Kazimieras Ercupas - Versijų istorija

Algirdas 21:57, 15 kovo 2021

2021-03-15T21:57:15Z

← Ankstesnė versija		00:57, 16 kovo 2021 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:K.Ercupas1.MKE.2009-07-05 resize.jpg\|thumb\|right\|260px\|Stogastulpis ant K. Ercupo kapo Pikelių miestelio kapinėse]]		[[Vaizdas:K.Ercupas1.MKE.2009-07-05 resize.jpg\|thumb\|right\|260px\|Stogastulpis ant K. Ercupo kapo Pikelių miestelio kapinėse]]
	'''ERCUPAS KAZIMIERAS, Kazys Ercupas, Erkumas''', (g. 1859-05-~~24(~~12) [[Juodeikėliai\|Juodeikėlių]] k. - m. 1946-03-17 ten pat; palaidotas [[Pikelių kapinės\|Pikelių kapinėse]]), knygnešys.		'''ERCUPAS KAZIMIERAS, Kazys Ercupas, Erkumas''', (g. 1859-05-12) [[Juodeikėliai\|Juodeikėlių]] k. - m. 1946-03-17 ten pat; palaidotas [[Pikelių kapinės\|Pikelių kapinėse]]), knygnešys.

	Tėvai – neturtingi valstiečiai. Jaunystėje teko piemenauti. Buvo gabus, išmoko ne tik lietuviško rašto, bet ir latvių, rusų, vokiečių kalbų. Lietuvišką spaudą platinti pradėjo 1877 m., paskatintas knygnešio Dominyko Vičo, ir platino apie 27 metus. Iš Tilžės parsinešdavo lietuviškų laikraščių, taip pat įvairios tematikos knygelių. Slėpdavo pas kaimynus ir bažnyčios varpinėje. Platino [[Pikeliai\|Pikelių]], [[Židikai\|Židikų]], [[Ukrinai\|Ukrinų]], [[Renavas\|Renavo]], [[Seda\|Sedos]] ir kt. parapijų kaimuose. Religinio turinio knygeles dalydavo nemokamai.		Tėvai – neturtingi valstiečiai. Jaunystėje teko piemenauti. Buvo gabus, išmoko ne tik lietuviško rašto, bet ir latvių, rusų, vokiečių kalbų. Lietuvišką spaudą platinti pradėjo 1877 m., paskatintas knygnešio Dominyko Vičo, ir platino apie 27 metus. Iš Tilžės parsinešdavo lietuviškų laikraščių, taip pat įvairios tematikos knygelių. Slėpdavo pas kaimynus ir bažnyčios varpinėje. Platino [[Pikeliai\|Pikelių]], [[Židikai\|Židikų]], [[Ukrinai\|Ukrinų]], [[Renavas\|Renavo]], [[Seda\|Sedos]] ir kt. parapijų kaimuose. Religinio turinio knygeles dalydavo nemokamai.

MKE-Robotas: MKE-Robotas pervadino puslapį Ercupas Kazimieras į Kazimieras Ercupas: vp

2013-11-30T20:32:44Z

MKE-Robotas pervadino puslapį Ercupas Kazimieras į Kazimieras Ercupas: vp

← Ankstesnė versija	23:32, 30 lapkričio 2013 versija
(Jokio skirtumo)

Algirdas 14:34, 28 liepos 2011

2011-07-28T14:34:21Z

← Ankstesnė versija		17:34, 28 liepos 2011 versija
12 eilutė:		12 eilutė:
	Tėvas Kasparas Ercupas (m. 1886-02-11 nuo plaučių uždegimo) gyveno [[Žemalė\|Žemalėje]].		Tėvas Kasparas Ercupas (m. 1886-02-11 nuo plaučių uždegimo) gyveno [[Žemalė\|Žemalėje]].

	1992 m. ant K. Ercupo kapo pastatytas stogastulpis (aut. Antanas Murauskas), ant kurio užrašas: „Knygnešys Kazys Ercupas. 1860–1946“.		1992 m. ant K. Ercupo kapo pastatytas stogastulpis (aut. Antanas Murauskas), ant kurio užrašas: „Knygnešys Kazys Ercupas. 1860–1946“ (klaidingai užrašyti gimimo metai).

	== Šaltiniai ==		== Šaltiniai ==

Algirdas 14:30, 28 liepos 2011

2011-07-28T14:30:50Z

← Ankstesnė versija		17:30, 28 liepos 2011 versija
12 eilutė:		12 eilutė:
	Tėvas Kasparas Ercupas (m. 1886-02-11 nuo plaučių uždegimo) gyveno [[Žemalė\|Žemalėje]].		Tėvas Kasparas Ercupas (m. 1886-02-11 nuo plaučių uždegimo) gyveno [[Žemalė\|Žemalėje]].

	1992 m. ant K. Ercupo kapo pastatytas stogastulpis (aut. Antanas Murauskas).		1992 m. ant K. Ercupo kapo pastatytas stogastulpis (aut. Antanas Murauskas), ant kurio užrašas: „Knygnešys Kazys Ercupas. 1860–1946“.

	== Šaltiniai ==		== Šaltiniai ==

Algirdas 12:42, 24 liepos 2011

2011-07-24T12:42:31Z

← Ankstesnė versija		15:42, 24 liepos 2011 versija
27 eilutė:		27 eilutė:

	[[Kategorija: Knygnešiai]]		[[Kategorija: Knygnešiai]]
			[[Kategorija: Juodeikėliai]]

Algirdas: /* Šaltiniai */

2011-07-24T12:40:59Z

Šaltiniai

← Ankstesnė versija		15:40, 24 liepos 2011 versija
21 eilutė:		21 eilutė:
	* Lauraitis V. Knygnešių takais // Kultūros barais. – 1968. - Nr. 12. - P. 61.		* Lauraitis V. Knygnešių takais // Kultūros barais. – 1968. - Nr. 12. - P. 61.
	* Misius K. Draudžiamoji lietuvių spauda Sedos apylinkėse // Seda. – Vilnius, 1997. - P. 182		* Misius K. Draudžiamoji lietuvių spauda Sedos apylinkėse // Seda. – Vilnius, 1997. - P. 182
	* Stankus J. Pikelių šviesuolį prisimenant // Santarvė. – 1996. - kov. 16. - Nr. 31		* Stankus J. Pikelių šviesuolį prisimenant // Santarvė. – 1996. - kov. 16. - Nr. 31.
			* Kaluškevičius B.; Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – V., 2004. – P. 132.
			* Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 5. – V., 2004. – P. 560.
	</small>		</small>

	[[Kategorija: Knygnešiai]]		[[Kategorija: Knygnešiai]]

78.58.116.97 18:09, 21 vasario 2010

2010-02-21T18:09:24Z

Naujas puslapis

[[Vaizdas:K.Ercupas1.MKE.2009-07-05 resize.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis ant K. Ercupo kapo Pikelių miestelio kapinėse]]
'''ERCUPAS KAZIMIERAS, Kazys Ercupas, Erkumas''', (g. 1859-05-24(12) [[Juodeikėliai|Juodeikėlių]] k. - m. 1946-03-17 ten pat; palaidotas [[Pikelių kapinės|Pikelių kapinėse]]), knygnešys.

Tėvai – neturtingi valstiečiai. Jaunystėje teko piemenauti. Buvo gabus, išmoko ne tik lietuviško rašto, bet ir latvių, rusų, vokiečių kalbų. Lietuvišką spaudą platinti pradėjo 1877 m., paskatintas knygnešio Dominyko Vičo, ir platino apie 27 metus. Iš Tilžės parsinešdavo lietuviškų laikraščių, taip pat įvairios tematikos knygelių. Slėpdavo pas kaimynus ir bažnyčios varpinėje. Platino [[Pikeliai|Pikelių]], [[Židikai|Židikų]], [[Ukrinai|Ukrinų]], [[Renavas|Renavo]], [[Seda|Sedos]] ir kt. parapijų kaimuose. Religinio turinio knygeles dalydavo nemokamai.

Yra žinoma, kad 1897 m. pristatydavo lietuviškų knygų [[Kentaučiai|Kentaučių]] slaptai daraktorinei mokyklai, kurioje daraktoriavo vietos mažažemis valstietis [[Želvys Ignas|Ignas Želvys]]. Buvo įtariamas lietuviškos spaudos platinimu, sekamas. Policija 1888 m. sausio mėn. Sedoje per mugę iš jo atėmė 16 leidinių, tarp jų 12 buvo lietuvių kalba. 1890 m. vėl daryta krata ir atimta 17 lietuviškų leidinių (11 pavadinimų). 1892 m. pab. iš jo buvo atimta 4 egz. 1892 m. kalendorių. Vilniaus generlagubernatoriaus 1893-03-06 nubaustas 14 dienų arešto policijos daboklėje. Apie 1897 m. spaudą dar tebeplatino. Per 1905 m. revoliuciją platino LSDP spaudą (Naująją gadynę, Žariją ir kt.).

K. Ercupas turėjo 1,09 ha žemės, o per Nepriklausomos Lietuvos žemės reformą dar pridėti 9 ha. Buvo sukaupęs daug retų ir įdomių leidinių. Bibliotekėlė žuvo Pirmojo pasaulinio karo metais. Nepriklausomybės metais prekiavo knygomis. Namuose buvo įsirengęs knygrišyklą. Nuo 1937-07-01 paskirta valstybinė 20 Lt knygnešio pensija.

Buvo vedęs du kartus. Su pirmąja žmona Jautakyte (susituokė 1889-01-30 Sedos bažnyčioje) turėjo 9 vaikus, o su antrąja, Elžbieta Aleksandravičiūte (susituokė 1908 m.) - vieną dukterį Marcelę Pocevičienę (g. 1911 m.).

Tėvas Kasparas Ercupas (m. 1886-02-11 nuo plaučių uždegimo) gyveno [[Žemalė|Žemalėje]].

1992 m. ant K. Ercupo kapo pastatytas stogastulpis (aut. Antanas Murauskas).

== Šaltiniai ==
<small>
* Šverebas P. Nauji faktai apie įžymųjį mūsų knygnešį // Santarvė. - 2004. - birž. 26. - Nr. 72. - P. 10.
* Merkys V. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864-1904. - Vilnius, 1994. - P. 117.
* Lauraitis V. Ketvirtis amžiaus knygnešių keliais // Kraštotyra. – Vilnius, 1971. - P. 85 – 89.
* Lauraitis V. Knygnešių takais // Kultūros barais. – 1968. - Nr. 12. - P. 61.
* Misius K. Draudžiamoji lietuvių spauda Sedos apylinkėse // Seda. – Vilnius, 1997. - P. 182
* Stankus J. Pikelių šviesuolį prisimenant // Santarvė. – 1996. - kov. 16. - Nr. 31
</small>

[[Kategorija: Knygnešiai]]