Ketūnai - Versijų istorija

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2025-05-15T10:20:52Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		13:20, 15 gegužės 2025 versija
33 eilutė:		33 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). Ketūnų kaimas (''Kietuny'') paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius\|Grūstės valsčius]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. 1578 m. rugpjūčio 7 d. Žemalės vaitijos (Telšių paviete) žemės ribų smulkiame aprašyme aprašyti Ketūnų kaimo baudžiaunininkai su šeimomis, jų dirbamų sklypų išmatavimai valakais <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 56. </ref>. ~~kaimas~~ minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. 1597 m. sausio 23 d. surašytas Ketūnų (Beržėnų valsčius) dvaro inventorius. Jame aprašyti dvaro gyvenamieji namai su vidaus įrengiamis, ūkiniai pastatai (klėtis, svirnelis, pirtis, jauja). Surašyta dvaro šeimyna, o taip patvalstiečiai su prievolėmis <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 67. </ref>.		Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). Ketūnų kaimas (''Kietuny'') paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius\|Grūstės valsčius]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. 1578 m. rugpjūčio 7 d. Žemalės vaitijos (Telšių paviete) žemės ribų smulkiame aprašyme aprašyti Ketūnų kaimo baudžiaunininkai su šeimomis, jų dirbamų sklypų išmatavimai valakais <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 56. </ref>. Kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis, 1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>.

	Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia\|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]].		Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia\|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]].

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2022-08-19T17:36:07Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		20:36, 19 rugpjūčio 2022 versija
33 eilutė:		33 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. 1578 m. rugpjūčio 7 d. Žemalės vaitijos (Telšių paviete) žemės ribų smulkiame aprašyme aprašyti Ketūnų kaimo baudžiaunininkai su šeimomis, jų dirbamų sklypų išmatavimai valakais <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 56. </ref>. kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. 1597 m. sausio 23 d. surašytas Ketūnų (Beržėnų valsčius) dvaro inventorius. Jame aprašyti dvaro gyvenamieji namai su vidaus įrengiamis, ūkiniai pastatai (klėtis, svirnelis, pirtis, jauja). Surašyta dvaro šeimyna, o taip patvalstiečiai su prievolėmis <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 67. </ref>.		Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). Ketūnų kaimas (''Kietuny'') paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius\|Grūstės valsčius]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. 1578 m. rugpjūčio 7 d. Žemalės vaitijos (Telšių paviete) žemės ribų smulkiame aprašyme aprašyti Ketūnų kaimo baudžiaunininkai su šeimomis, jų dirbamų sklypų išmatavimai valakais <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 56. </ref>. kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. 1597 m. sausio 23 d. surašytas Ketūnų (Beržėnų valsčius) dvaro inventorius. Jame aprašyti dvaro gyvenamieji namai su vidaus įrengiamis, ūkiniai pastatai (klėtis, svirnelis, pirtis, jauja). Surašyta dvaro šeimyna, o taip patvalstiečiai su prievolėmis <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 67. </ref>.

	Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia\|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]].		Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia\|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]].

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2021-01-01T18:50:50Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		21:50, 1 sausio 2021 versija
33 eilutė:		33 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. 1578 m. rugpjūčio 7 d. Žemalės vaitijos (Telšių paviete) žemės ribų smulkiame aprašyme aprašyti Ketūnų kaimo baudžiaunininkai su šeimomis, jų dirbamų sklypų išmatavimai valakais <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 56. </ref>. kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia\|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]].		Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. 1578 m. rugpjūčio 7 d. Žemalės vaitijos (Telšių paviete) žemės ribų smulkiame aprašyme aprašyti Ketūnų kaimo baudžiaunininkai su šeimomis, jų dirbamų sklypų išmatavimai valakais <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 56. </ref>. kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. 1597 m. sausio 23 d. surašytas Ketūnų (Beržėnų valsčius) dvaro inventorius. Jame aprašyti dvaro gyvenamieji namai su vidaus įrengiamis, ūkiniai pastatai (klėtis, svirnelis, pirtis, jauja). Surašyta dvaro šeimyna, o taip patvalstiečiai su prievolėmis <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 67. </ref>.

			Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia\|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]].

	Iki II-ojo pasaulinio karo Ketūnuose gyveno gausi sentikių bendruomenė; yra išlikusios jų kapinės. 2015 m. dar buvo sentikių palikuonių: Ananijus Andriejevičius Kuprijanovas, g. 1926 m.Ketūnuose ir gyvenantis Kėdainiuose, Aleksandras Skačkovas, g. 1947 m. Ketūnuose ir gyv. Klaipėdoje. Kuprijanovų šeima buvo didelė: septyni broliai ir keturios seserys. Tėvas buvo iš Telšių, mama iš Panevėžio, iš popo šeimos. Iki 1919 m. šeima valdė 18 ha žemės, o vėliau tik du hektarus. Troba buvo dviejų galu: viename gale - gyvuliai ir pašarai, kitame - gyvenamieji kambariai. Tėvas buvo stalius - darė duris ir langus, o mamai teko gyvuliai, daržai ir vaikai. Jau nuo šešerių metų vaikai buvo išleidžiami ganyti žąsų, ūgtelėję - avių, vėliau - karvių. Vienas iš brolių - Ievagrijus - išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo sužeistas, bet grįžęs taip, ir nepasveiko. Mirė 1920 metais, palaidotas Ketūnų kapinėse.<ref>Jūratė Medeikytė. Ketūnų kaime - rusų sentikai. - Santarvė. Priedas: Mažas didelis pasaulis. - 2015. - Rugpj. 20. - Nr. 92. - P. 1, 3.</ref>.		Iki II-ojo pasaulinio karo Ketūnuose gyveno gausi sentikių bendruomenė; yra išlikusios jų kapinės. 2015 m. dar buvo sentikių palikuonių: Ananijus Andriejevičius Kuprijanovas, g. 1926 m.Ketūnuose ir gyvenantis Kėdainiuose, Aleksandras Skačkovas, g. 1947 m. Ketūnuose ir gyv. Klaipėdoje. Kuprijanovų šeima buvo didelė: septyni broliai ir keturios seserys. Tėvas buvo iš Telšių, mama iš Panevėžio, iš popo šeimos. Iki 1919 m. šeima valdė 18 ha žemės, o vėliau tik du hektarus. Troba buvo dviejų galu: viename gale - gyvuliai ir pašarai, kitame - gyvenamieji kambariai. Tėvas buvo stalius - darė duris ir langus, o mamai teko gyvuliai, daržai ir vaikai. Jau nuo šešerių metų vaikai buvo išleidžiami ganyti žąsų, ūgtelėję - avių, vėliau - karvių. Vienas iš brolių - Ievagrijus - išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo sužeistas, bet grįžęs taip, ir nepasveiko. Mirė 1920 metais, palaidotas Ketūnų kapinėse.<ref>Jūratė Medeikytė. Ketūnų kaime - rusų sentikai. - Santarvė. Priedas: Mažas didelis pasaulis. - 2015. - Rugpj. 20. - Nr. 92. - P. 1, 3.</ref>.

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2021-01-01T18:44:49Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		21:44, 1 sausio 2021 versija
33 eilutė:		33 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. ~~Dar~~ kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia\|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]].		Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. 1578 m. rugpjūčio 7 d. Žemalės vaitijos (Telšių paviete) žemės ribų smulkiame aprašyme aprašyti Ketūnų kaimo baudžiaunininkai su šeimomis, jų dirbamų sklypų išmatavimai valakais <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 56. </ref>. kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia\|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]].

	Iki II-ojo pasaulinio karo Ketūnuose gyveno gausi sentikių bendruomenė; yra išlikusios jų kapinės. 2015 m. dar buvo sentikių palikuonių: Ananijus Andriejevičius Kuprijanovas, g. 1926 m.Ketūnuose ir gyvenantis Kėdainiuose, Aleksandras Skačkovas, g. 1947 m. Ketūnuose ir gyv. Klaipėdoje. Kuprijanovų šeima buvo didelė: septyni broliai ir keturios seserys. Tėvas buvo iš Telšių, mama iš Panevėžio, iš popo šeimos. Iki 1919 m. šeima valdė 18 ha žemės, o vėliau tik du hektarus. Troba buvo dviejų galu: viename gale - gyvuliai ir pašarai, kitame - gyvenamieji kambariai. Tėvas buvo stalius - darė duris ir langus, o mamai teko gyvuliai, daržai ir vaikai. Jau nuo šešerių metų vaikai buvo išleidžiami ganyti žąsų, ūgtelėję - avių, vėliau - karvių. Vienas iš brolių - Ievagrijus - išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo sužeistas, bet grįžęs taip, ir nepasveiko. Mirė 1920 metais, palaidotas Ketūnų kapinėse.<ref>Jūratė Medeikytė. Ketūnų kaime - rusų sentikai. - Santarvė. Priedas: Mažas didelis pasaulis. - 2015. - Rugpj. 20. - Nr. 92. - P. 1, 3.</ref>.		Iki II-ojo pasaulinio karo Ketūnuose gyveno gausi sentikių bendruomenė; yra išlikusios jų kapinės. 2015 m. dar buvo sentikių palikuonių: Ananijus Andriejevičius Kuprijanovas, g. 1926 m.Ketūnuose ir gyvenantis Kėdainiuose, Aleksandras Skačkovas, g. 1947 m. Ketūnuose ir gyv. Klaipėdoje. Kuprijanovų šeima buvo didelė: septyni broliai ir keturios seserys. Tėvas buvo iš Telšių, mama iš Panevėžio, iš popo šeimos. Iki 1919 m. šeima valdė 18 ha žemės, o vėliau tik du hektarus. Troba buvo dviejų galu: viename gale - gyvuliai ir pašarai, kitame - gyvenamieji kambariai. Tėvas buvo stalius - darė duris ir langus, o mamai teko gyvuliai, daržai ir vaikai. Jau nuo šešerių metų vaikai buvo išleidžiami ganyti žąsų, ūgtelėję - avių, vėliau - karvių. Vienas iš brolių - Ievagrijus - išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo sužeistas, bet grįžęs taip, ir nepasveiko. Mirė 1920 metais, palaidotas Ketūnų kapinėse.<ref>Jūratė Medeikytė. Ketūnų kaime - rusų sentikai. - Santarvė. Priedas: Mažas didelis pasaulis. - 2015. - Rugpj. 20. - Nr. 92. - P. 1, 3.</ref>.

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2018-05-19T10:58:16Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		13:58, 19 gegužės 2018 versija
41 eilutė:		41 eilutė:
	Nuo 1954 m. iki 7 deš. veikė [[Ketūnų paštas\|pašto agentūra]]. 2013-09-28 [[Mažeikių šaulių kuopa\|Mažeikių šaulių kuopos]] ir Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus iniciatyva pašventintas paminklinis akmuo Lietuvos partizanų vado pulkininko leitenanto [[Vitkus-Kazimieraitis Juozas\|Juozo Vitkaus-Kazimieraičio]] garbei jo gimtinėje Ketūnų kaime.		Nuo 1954 m. iki 7 deš. veikė [[Ketūnų paštas\|pašto agentūra]]. 2013-09-28 [[Mažeikių šaulių kuopa\|Mažeikių šaulių kuopos]] ir Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus iniciatyva pašventintas paminklinis akmuo Lietuvos partizanų vado pulkininko leitenanto [[Vitkus-Kazimieraitis Juozas\|Juozo Vitkaus-Kazimieraičio]] garbei jo gimtinėje Ketūnų kaime.

	2015-08-22 ketūniškiai pirmą kartą rinkosi paminėti savo kaimo jubiliejaus - 475 -ąsias gyvavimo metines. Susitikimas vyko buvusios koplyčios vietoje. Šv. Mišias aukojo ~~T00elšių~~ vyskupas ordinaras Jonas Boruta SJ. Iš visos Lietuvos susirinkusiems ketūniškiams, šventės svečiams koncertavo Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialo pučiamųjų instrumentų orkestras [[Griaustinis\|„Griaustinis"]] (vadovas Kęstutis Dvaržeckas), Plinkšių moterų ansamblis „Svaja" (vadovė Sima Saliamanaitė) <ref> Ketūnų kaimo šviesa - išlieka gyva ir ryški // santarvė. - 2015. - Rugpj. 25. _ Nr. 94. - P. 1-2.</ref>.		2015-08-22 ketūniškiai pirmą kartą rinkosi paminėti savo kaimo jubiliejaus - 475 -ąsias gyvavimo metines. Susitikimas vyko buvusios koplyčios vietoje. Šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas ordinaras Jonas Boruta SJ. Iš visos Lietuvos susirinkusiems ketūniškiams, šventės svečiams koncertavo Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialo pučiamųjų instrumentų orkestras [[Griaustinis\|„Griaustinis"]] (vadovas Kęstutis Dvaržeckas), Plinkšių moterų ansamblis „Svaja" (vadovė Sima Saliamanaitė) <ref> Ketūnų kaimo šviesa - išlieka gyva ir ryški // santarvė. - 2015. - Rugpj. 25. _ Nr. 94. - P. 1-2.</ref>.

			2018 m. pastatytas didelis akmuo su užrašu „Ketūnu kaims". Tai riboženklis, žymintis kaimo pradžią. Tai Vanagų giminės darbas. Iš kaimo žmonių suaukotų pinigų buvo nusamdytas kranas, kad akmuo būtų pervežtas iš vienos Ketūnų vietos į kitą <ref> Jūratė Medeikytė. Ketūniškiai šventė Šeštines // Santarvė. - 2018. - Geg. 18. - Nr. 38. - P. 12.</ref>.

	=== Mokykla ===		=== Mokykla ===

Algirdas 18:05, 25 rugpjūčio 2015

2015-08-25T18:05:38Z

← Ankstesnė versija		21:05, 25 rugpjūčio 2015 versija
40 eilutė:		40 eilutė:

	Nuo 1954 m. iki 7 deš. veikė [[Ketūnų paštas\|pašto agentūra]]. 2013-09-28 [[Mažeikių šaulių kuopa\|Mažeikių šaulių kuopos]] ir Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus iniciatyva pašventintas paminklinis akmuo Lietuvos partizanų vado pulkininko leitenanto [[Vitkus-Kazimieraitis Juozas\|Juozo Vitkaus-Kazimieraičio]] garbei jo gimtinėje Ketūnų kaime.		Nuo 1954 m. iki 7 deš. veikė [[Ketūnų paštas\|pašto agentūra]]. 2013-09-28 [[Mažeikių šaulių kuopa\|Mažeikių šaulių kuopos]] ir Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus iniciatyva pašventintas paminklinis akmuo Lietuvos partizanų vado pulkininko leitenanto [[Vitkus-Kazimieraitis Juozas\|Juozo Vitkaus-Kazimieraičio]] garbei jo gimtinėje Ketūnų kaime.

			2015-08-22 ketūniškiai pirmą kartą rinkosi paminėti savo kaimo jubiliejaus - 475 -ąsias gyvavimo metines. Susitikimas vyko buvusios koplyčios vietoje. Šv. Mišias aukojo T00elšių vyskupas ordinaras Jonas Boruta SJ. Iš visos Lietuvos susirinkusiems ketūniškiams, šventės svečiams koncertavo Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialo pučiamųjų instrumentų orkestras [[Griaustinis\|„Griaustinis"]] (vadovas Kęstutis Dvaržeckas), Plinkšių moterų ansamblis „Svaja" (vadovė Sima Saliamanaitė) <ref> Ketūnų kaimo šviesa - išlieka gyva ir ryški // santarvė. - 2015. - Rugpj. 25. _ Nr. 94. - P. 1-2.</ref>.

	=== Mokykla ===		=== Mokykla ===

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2015-08-24T19:43:14Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		22:43, 24 rugpjūčio 2015 versija
33 eilutė:		33 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. Dar kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia\|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]]. Iki II-ojo pasaulinio karo Ketūnuose gyveno gausi sentikių bendruomenė; yra išlikusios jų kapinės. 2015 m. dar buvo sentikių palikuonių: Ananijus Andriejevičius Kuprijanovas, g. 1926 m.Ketūnuose ir gyvenantis Kėdainiuose, Aleksandras Skačkovas, g. 1947 m. Ketūnuose ir gyv. Klaipėdoje. Kuprijanovų šeima buvo didelė: septyni broliai ir keturios seserys. Tėvas buvo iš Telšių, mama iš Panevėžio, iš popo šeimos.		Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. Dar kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia\|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]].

			Iki II-ojo pasaulinio karo Ketūnuose gyveno gausi sentikių bendruomenė; yra išlikusios jų kapinės. 2015 m. dar buvo sentikių palikuonių: Ananijus Andriejevičius Kuprijanovas, g. 1926 m.Ketūnuose ir gyvenantis Kėdainiuose, Aleksandras Skačkovas, g. 1947 m. Ketūnuose ir gyv. Klaipėdoje. Kuprijanovų šeima buvo didelė: septyni broliai ir keturios seserys. Tėvas buvo iš Telšių, mama iš Panevėžio, iš popo šeimos. Iki 1919 m. šeima valdė 18 ha žemės, o vėliau tik du hektarus. Troba buvo dviejų galu: viename gale - gyvuliai ir pašarai, kitame - gyvenamieji kambariai. Tėvas buvo stalius - darė duris ir langus, o mamai teko gyvuliai, daržai ir vaikai. Jau nuo šešerių metų vaikai buvo išleidžiami ganyti žąsų, ūgtelėję - avių, vėliau - karvių. Vienas iš brolių - Ievagrijus - išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo sužeistas, bet grįžęs taip, ir nepasveiko. Mirė 1920 metais, palaidotas Ketūnų kapinėse.<ref>Jūratė Medeikytė. Ketūnų kaime - rusų sentikai. - Santarvė. Priedas: Mažas didelis pasaulis. - 2015. - Rugpj. 20. - Nr. 92. - P. 1, 3.</ref>.

	1938 m. Ketūnų pradžios mokyklos aikštelėje pastatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 20 metų sukaktuvėms paminėti. Paminklą 1938 m. gegužės 8 d. pašventino šaulys kunigas Anupras Stonys <ref>Trimitas. - 1936. - Balandžio 9. - Nr. 37. </ref>. Pokario metais paminklas nugriautas. Spėjama, kad paminklo autorius D. Kuprijanovas. Granito paminklas buvo iš keturių dalių. Viršutinėje pavaizduoti Gedimino stulpai, peraugantys į kryžių, ant kurio pritvirtintas metalinis Nukryžiuotasis. Ant dviejų vidurinių dalių iškaltas tekstas: „1918-1938 paminėti branginkime savo tautos atkovotą laisvę ir aukokimės jai! Pastatė Ketūnų skyriaus šauliai ir prad. mokykla" <ref>Šverebas P. // Gimtinė. - 1996. - Gegužės 1. - Nr. 30. </ref>.		1938 m. Ketūnų pradžios mokyklos aikštelėje pastatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 20 metų sukaktuvėms paminėti. Paminklą 1938 m. gegužės 8 d. pašventino šaulys kunigas Anupras Stonys <ref>Trimitas. - 1936. - Balandžio 9. - Nr. 37. </ref>. Pokario metais paminklas nugriautas. Spėjama, kad paminklo autorius D. Kuprijanovas. Granito paminklas buvo iš keturių dalių. Viršutinėje pavaizduoti Gedimino stulpai, peraugantys į kryžių, ant kurio pritvirtintas metalinis Nukryžiuotasis. Ant dviejų vidurinių dalių iškaltas tekstas: „1918-1938 paminėti branginkime savo tautos atkovotą laisvę ir aukokimės jai! Pastatė Ketūnų skyriaus šauliai ir prad. mokykla" <ref>Šverebas P. // Gimtinė. - 1996. - Gegužės 1. - Nr. 30. </ref>.

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2015-08-24T19:30:25Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		22:30, 24 rugpjūčio 2015 versija
33 eilutė:		33 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. Dar kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia\|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]]. Iki II-ojo pasaulinio karo Ketūnuose gyveno gausi sentikių bendruomenė; yra išlikusios jų kapinės.		Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. Dar kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia\|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]]. Iki II-ojo pasaulinio karo Ketūnuose gyveno gausi sentikių bendruomenė; yra išlikusios jų kapinės. 2015 m. dar buvo sentikių palikuonių: Ananijus Andriejevičius Kuprijanovas, g. 1926 m.Ketūnuose ir gyvenantis Kėdainiuose, Aleksandras Skačkovas, g. 1947 m. Ketūnuose ir gyv. Klaipėdoje. Kuprijanovų šeima buvo didelė: septyni broliai ir keturios seserys. Tėvas buvo iš Telšių, mama iš Panevėžio, iš popo šeimos.

	1938 m. Ketūnų pradžios mokyklos aikštelėje pastatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 20 metų sukaktuvėms paminėti. Paminklą 1938 m. gegužės 8 d. pašventino šaulys kunigas Anupras Stonys <ref>Trimitas. - 1936. - Balandžio 9. - Nr. 37. </ref>. Pokario metais paminklas nugriautas. Spėjama, kad paminklo autorius D. Kuprijanovas. Granito paminklas buvo iš keturių dalių. Viršutinėje pavaizduoti Gedimino stulpai, peraugantys į kryžių, ant kurio pritvirtintas metalinis Nukryžiuotasis. Ant dviejų vidurinių dalių iškaltas tekstas: „1918-1938 paminėti branginkime savo tautos atkovotą laisvę ir aukokimės jai! Pastatė Ketūnų skyriaus šauliai ir prad. mokykla" <ref>Šverebas P. // Gimtinė. - 1996. - Gegužės 1. - Nr. 30. </ref>.		1938 m. Ketūnų pradžios mokyklos aikštelėje pastatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 20 metų sukaktuvėms paminėti. Paminklą 1938 m. gegužės 8 d. pašventino šaulys kunigas Anupras Stonys <ref>Trimitas. - 1936. - Balandžio 9. - Nr. 37. </ref>. Pokario metais paminklas nugriautas. Spėjama, kad paminklo autorius D. Kuprijanovas. Granito paminklas buvo iš keturių dalių. Viršutinėje pavaizduoti Gedimino stulpai, peraugantys į kryžių, ant kurio pritvirtintas metalinis Nukryžiuotasis. Ant dviejų vidurinių dalių iškaltas tekstas: „1918-1938 paminėti branginkime savo tautos atkovotą laisvę ir aukokimės jai! Pastatė Ketūnų skyriaus šauliai ir prad. mokykla" <ref>Šverebas P. // Gimtinė. - 1996. - Gegužės 1. - Nr. 30. </ref>.

Algirdas: /* Mokykla */

2014-02-01T16:02:44Z

Mokykla

← Ankstesnė versija		19:02, 1 vasario 2014 versija
41 eilutė:		41 eilutė:
	=== Mokykla ===		=== Mokykla ===

	Apie 1900 m. dvaro pastate įkurta mokykla. Mokama buvo rusų kalba. Dirbo mokytojas Liupkovskis (Lobkovskis). Vėliau mokykla buvo uždaryta. 1918 m. įsikūrė lietuviška pradinė mokykla (kt. duomenimis, 1914 m.), kurios mokytojas buvo [[Ličkūnas Stasys\|Stasys Ličkūnas]] (mokykloje dirbo 6 metus), mokėsi apie 30 vaikų. Po jo dirbę mokytojai: Ipolitas Adamavičius (1927-08-01 atleistas)<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 703.</ref>. Vladislovas Daukantas (1927-09-01 paskirtas šios mokyklos vedėju; buvo baigęs Marijampolės mokytojų seminariją) <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.</ref>., Salemonas Šlekys (buvo baigęs Pilviškių mokytojų kursus), [[Želvys Stanislovas\|Stanislovas Želvys]] (buvo mokyklos vedėjas, mokytojas, įstojo į šaulių organizaciją), Juškienė, Mickienė, Momkauskaitė, Vytautas Rimkūnas, K. Niūnavienė, Viktoras Bubliauskas (išdirbo apie 12 metų). Padidėjus mokinių skaičiui iki 60, dirbo du mokytojai. 1950 m. rugsėjo 1 d. mokykla tapo septynmete, atidaryta penkta klasė, kurioje 22 mokiniai. Pirmieji mokyklos komjaunuoliai - Elytė Silkauskaitė, Aldona Norvaišaitė, Stefa Stanytė, Aldona Pociutė, Steponas gricius, Povilas Laureckas (klasės vadovė B. Ramanauskaitė). Mokinių skaičius augo, nebeužteko mokyklos patalpų, todėl pradėta nuomoti iš pil. Plikuso. Vėliau šias patalpas švietimo skyrius nupirko. Mokykla dirbo dviejuose pastatuose. 1953 m. Ketūnų septynmetę mokyklą baigė pirmoji septyntos klasės laida - 22 mokiniai. 1961 m. mokykla performuota į aštuonmetę. Po V. Bubliaukso mokyklai vadovavo: J. Gricius, K. Butkus, A. Laureckienė, O. Plikusienė. Mokinių buvo 120-166. Gerais pažymiais mokyklą baigę mokiniai: Jadvyga Daukantaitė, Jonas Gricius, Bronė Juškaitė, Kęstas Daukintis, Zita Daukantaitė, Irena Juškaitė, Violeta Žernytė ir kt. 1978 m. vasario mėn. aštuonmetė mokykla iš avarinių patalpų buvo perkelta į Plinkšes (žr. [[Plinkšių pagrindinė mokykla]]), o Ketūnuose uždaryta.		Apie 1900 m. dvaro pastate įkurta mokykla. Mokama buvo rusų kalba. Dirbo mokytojas Liupkovskis (Lobkovskis). Vėliau mokykla buvo uždaryta. 1918 m. įsikūrė lietuviška pradinė mokykla (kt. duomenimis, 1914 m.), kurios mokytojas buvo [[Ličkūnas Stasys\|Stasys Ličkūnas]] (mokykloje dirbo 6 metus), mokėsi apie 30 vaikų. Po jo dirbę mokytojai: Ipolitas Adamavičius (1927-08-01 atleistas)<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 703.</ref>. Vladislovas Daukantas (1927-09-01 paskirtas šios mokyklos vedėju; buvo baigęs Marijampolės mokytojų seminariją) <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.</ref>., Salemonas Šlekys, nuo 1930-01-16 (buvo baigęs Pilviškių mokytojų kursus), [[Želvys Stanislovas\|Stanislovas Želvys]] (buvo mokyklos vedėjas, mokytojas, įstojo į šaulių organizaciją), Juškienė, Mickienė, Momkauskaitė, Vytautas Rimkūnas, K. Niūnavienė, Viktoras Bubliauskas (išdirbo apie 12 metų). Padidėjus mokinių skaičiui iki 60, dirbo du mokytojai. 1950 m. rugsėjo 1 d. mokykla tapo septynmete, atidaryta penkta klasė, kurioje 22 mokiniai. Pirmieji mokyklos komjaunuoliai - Elytė Silkauskaitė, Aldona Norvaišaitė, Stefa Stanytė, Aldona Pociutė, Steponas gricius, Povilas Laureckas (klasės vadovė B. Ramanauskaitė). Mokinių skaičius augo, nebeužteko mokyklos patalpų, todėl pradėta nuomoti iš pil. Plikuso. Vėliau šias patalpas švietimo skyrius nupirko. Mokykla dirbo dviejuose pastatuose. 1953 m. Ketūnų septynmetę mokyklą baigė pirmoji septyntos klasės laida - 22 mokiniai. 1961 m. mokykla performuota į aštuonmetę. Po V. Bubliaukso mokyklai vadovavo: J. Gricius, K. Butkus, A. Laureckienė, O. Plikusienė. Mokinių buvo 120-166. Gerais pažymiais mokyklą baigę mokiniai: Jadvyga Daukantaitė, Jonas Gricius, Bronė Juškaitė, Kęstas Daukintis, Zita Daukantaitė, Irena Juškaitė, Violeta Žernytė ir kt. 1978 m. vasario mėn. aštuonmetė mokykla iš avarinių patalpų buvo perkelta į Plinkšes (žr. [[Plinkšių pagrindinė mokykla]]), o Ketūnuose uždaryta.

	Ketūnų mokykloje mokėsi respublikos nusipelnęs artistas V. Derkintis, rašytojas Algirdas Pocius, dirbo žinomi mokytojai Stasys Želvys ir Antanas Ličkūnas. S. Želvys užveisė mokyklos sodą, sutvarkė jos aplinką. 1921-10-01 - 1922-09-01 mokyklos vedėja dirbo Teresė Ostrauskaitė, kuri nuo 1922-09-01 perkelta į Renvą<ref>Šverebas P. Vienos nuotraukos pėdsakais // Būdas žemaičių. - 1999. - Vasario 2. - Nr. 9. - P. 5.</ref>. Apie 1960-1965 m. mokykloje pradinukų klasės buvo didelės (po 40 vaikų).		Ketūnų mokykloje mokėsi respublikos nusipelnęs artistas V. Derkintis, rašytojas Algirdas Pocius, dirbo žinomi mokytojai Stasys Želvys ir Antanas Ličkūnas. S. Želvys užveisė mokyklos sodą, sutvarkė jos aplinką. 1921-10-01 - 1922-09-01 mokyklos vedėja dirbo Teresė Ostrauskaitė, kuri nuo 1922-09-01 perkelta į Renvą<ref>Šverebas P. Vienos nuotraukos pėdsakais // Būdas žemaičių. - 1999. - Vasario 2. - Nr. 9. - P. 5.</ref>. Apie 1960-1965 m. mokykloje pradinukų klasės buvo didelės (po 40 vaikų).

MKE-Robotas: robotas: smulkūs taisymai

2013-12-02T15:56:45Z

robotas: smulkūs taisymai

← Ankstesnė versija		18:56, 2 gruodžio 2013 versija
13 eilutė:		13 eilutė:
	[[Vaizdas:Ketunai.MKE.2009-08-06.jpg\|thumb\|right\|260px\|[[Juzumai\|Juozapo Juzumo]] kapo antkapinė plokštė [[Ketūnų kaimo III-osios kapinės\|Ketūnų kaimo III-osiose kapinėse]]]]		[[Vaizdas:Ketunai.MKE.2009-08-06.jpg\|thumb\|right\|260px\|[[Juzumai\|Juozapo Juzumo]] kapo antkapinė plokštė [[Ketūnų kaimo III-osios kapinės\|Ketūnų kaimo III-osiose kapinėse]]]]
	[[Vaizdas:Ketunai3.MKE.2009-08-06.jpg\|thumb\|right\|260px\|Ąžuolas su koplytėle prie [[Sedos-Pievėnų vieškelis\|Sedos-Pievėnų vieškelio]] Ketūnų k.]]		[[Vaizdas:Ketunai3.MKE.2009-08-06.jpg\|thumb\|right\|260px\|Ąžuolas su koplytėle prie [[Sedos-Pievėnų vieškelis\|Sedos-Pievėnų vieškelio]] Ketūnų k.]]
	'''KETŪNAI''', kaimas [[Sedos seniūnija\|Sedos]] ir [[Šerkšnėnų seniūnija\|Šerkšnėnų seniūnijose]], 6 km į rytus ir į šiaurės rytus nuo [[Seda\|Sedos]], prie Sedos-Rubikų-Pievėnų ir Pašerkšnės-Plinkšių kelių. Vakariniu pakraščiu teka [[Šerkšnė]]. Pietuose ribojasi su [[Plinkšės\|Plinkšių]] ir [[Kalniškiai\|Kalniškių]], rytuose - su [[Daciai\|Dacių]] ir [[Rubikai\|Rubikų]], pietvakariuose - su [[Paežerė~~\|Paežerės~~]] k. Kaime įžymi Derkinčių sodyba (nuo XVII a.).		'''KETŪNAI''', kaimas [[Sedos seniūnija\|Sedos]] ir [[Šerkšnėnų seniūnija\|Šerkšnėnų seniūnijose]], 6 km į rytus ir į šiaurės rytus nuo [[Seda\|Sedos]], prie Sedos-Rubikų-Pievėnų ir Pašerkšnės-Plinkšių kelių. Vakariniu pakraščiu teka [[Šerkšnė]]. Pietuose ribojasi su [[Plinkšės\|Plinkšių]] ir [[Kalniškiai\|Kalniškių]], rytuose - su [[Daciai\|Dacių]] ir [[Rubikai\|Rubikų]], pietvakariuose - su [[Paežerė]]s k. Kaime įžymi Derkinčių sodyba (nuo XVII a.).

	== Gyventojai ==		== Gyventojai ==
29 eilutė:		29 eilutė:
	* 1904-11-15 gimė dramos aktorius [[Derkintis Valerijonas\|Valerijonas Derkintis]];		* 1904-11-15 gimė dramos aktorius [[Derkintis Valerijonas\|Valerijonas Derkintis]];
	* 1907-01-24 gimė kultūros veikėjas, garsios pavyzdingos sodybos įkūrėjas [[Derkintis Domininkas\|Domininkas Derkintis]];		* 1907-01-24 gimė kultūros veikėjas, garsios pavyzdingos sodybos įkūrėjas [[Derkintis Domininkas\|Domininkas Derkintis]];
	* 1930-08-28 gimė prozininkas, nusipelnęs kultūros veikėjas (1980 m.) [[Pocius Algirdas\|Algirdas Pocius]];		* 1930-08-28 gimė prozininkas, nusipelnęs kultūros veikėjas (1980 m.) [[Pocius Algirdas\|Algirdas Pocius]];
	* 1940-06-12 gimė teatro ir kino aktorius [[Steponavičius Petras\|Petras Steponavičius]].		* 1940-06-12 gimė teatro ir kino aktorius [[Steponavičius Petras\|Petras Steponavičius]].

39 eilutė:		39 eilutė:
	Nuo 1954 m. iki 7 deš. veikė [[Ketūnų paštas\|pašto agentūra]]. 2013-09-28 [[Mažeikių šaulių kuopa\|Mažeikių šaulių kuopos]] ir Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus iniciatyva pašventintas paminklinis akmuo Lietuvos partizanų vado pulkininko leitenanto [[Vitkus-Kazimieraitis Juozas\|Juozo Vitkaus-Kazimieraičio]] garbei jo gimtinėje Ketūnų kaime.		Nuo 1954 m. iki 7 deš. veikė [[Ketūnų paštas\|pašto agentūra]]. 2013-09-28 [[Mažeikių šaulių kuopa\|Mažeikių šaulių kuopos]] ir Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus iniciatyva pašventintas paminklinis akmuo Lietuvos partizanų vado pulkininko leitenanto [[Vitkus-Kazimieraitis Juozas\|Juozo Vitkaus-Kazimieraičio]] garbei jo gimtinėje Ketūnų kaime.

	===Mokykla===		=== Mokykla ===

	Apie 1900 m. dvaro pastate įkurta mokykla. Mokama buvo rusų kalba. Dirbo mokytojas Liupkovskis (Lobkovskis). Vėliau mokykla buvo uždaryta. 1918 m. įsikūrė lietuviška pradinė mokykla (kt. duomenimis, 1914 m.), kurios mokytojas buvo [[Ličkūnas Stasys\|Stasys Ličkūnas]] (mokykloje dirbo 6 metus), mokėsi apie 30 vaikų. Po jo dirbę mokytojai: Ipolitas Adamavičius (1927-08-01 atleistas)<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 703.</ref>. Vladislovas Daukantas (1927-09-01 paskirtas šios mokyklos vedėju; buvo baigęs Marijampolės mokytojų seminariją) <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.</ref>., Salemonas Šlekys (buvo baigęs Pilviškių mokytojų kursus), [[Želvys Stanislovas\|Stanislovas Želvys]] (buvo mokyklos vedėjas, mokytojas, įstojo į šaulių organizaciją), Juškienė, Mickienė, Momkauskaitė, Vytautas Rimkūnas, K. Niūnavienė, Viktoras Bubliauskas (išdirbo apie 12 metų). Padidėjus mokinių skaičiui iki 60, dirbo du mokytojai. 1950 m. rugsėjo 1 d. mokykla tapo septynmete, atidaryta penkta klasė, kurioje 22 mokiniai. Pirmieji mokyklos komjaunuoliai - Elytė Silkauskaitė, Aldona Norvaišaitė, Stefa Stanytė, Aldona Pociutė, Steponas gricius, Povilas Laureckas (klasės vadovė B. Ramanauskaitė). Mokinių skaičius augo, nebeužteko mokyklos patalpų, todėl pradėta nuomoti iš pil. Plikuso. Vėliau šias patalpas švietimo skyrius nupirko. Mokykla dirbo dviejuose pastatuose. 1953 m. Ketūnų septynmetę mokyklą baigė pirmoji septyntos klasės laida - 22 mokiniai. 1961 m. mokykla performuota į aštuonmetę. Po V. Bubliaukso mokyklai vadovavo: J. Gricius, K. Butkus, A. Laureckienė, O. Plikusienė. Mokinių buvo 120-166. Gerais pažymiais mokyklą baigę mokiniai: Jadvyga Daukantaitė, Jonas Gricius, Bronė Juškaitė, Kęstas Daukintis, Zita Daukantaitė, Irena Juškaitė, Violeta Žernytė ir kt. 1978 m. vasario mėn. aštuonmetė mokykla iš avarinių patalpų buvo perkelta į Plinkšes (žr. [[Plinkšių pagrindinė mokykla]]), o Ketūnuose uždaryta.		Apie 1900 m. dvaro pastate įkurta mokykla. Mokama buvo rusų kalba. Dirbo mokytojas Liupkovskis (Lobkovskis). Vėliau mokykla buvo uždaryta. 1918 m. įsikūrė lietuviška pradinė mokykla (kt. duomenimis, 1914 m.), kurios mokytojas buvo [[Ličkūnas Stasys\|Stasys Ličkūnas]] (mokykloje dirbo 6 metus), mokėsi apie 30 vaikų. Po jo dirbę mokytojai: Ipolitas Adamavičius (1927-08-01 atleistas)<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 703.</ref>. Vladislovas Daukantas (1927-09-01 paskirtas šios mokyklos vedėju; buvo baigęs Marijampolės mokytojų seminariją) <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.</ref>., Salemonas Šlekys (buvo baigęs Pilviškių mokytojų kursus), [[Želvys Stanislovas\|Stanislovas Želvys]] (buvo mokyklos vedėjas, mokytojas, įstojo į šaulių organizaciją), Juškienė, Mickienė, Momkauskaitė, Vytautas Rimkūnas, K. Niūnavienė, Viktoras Bubliauskas (išdirbo apie 12 metų). Padidėjus mokinių skaičiui iki 60, dirbo du mokytojai. 1950 m. rugsėjo 1 d. mokykla tapo septynmete, atidaryta penkta klasė, kurioje 22 mokiniai. Pirmieji mokyklos komjaunuoliai - Elytė Silkauskaitė, Aldona Norvaišaitė, Stefa Stanytė, Aldona Pociutė, Steponas gricius, Povilas Laureckas (klasės vadovė B. Ramanauskaitė). Mokinių skaičius augo, nebeužteko mokyklos patalpų, todėl pradėta nuomoti iš pil. Plikuso. Vėliau šias patalpas švietimo skyrius nupirko. Mokykla dirbo dviejuose pastatuose. 1953 m. Ketūnų septynmetę mokyklą baigė pirmoji septyntos klasės laida - 22 mokiniai. 1961 m. mokykla performuota į aštuonmetę. Po V. Bubliaukso mokyklai vadovavo: J. Gricius, K. Butkus, A. Laureckienė, O. Plikusienė. Mokinių buvo 120-166. Gerais pažymiais mokyklą baigę mokiniai: Jadvyga Daukantaitė, Jonas Gricius, Bronė Juškaitė, Kęstas Daukintis, Zita Daukantaitė, Irena Juškaitė, Violeta Žernytė ir kt. 1978 m. vasario mėn. aštuonmetė mokykla iš avarinių patalpų buvo perkelta į Plinkšes (žr. [[Plinkšių pagrindinė mokykla]]), o Ketūnuose uždaryta.
82 eilutė:		82 eilutė:
	* Pivrikiškė		* Pivrikiškė
	* Steponavičiaus kapeliai		* Steponavičiaus kapeliai
	*Malonės duobė - nurodoma prie Šerkšnės ir kelio Seda-Mažeikiai, apie 2 ha ploto, B.Lenkausko ūkyje. Padavimai: A. Čia buvo kalvinų bažnyčia, “prisidėjus prie žemės ausį, buvo galima girdėti varpais skambinant”. B. Čia buvo karčiama, kur žmonės gėrė ir “maloninosi” (todėl žemės savininkas buvo praminęs dauba, Malonės duobe). (V.Vaitkevičius, 1998).		* Malonės duobė - nurodoma prie Šerkšnės ir kelio Seda-Mažeikiai, apie 2 ha ploto, B.Lenkausko ūkyje. Padavimai: A. Čia buvo kalvinų bažnyčia, “prisidėjus prie žemės ausį, buvo galima girdėti varpais skambinant”. B. Čia buvo karčiama, kur žmonės gėrė ir “maloninosi” (todėl žemės savininkas buvo praminęs dauba, Malonės duobe). (V.Vaitkevičius, 1998).

	Didysis akmuo nurodomas prie kelio Ketūnai-Pašerkšniai, Z.Kenio ūkyje, 5x3,5x0,8 m dydžio. Padavimai: Po akmeniu, "žemės gilumoje”, esąs dvaras, iš kurio požeminis urvas veda į Tirkšlius. B. Ant akmens naktį kažkas siuva batus. C. Naktimis čia vaikščioja mažas, baltai apsirengęs vaikas. D. Po akmeniu pakasti pinigai. (V.Vaitkevičius, 1998).		Didysis akmuo nurodomas prie kelio Ketūnai-Pašerkšniai, Z.Kenio ūkyje, 5x3,5x0,8 m dydžio. Padavimai: Po akmeniu, "žemės gilumoje”, esąs dvaras, iš kurio požeminis urvas veda į Tirkšlius. B. Ant akmens naktį kažkas siuva batus. C. Naktimis čia vaikščioja mažas, baltai apsirengęs vaikas. D. Po akmeniu pakasti pinigai. (V.Vaitkevičius, 1998).
88 eilutė:		88 eilutė:
	Daukanto šaltinis yra Daukantų ūkyje, prie Nendrės upelio (Šerkšnės deš. intakas). Šaltinį sudaro 5 mažos ir 2 didelės “akys”. “Žmonės vandenį semia akims gydyti”. Po to, kai šaltinis įteka į Stirtupį, jis imamas vadinti Nendre. (V.Vaitkevičius, 1998).		Daukanto šaltinis yra Daukantų ūkyje, prie Nendrės upelio (Šerkšnės deš. intakas). Šaltinį sudaro 5 mažos ir 2 didelės “akys”. “Žmonės vandenį semia akims gydyti”. Po to, kai šaltinis įteka į Stirtupį, jis imamas vadinti Nendre. (V.Vaitkevičius, 1998).

	Akmuo su dviem pėdom buvo Ketūnų kaimo laukuose, turėjo dvi “pėdas”. Viena iš jų - mažo vaiko. Akmuo užkastas renkant iš laukų akmenis. (V.Vaitkevičius, 1998).		Akmuo su dviem pėdom buvo Ketūnų kaimo laukuose, turėjo dvi “pėdas”. Viena iš jų - mažo vaiko. Akmuo užkastas renkant iš laukų akmenis. (V.Vaitkevičius, 1998).

	== Etimologija ==		== Etimologija ==
107 eilutė:		107 eilutė:
	* Ketūnų k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1359. - 1 lap.		* Ketūnų k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1359. - 1 lap.
	</small>		</small>
	[[Kategorija: Sedos seniūnijos kaimai]]
	[[Kategorija: Šerkšnėnų seniūnijos kaimai]]		[[Kategorija:Sedos seniūnijos kaimai]]
	[[Kategorija: Ketūnai]]		[[Kategorija:Šerkšnėnų seniūnijos kaimai]]
			[[Kategorija:Ketūnai]]