Henrikas Nagys - Versijų istorija

Algirdas 16:14, 24 sausio 2022

2022-01-24T16:14:28Z

← Ankstesnė versija		19:14, 24 sausio 2022 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:H.Nagio namas.MKE.2006-02-28.jpg\|thumb\|right\|200px\|Mažeikiai, [[Stoties gatvė\|Stoties g.]] 16. Šiame name gimė poetas Henrikas Nagys ir jo sesuo [[Liūnė Sutema\|Zinaida Nagytė-Katiliškienė-Liūnė Sutema]]]]		[[Vaizdas:H.Nagio namas.MKE.2006-02-28.jpg\|thumb\|right\|200px\|Mažeikiai, [[Stoties gatvė\|Stoties g.]] 16. Šiame name gimė poetas Henrikas Nagys ir jo sesuo [[Liūnė Sutema\|Zinaida Nagytė-Katiliškienė-Liūnė Sutema]]]]
	[[Vaizdas:Lenta.H.Nagio namas.MKE.2006-02-28.JPG\|thumb\|right\|200px\|]]		[[Vaizdas:Lenta.H.Nagio namas.MKE.2006-02-28.JPG\|thumb\|right\|200px\|]]
	'''NAGYS HENRIKAS''' (g. 1920-12-12 [[Mažeikiai\|Mažeikiuose]] - m. 1996-08-03 Monrealyje, Kanada; palaikai 1997 m. palaidoti Vilniuje), poetas, kritikas, literatūros ir dailės publicistas. Filologijos daktaras (1949 m.).		'''NAGYS HENRIKAS''' (g. 1920-11-12 [[Mažeikiai\|Mažeikiuose]] - m. 1996-08-03 Monrealyje, Kanada; palaikai 1997 m. palaidoti Vilniuje), poetas, kritikas, literatūros ir dailės publicistas. Filologijos daktaras (1949 m.).

	Mažeikiuose lankė pradžios mokyklos pirmąjį skyrių. Po to gyveno ir mokėsi kituose Lietuvos miestuose. Gimnaziją lankė Radviliškyje, Kaune, Skuode, Pagėgiuose, 1940 m. baigė Kėdainiuose. 1940 m. studijavo architektūrą, o 1941-1943 m. lituanistiką ir germanistiką VDU Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945-1947 m. studijavo germanistiką ir meno istoriją Insbruko universitete Austrijoje. 1947-1948 m. tas studijas tęsė Freiburgo universitete Vokietijoje. 1947-1948 m. dėstė vokiečių kalbą Taikomosios dailės institute Freiburge. 1949 m. grįžęs į Insbruką gavo daktaro laipsnį už disertaciją apie austrų poetą Georgą Traklį. 1949 m. H. Nagys persikėlė į Kanadą, į Monrealį. Dirbo fabrikuose, dėstė universitete, vedė aukštesniuosius lituanistikos kursus (1954-1962 m.), mokytojavo vidurinėje mokykloje. 1952-1959 m. dirbo „Literatūros lankų" redakcijoje ir buvo savaitraščio „Nepriklausoma Lietuva" redaktorius (nuo 1968-11-20).		Mažeikiuose lankė pradžios mokyklos pirmąjį skyrių. Po to gyveno ir mokėsi kituose Lietuvos miestuose. Gimnaziją lankė Radviliškyje, Kaune, Skuode, Pagėgiuose, 1940 m. baigė Kėdainiuose. 1940 m. studijavo architektūrą, o 1941-1943 m. lituanistiką ir germanistiką VDU Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945-1947 m. studijavo germanistiką ir meno istoriją Insbruko universitete Austrijoje. 1947-1948 m. tas studijas tęsė Freiburgo universitete Vokietijoje. 1947-1948 m. dėstė vokiečių kalbą Taikomosios dailės institute Freiburge. 1949 m. grįžęs į Insbruką gavo daktaro laipsnį už disertaciją apie austrų poetą Georgą Traklį. 1949 m. H. Nagys persikėlė į Kanadą, į Monrealį. Dirbo fabrikuose, dėstė universitete, vedė aukštesniuosius lituanistikos kursus (1954-1962 m.), mokytojavo vidurinėje mokykloje. 1952-1959 m. dirbo „Literatūros lankų" redakcijoje ir buvo savaitraščio „Nepriklausoma Lietuva" redaktorius (nuo 1968-11-20).

Algirdas 16:13, 24 sausio 2022

2022-01-24T16:13:33Z

← Ankstesnė versija		19:13, 24 sausio 2022 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:H.Nagio namas.MKE.2006-02-28.jpg\|thumb\|right\|200px\|Mažeikiai, [[Stoties gatvė\|Stoties g.]] 16. Šiame name gimė poetas Henrikas Nagys ir jo sesuo [[Liūnė Sutema\|Zinaida Nagytė-Katiliškienė-Liūnė Sutema]]]]		[[Vaizdas:H.Nagio namas.MKE.2006-02-28.jpg\|thumb\|right\|200px\|Mažeikiai, [[Stoties gatvė\|Stoties g.]] 16. Šiame name gimė poetas Henrikas Nagys ir jo sesuo [[Liūnė Sutema\|Zinaida Nagytė-Katiliškienė-Liūnė Sutema]]]]
	[[Vaizdas:Lenta.H.Nagio namas.MKE.2006-02-28.JPG\|thumb\|right\|200px\|]]		[[Vaizdas:Lenta.H.Nagio namas.MKE.2006-02-28.JPG\|thumb\|right\|200px\|]]
	'''NAGYS HENRIKAS''' (g. 1920-10-12 [[Mažeikiai\|Mažeikiuose]] - m. 1996-08-03 Monrealyje, Kanada; palaikai 1997 m. palaidoti Vilniuje), poetas, kritikas, literatūros ir dailės publicistas. Filologijos daktaras (1949 m.).		'''NAGYS HENRIKAS''' (g. 1920-12-12 [[Mažeikiai\|Mažeikiuose]] - m. 1996-08-03 Monrealyje, Kanada; palaikai 1997 m. palaidoti Vilniuje), poetas, kritikas, literatūros ir dailės publicistas. Filologijos daktaras (1949 m.).

	Mažeikiuose lankė pradžios mokyklos pirmąjį skyrių. Po to gyveno ir mokėsi kituose Lietuvos miestuose. Gimnaziją lankė Radviliškyje, Kaune, Skuode, Pagėgiuose, 1940 m. baigė Kėdainiuose. 1940 m. studijavo architektūrą, o 1941-1943 m. lituanistiką ir germanistiką VDU Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945-1947 m. studijavo germanistiką ir meno istoriją Insbruko universitete Austrijoje. 1947-1948 m. tas studijas tęsė Freiburgo universitete Vokietijoje. 1947-1948 m. dėstė vokiečių kalbą Taikomosios dailės institute Freiburge. 1949 m. grįžęs į Insbruką gavo daktaro laipsnį už disertaciją apie austrų poetą Georgą Traklį. 1949 m. H. Nagys persikėlė į Kanadą, į Monrealį. Dirbo fabrikuose, dėstė universitete, vedė aukštesniuosius lituanistikos kursus (1954-1962 m.), mokytojavo vidurinėje mokykloje. 1952-1959 m. dirbo „Literatūros lankų" redakcijoje ir buvo savaitraščio „Nepriklausoma Lietuva" redaktorius (nuo 1968-11-20).		Mažeikiuose lankė pradžios mokyklos pirmąjį skyrių. Po to gyveno ir mokėsi kituose Lietuvos miestuose. Gimnaziją lankė Radviliškyje, Kaune, Skuode, Pagėgiuose, 1940 m. baigė Kėdainiuose. 1940 m. studijavo architektūrą, o 1941-1943 m. lituanistiką ir germanistiką VDU Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945-1947 m. studijavo germanistiką ir meno istoriją Insbruko universitete Austrijoje. 1947-1948 m. tas studijas tęsė Freiburgo universitete Vokietijoje. 1947-1948 m. dėstė vokiečių kalbą Taikomosios dailės institute Freiburge. 1949 m. grįžęs į Insbruką gavo daktaro laipsnį už disertaciją apie austrų poetą Georgą Traklį. 1949 m. H. Nagys persikėlė į Kanadą, į Monrealį. Dirbo fabrikuose, dėstė universitete, vedė aukštesniuosius lituanistikos kursus (1954-1962 m.), mokytojavo vidurinėje mokykloje. 1952-1959 m. dirbo „Literatūros lankų" redakcijoje ir buvo savaitraščio „Nepriklausoma Lietuva" redaktorius (nuo 1968-11-20).

MKE-Robotas: MKE-Robotas pervadino puslapį Nagys Henrikas į Henrikas Nagys: vp

2013-11-30T20:52:17Z

MKE-Robotas pervadino puslapį Nagys Henrikas į Henrikas Nagys: vp

← Ankstesnė versija	23:52, 30 lapkričio 2013 versija
(Jokio skirtumo)

Algirdas 16:18, 10 liepos 2012

2012-07-10T16:18:10Z

← Ankstesnė versija		19:18, 10 liepos 2012 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	'''NAGYS HENRIKAS''' (g. 1920-10-12 [[Mažeikiai\|Mažeikiuose]] - m. 1996-08-03 Monrealyje, Kanada; palaikai 1997 m. palaidoti Vilniuje), poetas, kritikas, literatūros ir dailės publicistas. Filologijos daktaras (1949 m.).		'''NAGYS HENRIKAS''' (g. 1920-10-12 [[Mažeikiai\|Mažeikiuose]] - m. 1996-08-03 Monrealyje, Kanada; palaikai 1997 m. palaidoti Vilniuje), poetas, kritikas, literatūros ir dailės publicistas. Filologijos daktaras (1949 m.).

	Gimnaziją lankė Radviliškyje, Kaune, Skuode, Pagėgiuose, 1940 m. baigė Kėdainiuose. 1940 m. studijavo architektūrą, o 1941-1943 m. lituanistiką ir germanistiką VDU Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945-1947 m. studijavo germanistiką ir meno istoriją Insbruko universitete Austrijoje. 1947-1948 m. tas studijas tęsė Freiburgo universitete Vokietijoje. 1947-1948 m. dėstė vokiečių kalbą Taikomosios dailės institute Freiburge. 1949 m. grįžęs į Insbruką gavo daktaro laipsnį už disertaciją apie austrų poetą Georgą Traklį. 1949 m. H. Nagys persikėlė į Kanadą, į Monrealį. Dirbo fabrikuose, dėstė universitete, vedė aukštesniuosius lituanistikos kursus (1954-1962 m.), mokytojavo vidurinėje mokykloje. 1952-1959 m. dirbo „Literatūros lankų" redakcijoje ir buvo savaitraščio „Nepriklausoma Lietuva" redaktorius (nuo 1968-11-20).		Mažeikiuose lankė pradžios mokyklos pirmąjį skyrių. Po to gyveno ir mokėsi kituose Lietuvos miestuose. Gimnaziją lankė Radviliškyje, Kaune, Skuode, Pagėgiuose, 1940 m. baigė Kėdainiuose. 1940 m. studijavo architektūrą, o 1941-1943 m. lituanistiką ir germanistiką VDU Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945-1947 m. studijavo germanistiką ir meno istoriją Insbruko universitete Austrijoje. 1947-1948 m. tas studijas tęsė Freiburgo universitete Vokietijoje. 1947-1948 m. dėstė vokiečių kalbą Taikomosios dailės institute Freiburge. 1949 m. grįžęs į Insbruką gavo daktaro laipsnį už disertaciją apie austrų poetą Georgą Traklį. 1949 m. H. Nagys persikėlė į Kanadą, į Monrealį. Dirbo fabrikuose, dėstė universitete, vedė aukštesniuosius lituanistikos kursus (1954-1962 m.), mokytojavo vidurinėje mokykloje. 1952-1959 m. dirbo „Literatūros lankų" redakcijoje ir buvo savaitraščio „Nepriklausoma Lietuva" redaktorius (nuo 1968-11-20).

	Pirmieji H. Nagio eilėraščiai pasirodė 1938 m. „Ateityje" ir 1939 m. „Naujojoje Romuvoje". Išleido poezijos rinkinius: „Eilėraščiai" (1946 m.), „Lapkričio naktys" (1947 m.), „Saulės laikrodžiai" (1952 m.), „Mėlynas sniegas" (1960 m.), „Broliai balti aitvarai" (1969 m.), „Prisijaukinsiu sakalą" (1978 m.), „Grįžulas" (1990 m.), „Sakalų valanda" (1996 m.). 1987 m. Monrealyje išleista kantata „Kryžių ir Rūpintojėlių Lietuva" (muzika Aleksandro Stankevičiaus). Tais pačiais metais pasirodė ir H. Nagio versta Reinerio M.Rilke`s „Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį".		Pirmieji H. Nagio eilėraščiai pasirodė 1938 m. „Ateityje" ir 1939 m. „Naujojoje Romuvoje". Išleido poezijos rinkinius: „Eilėraščiai" (1946 m.), „Lapkričio naktys" (1947 m.), „Saulės laikrodžiai" (1952 m.), „Mėlynas sniegas" (1960 m.), „Broliai balti aitvarai" (1969 m.), „Prisijaukinsiu sakalą" (1978 m.), „Grįžulas" (1990 m.), „Sakalų valanda" (1996 m.). 1987 m. Monrealyje išleista kantata „Kryžių ir Rūpintojėlių Lietuva" (muzika Aleksandro Stankevičiaus). Tais pačiais metais pasirodė ir H. Nagio versta Reinerio M.Rilke`s „Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį".

Algirdas 08:36, 10 liepos 2012

2012-07-10T08:36:49Z

← Ankstesnė versija		11:36, 10 liepos 2012 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	'''NAGYS HENRIKAS''' (g. 1920-10-12 [[Mažeikiai\|Mažeikiuose]] - m. 1996-08-03 Monrealyje, Kanada; palaikai 1997 m. palaidoti Vilniuje), poetas, kritikas, literatūros ir dailės publicistas. Filologijos daktaras (1949 m.).		'''NAGYS HENRIKAS''' (g. 1920-10-12 [[Mažeikiai\|Mažeikiuose]] - m. 1996-08-03 Monrealyje, Kanada; palaikai 1997 m. palaidoti Vilniuje), poetas, kritikas, literatūros ir dailės publicistas. Filologijos daktaras (1949 m.).

	1940 m. baigė ~~Kėdainių gimnaziją~~. 1940 m. studijavo architektūrą, o 1941-1943 m. lituanistiką ir germanistiką VDU Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945-1947 m. studijavo germanistiką ir meno istoriją Insbruko universitete Austrijoje. 1947-1948 m. tas studijas tęsė Freiburgo universitete Vokietijoje. 1947-~~1949~~ m. dėstė vokiečių kalbą Taikomosios dailės institute Freiburge. 1949 m. H. Nagys persikėlė į Kanadą, į Monrealį. Dirbo fabrikuose, dėstė universitete, vedė aukštesniuosius lituanistikos kursus (1954-1962 m.), mokytojavo vidurinėje mokykloje. 1952-1959 m. dirbo „Literatūros lankų" redakcijoje ir buvo savaitraščio „Nepriklausoma Lietuva" redaktorius (nuo 1968-11-20).		Gimnaziją lankė Radviliškyje, Kaune, Skuode, Pagėgiuose, 1940 m. baigė Kėdainiuose. 1940 m. studijavo architektūrą, o 1941-1943 m. lituanistiką ir germanistiką VDU Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945-1947 m. studijavo germanistiką ir meno istoriją Insbruko universitete Austrijoje. 1947-1948 m. tas studijas tęsė Freiburgo universitete Vokietijoje. 1947-1948 m. dėstė vokiečių kalbą Taikomosios dailės institute Freiburge. 1949 m. grįžęs į Insbruką gavo daktaro laipsnį už disertaciją apie austrų poetą Georgą Traklį. 1949 m. H. Nagys persikėlė į Kanadą, į Monrealį. Dirbo fabrikuose, dėstė universitete, vedė aukštesniuosius lituanistikos kursus (1954-1962 m.), mokytojavo vidurinėje mokykloje. 1952-1959 m. dirbo „Literatūros lankų" redakcijoje ir buvo savaitraščio „Nepriklausoma Lietuva" redaktorius (nuo 1968-11-20).

	Pirmieji H. Nagio eilėraščiai pasirodė 1938 m. „Ateityje" ir 1939 m. „Naujojoje Romuvoje". Išleido poezijos rinkinius: „Eilėraščiai" (1946 m.), „Lapkričio naktys" (1947 m.), „Saulės laikrodžiai" (1952 m.), „Mėlynas sniegas" (1960 m.), „Broliai balti aitvarai" (1969 m.), „Prisijaukinsiu sakalą" (1978 m.), „Grįžulas" (1990 m.), „Sakalų valanda" (1996 m.). 1987 m. Monrealyje išleista kantata „Kryžių ir Rūpintojėlių Lietuva" (muzika Aleksandro Stankevičiaus). Tais pačiais metais pasirodė ir H. Nagio versta Reinerio M.Rilke`s „Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį".		Pirmieji H. Nagio eilėraščiai pasirodė 1938 m. „Ateityje" ir 1939 m. „Naujojoje Romuvoje". Išleido poezijos rinkinius: „Eilėraščiai" (1946 m.), „Lapkričio naktys" (1947 m.), „Saulės laikrodžiai" (1952 m.), „Mėlynas sniegas" (1960 m.), „Broliai balti aitvarai" (1969 m.), „Prisijaukinsiu sakalą" (1978 m.), „Grįžulas" (1990 m.), „Sakalų valanda" (1996 m.). 1987 m. Monrealyje išleista kantata „Kryžių ir Rūpintojėlių Lietuva" (muzika Aleksandro Stankevičiaus). Tais pačiais metais pasirodė ir H. Nagio versta Reinerio M.Rilke`s „Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį".

	H. Nagys bendradarbiavo įvairių srovių periodinėje spaudoje, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.		H. Nagys bendradarbiavo įvairių srovių periodinėje spaudoje, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Kritikos straipsnuose pasirašydavo Jono Vakario ir V. Statkaus slapyvardžiais.

	Henriko Nagio garbei 1998 m. pavadinta [[Buknaičių pagrindinė mokykla]]. 2005 m. gruodžio 21 d. prie Stoties g. 16 namo buvo atidengta memorialinė lenta poetui Henrikui Nagiui ir jo seseriai poetei [[Liūnė Sutema\|Liūnei Sutemai]] atminti. Atminimo lentą atidengė rajono vicemeras Viktoras Bugnevičius.		Mažeikių rajono tarybos sprendimu viena Mažeikių gatvė pavadinta poeto Henriko Nagio vardu. Jo garbei 1998 m. pavadinta [[Buknaičių pagrindinė mokykla]]. 2005 m. gruodžio 21 d. prie Stoties g. 16 namo buvo atidengta memorialinė lenta poetui Henrikui Nagiui ir jo seseriai poetei [[Liūnė Sutema\|Liūnei Sutemai]] atminti. Atminimo lentą atidengė rajono vicemeras Viktoras Bugnevičius.

	Henriko Nagio tėvas - Augustinas Nagys, g. [[Buknaičiai\|Buknaičių]] k., motina - Antanina Grundmanis - latvė, gimusi Kurzemėje. Henrikas anksti išmoko latvių ir vokiečių kalbos, nes motina buvo latvė, o senelis vokiečių kilmės. Tris kalbas mokėjo ir Henriko sesuo Zinaida. Henriko Nagio ir jo sesers [[Liūnė Sutema\|Zinaidos Nagytės-Katiliškienės]] senelis - Pranas Nagys, gyveno Buknaičių k. Prano Nagio dukros Pračkauskų šeimoje užaugo prozininkė, [[Pračkauskaitė Cecilija\|Cecilija Pračkauskaitė]] - „Kumečio dukters" autorė.		Henriko Nagio tėvas - Augustinas Nagys, g. [[Buknaičiai\|Buknaičių]] k., motina - Antanina Grundmanis - latvė, gimusi Kurzemėje. Henrikas anksti išmoko latvių ir vokiečių kalbos, nes motina buvo latvė, o senelis vokiečių kilmės. Tris kalbas mokėjo ir Henriko sesuo Zinaida. Henriko Nagio ir jo sesers [[Liūnė Sutema\|Zinaidos Nagytės-Katiliškienės]] senelis - Pranas Nagys, gyveno Buknaičių k. Prano Nagio dukros Pračkauskų šeimoje užaugo prozininkė, [[Pračkauskaitė Cecilija\|Cecilija Pračkauskaitė]] - „Kumečio dukters" autorė.

Algirdas 08:28, 10 liepos 2012

2012-07-10T08:28:13Z

← Ankstesnė versija		11:28, 10 liepos 2012 versija
11 eilutė:		11 eilutė:
	Henriko Nagio garbei 1998 m. pavadinta [[Buknaičių pagrindinė mokykla]]. 2005 m. gruodžio 21 d. prie Stoties g. 16 namo buvo atidengta memorialinė lenta poetui Henrikui Nagiui ir jo seseriai poetei [[Liūnė Sutema\|Liūnei Sutemai]] atminti. Atminimo lentą atidengė rajono vicemeras Viktoras Bugnevičius.		Henriko Nagio garbei 1998 m. pavadinta [[Buknaičių pagrindinė mokykla]]. 2005 m. gruodžio 21 d. prie Stoties g. 16 namo buvo atidengta memorialinė lenta poetui Henrikui Nagiui ir jo seseriai poetei [[Liūnė Sutema\|Liūnei Sutemai]] atminti. Atminimo lentą atidengė rajono vicemeras Viktoras Bugnevičius.

	Henriko Nagio tėvas - Augustinas Nagys, g. [[Buknaičiai\|Buknaičių]] k., motina - Antanina Grundmanis - latvė, gimusi Kurzemėje. Henrikas anksti išmoko latvių ir vokiečių kalbos, nes motina buvo latvė, o senelis vokiečių kilmės. Tris kalbas mokėjo ir Henriko sesuo Zinaida. Henriko Nagio ir jo sesers Zinaidos Nagytės-Katiliškienės senelis - Pranas Nagys, gyveno Buknaičių k. Prano Nagio dukros Pračkauskų šeimoje užaugo prozininkė, [[Pračkauskaitė Cecilija\|Cecilija Pračkauskaitė]] - „Kumečio dukters" autorė.		Henriko Nagio tėvas - Augustinas Nagys, g. [[Buknaičiai\|Buknaičių]] k., motina - Antanina Grundmanis - latvė, gimusi Kurzemėje. Henrikas anksti išmoko latvių ir vokiečių kalbos, nes motina buvo latvė, o senelis vokiečių kilmės. Tris kalbas mokėjo ir Henriko sesuo Zinaida. Henriko Nagio ir jo sesers [[Liūnė Sutema\|Zinaidos Nagytės-Katiliškienės]] senelis - Pranas Nagys, gyveno Buknaičių k. Prano Nagio dukros Pračkauskų šeimoje užaugo prozininkė, [[Pračkauskaitė Cecilija\|Cecilija Pračkauskaitė]] - „Kumečio dukters" autorė.
	== Šaltiniai ==		== Šaltiniai ==
	<small>		<small>

Algirdas 08:26, 10 liepos 2012

2012-07-10T08:26:42Z

← Ankstesnė versija		11:26, 10 liepos 2012 versija
11 eilutė:		11 eilutė:
	Henriko Nagio garbei 1998 m. pavadinta [[Buknaičių pagrindinė mokykla]]. 2005 m. gruodžio 21 d. prie Stoties g. 16 namo buvo atidengta memorialinė lenta poetui Henrikui Nagiui ir jo seseriai poetei [[Liūnė Sutema\|Liūnei Sutemai]] atminti. Atminimo lentą atidengė rajono vicemeras Viktoras Bugnevičius.		Henriko Nagio garbei 1998 m. pavadinta [[Buknaičių pagrindinė mokykla]]. 2005 m. gruodžio 21 d. prie Stoties g. 16 namo buvo atidengta memorialinė lenta poetui Henrikui Nagiui ir jo seseriai poetei [[Liūnė Sutema\|Liūnei Sutemai]] atminti. Atminimo lentą atidengė rajono vicemeras Viktoras Bugnevičius.

			Henriko Nagio tėvas - Augustinas Nagys, g. [[Buknaičiai\|Buknaičių]] k., motina - Antanina Grundmanis - latvė, gimusi Kurzemėje. Henrikas anksti išmoko latvių ir vokiečių kalbos, nes motina buvo latvė, o senelis vokiečių kilmės. Tris kalbas mokėjo ir Henriko sesuo Zinaida. Henriko Nagio ir jo sesers Zinaidos Nagytės-Katiliškienės senelis - Pranas Nagys, gyveno Buknaičių k. Prano Nagio dukros Pračkauskų šeimoje užaugo prozininkė, [[Pračkauskaitė Cecilija\|Cecilija Pračkauskaitė]] - „Kumečio dukters" autorė.
	== Šaltiniai ==		== Šaltiniai ==
	<small>		<small>
18 eilutė:		19 eilutė:
	* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1969. - T. 36. - P. 403.		* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1969. - T. 36. - P. 403.
	* Lietuvių egzodo literatūra. 1945-1990. - Čikaga, 1992. - P. 369.		* Lietuvių egzodo literatūra. 1945-1990. - Čikaga, 1992. - P. 369.
			* Rūta Skiparienė, Valerija Beniušienė. H. Nagys - poezijos ieškojimuose // Kraštotyrinis darbas Buknaičių bibliotekoje. - 2005. - 255 p.
	</small>		</small>

Algirdas 19:23, 9 rugpjūčio 2011

2011-08-09T19:23:30Z

← Ankstesnė versija		22:23, 9 rugpjūčio 2011 versija
27 eilutė:		27 eilutė:

	[[Kategorija: Poetai]]		[[Kategorija: Poetai]]
			[[Kategorija: Mažeikiai]]

Gediminas 18:17, 7 rugpjūčio 2010

2010-08-07T18:17:13Z

← Ankstesnė versija		21:17, 7 rugpjūčio 2010 versija
9 eilutė:		9 eilutė:
	H. Nagys bendradarbiavo įvairių srovių periodinėje spaudoje, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.		H. Nagys bendradarbiavo įvairių srovių periodinėje spaudoje, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.

	Henriko Nagio garbei 1998 m. pavadinta [[Buknaičių pagrindinė mokykla]]. 2005 m. gruodžio 21 d. prie Stoties g. 16 namo buvo atidengta memorialinė lenta poetui Henrikui Nagiui ir jo seseriai poetei [[Liūnė Sutema\|Liūnei Sutemai]] atminti. ~~Atmino~~ lentą atidengė rajono vicemeras Viktoras Bugnevičius.		Henriko Nagio garbei 1998 m. pavadinta [[Buknaičių pagrindinė mokykla]]. 2005 m. gruodžio 21 d. prie Stoties g. 16 namo buvo atidengta memorialinė lenta poetui Henrikui Nagiui ir jo seseriai poetei [[Liūnė Sutema\|Liūnei Sutemai]] atminti. Atminimo lentą atidengė rajono vicemeras Viktoras Bugnevičius.

	== Šaltiniai ==		== Šaltiniai ==

78.58.46.114: Atšaukti 88.222.215.170 (Aptarimas) versiją 25051

2009-10-12T15:54:29Z

Atšaukti 88.222.215.170 (Aptarimas) versiją 25051

Naujas puslapis

[[Vaizdas:H.Nagio namas.MKE.2006-02-28.jpg|thumb|right|200px|Mažeikiai, [[Stoties gatvė|Stoties g.]] 16. Šiame name gimė poetas Henrikas Nagys ir jo sesuo [[Liūnė Sutema|Zinaida Nagytė-Katiliškienė-Liūnė Sutema]]]]
[[Vaizdas:Lenta.H.Nagio namas.MKE.2006-02-28.JPG|thumb|right|200px|]]
'''NAGYS HENRIKAS''' (g. 1920-10-12 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] - m. 1996-08-03 Monrealyje, Kanada; palaikai 1997 m. palaidoti Vilniuje), poetas, kritikas, literatūros ir dailės publicistas. Filologijos daktaras (1949 m.).

1940 m. baigė Kėdainių gimnaziją. 1940 m. studijavo architektūrą, o 1941-1943 m. lituanistiką ir germanistiką VDU Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945-1947 m. studijavo germanistiką ir meno istoriją Insbruko universitete Austrijoje. 1947-1948 m. tas studijas tęsė Freiburgo universitete Vokietijoje. 1947-1949 m. dėstė vokiečių kalbą Taikomosios dailės institute Freiburge. 1949 m. H. Nagys persikėlė į Kanadą, į Monrealį. Dirbo fabrikuose, dėstė universitete, vedė aukštesniuosius lituanistikos kursus (1954-1962 m.), mokytojavo vidurinėje mokykloje. 1952-1959 m. dirbo „Literatūros lankų" redakcijoje ir buvo savaitraščio „Nepriklausoma Lietuva" redaktorius (nuo 1968-11-20).

Pirmieji H. Nagio eilėraščiai pasirodė 1938 m. „Ateityje" ir 1939 m. „Naujojoje Romuvoje". Išleido poezijos rinkinius: „Eilėraščiai" (1946 m.), „Lapkričio naktys" (1947 m.), „Saulės laikrodžiai" (1952 m.), „Mėlynas sniegas" (1960 m.), „Broliai balti aitvarai" (1969 m.), „Prisijaukinsiu sakalą" (1978 m.), „Grįžulas" (1990 m.), „Sakalų valanda" (1996 m.). 1987 m. Monrealyje išleista kantata „Kryžių ir Rūpintojėlių Lietuva" (muzika Aleksandro Stankevičiaus). Tais pačiais metais pasirodė ir H. Nagio versta Reinerio M.Rilke`s „Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį".

H. Nagys bendradarbiavo įvairių srovių periodinėje spaudoje, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.

Henriko Nagio garbei 1998 m. pavadinta [[Buknaičių pagrindinė mokykla]]. 2005 m. gruodžio 21 d. prie Stoties g. 16 namo buvo atidengta memorialinė lenta poetui Henrikui Nagiui ir jo seseriai poetei [[Liūnė Sutema|Liūnei Sutemai]] atminti. Atmino lentą atidengė rajono vicemeras Viktoras Bugnevičius.

== Šaltiniai ==
<small>
* Mirė poetas H. Nagys // Lietuvos rytas. - 1996. - Rugpjūčio 6. - Nr. 182.
* Poškus A. Poetas, gyvenantis Kanadoje // Gimtinė. - 1995. - Nr. 12.
* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1959. - T. 19. - P. 477 - 478.
* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1969. - T. 36. - P. 403.
* Lietuvių egzodo literatūra. 1945-1990. - Čikaga, 1992. - P. 369.
</small>

== Nuorodos ==
* [http://www.rasyk.lt/index.php/fuseaction,writers.view;id,691 rasyk.lt: Henrikas Nagys]
* [http://anthology.lms.lt/texts/55/main_l.html Henrikas Nagys. Grįžulas]
* [http://www.efn.org/~valdas/nagys.html Poems by Henrikas Nagys]
* [http://www.filosofija.ktu.lt/literatura/lt.php/raytoj_inynas/nagys_henrikas/1095 Lieratūra.lt Henrikas Nagys]

[[Kategorija: Poetai]]