https://mke.lt/index.php?action=history&feed=atom&title=Juodasis_gandras 2026-05-27T22:37:44Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.45.1 https://mke.lt/index.php?title=Juodasis_gandras&diff=27325&oldid=prev 2010-01-12T20:44:30Z

<p></p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>{{taxobox animal | Juodasis gandras |Ciconia nigra.Rimvydo.080701.jpg |Juodasis gandras (&#039;&#039;Ciconia nigra&#039;&#039;)}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre | Gandriniai paukščiai|Ciconiiformes}}<br /> {{Taxobox famille | Gandriniai |Ciconiidae}}<br /> {{Taxobox genre | Tikrieji gandrai |Ciconia}} <br /> {{Taxobox binomial animal | Juodasis gandras|Ciconia nigra| (Linnaeus, 1758)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> &#039;&#039;&#039;JUODASIS GANDRAS&#039;&#039;&#039; (&#039;&#039;Ciconia nigra&#039;&#039;), [[gandriniai|gandrinių]] (&#039;&#039;Ciconiidae&#039;&#039;) šeimos paukštis.<br /> <br /> Nesunkiai atpažįstamas iš juodos spalvos. Už [[baltasis gandras|baltąjį gandrą]] šiek tiek mažesnis. Kūnas 52-58 cm aukščio, apie 3 kg svorio. Galva, kaklas, pagurklis, viršutinė kūno pusė juodi, žalsvai rausvo metalinio blizgesio. Krūtinė, pilvas, pauodegys ir sparnų apačia balti. Snapas, kojos bei žiedas apie akis raudoni. Tai labai atsargus ir žmogaus vengiantis paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis. <br /> <br /> == Biologija ==<br /> Metai iš metų gali perėti tame pačiame lizde, kuris kasmet patvarkomas gali pasiekti įspūdingą dydį. Jis kraunamas iš įvairių medžių rūšių sausų šakų. Gūžtą iškloja minkštomis samanomis, kiminais, durpių gniužulais, sausa žole. Kiaušinius deda gegužės – birželio mėnesiais. Dėtyje 2 - 4 balsvi, žalsvo atspalvio kiaušiniai. Po 30 - 35 dienų išsiritę, balsvais pūkais apaugę jaunikliai lizdą palieka liepos mėnesį. <br /> <br /> Juodųjų gandrų racionas labai įvairus: įvairių rūšių žuvys, varliagyviai, peliniai graužikai ir net žvirblinių paukščių jaunikliai. Maisto paprastai skrenda ieškoti į pamiškes, pievas, pakanales, ežerų ir upelių pakrantes.<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> Peri įvairios rūšies ir sudėties brandžiuose medynuose.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 450 - 600 perinčių porų. <br /> <br /> Mažeikių rajone reta, gūdžiuose, brandžiuose miškuose perinti rūšis. Rajone žinoma 16 užimtų lizdų. Iš viso gali perėti apie 20 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> Peri [[Felisbergo miškas|Felisbergo]], [[Purvių miškas|Purvių]], [[Žalgirio giria|Žalgirio]], [[Dautarų miškas|Dautarų]], [[Balėnų miškas|Balėnų]], [[Naudvario miškas|Naudvario]], [[Marijampolės miškas|Marijampolės]], [[Karaliaučiaus miškas|Karaliaučiaus]], [[Kumpelkės miškas|Kumpelkės miškuose]], [[Sedos giria|Sedos]], [[Medaus giria|Medaus giriose]].<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Raudonoji knyga (3 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas 1990 - 2000 m. - Marijampolė, 2001. - 152 p. - P. 58.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Paukščiai]]</div>

Algirdas