybė. Direktorė [[Cholodinskienė Adelė\|Adelė Cholodinskienė]] (nuo 1967 m.).

← Ankstesnė versija		12:49, 17 gruodžio 2011 versija
2 eilutė:		2 eilutė:
	[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|Medžioklės trofėjų paroda]]		[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|Medžioklės trofėjų paroda]]
	[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus1.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|]]		[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus1.MKE.2010-05-13.jpg\|thumb\|right\|260px\|]]
			[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2011-12-16.jpg\|thumb\|right\|260px\|Interaktyvi paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“.
	'''MAŽEIKIŲ MUZIEJUS''' V. Burbos g. Nr. 9. 40 tūkst. eksponatų (1997 m.). Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno eksponatai. Steigėjas - Mažeikių rajono savivaldybė. Direktorė [[Cholodinskienė Adelė\|Adelė Cholodinskienė]] (nuo 1967 m.).		'''MAŽEIKIŲ MUZIEJUS''' V. Burbos g. Nr. 9. 40 tūkst. eksponatų (1997 m.). Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno eksponatai. Steigėjas - Mažeikių rajono savivaldybė. Direktorė [[Cholodinskienė Adelė\|Adelė Cholodinskienė]] (nuo 1967 m.).