https://mke.lt/index.php?action=history&feed=atom&title=Kuosa 2026-05-27T13:41:56Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.45.1 https://mke.lt/index.php?title=Kuosa&diff=9294&oldid=prev 2007-10-12T18:52:12Z

<p></p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |Kuosa.MKE.jpg|{{PAGENAME}} (&#039;&#039;Corvus monedula&#039;&#039;)}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai| Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Varniniai | Corvidae}}<br /> {{Taxobox genre |Corvus|Corvus }} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Corvus monedula| Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> &#039;&#039;&#039;KUOSA&#039;&#039;&#039; (&#039;&#039;Corvus monedula&#039;&#039;), varninių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje perinti, dalinai migruojanti, žiemojanti rūšis. <br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Sudaro pastovias, ilgalaikes poras. Peri pavienėmis poromis ar sudaro nedideles kolonijas. Lizdus įrengia medžių uoksuose, drevėse, inkiluose, įvairių pastatų plyšiuose, nišose, ventiliacijos angose, retai įsikuria apleistuose kovų lizduose. Lizdą krauna iš sausų medžių šakelių, šiaudelių, žievės atplaišų, gūžtą iškloja plunksnomis, šeriais, karnienos plaušais, skudurėlių, popierių skiautėmis, vata. Balandžio antroje pusėje patelė padeda 4 – 6 (dažniausiai 5) žalsvus ar melsvus su rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri 17 – 18 parų. Jauniklius maitina abu tėvai 28 –30 dienų. Per vasarą išveda vieną jauniklių vadą.<br /> <br /> Minta įvairiu gyvūniniu ir augaliniu maistu: vabzdžiais, jų lervomis, kirmėlėmis, rečiau – peliniais graužikais, paukščių kiaušiniais ir jaunikliais, lesa grūdinių kultūrų, piktžolių sėklas. Žiemą minta buitinėmis maisto atliekomis. <br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> Veisimosi laikotarpiu apsigyvena miestuose, gyvenvietėse, kaimuose, vienkiemiuose, senuose parkuose, rečiau – miško pakraščiuose.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> Lietuvoje perinti populiacija didėja. Populiacijos dydis: 50000 - 60000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, urbanizuotose vietovėse tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 1200 – 1500 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> Gausiausios perimvietės yra [[Mažeikiai|Mažeikių]] mieste, [[Viekšniai|Viekšnių]], [[Seda|Sedos]], [[Tirkšliai|Tirkšlių]] miesteliuose, daugelyje kaimų, Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Algirdas