Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė - Versijų istorija

Algirdas: /* Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato */

2013-05-08T13:59:58Z

Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato

← Ankstesnė versija		16:59, 8 gegužės 2013 versija
21 eilutė:		21 eilutė:
	Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilausko žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Be to, Žemės reformos valdyba 1926 m. lapkričio 15 d., neatimdama iš Švietimo ministerijai anksčiau jai perduotos cerkvės, priskyrė cerkvei 1500 kv.m. sklypą, o gimnazijai paliko tik apie 1400 kv. m. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui, o pačią cerkvę įkurti Kalnėnų kaime, kur buvo susitelkusi didelė stačiatikių bendruomenė <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 15.</ref>.		Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilausko žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Be to, Žemės reformos valdyba 1926 m. lapkričio 15 d., neatimdama iš Švietimo ministerijai anksčiau jai perduotos cerkvės, priskyrė cerkvei 1500 kv.m. sklypą, o gimnazijai paliko tik apie 1400 kv. m. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui, o pačią cerkvę įkurti Kalnėnų kaime, kur buvo susitelkusi didelė stačiatikių bendruomenė <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 15.</ref>.

	1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 13.</ref>. Liepos 4 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 11.</ref>. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.		1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 13.</ref>. Liepos 4 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 11.</ref>. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 6.</ref>. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.

	1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilauskas, statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas\|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė\|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].		1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilauskas, statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas\|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė\|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].

Algirdas: /* Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato */

2013-05-08T13:56:30Z

Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato

← Ankstesnė versija		16:56, 8 gegužės 2013 versija
19 eilutė:		19 eilutė:
	Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas\|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas\|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt.		Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas\|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas\|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt.

	Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro ~~Družilauskio~~ žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Be to, Žemės reformos valdyba 1926 m. lapkričio 15 d., neatimdama iš Švietimo ministerijai anksčiau jai perduotos cerkvės, priskyrė cerkvei 1500 kv.m. sklypą, o gimnazijai paliko tik apie 1400 kv. m. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui, o pačią cerkvę įkurti Kalnėnų kaime, kur buvo susitelkusi didelė stačiatikių bendruomenė <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 15.</ref>.		Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilausko žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Be to, Žemės reformos valdyba 1926 m. lapkričio 15 d., neatimdama iš Švietimo ministerijai anksčiau jai perduotos cerkvės, priskyrė cerkvei 1500 kv.m. sklypą, o gimnazijai paliko tik apie 1400 kv. m. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui, o pačią cerkvę įkurti Kalnėnų kaime, kur buvo susitelkusi didelė stačiatikių bendruomenė <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 15.</ref>.

	1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 13.</ref>. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.		1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 13.</ref>. Liepos 4 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 11.</ref>. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.

	1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras ~~Družilauskis (Aleksandr Družilovskij)~~, statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas\|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė\|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].		1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilauskas, statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas\|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė\|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].

	{{reflist}}		{{reflist}}
	[[Kategorija: Kulto pastatai]]		[[Kategorija: Kulto pastatai]]

Algirdas: /* Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato */

2013-05-08T13:50:53Z

Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato

← Ankstesnė versija		16:50, 8 gegužės 2013 versija
21 eilutė:		21 eilutė:
	Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Be to, Žemės reformos valdyba 1926 m. lapkričio 15 d., neatimdama iš Švietimo ministerijai anksčiau jai perduotos cerkvės, priskyrė cerkvei 1500 kv.m. sklypą, o gimnazijai paliko tik apie 1400 kv. m. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui, o pačią cerkvę įkurti Kalnėnų kaime, kur buvo susitelkusi didelė stačiatikių bendruomenė <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 15.</ref>.		Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Be to, Žemės reformos valdyba 1926 m. lapkričio 15 d., neatimdama iš Švietimo ministerijai anksčiau jai perduotos cerkvės, priskyrė cerkvei 1500 kv.m. sklypą, o gimnazijai paliko tik apie 1400 kv. m. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui, o pačią cerkvę įkurti Kalnėnų kaime, kur buvo susitelkusi didelė stačiatikių bendruomenė <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 15.</ref>.

	1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.		1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 13.</ref>. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.

	1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilauskis (Aleksandr Družilovskij), statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas\|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė\|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].		1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilauskis (Aleksandr Družilovskij), statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas\|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė\|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].

Algirdas: /* Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato */

2013-05-08T13:48:11Z

Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato

← Ankstesnė versija		16:48, 8 gegužės 2013 versija
19 eilutė:		19 eilutė:
	Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas\|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas\|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt.		Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas\|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas\|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt.

	Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Be to, Žemės reformos valdyba 1926 m. lapkričio 15 d., neatimdama iš Švietimo ministerijai anksčiau jai perduotos cerkvės, priskyrė cerkvei 1500 kv.m. sklypą, o gimnazijai paliko tik apie 1400 kv. m. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui.		Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Be to, Žemės reformos valdyba 1926 m. lapkričio 15 d., neatimdama iš Švietimo ministerijai anksčiau jai perduotos cerkvės, priskyrė cerkvei 1500 kv.m. sklypą, o gimnazijai paliko tik apie 1400 kv. m. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui, o pačią cerkvę įkurti Kalnėnų kaime, kur buvo susitelkusi didelė stačiatikių bendruomenė <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 15.</ref>.

	1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.		1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.

Algirdas: /* Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato */

2013-05-08T13:41:01Z

Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato

← Ankstesnė versija		16:41, 8 gegužės 2013 versija
15 eilutė:		15 eilutė:
	Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas inžinierius Aukštikalnis, vykdydamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą, cerkvinės mokyklos pastatą, išskyrus pačią cerkvę, perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi [[Mažeikių komendantūra]], nuomavusi šiuos namus iš Gelžkelių valdybos. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis čia buvo suremontuota ir patalpinta progimnazijos III klasė ir raštinė, o vėliau dar viena patalpa penktai klasei. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51, 53.</ref>. Tačiau lapkričio 22 d. progimnazijos tėvų komiteto nariams čia atvežus suolus, Mažeikių miesto burmistras J. Motuzas neleido užimti atremontuoto kambario penktai klasei, užsipuolė su lazda tėvų komiteto pirmininką P. Kumpikevičių, grąsino jam suskaldyti galvą, pravardžiavo vagimi ir iš jo atėmė raktą, be to pareiškė, kad šiuos namus ima savo žiniom Mažeikių miesto valdyba pradžios mokyklos reikalams. Todėl tėvai buvo priversti suolus atgal parvežti į prie geležinkelio esančias mokyklos patalpas (Nr. 7), o tądien penkta klasė negalėjo dirbti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b.101, l. 53.</ref>. Tarpininkaujant progimnazijos direktoriui Mažeikių burmistras laikinai nusileido ir davė galimybę atidaryti čia penktą klasę, tačiau pareiškė, kad po dviejų savaičių ją iš čia iškeldinsiąs<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 50.</ref>.		Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas inžinierius Aukštikalnis, vykdydamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą, cerkvinės mokyklos pastatą, išskyrus pačią cerkvę, perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi [[Mažeikių komendantūra]], nuomavusi šiuos namus iš Gelžkelių valdybos. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis čia buvo suremontuota ir patalpinta progimnazijos III klasė ir raštinė, o vėliau dar viena patalpa penktai klasei. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51, 53.</ref>. Tačiau lapkričio 22 d. progimnazijos tėvų komiteto nariams čia atvežus suolus, Mažeikių miesto burmistras J. Motuzas neleido užimti atremontuoto kambario penktai klasei, užsipuolė su lazda tėvų komiteto pirmininką P. Kumpikevičių, grąsino jam suskaldyti galvą, pravardžiavo vagimi ir iš jo atėmė raktą, be to pareiškė, kad šiuos namus ima savo žiniom Mažeikių miesto valdyba pradžios mokyklos reikalams. Todėl tėvai buvo priversti suolus atgal parvežti į prie geležinkelio esančias mokyklos patalpas (Nr. 7), o tądien penkta klasė negalėjo dirbti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b.101, l. 53.</ref>. Tarpininkaujant progimnazijos direktoriui Mažeikių burmistras laikinai nusileido ir davė galimybę atidaryti čia penktą klasę, tačiau pareiškė, kad po dviejų savaičių ją iš čia iškeldinsiąs<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 50.</ref>.

	1923 m. lapkričio 23 d. Mažeikių progimnazijos tėvų komiteto nariai kreipėsi Švietimo ministrą, prašydami, kad Mažeikių buvusios cerkvinės mokyklos namai ir dalis žemės iš Žemės reformos komisijos būtų perimti Švietimo ministerijos žiniai ir perduoti Mažeikių aukštesniajai mokyklai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51.</ref>. 1924 m. sausio 24 d. progimnazijos direktorius informuotas, kad Žemės reformos valdyba perdavė cerkvės trobesius (mokyklą, cerkvę, sargo namą, daržinę ir malinę) su sklypu (plotas - 2900 kv.m.) Švietimo ministerijai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 16, 47.</ref>. 1924 m. kovo 22 d. Mažeikių miesto burmistras pasirašė perdavimo-priėmimo aktą ir buv. Mažeikių cerkvės trobesiai ir juose esantis inventorius perduoti progimnazijai. Iš esamų daiktų atiteko komoda, knygų lentyna, iš anksčiau čia veikusios pradinės mokyklos pirmame aukšte esančio vieno kambario - 20 suolų, 1 drabužių kabykla, 1 stalas, 2 taburetės, 1 lenta, 1 kibiras, 1 puodelis, 1 Lietuvos žemėlapis, 26 maži botanikos paveikslai, 1 krucifiksas, sargo kambario - 1 kėdė, iš antrame aukšte esančio kambario - 26 suolai, 1 stalas, 1 taburetė, 1 lenta, 1 šventųjų paveikslas ir 1 puodelis, antrame aukšte esančiame sandėliuke - 15 naujų 21 suolas<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 45.</ref>.		1923 m. lapkričio 23 d. Mažeikių progimnazijos tėvų komiteto nariai kreipėsi Švietimo ministrą, prašydami, kad Mažeikių buvusios cerkvinės mokyklos namai ir dalis žemės iš Žemės reformos komisijos būtų perimti Švietimo ministerijos žiniai ir perduoti Mažeikių aukštesniajai mokyklai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51.</ref>. 1924 m. sausio 24 d. progimnazijos direktorius informuotas, kad Žemės reformos valdyba perdavė cerkvės trobesius (mokyklą, cerkvę, sargo namą, daržinę ir malinę) su sklypu (plotas - 2900 kv.m.) Švietimo ministerijai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 16, 47.</ref>. 1924 m. kovo 22 d. Mažeikių miesto burmistras pasirašė perdavimo-priėmimo aktą ir buv. Mažeikių cerkvės trobesiai ir juose esantis inventorius perduoti progimnazijai. Iš esamų daiktų atiteko komoda, knygų lentyna, iš anksčiau čia veikusios pradinės mokyklos pirmame aukšte esančio vieno kambario - 20 suolų, 1 drabužių kabykla, 1 stalas, 2 taburetės, 1 lenta, 1 kibiras, 1 puodelis, 1 Lietuvos žemėlapis, 26 maži botanikos paveikslai, 1 krucifiksas, sargo kambario - 1 kėdė, iš antrame aukšte esančio kambario - 26 suolai, 1 stalas, 1 taburetė, 1 lenta, 1 šventųjų paveikslas ir 1 puodelis, antrame aukšte esančiame sandėliuke - 15 naujų 21 suolas<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 45.</ref>. Mokyklos direktoriaus iniciatyva 1925 m. buvo padarytas sargo namelio, daržinės, malkinės ir išviečių remontas, kuriam išleista apie 2000 litų, o 1926 m. žemės sklypas aptvertas tvora, padaryti nauji tilteliai, vartai ir varteliai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 15.</ref>.

	Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas\|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas\|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt.		Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas\|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas\|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt.

	Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Be to, Žemės reformos valdyba 1926 m. lapkričio 15 d., neatimdama iš Švietimo ministerijai anksčiau jai perduotos cerkvės, priskyrė cerkvei 1500 kv.m. sklypą, o gimnazijai paliko tik apie 1400 kv. m. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui.		Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Be to, Žemės reformos valdyba 1926 m. lapkričio 15 d., neatimdama iš Švietimo ministerijai anksčiau jai perduotos cerkvės, priskyrė cerkvei 1500 kv.m. sklypą, o gimnazijai paliko tik apie 1400 kv. m. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui.



	1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.		1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.

Algirdas: /* Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato */

2013-05-08T13:36:30Z

Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato

← Ankstesnė versija		16:36, 8 gegužės 2013 versija
19 eilutė:		19 eilutė:
	Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas\|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas\|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt.		Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas\|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas\|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt.

	Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. ~~Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės~~ sklypą ~~su cerkve ir trobele sargui~~. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui.		Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Be to, Žemės reformos valdyba 1926 m. lapkričio 15 d., neatimdama iš Švietimo ministerijai anksčiau jai perduotos cerkvės, priskyrė cerkvei 1500 kv.m. sklypą, o gimnazijai paliko tik apie 1400 kv. m. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui.

Algirdas: /* Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato */

2013-05-08T13:26:45Z

Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato

← Ankstesnė versija		16:26, 8 gegužės 2013 versija
15 eilutė:		15 eilutė:
	Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas inžinierius Aukštikalnis, vykdydamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą, cerkvinės mokyklos pastatą, išskyrus pačią cerkvę, perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi [[Mažeikių komendantūra]], nuomavusi šiuos namus iš Gelžkelių valdybos. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis čia buvo suremontuota ir patalpinta progimnazijos III klasė ir raštinė, o vėliau dar viena patalpa penktai klasei. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51, 53.</ref>. Tačiau lapkričio 22 d. progimnazijos tėvų komiteto nariams čia atvežus suolus, Mažeikių miesto burmistras J. Motuzas neleido užimti atremontuoto kambario penktai klasei, užsipuolė su lazda tėvų komiteto pirmininką P. Kumpikevičių, grąsino jam suskaldyti galvą, pravardžiavo vagimi ir iš jo atėmė raktą, be to pareiškė, kad šiuos namus ima savo žiniom Mažeikių miesto valdyba pradžios mokyklos reikalams. Todėl tėvai buvo priversti suolus atgal parvežti į prie geležinkelio esančias mokyklos patalpas (Nr. 7), o tądien penkta klasė negalėjo dirbti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b.101, l. 53.</ref>. Tarpininkaujant progimnazijos direktoriui Mažeikių burmistras laikinai nusileido ir davė galimybę atidaryti čia penktą klasę, tačiau pareiškė, kad po dviejų savaičių ją iš čia iškeldinsiąs<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 50.</ref>.		Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas inžinierius Aukštikalnis, vykdydamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą, cerkvinės mokyklos pastatą, išskyrus pačią cerkvę, perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi [[Mažeikių komendantūra]], nuomavusi šiuos namus iš Gelžkelių valdybos. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis čia buvo suremontuota ir patalpinta progimnazijos III klasė ir raštinė, o vėliau dar viena patalpa penktai klasei. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51, 53.</ref>. Tačiau lapkričio 22 d. progimnazijos tėvų komiteto nariams čia atvežus suolus, Mažeikių miesto burmistras J. Motuzas neleido užimti atremontuoto kambario penktai klasei, užsipuolė su lazda tėvų komiteto pirmininką P. Kumpikevičių, grąsino jam suskaldyti galvą, pravardžiavo vagimi ir iš jo atėmė raktą, be to pareiškė, kad šiuos namus ima savo žiniom Mažeikių miesto valdyba pradžios mokyklos reikalams. Todėl tėvai buvo priversti suolus atgal parvežti į prie geležinkelio esančias mokyklos patalpas (Nr. 7), o tądien penkta klasė negalėjo dirbti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b.101, l. 53.</ref>. Tarpininkaujant progimnazijos direktoriui Mažeikių burmistras laikinai nusileido ir davė galimybę atidaryti čia penktą klasę, tačiau pareiškė, kad po dviejų savaičių ją iš čia iškeldinsiąs<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 50.</ref>.

	1923 m. lapkričio 23 d. Mažeikių progimnazijos tėvų komiteto nariai kreipėsi Švietimo ministrą, prašydami, kad Mažeikių buvusios cerkvinės mokyklos namai ir dalis žemės iš Žemės reformos komisijos būtų perimti Švietimo ministerijos žiniai ir perduoti Mažeikių aukštesniajai mokyklai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51.</ref>. 1924 m. sausio 24 d. progimnazijos direktorius informuotas, kad ~~Mažeikių apskrities žemės tvarkytojas~~ perdavė cerkvės trobesius su sklypu (plotas - 2900 kv.m.) Švietimo ministerijai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 47.</ref>. 1924 m. kovo 22 d. Mažeikių miesto burmistras pasirašė perdavimo-priėmimo aktą ir buv. Mažeikių cerkvės trobesiai ir juose esantis inventorius perduoti progimnazijai. Iš esamų daiktų atiteko komoda, knygų lentyna, iš anksčiau čia veikusios pradinės mokyklos pirmame aukšte esančio vieno kambario - 20 suolų, 1 drabužių kabykla, 1 stalas, 2 taburetės, 1 lenta, 1 kibiras, 1 puodelis, 1 Lietuvos žemėlapis, 26 maži botanikos paveikslai, 1 krucifiksas, sargo kambario - 1 kėdė, iš antrame aukšte esančio kambario - 26 suolai, 1 stalas, 1 taburetė, 1 lenta, 1 šventųjų paveikslas ir 1 puodelis, antrame aukšte esančiame sandėliuke - 15 naujų 21 suolas<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 45.</ref>.		1923 m. lapkričio 23 d. Mažeikių progimnazijos tėvų komiteto nariai kreipėsi Švietimo ministrą, prašydami, kad Mažeikių buvusios cerkvinės mokyklos namai ir dalis žemės iš Žemės reformos komisijos būtų perimti Švietimo ministerijos žiniai ir perduoti Mažeikių aukštesniajai mokyklai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51.</ref>. 1924 m. sausio 24 d. progimnazijos direktorius informuotas, kad Žemės reformos valdyba perdavė cerkvės trobesius (mokyklą, cerkvę, sargo namą, daržinę ir malinę) su sklypu (plotas - 2900 kv.m.) Švietimo ministerijai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 16, 47.</ref>. 1924 m. kovo 22 d. Mažeikių miesto burmistras pasirašė perdavimo-priėmimo aktą ir buv. Mažeikių cerkvės trobesiai ir juose esantis inventorius perduoti progimnazijai. Iš esamų daiktų atiteko komoda, knygų lentyna, iš anksčiau čia veikusios pradinės mokyklos pirmame aukšte esančio vieno kambario - 20 suolų, 1 drabužių kabykla, 1 stalas, 2 taburetės, 1 lenta, 1 kibiras, 1 puodelis, 1 Lietuvos žemėlapis, 26 maži botanikos paveikslai, 1 krucifiksas, sargo kambario - 1 kėdė, iš antrame aukšte esančio kambario - 26 suolai, 1 stalas, 1 taburetė, 1 lenta, 1 šventųjų paveikslas ir 1 puodelis, antrame aukšte esančiame sandėliuke - 15 naujų 21 suolas<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 45.</ref>.

	Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas\|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas\|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt.		Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas\|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas\|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt.

	Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.		Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui.



			1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.

	1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilauskis (Aleksandr Družilovskij), statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas\|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė\|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].		1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilauskis (Aleksandr Družilovskij), statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas\|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė\|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].

Algirdas: /* Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato */

2013-05-08T13:19:48Z

Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato

← Ankstesnė versija		16:19, 8 gegužės 2013 versija
17 eilutė:		17 eilutė:
	1923 m. lapkričio 23 d. Mažeikių progimnazijos tėvų komiteto nariai kreipėsi Švietimo ministrą, prašydami, kad Mažeikių buvusios cerkvinės mokyklos namai ir dalis žemės iš Žemės reformos komisijos būtų perimti Švietimo ministerijos žiniai ir perduoti Mažeikių aukštesniajai mokyklai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51.</ref>. 1924 m. sausio 24 d. progimnazijos direktorius informuotas, kad Mažeikių apskrities žemės tvarkytojas perdavė cerkvės trobesius su sklypu (plotas - 2900 kv.m.) Švietimo ministerijai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 47.</ref>. 1924 m. kovo 22 d. Mažeikių miesto burmistras pasirašė perdavimo-priėmimo aktą ir buv. Mažeikių cerkvės trobesiai ir juose esantis inventorius perduoti progimnazijai. Iš esamų daiktų atiteko komoda, knygų lentyna, iš anksčiau čia veikusios pradinės mokyklos pirmame aukšte esančio vieno kambario - 20 suolų, 1 drabužių kabykla, 1 stalas, 2 taburetės, 1 lenta, 1 kibiras, 1 puodelis, 1 Lietuvos žemėlapis, 26 maži botanikos paveikslai, 1 krucifiksas, sargo kambario - 1 kėdė, iš antrame aukšte esančio kambario - 26 suolai, 1 stalas, 1 taburetė, 1 lenta, 1 šventųjų paveikslas ir 1 puodelis, antrame aukšte esančiame sandėliuke - 15 naujų 21 suolas<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 45.</ref>.		1923 m. lapkričio 23 d. Mažeikių progimnazijos tėvų komiteto nariai kreipėsi Švietimo ministrą, prašydami, kad Mažeikių buvusios cerkvinės mokyklos namai ir dalis žemės iš Žemės reformos komisijos būtų perimti Švietimo ministerijos žiniai ir perduoti Mažeikių aukštesniajai mokyklai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51.</ref>. 1924 m. sausio 24 d. progimnazijos direktorius informuotas, kad Mažeikių apskrities žemės tvarkytojas perdavė cerkvės trobesius su sklypu (plotas - 2900 kv.m.) Švietimo ministerijai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 47.</ref>. 1924 m. kovo 22 d. Mažeikių miesto burmistras pasirašė perdavimo-priėmimo aktą ir buv. Mažeikių cerkvės trobesiai ir juose esantis inventorius perduoti progimnazijai. Iš esamų daiktų atiteko komoda, knygų lentyna, iš anksčiau čia veikusios pradinės mokyklos pirmame aukšte esančio vieno kambario - 20 suolų, 1 drabužių kabykla, 1 stalas, 2 taburetės, 1 lenta, 1 kibiras, 1 puodelis, 1 Lietuvos žemėlapis, 26 maži botanikos paveikslai, 1 krucifiksas, sargo kambario - 1 kėdė, iš antrame aukšte esančio kambario - 26 suolai, 1 stalas, 1 taburetė, 1 lenta, 1 šventųjų paveikslas ir 1 puodelis, antrame aukšte esančiame sandėliuke - 15 naujų 21 suolas<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 45.</ref>.

	Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas\|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas\|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.		Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas\|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas\|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt.

			Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.

	1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilauskis (Aleksandr Družilovskij), statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas\|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė\|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].		1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilauskis (Aleksandr Družilovskij), statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas\|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė\|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].

Algirdas: /* Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato */

2013-05-08T13:18:54Z

Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato

← Ankstesnė versija		16:18, 8 gegužės 2013 versija
17 eilutė:		17 eilutė:
	1923 m. lapkričio 23 d. Mažeikių progimnazijos tėvų komiteto nariai kreipėsi Švietimo ministrą, prašydami, kad Mažeikių buvusios cerkvinės mokyklos namai ir dalis žemės iš Žemės reformos komisijos būtų perimti Švietimo ministerijos žiniai ir perduoti Mažeikių aukštesniajai mokyklai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51.</ref>. 1924 m. sausio 24 d. progimnazijos direktorius informuotas, kad Mažeikių apskrities žemės tvarkytojas perdavė cerkvės trobesius su sklypu (plotas - 2900 kv.m.) Švietimo ministerijai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 47.</ref>. 1924 m. kovo 22 d. Mažeikių miesto burmistras pasirašė perdavimo-priėmimo aktą ir buv. Mažeikių cerkvės trobesiai ir juose esantis inventorius perduoti progimnazijai. Iš esamų daiktų atiteko komoda, knygų lentyna, iš anksčiau čia veikusios pradinės mokyklos pirmame aukšte esančio vieno kambario - 20 suolų, 1 drabužių kabykla, 1 stalas, 2 taburetės, 1 lenta, 1 kibiras, 1 puodelis, 1 Lietuvos žemėlapis, 26 maži botanikos paveikslai, 1 krucifiksas, sargo kambario - 1 kėdė, iš antrame aukšte esančio kambario - 26 suolai, 1 stalas, 1 taburetė, 1 lenta, 1 šventųjų paveikslas ir 1 puodelis, antrame aukšte esančiame sandėliuke - 15 naujų 21 suolas<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 45.</ref>.		1923 m. lapkričio 23 d. Mažeikių progimnazijos tėvų komiteto nariai kreipėsi Švietimo ministrą, prašydami, kad Mažeikių buvusios cerkvinės mokyklos namai ir dalis žemės iš Žemės reformos komisijos būtų perimti Švietimo ministerijos žiniai ir perduoti Mažeikių aukštesniajai mokyklai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51.</ref>. 1924 m. sausio 24 d. progimnazijos direktorius informuotas, kad Mažeikių apskrities žemės tvarkytojas perdavė cerkvės trobesius su sklypu (plotas - 2900 kv.m.) Švietimo ministerijai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 47.</ref>. 1924 m. kovo 22 d. Mažeikių miesto burmistras pasirašė perdavimo-priėmimo aktą ir buv. Mažeikių cerkvės trobesiai ir juose esantis inventorius perduoti progimnazijai. Iš esamų daiktų atiteko komoda, knygų lentyna, iš anksčiau čia veikusios pradinės mokyklos pirmame aukšte esančio vieno kambario - 20 suolų, 1 drabužių kabykla, 1 stalas, 2 taburetės, 1 lenta, 1 kibiras, 1 puodelis, 1 Lietuvos žemėlapis, 26 maži botanikos paveikslai, 1 krucifiksas, sargo kambario - 1 kėdė, iš antrame aukšte esančio kambario - 26 suolai, 1 stalas, 1 taburetė, 1 lenta, 1 šventųjų paveikslas ir 1 puodelis, antrame aukšte esančiame sandėliuke - 15 naujų 21 suolas<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 45.</ref>.

	Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas\|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas\|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.		Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas\|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas\|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.

	1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilauskis (Aleksandr Družilovskij), statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas\|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė\|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].		1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilauskis (Aleksandr Družilovskij), statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas\|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė\|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].

Algirdas: /* Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato */

2013-05-08T12:58:58Z

Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato

← Ankstesnė versija		15:58, 8 gegužės 2013 versija
17 eilutė:		17 eilutė:
	1923 m. lapkričio 23 d. Mažeikių progimnazijos tėvų komiteto nariai kreipėsi Švietimo ministrą, prašydami, kad Mažeikių buvusios cerkvinės mokyklos namai ir dalis žemės iš Žemės reformos komisijos būtų perimti Švietimo ministerijos žiniai ir perduoti Mažeikių aukštesniajai mokyklai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51.</ref>. 1924 m. sausio 24 d. progimnazijos direktorius informuotas, kad Mažeikių apskrities žemės tvarkytojas perdavė cerkvės trobesius su sklypu (plotas - 2900 kv.m.) Švietimo ministerijai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 47.</ref>. 1924 m. kovo 22 d. Mažeikių miesto burmistras pasirašė perdavimo-priėmimo aktą ir buv. Mažeikių cerkvės trobesiai ir juose esantis inventorius perduoti progimnazijai. Iš esamų daiktų atiteko komoda, knygų lentyna, iš anksčiau čia veikusios pradinės mokyklos pirmame aukšte esančio vieno kambario - 20 suolų, 1 drabužių kabykla, 1 stalas, 2 taburetės, 1 lenta, 1 kibiras, 1 puodelis, 1 Lietuvos žemėlapis, 26 maži botanikos paveikslai, 1 krucifiksas, sargo kambario - 1 kėdė, iš antrame aukšte esančio kambario - 26 suolai, 1 stalas, 1 taburetė, 1 lenta, 1 šventųjų paveikslas ir 1 puodelis, antrame aukšte esančiame sandėliuke - 15 naujų 21 suolas<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 45.</ref>.		1923 m. lapkričio 23 d. Mažeikių progimnazijos tėvų komiteto nariai kreipėsi Švietimo ministrą, prašydami, kad Mažeikių buvusios cerkvinės mokyklos namai ir dalis žemės iš Žemės reformos komisijos būtų perimti Švietimo ministerijos žiniai ir perduoti Mažeikių aukštesniajai mokyklai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51.</ref>. 1924 m. sausio 24 d. progimnazijos direktorius informuotas, kad Mažeikių apskrities žemės tvarkytojas perdavė cerkvės trobesius su sklypu (plotas - 2900 kv.m.) Švietimo ministerijai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 47.</ref>. 1924 m. kovo 22 d. Mažeikių miesto burmistras pasirašė perdavimo-priėmimo aktą ir buv. Mažeikių cerkvės trobesiai ir juose esantis inventorius perduoti progimnazijai. Iš esamų daiktų atiteko komoda, knygų lentyna, iš anksčiau čia veikusios pradinės mokyklos pirmame aukšte esančio vieno kambario - 20 suolų, 1 drabužių kabykla, 1 stalas, 2 taburetės, 1 lenta, 1 kibiras, 1 puodelis, 1 Lietuvos žemėlapis, 26 maži botanikos paveikslai, 1 krucifiksas, sargo kambario - 1 kėdė, iš antrame aukšte esančio kambario - 26 suolai, 1 stalas, 1 taburetė, 1 lenta, 1 šventųjų paveikslas ir 1 puodelis, antrame aukšte esančiame sandėliuke - 15 naujų 21 suolas<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 45.</ref>.

	Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas\|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas\|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai priklausė Skuodo cerkvės klebono žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 32.</ref>. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.		Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas\|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas\|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.

	1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras ~~Družilovskis~~, statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas\|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė\|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].		1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilauskis (Aleksandr Družilovskij), statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas\|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė\|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].

	{{reflist}}		{{reflist}}
	[[Kategorija: Kulto pastatai]]		[[Kategorija: Kulto pastatai]]