Kentaučiai - Versijų istorija

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2022-08-19T17:39:52Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		20:39, 19 rugpjūčio 2022 versija
29 eilutė:		29 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Kentaučių k. (Kientowcie) paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius\|Grūstės ~~valsčių~~]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. 1902 m. gyventojų surašyme kaimas dar vadinamas Gruobių k. Tarpukaryje kaime buvo 52 kiemai: Kazimiero Lenkausko, Stepono Lenkausko, Konstantino Lenkausko, Liegaudo, Gurausko, Dominyko Lenkausko, Ignaco Lauraičio, Kupliauskienės, Kleopo Kačerausko, Mikulskio, Osvaldo Mucininko, Ernesto Mucininko, Buivydienė (pusdaktarė, gydė rožę), Vinco, Jono, Leono ir Andriejaus Želvių. Daugiausia Kentaučiuose buvo Želvių, Lenkauskų ir Lauraičių. Visi gyventojai turėjo pravardes. Didžiausi ūkiai (turėjo virš 20 ha) buvo Želvio (Raudonojo; taip buvo vadinamas dėl pomėgio išgerti)ir kito Želvio (Pakapio; gyveno netoli kaimo kapelių).		Kentaučių k. (Kientowcie) paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius\|Grūstės valsčius]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. 1902 m. gyventojų surašyme kaimas dar vadinamas Gruobių k. Tarpukaryje kaime buvo 52 kiemai: Kazimiero Lenkausko, Stepono Lenkausko, Konstantino Lenkausko, Liegaudo, Gurausko, Dominyko Lenkausko, Ignaco Lauraičio, Kupliauskienės, Kleopo Kačerausko, Mikulskio, Osvaldo Mucininko, Ernesto Mucininko, Buivydienė (pusdaktarė, gydė rožę), Vinco, Jono, Leono ir Andriejaus Želvių. Daugiausia Kentaučiuose buvo Želvių, Lenkauskų ir Lauraičių. Visi gyventojai turėjo pravardes. Didžiausi ūkiai (turėjo virš 20 ha) buvo Želvio (Raudonojo; taip buvo vadinamas dėl pomėgio išgerti)ir kito Želvio (Pakapio; gyveno netoli kaimo kapelių).
	Raudonojo Želvio sodyboje buvo koplytėlė su Šv. Marijos skulptūra, prie kurios kaimo gyventojai rinkdavosi melstis per kryžaunas dienas ir gegužines. Zonienė buvo vedančioji gieduotoja. Nuo tos koplytėlės giedodami eidavo prie kapelių, o po to prie senkapių<ref>Pasakojo Juzefa Strikauskytė-Norvaišienė, g. 1923 m. Kentaučių k. Užrašė Janina Limantienė, 1998 m. </ref>.		Raudonojo Želvio sodyboje buvo koplytėlė su Šv. Marijos skulptūra, prie kurios kaimo gyventojai rinkdavosi melstis per kryžaunas dienas ir gegužines. Zonienė buvo vedančioji gieduotoja. Nuo tos koplytėlės giedodami eidavo prie kapelių, o po to prie senkapių<ref>Pasakojo Juzefa Strikauskytė-Norvaišienė, g. 1923 m. Kentaučių k. Užrašė Janina Limantienė, 1998 m. </ref>.

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2022-08-19T17:09:36Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		20:09, 19 rugpjūčio 2022 versija
29 eilutė:		29 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Kentaučių k. (Kientowcie) paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, ~~dovanoja didelį~~ [[Grūstės valsčius\|Grūstės valsčių]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. 1902 m. gyventojų surašyme kaimas dar vadinamas Gruobių k. Tarpukaryje kaime buvo 52 kiemai: Kazimiero Lenkausko, Stepono Lenkausko, Konstantino Lenkausko, Liegaudo, Gurausko, Dominyko Lenkausko, Ignaco Lauraičio, Kupliauskienės, Kleopo Kačerausko, Mikulskio, Osvaldo Mucininko, Ernesto Mucininko, Buivydienė (pusdaktarė, gydė rožę), Vinco, Jono, Leono ir Andriejaus Želvių. Daugiausia Kentaučiuose buvo Želvių, Lenkauskų ir Lauraičių. Visi gyventojai turėjo pravardes. Didžiausi ūkiai (turėjo virš 20 ha) buvo Želvio (Raudonojo; taip buvo vadinamas dėl pomėgio išgerti)ir kito Želvio (Pakapio; gyveno netoli kaimo kapelių).		Kentaučių k. (Kientowcie) paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius\|Grūstės valsčių]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. 1902 m. gyventojų surašyme kaimas dar vadinamas Gruobių k. Tarpukaryje kaime buvo 52 kiemai: Kazimiero Lenkausko, Stepono Lenkausko, Konstantino Lenkausko, Liegaudo, Gurausko, Dominyko Lenkausko, Ignaco Lauraičio, Kupliauskienės, Kleopo Kačerausko, Mikulskio, Osvaldo Mucininko, Ernesto Mucininko, Buivydienė (pusdaktarė, gydė rožę), Vinco, Jono, Leono ir Andriejaus Želvių. Daugiausia Kentaučiuose buvo Želvių, Lenkauskų ir Lauraičių. Visi gyventojai turėjo pravardes. Didžiausi ūkiai (turėjo virš 20 ha) buvo Želvio (Raudonojo; taip buvo vadinamas dėl pomėgio išgerti)ir kito Želvio (Pakapio; gyveno netoli kaimo kapelių).
	Raudonojo Želvio sodyboje buvo koplytėlė su Šv. Marijos skulptūra, prie kurios kaimo gyventojai rinkdavosi melstis per kryžaunas dienas ir gegužines. Zonienė buvo vedančioji gieduotoja. Nuo tos koplytėlės giedodami eidavo prie kapelių, o po to prie senkapių<ref>Pasakojo Juzefa Strikauskytė-Norvaišienė, g. 1923 m. Kentaučių k. Užrašė Janina Limantienė, 1998 m. </ref>.		Raudonojo Želvio sodyboje buvo koplytėlė su Šv. Marijos skulptūra, prie kurios kaimo gyventojai rinkdavosi melstis per kryžaunas dienas ir gegužines. Zonienė buvo vedančioji gieduotoja. Nuo tos koplytėlės giedodami eidavo prie kapelių, o po to prie senkapių<ref>Pasakojo Juzefa Strikauskytė-Norvaišienė, g. 1923 m. Kentaučių k. Užrašė Janina Limantienė, 1998 m. </ref>.

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2022-08-19T17:07:15Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		20:07, 19 rugpjūčio 2022 versija
29 eilutė:		29 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
			Kentaučių k. (Kientowcie) paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanoja didelį [[Grūstės valsčius\|Grūstės valsčių]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. 1902 m. gyventojų surašyme kaimas dar vadinamas Gruobių k. Tarpukaryje kaime buvo 52 kiemai: Kazimiero Lenkausko, Stepono Lenkausko, Konstantino Lenkausko, Liegaudo, Gurausko, Dominyko Lenkausko, Ignaco Lauraičio, Kupliauskienės, Kleopo Kačerausko, Mikulskio, Osvaldo Mucininko, Ernesto Mucininko, Buivydienė (pusdaktarė, gydė rožę), Vinco, Jono, Leono ir Andriejaus Želvių. Daugiausia Kentaučiuose buvo Želvių, Lenkauskų ir Lauraičių. Visi gyventojai turėjo pravardes. Didžiausi ūkiai (turėjo virš 20 ha) buvo Želvio (Raudonojo; taip buvo vadinamas dėl pomėgio išgerti)ir kito Želvio (Pakapio; gyveno netoli kaimo kapelių).
	1902 m. gyventojų surašyme kaimas dar vadinamas Gruobių k. Tarpukaryje kaime buvo 52 kiemai: Kazimiero Lenkausko, Stepono Lenkausko, Konstantino Lenkausko, Liegaudo, Gurausko, Dominyko Lenkausko, Ignaco Lauraičio, Kupliauskienės, Kleopo Kačerausko, Mikulskio, Osvaldo Mucininko, Ernesto Mucininko, Buivydienė (pusdaktarė, gydė rožę), Vinco, Jono, Leono ir Andriejaus Želvių. Daugiausia Kentaučiuose buvo Želvių, Lenkauskų ir Lauraičių. Visi gyventojai turėjo pravardes. Didžiausi ūkiai (turėjo virš 20 ha) buvo Želvio (Raudonojo; taip buvo vadinamas dėl pomėgio išgerti)ir kito Želvio (Pakapio; gyveno netoli kaimo kapelių).
	Raudonojo Želvio sodyboje buvo koplytėlė su Šv. Marijos skulptūra, prie kurios kaimo gyventojai rinkdavosi melstis per kryžaunas dienas ir gegužines. Zonienė buvo vedančioji gieduotoja. Nuo tos koplytėlės giedodami eidavo prie kapelių, o po to prie senkapių<ref>Pasakojo Juzefa Strikauskytė-Norvaišienė, g. 1923 m. Kentaučių k. Užrašė Janina Limantienė, 1998 m. </ref>.		Raudonojo Želvio sodyboje buvo koplytėlė su Šv. Marijos skulptūra, prie kurios kaimo gyventojai rinkdavosi melstis per kryžaunas dienas ir gegužines. Zonienė buvo vedančioji gieduotoja. Nuo tos koplytėlės giedodami eidavo prie kapelių, o po to prie senkapių<ref>Pasakojo Juzefa Strikauskytė-Norvaišienė, g. 1923 m. Kentaučių k. Užrašė Janina Limantienė, 1998 m. </ref>.

Algirdas 18:46, 21 liepos 2015

2015-07-21T18:46:44Z

← Ankstesnė versija		21:46, 21 liepos 2015 versija
67 eilutė:		67 eilutė:
	{{reflist}}		{{reflist}}
	<small>		<small>
			* Kentaučių k. planas, 1877 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2836.
	* Kentaučių k. planas, 1902 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2825.		* Kentaučių k. planas, 1902 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2825.
	<small>		<small>
	[[Kategorija:Židikų seniūnijos kaimai]]		[[Kategorija:Židikų seniūnijos kaimai]]
	[[Kategorija:Kentaučiai]]		[[Kategorija:Kentaučiai]]

Algirdas 18:39, 21 liepos 2015

2015-07-21T18:39:15Z

← Ankstesnė versija		21:39, 21 liepos 2015 versija
66 eilutė:		66 eilutė:

	{{reflist}}		{{reflist}}
			<small>
			* Kentaučių k. planas, 1902 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2825.
			<small>
	[[Kategorija:Židikų seniūnijos kaimai]]		[[Kategorija:Židikų seniūnijos kaimai]]
	[[Kategorija:Kentaučiai]]		[[Kategorija:Kentaučiai]]

MKE-Robotas: robotas: smulkūs taisymai

2013-12-02T15:56:47Z

robotas: smulkūs taisymai

← Ankstesnė versija		18:56, 2 gruodžio 2013 versija
18 eilutė:		18 eilutė:
	[[Vaizdas:Kentauciu II-osios kapines1.MKE.2009-07-30.jpg\|thumb\|right\|260px\|[[Kentaučių kaimo II-osios kapinės]]]]		[[Vaizdas:Kentauciu II-osios kapines1.MKE.2009-07-30.jpg\|thumb\|right\|260px\|[[Kentaučių kaimo II-osios kapinės]]]]

	'''KENTAUČIAI''', kaimas [[Židikų seniūnija\|Židikų seniūnijoje]], į pietryčius nuo [[Lūšė~~\|Lūšės~~]]. Vakaruose ribojasi su [[Dautarai\|Dautarų]], rytuose - su [[Kugiai\|Kugių]] k. Šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis, iš pietų pusės priena Naudvario (Strikinės) miškas. Per kaimą teka [[Švarcupis]], yra [[Beržynės miškas]].		'''KENTAUČIAI''', kaimas [[Židikų seniūnija\|Židikų seniūnijoje]], į pietryčius nuo [[Lūšė]]s. Vakaruose ribojasi su [[Dautarai\|Dautarų]], rytuose - su [[Kugiai\|Kugių]] k. Šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis, iš pietų pusės priena Naudvario (Strikinės) miškas. Per kaimą teka [[Švarcupis]], yra [[Beržynės miškas]].

	== Gyventojai ==		== Gyventojai ==
31 eilutė:		31 eilutė:

	1902 m. gyventojų surašyme kaimas dar vadinamas Gruobių k. Tarpukaryje kaime buvo 52 kiemai: Kazimiero Lenkausko, Stepono Lenkausko, Konstantino Lenkausko, Liegaudo, Gurausko, Dominyko Lenkausko, Ignaco Lauraičio, Kupliauskienės, Kleopo Kačerausko, Mikulskio, Osvaldo Mucininko, Ernesto Mucininko, Buivydienė (pusdaktarė, gydė rožę), Vinco, Jono, Leono ir Andriejaus Želvių. Daugiausia Kentaučiuose buvo Želvių, Lenkauskų ir Lauraičių. Visi gyventojai turėjo pravardes. Didžiausi ūkiai (turėjo virš 20 ha) buvo Želvio (Raudonojo; taip buvo vadinamas dėl pomėgio išgerti)ir kito Želvio (Pakapio; gyveno netoli kaimo kapelių).		1902 m. gyventojų surašyme kaimas dar vadinamas Gruobių k. Tarpukaryje kaime buvo 52 kiemai: Kazimiero Lenkausko, Stepono Lenkausko, Konstantino Lenkausko, Liegaudo, Gurausko, Dominyko Lenkausko, Ignaco Lauraičio, Kupliauskienės, Kleopo Kačerausko, Mikulskio, Osvaldo Mucininko, Ernesto Mucininko, Buivydienė (pusdaktarė, gydė rožę), Vinco, Jono, Leono ir Andriejaus Želvių. Daugiausia Kentaučiuose buvo Želvių, Lenkauskų ir Lauraičių. Visi gyventojai turėjo pravardes. Didžiausi ūkiai (turėjo virš 20 ha) buvo Želvio (Raudonojo; taip buvo vadinamas dėl pomėgio išgerti)ir kito Želvio (Pakapio; gyveno netoli kaimo kapelių).
	Raudonojo Želvio sodyboje buvo koplytėlė su Šv. Marijos skulptūra, prie kurios kaimo gyventojai rinkdavosi melstis per kryžaunas dienas ir gegužines. Zonienė buvo vedančioji gieduotoja. Nuo tos koplytėlės giedodami eidavo prie kapelių, o po to prie senkapių<ref>Pasakojo Juzefa Strikauskytė-Norvaišienė, g. 1923 m. Kentaučių k. Užrašė Janina Limantienė, 1998 m. </ref>.		Raudonojo Želvio sodyboje buvo koplytėlė su Šv. Marijos skulptūra, prie kurios kaimo gyventojai rinkdavosi melstis per kryžaunas dienas ir gegužines. Zonienė buvo vedančioji gieduotoja. Nuo tos koplytėlės giedodami eidavo prie kapelių, o po to prie senkapių<ref>Pasakojo Juzefa Strikauskytė-Norvaišienė, g. 1923 m. Kentaučių k. Užrašė Janina Limantienė, 1998 m. </ref>.

	XIX a. Kentaučių kaime veikė slapta mokykla, kurioje daraktaravo vietos valstietis Ignas Želvys.		XIX a. Kentaučių kaime veikė slapta mokykla, kurioje daraktaravo vietos valstietis Ignas Želvys.
40 eilutė:		40 eilutė:
	Kaime yra dvejos kapinaitės (žr. [[Kentaučių kaimo I-osios kapinės]], [[Kentaučių kaimo II-osios kapinės]]). 1999 m. Zenonas Baubonis ištyrė 33,5 kv. m. spėjamo senkapio, kuris vadinamas Pruncelės kapeliais. Rastos 4 apdėtų akmenimis kryžių vietos <ref>Ivanauskas E. Neaiškių archeologinių objektų žvalgomieji tyrinėjimai Jonavos, kaišiadorių, Šakių, Mažeikių ir Akmenės rajonuose 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. - Vilnius, 2000. - P. 624.</ref>, <ref>Archeologinių paminklų tyrinėjimas Lietuvoje 1999 metais // Lietuvos istorijos metraštis 1999 m. - Vilnius, 2000. - P. 407.</ref>.		Kaime yra dvejos kapinaitės (žr. [[Kentaučių kaimo I-osios kapinės]], [[Kentaučių kaimo II-osios kapinės]]). 1999 m. Zenonas Baubonis ištyrė 33,5 kv. m. spėjamo senkapio, kuris vadinamas Pruncelės kapeliais. Rastos 4 apdėtų akmenimis kryžių vietos <ref>Ivanauskas E. Neaiškių archeologinių objektų žvalgomieji tyrinėjimai Jonavos, kaišiadorių, Šakių, Mažeikių ir Akmenės rajonuose 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. - Vilnius, 2000. - P. 624.</ref>, <ref>Archeologinių paminklų tyrinėjimas Lietuvoje 1999 metais // Lietuvos istorijos metraštis 1999 m. - Vilnius, 2000. - P. 407.</ref>.

	1900-1914 metų laikotarpyje Kentaučių k. Vincentas Želvys, pakėlęs akmenį savo darže, rado XVII a. tris senovines plonas monetas. Vienoje monetoje matėsi karūna<ref>E. Ivanauskas. Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390-1865 metais. - V., 1995. - P. 326.</ref>.		1900-1914 metų laikotarpyje Kentaučių k. Vincentas Želvys, pakėlęs akmenį savo darže, rado XVII a. tris senovines plonas monetas. Vienoje monetoje matėsi karūna<ref>E. Ivanauskas. Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390-1865 metais. - V., 1995. - P. 326.</ref>.

	== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==		== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
46 eilutė:		46 eilutė:
	* Biržynė - beržais apaugusi teritorija, 2 km į rytus nuo Lūšės geležinkelio stoties. Čia buvo Kentaučių mokykla. Kalbama, kad čia vaidenasi, nes karo metu buvusi ligoninė ir daug žmonių mirė, kurie nebuvo laidojami, tik dedami į rūsį, kuriame išlikę kaulai.		* Biržynė - beržais apaugusi teritorija, 2 km į rytus nuo Lūšės geležinkelio stoties. Čia buvo Kentaučių mokykla. Kalbama, kad čia vaidenasi, nes karo metu buvusi ligoninė ir daug žmonių mirė, kurie nebuvo laidojami, tik dedami į rūsį, kuriame išlikę kaulai.

	1935 m. Kentaučių prad. m-klos mokytojas Antanas Rimkus mini, kad anksčiau Biržinė (buvo vadinama ir Beržinė) buvo Naudvarės dvaro palivarkas, turėjęs 23 ha žemės. Mūriniai namai ir 3 ha atiduoti Kentaučių prad. m-klai. Kumetyno trobesiai ir 20 ha paskirti senelių prieglaudai<ref>VAK: B. 29. - Psl. 225-227.</ref>.		1935 m. Kentaučių prad. m-klos mokytojas Antanas Rimkus mini, kad anksčiau Biržinė (buvo vadinama ir Beržinė) buvo Naudvarės dvaro palivarkas, turėjęs 23 ha žemės. Mūriniai namai ir 3 ha atiduoti Kentaučių prad. m-klai. Kumetyno trobesiai ir 20 ha paskirti senelių prieglaudai<ref>VAK: B. 29. - Psl. 225-227.</ref>.

	Buvo pasakojama, kad Biržinės dv. laukuose iš senovės karų laikų žemėje paslėptas didelis lobis. Dažnai čia matydavo ir žiburėlius. Lobio buvo ieškoama, tačiau nesėkmingai. 1932 m. senelių prieglaudos žemės nuomininkas Jonas Popliauskis ardamas lauką netikėtai rado odiniame maišelyje lininiame audekle suvyniota 400 XIV-XV a. monetų; iš viso čia buvo rastą daugiau kaip 1000 vnt. monetų <ref>Vietoj didelio lobio - senovės pinigėliai // Rytas, 1935. - Gegužės 3. - Nr. 100. - P. 8.</ref>, <ref>Tautavičius A. 1919-1940 m. Lietuvoje rasti XV a. pabaigos - XIX a. pirmosios pusės ir monetų lobiai // Numizmatika. - Vilnius, 2000. - T. 1. - P. 161.</ref>.		Buvo pasakojama, kad Biržinės dv. laukuose iš senovės karų laikų žemėje paslėptas didelis lobis. Dažnai čia matydavo ir žiburėlius. Lobio buvo ieškoama, tačiau nesėkmingai. 1932 m. senelių prieglaudos žemės nuomininkas Jonas Popliauskis ardamas lauką netikėtai rado odiniame maišelyje lininiame audekle suvyniota 400 XIV-XV a. monetų; iš viso čia buvo rastą daugiau kaip 1000 vnt. monetų <ref>Vietoj didelio lobio - senovės pinigėliai // Rytas, 1935. - Gegužės 3. - Nr. 100. - P. 8.</ref>, <ref>Tautavičius A. 1919-1940 m. Lietuvoje rasti XV a. pabaigos - XIX a. pirmosios pusės ir monetų lobiai // Numizmatika. - Vilnius, 2000. - T. 1. - P. 161.</ref>.
66 eilutė:		66 eilutė:

	{{reflist}}		{{reflist}}
	[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]
	[[Kategorija: Kentaučiai]]		[[Kategorija:Židikų seniūnijos kaimai]]
			[[Kategorija:Kentaučiai]]

Algirdas 14:39, 9 birželio 2013

2013-06-09T14:39:45Z

← Ankstesnė versija		17:39, 9 birželio 2013 versija
15 eilutė:		15 eilutė:
	[[Vaizdas:Kentauciai1.MKE.2009-07-30.jpg\|thumb\|right\|260px\|Kentaučių k.]]		[[Vaizdas:Kentauciai1.MKE.2009-07-30.jpg\|thumb\|right\|260px\|Kentaučių k.]]
	[[Vaizdas:Kenrtauciu pradine mokykla. Tarpduryje direktorius Vytautas Jakutis.jpg\|thumb\|260px\|right\|Kentaučių pradinė mokykla. Tarpduryje stovi mokyklos direktorius Vytautas Jakutis]]		[[Vaizdas:Kenrtauciu pradine mokykla. Tarpduryje direktorius Vytautas Jakutis.jpg\|thumb\|260px\|right\|Kentaučių pradinė mokykla. Tarpduryje stovi mokyklos direktorius Vytautas Jakutis]]
			[[Vaizdas:Kentauciu prad. m-klos pazymejimas 1933..jpg\|thumb\|right\|260px\|Kentaučių pradžios mokyklos pažymėjimas]]
	[[Vaizdas:Kentauciu II-osios kapines1.MKE.2009-07-30.jpg\|thumb\|right\|260px\|[[Kentaučių kaimo II-osios kapinės]]]]		[[Vaizdas:Kentauciu II-osios kapines1.MKE.2009-07-30.jpg\|thumb\|right\|260px\|[[Kentaučių kaimo II-osios kapinės]]]]

Algirdas 18:37, 28 sausio 2012

2012-01-28T18:37:43Z

← Ankstesnė versija		21:37, 28 sausio 2012 versija
6 eilutė:		6 eilutė:
	pavad = [[Kentaučių kaimo I-osios kapinės]]\|		pavad = [[Kentaučių kaimo I-osios kapinės]]\|
	seniunija = Židikų\|		seniunija = Židikų\|
			plot = 388,6 ha \|
	gyv = 17\|		gyv = 17\|
	gyvmetai = \|		gyvmetai = \|

Algirdas 15:42, 5 rugpjūčio 2011

2011-08-05T15:42:33Z

@@ 1 eilutė: / 1 eilutė: @@
 {{kaimai|
    pavadinimas = Kentaučiai|
@@ 38 eilutė: / 39 eilutė: @@
 -1914 metų laikotarpyje Kentaučių k. Vincentas Želvys, pakėlęs akmenį savo darže, rado XVII a. tris senovines plonas monetas. Vienoje monetoje matėsi karūna<ref>E. Ivanauskas. Lietuvos  pinigų  lobiai, paslėpti  1390-1865 metais. - V., 1995. - P. 326.</ref>.
 == Etimologija ==

Algirdas 15:37, 5 rugpjūčio 2011

2011-08-05T15:37:41Z

← Ankstesnė versija		18:37, 5 rugpjūčio 2011 versija
16 eilutė:		16 eilutė:

	'''KENTAUČIAI''', kaimas [[Židikų seniūnija\|Židikų seniūnijoje]], į pietryčius nuo [[Lūšė\|Lūšės]]. Vakaruose ribojasi su [[Dautarai\|Dautarų]], rytuose - su [[Kugiai\|Kugių]] k. Šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis, iš pietų pusės priena Naudvario (Strikinės) miškas. Per kaimą teka [[Švarcupis]], yra [[Beržynės miškas]].		'''KENTAUČIAI''', kaimas [[Židikų seniūnija\|Židikų seniūnijoje]], į pietryčius nuo [[Lūšė\|Lūšės]]. Vakaruose ribojasi su [[Dautarai\|Dautarų]], rytuose - su [[Kugiai\|Kugių]] k. Šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis, iš pietų pusės priena Naudvario (Strikinės) miškas. Per kaimą teka [[Švarcupis]], yra [[Beržynės miškas]].

			== Gyventojai ==
			Gyventojų skaičius: 1902 m. - 257, 1923 m. - 41 ūkis, 273 gyv., 1998 m. - 5 kiemai, 2001 m. - 17 gyv. (9 vyr., 8 mot.).

			* XIX a. gyveno [[Želvys Ignas\|Ignas (Ignacas) Želvys]] - daraktorius, palaidotas Pikelių kapinėse.
			* Gimė Leonardas Lenkauskas, kuris 1956 m. Židikų vidurinę mokyklą baigė aukso medaliu, dirbo „Vagos” leidykloje Vilniuje (tragiškai baigė savo gyvennimą - nuskendo).
			* 1938-04-01 gimė [[Inis Laimonas\|Laimonas Inis]] - žurnalistas, buvęs „Nemuno” žurnalo redaktorius<ref> Pasakojo Jonas Lenkauskas, g. 1922 m. Kentaučių k. ir Zuzana Želvytė-Lenkauskienė, g. 1931 m. Užrašė Vitalija Juškevičiūtė, 1998 m. </ref>.
			* 1928-06-09 gimė istorikas, docentas, daug rašęs apie gimtąjį kaimą [[Lauraitis Vincas\|Vincas Lauraitis]].

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
34 eilutė:		42 eilutė:
	Pavadinimas kilęs nuo žodžio „kentėti". Mat, kaime buvęs dvarininkas, kuris negailestingai išnaudojęs valstiečius, kurie kentė jo priespaudą.		Pavadinimas kilęs nuo žodžio „kentėti". Mat, kaime buvęs dvarininkas, kuris negailestingai išnaudojęs valstiečius, kurie kentė jo priespaudą.

	== Kiti ~~staripsniai~~ ==		== Kiti straipsniai ==
	* [[Kentaučių kaimo I-osios kapinės]]		* [[Kentaučių kaimo I-osios kapinės]]
	* [[Kentaučių kaimo II-osios kapinės]]		* [[Kentaučių kaimo II-osios kapinės]]
40 eilutė:		48 eilutė:
	{{reflist}}		{{reflist}}
	[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]		[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]
			[[Kategorija: Kentaučiai]]

← Ankstesnė versija		17:39, 9 birželio 2013 versija
15 eilutė:		15 eilutė:
	[[Vaizdas:Kentauciai1.MKE.2009-07-30.jpg\|thumb\|right\|260px\|Kentaučių k.]]		[[Vaizdas:Kentauciai1.MKE.2009-07-30.jpg\|thumb\|right\|260px\|Kentaučių k.]]
	[[Vaizdas:Kenrtauciu pradine mokykla. Tarpduryje direktorius Vytautas Jakutis.jpg\|thumb\|260px\|right\|Kentaučių pradinė mokykla. Tarpduryje stovi mokyklos direktorius Vytautas Jakutis]]		[[Vaizdas:Kenrtauciu pradine mokykla. Tarpduryje direktorius Vytautas Jakutis.jpg\|thumb\|260px\|right\|Kentaučių pradinė mokykla. Tarpduryje stovi mokyklos direktorius Vytautas Jakutis]]
			[[Vaizdas:Kentauciu prad. m-klos pazymejimas 1933..jpg\|thumb\|right\|260px\|Kentaučių pradžios mokyklos pažymėjimas]]
	[[Vaizdas:Kentauciu II-osios kapines1.MKE.2009-07-30.jpg\|thumb\|right\|260px\|[[Kentaučių kaimo II-osios kapinės]]]]		[[Vaizdas:Kentauciu II-osios kapines1.MKE.2009-07-30.jpg\|thumb\|right\|260px\|[[Kentaučių kaimo II-osios kapinės]]]]

← Ankstesnė versija		21:37, 28 sausio 2012 versija
6 eilutė:		6 eilutė:
	pavad = [[Kentaučių kaimo I-osios kapinės]]\|		pavad = [[Kentaučių kaimo I-osios kapinės]]\|
	seniunija = Židikų\|		seniunija = Židikų\|
			plot = 388,6 ha \|
	gyv = 17\|		gyv = 17\|
	gyvmetai = \|		gyvmetai = \|