Grūstės koplyčia - Versijų istorija

MKE-Robotas: robotas: smulkūs taisymai

2013-12-02T15:56:41Z

robotas: smulkūs taisymai

← Ankstesnė versija		18:56, 2 gruodžio 2013 versija
7 eilutė:		7 eilutė:
	'''GRŪSTĖS KOPLYČIA''', '''Grūstės Šv. Marijos Magdalenos koplyčia''', yra [[Sedos seniūnija\|Sedos seniūnijoje]], [[Grūstės kapinės\|Grūstės kapinių]] centre.		'''GRŪSTĖS KOPLYČIA''', '''Grūstės Šv. Marijos Magdalenos koplyčia''', yra [[Sedos seniūnija\|Sedos seniūnijoje]], [[Grūstės kapinės\|Grūstės kapinių]] centre.

	Pasak B. Kviklio, ši katalikų koplyčia kapinėse pastatyta 1806 m., bet 1791 m. Sedos parapijos vizitacijos knyga rodo, kad 1791 m. Grūstės koplyčia jau buvusi, o jos centriniame altoriuje yra šv. Magdalenos Marijos paveikslas. Tai pirmasis žinomas koplyčios paminėjimas. 1848-08-28 koplyčiai [[Gadonas Aloyzas\|Aloyzas Gadonas]] (1794-1869) padovanojo šv. Aloyzo paveikslą. 1816 m. koplyčia iš pagrindų suremontuotaTaip pat B. Kviklio duomenimis, 1880 m. koplyčia parapijiečių buvo atstatyta, nors koplyčios viduje esanti lentelėje su užrašu ,,S. R. 1883 1986 “ rodo, kad ji buvo restauruota 1883 m. Paskutinį kartą koplyčia remontuota 1986 m. – ją (taip pat Renavo ir Sedos bažnyčias) remontavo kunigas klebonas J. Šiurys. 1996 m. Grūstės kapinių koplyčia yra buvusi apvogta. Manoma, kad 1976 m. rudenį Mažeikių kraštotyrininkai pasisavino iš koplyčios septynis Kryžiaus kelių paveikslus. Likusius kitus septynis paslėpė tikintieji.		Pasak B. Kviklio, ši katalikų koplyčia kapinėse pastatyta 1806 m., bet 1791 m. Sedos parapijos vizitacijos knyga rodo, kad 1791 m. Grūstės koplyčia jau buvusi, o jos centriniame altoriuje yra šv. Magdalenos Marijos paveikslas. Tai pirmasis žinomas koplyčios paminėjimas. 1848-08-28 koplyčiai [[Gadonas Aloyzas\|Aloyzas Gadonas]] (1794-1869) padovanojo šv. Aloyzo paveikslą. 1816 m. koplyčia iš pagrindų suremontuotaTaip pat B. Kviklio duomenimis, 1880 m. koplyčia parapijiečių buvo atstatyta, nors koplyčios viduje esanti lentelėje su užrašu ,,S. R. 1883 1986 “ rodo, kad ji buvo restauruota 1883 m. Paskutinį kartą koplyčia remontuota 1986 m. – ją (taip pat Renavo ir Sedos bažnyčias) remontavo kunigas klebonas J. Šiurys. 1996 m. Grūstės kapinių koplyčia yra buvusi apvogta. Manoma, kad 1976 m. rudenį Mažeikių kraštotyrininkai pasisavino iš koplyčios septynis Kryžiaus kelių paveikslus. Likusius kitus septynis paslėpė tikintieji.

	Kapinių koplyčioje pamaldos anksčiau vykdavusios pastoviai, dabar- tik per šventes. Tada ji turėjusi savo kleboną, odabr ją aptarnauja Sedos bažnyčios klebonas. Liepos mėnesį Grūstės kapinių koplyčioje vyksta šv. Marijos Magdalenos atlaidai, tad kapinėse susirenka daug žmonių. Tą dieną iš visos Lietuvos artimiaji suvažiuoja pasimelsti už savo mirusiuosius, palaidotus šiose kapinėse.		Kapinių koplyčioje pamaldos anksčiau vykdavusios pastoviai, dabar- tik per šventes. Tada ji turėjusi savo kleboną, odabr ją aptarnauja Sedos bažnyčios klebonas. Liepos mėnesį Grūstės kapinių koplyčioje vyksta šv. Marijos Magdalenos atlaidai, tad kapinėse susirenka daug žmonių. Tą dieną iš visos Lietuvos artimiaji suvažiuoja pasimelsti už savo mirusiuosius, palaidotus šiose kapinėse.

	Grūstės kapinių kopyčia yra medinė, halinė, 8 m auksčio, stačiakampio plano (9x16 m) su siauresne apsidine dalimi, apkalta vertikaliomis 6 cm pločio lentelėmis, stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu (prieš remontą buvo dengtas skiedromis), su vienu nedideliu bokšteliu. Ant bokštelio – gražus geležinis kryžius su keliomis kryžmomis ir geometriniu motyvu. Virš apsidinės dalies ant stogo yra mažesnis geležinis kryželis. Dabar Grūstės koplyčia dažyta melsvai.		Grūstės kapinių kopyčia yra medinė, halinė, 8 m auksčio, stačiakampio plano (9x16 m) su siauresne apsidine dalimi, apkalta vertikaliomis 6 cm pločio lentelėmis, stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu (prieš remontą buvo dengtas skiedromis), su vienu nedideliu bokšteliu. Ant bokštelio – gražus geležinis kryžius su keliomis kryžmomis ir geometriniu motyvu. Virš apsidinės dalies ant stogo yra mažesnis geležinis kryželis. Dabar Grūstės koplyčia dažyta melsvai.
15 eilutė:		15 eilutė:
	Apsidinėje dalyje – pagrindinis altorius, atskirtas baliustrada. Pagrindiniame altoriuje kabo Šv. Marijos Magdalenos paveikslas (gali būti XIX a. pabaigos). Gyventojai pasakoja, kad prieš kelerius metus jį bandyta pavogti. Iš šonų stovi medinės, naujai polichromuotasskulptūros – Šv. Petro (dešinėje) ir Šv. Povilo (kairėje). Altoriuje priešais Šv. Marijos Magdalenos paveikslą stovi mažas žalvarinis krucifiksas. Kryželis yra 41 cm aukščio. Po Nukryžiuotojo kojomis yra kaukolė (Adomo kaukolė). Ant pėdos užrašas “Regaer Eisengiefsere”. Presbiterijos langai – mozaika iš mėlynų ir geltonų kvadratėlių. Virš įėjimo į presbiteriją yra užrašas iš Apr 14, 13: “Palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje”. Be pagrindinio altoriaus, koplyčioje yra du šoniniai altoriai. Kairiajame altoriuje yra Švč. M. Marijos paveikslas. Dešiniajame altoriuje vietoje paveikslo yra medinis (2,05 m aukščio,1 m skersmens per kryžmą) kryčius su Nukryžiuotuoju. Krucifiksas polichromuotas, švelnaus rusvai žalsvo kolorito. Kryžma ornamentuota, galuose- stilizuotos širdys, kryžius su spinduliais. Pati Kristaus skulpūrėlė labai įdomi, išraiškinga. Priešais didįjį medinį kryžių stovi mažas geležinis kryželis su Nukryžiuotuoju (32 cm aukščio, 14 cm skersmens per kryžmą). Pats Nukryžiuotasis labai mažas, pritvirtintas prie mažesnio kryželio. Ant kryžiaus išgraviruoti metai “1784” ir užrašas “I-K”.		Apsidinėje dalyje – pagrindinis altorius, atskirtas baliustrada. Pagrindiniame altoriuje kabo Šv. Marijos Magdalenos paveikslas (gali būti XIX a. pabaigos). Gyventojai pasakoja, kad prieš kelerius metus jį bandyta pavogti. Iš šonų stovi medinės, naujai polichromuotasskulptūros – Šv. Petro (dešinėje) ir Šv. Povilo (kairėje). Altoriuje priešais Šv. Marijos Magdalenos paveikslą stovi mažas žalvarinis krucifiksas. Kryželis yra 41 cm aukščio. Po Nukryžiuotojo kojomis yra kaukolė (Adomo kaukolė). Ant pėdos užrašas “Regaer Eisengiefsere”. Presbiterijos langai – mozaika iš mėlynų ir geltonų kvadratėlių. Virš įėjimo į presbiteriją yra užrašas iš Apr 14, 13: “Palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje”. Be pagrindinio altoriaus, koplyčioje yra du šoniniai altoriai. Kairiajame altoriuje yra Švč. M. Marijos paveikslas. Dešiniajame altoriuje vietoje paveikslo yra medinis (2,05 m aukščio,1 m skersmens per kryžmą) kryčius su Nukryžiuotuoju. Krucifiksas polichromuotas, švelnaus rusvai žalsvo kolorito. Kryžma ornamentuota, galuose- stilizuotos širdys, kryžius su spinduliais. Pati Kristaus skulpūrėlė labai įdomi, išraiškinga. Priešais didįjį medinį kryžių stovi mažas geležinis kryželis su Nukryžiuotuoju (32 cm aukščio, 14 cm skersmens per kryžmą). Pats Nukryžiuotasis labai mažas, pritvirtintas prie mažesnio kryželio. Ant kryžiaus išgraviruoti metai “1784” ir užrašas “I-K”.

	Virš durų į zakristiją – XIX a. paveikslas, kuriame pavaizduotas Kristus ir penki jo mokiniai. Koplyčioje ant sienų kabo keturiolika mažų (19x 16cm) Kryčiaus kelio stočių su rėmeliais (grafika). Kairėje pusėje prie durų yra sena (matyt, XIX a.) klausykla. Ji labai idomiai polichromuota, melsvo kolorito;polichromija - keliu sluoksnių. Ant klausyklos šonų – Nukryžiuotasis ir šiek tiek augalinių motyvų ; ant durelių – šešiakampė žvaigždė. Viršutinėje klausyklos dalyje pavaizduota Švč. M. Marija su Kūdikiu ir knyga; jai iš šonų klūpo du šventieji.Vidinė klausyklos siena polichromuota augalų ir dangaus kūnų motyvais;viduryje – Šv. Dvasios simbolis balandis. Ši klausykla pavaizduota MA bibliotekoje rastame piešinyje LMAB. RS. F. 320- 1290. Piešinys meninės vertės neturi, bet yra svarbus kaip ikonografinė medžiaga. Piešta 1942 m., autorė E. Urbaitytė (popierius, akvarelė, tempera, 35x50cm). Piešinio apačioje, dešinėje pusėje, yra signatūra: “/E. Urbaitytė / 1942 liepos mėn./”. Užrašas viršutiniame kairiajame piešinio kampe: “/Klausykla/ grūstės koplyčia/ Sedos valsčius/ Telšių apskritis /”. Toje pačioje bibliotekoje rastas dar vienas E. Urbaitytės piešinys – Grūstės koplyčios vėliava. Dabar šios vėliavos nebėra Grūstės kapinių koplyčioje, nei Sedos bažnyčioje, kur buvo pervežta nemažai daiktų iš Grūstės koplyčios. Piešta taip pat 1942 m. (popierius, akvarelė, 50x35cm).		Virš durų į zakristiją – XIX a. paveikslas, kuriame pavaizduotas Kristus ir penki jo mokiniai. Koplyčioje ant sienų kabo keturiolika mažų (19x 16cm) Kryčiaus kelio stočių su rėmeliais (grafika). Kairėje pusėje prie durų yra sena (matyt, XIX a.) klausykla. Ji labai idomiai polichromuota, melsvo kolorito;polichromija - keliu sluoksnių. Ant klausyklos šonų – Nukryžiuotasis ir šiek tiek augalinių motyvų ; ant durelių – šešiakampė žvaigždė. Viršutinėje klausyklos dalyje pavaizduota Švč. M. Marija su Kūdikiu ir knyga; jai iš šonų klūpo du šventieji.Vidinė klausyklos siena polichromuota augalų ir dangaus kūnų motyvais;viduryje – Šv. Dvasios simbolis balandis. Ši klausykla pavaizduota MA bibliotekoje rastame piešinyje LMAB. RS. F. 320- 1290. Piešinys meninės vertės neturi, bet yra svarbus kaip ikonografinė medžiaga. Piešta 1942 m., autorė E. Urbaitytė (popierius, akvarelė, tempera, 35x50cm). Piešinio apačioje, dešinėje pusėje, yra signatūra: “/E. Urbaitytė / 1942 liepos mėn./”. Užrašas viršutiniame kairiajame piešinio kampe: “/Klausykla/ grūstės koplyčia/ Sedos valsčius/ Telšių apskritis /”. Toje pačioje bibliotekoje rastas dar vienas E. Urbaitytės piešinys – Grūstės koplyčios vėliava. Dabar šios vėliavos nebėra Grūstės kapinių koplyčioje, nei Sedos bažnyčioje, kur buvo pervežta nemažai daiktų iš Grūstės koplyčios. Piešta taip pat 1942 m. (popierius, akvarelė, 50x35cm).

	Koplyčios priekinėje dalyje yra du krucifiksai ir švęsto vandens akmuo. Kryžius su Nukryžiuotuoju, esantis dešinėje pusje – gražus ir įdomus . Jo aukštis 1,72m, kryžmos skersmuo – 1 m, polichromija sena, kai kur polichromuota melsvu augaliniu ornamentu, kaip ir klausykla. Koplyčioje yra dar viena nauja klausykla (dažyta geltonai), naujas pastatomas katafalko kryžius ir žvakidės.		Koplyčios priekinėje dalyje yra du krucifiksai ir švęsto vandens akmuo. Kryžius su Nukryžiuotuoju, esantis dešinėje pusje – gražus ir įdomus . Jo aukštis 1,72m, kryžmos skersmuo – 1 m, polichromija sena, kai kur polichromuota melsvu augaliniu ornamentu, kaip ir klausykla. Koplyčioje yra dar viena nauja klausykla (dažyta geltonai), naujas pastatomas katafalko kryžius ir žvakidės.

	Taigi senų daiktų koplyčioje išlikę labai mažai. Vertingiausi iš jų – klausykla, dešiniojo šoninio altoriaus kryžius ir koplyčios priekinėje dalyje, dešinėje pusėje esantis kryžius, taip pat paveikslas virš durų į zakristiją ir altorinis Šv. Marijos Magdalenos paveikslas. Po to, kai koplyčia buvo apvogta, fdalis dailės kūrinių buvo perkelta į Sedos Bažnyčią. Dabar Sedos bažnyčioje saugoma 1802 m.Grūstės koplyčios vizitacijos knyga, iš kurios matyti, kad kapinių koplyčia buvusi gana turtinga.		Taigi senų daiktų koplyčioje išlikę labai mažai. Vertingiausi iš jų – klausykla, dešiniojo šoninio altoriaus kryžius ir koplyčios priekinėje dalyje, dešinėje pusėje esantis kryžius, taip pat paveikslas virš durų į zakristiją ir altorinis Šv. Marijos Magdalenos paveikslas. Po to, kai koplyčia buvo apvogta, fdalis dailės kūrinių buvo perkelta į Sedos Bažnyčią. Dabar Sedos bažnyčioje saugoma 1802 m.Grūstės koplyčios vizitacijos knyga, iš kurios matyti, kad kapinių koplyčia buvusi gana turtinga.
	Kapinių koplyčios varpinėje kabo du varpai: vienas nulietas 1788 m., kitas - 1833 m.		Kapinių koplyčios varpinėje kabo du varpai: vienas nulietas 1788 m., kitas - 1833 m.

32 eilutė:		32 eilutė:
	<gallery>		<gallery>
	Vaizdas:Grustes koplycia.Klausykla.MKE.2011-09-16.jpg\|Grūstės kapinių koplyčios klausykla		Vaizdas:Grustes koplycia.Klausykla.MKE.2011-09-16.jpg\|Grūstės kapinių koplyčios klausykla
	</gallery>		</gallery>
	== Šaltiniai ==		== Šaltiniai ==
	* Kviklis B. 1980. P.129		* Kviklis B. 1980. P.129
	* Iš knygos: Seda, p.160-163.		* Iš knygos: Seda, p.160-163.

	[[Kategorija: Koplyčios]]		[[Kategorija:Koplyčios]]

Algirdas 10:22, 23 rugpjūčio 2013

2013-08-23T10:22:32Z

← Ankstesnė versija		13:22, 23 rugpjūčio 2013 versija
13 eilutė:		13 eilutė:
	Grūstės kapinių kopyčia yra medinė, halinė, 8 m auksčio, stačiakampio plano (9x16 m) su siauresne apsidine dalimi, apkalta vertikaliomis 6 cm pločio lentelėmis, stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu (prieš remontą buvo dengtas skiedromis), su vienu nedideliu bokšteliu. Ant bokštelio – gražus geležinis kryžius su keliomis kryžmomis ir geometriniu motyvu. Virš apsidinės dalies ant stogo yra mažesnis geležinis kryželis. Dabar Grūstės koplyčia dažyta melsvai.		Grūstės kapinių kopyčia yra medinė, halinė, 8 m auksčio, stačiakampio plano (9x16 m) su siauresne apsidine dalimi, apkalta vertikaliomis 6 cm pločio lentelėmis, stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu (prieš remontą buvo dengtas skiedromis), su vienu nedideliu bokšteliu. Ant bokštelio – gražus geležinis kryžius su keliomis kryžmomis ir geometriniu motyvu. Virš apsidinės dalies ant stogo yra mažesnis geležinis kryželis. Dabar Grūstės koplyčia dažyta melsvai.

	Apsidinėje dalyje – pagrindinis altorius, atskirtas baliustrada. Pagrindiniame altoriuje kabo Šv. Marijos Magdalenos paveikslas (gali būti XIX a. pabaigos). ~~Gyventojaipasakoja~~, kad prieš kelerius metus jį bandyta pavogti. Iš šonų stovi medinės, naujai polichromuotasskulptūros – Šv. Petro (dešinėje) ir Šv. Povilo (kairėje). Altoriuje priešais Šv. Marijos Magdalenos paveikslą ~~stvi~~ mažas žalvarinis krucifiksas. Kryželis yra 41 cm aukščio. Po Nukryžiuotojo kojomis yra kaukolė (Adomo kaukolė). Ant pėdos užrašas “Regaer Eisengiefsere”. Presbiterijos langai – mozaika iš mėlynų ir geltonų kvadratėlių. Virš įėjimo į presbiteriją yra užrašas iš Apr 14, 13: “Palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje”. Be pagrindinio altoriaus, koplyčioje yra du šoniniai altoriai. Kairiajame altoriuje yra Švč. M. Marijos paveikslas. Dešiniajame altoriuje vietoje paveikslo yra medinis (2,05 m aukščio,1 m skersmens per kryžmą) kryčius su Nukryžiuotuoju. ~~Krucifiksaspolichromuotas~~, švelnaus rusvai žalsvo kolorito. Kryžma ornamentuota, galuose- stilizuotos širdys, kryžius su spinduliais. Pati Kristaus skulpūrėlė labai įdomi, išraiškinga. Priešais didįjį medinį kryžių stovi mažas geležinis kryželis su Nukryžiuotuoju (32 cm aukščio, ~~14cm~~ skersmens per kryžmą). Pats Nukryžiuotasis labai mažas, pritvirtintas prie mažesnio kryželio.Ant kryžiaus išgraviruoti metai “1784” ir užrašas “I-K”.		Apsidinėje dalyje – pagrindinis altorius, atskirtas baliustrada. Pagrindiniame altoriuje kabo Šv. Marijos Magdalenos paveikslas (gali būti XIX a. pabaigos). Gyventojai pasakoja, kad prieš kelerius metus jį bandyta pavogti. Iš šonų stovi medinės, naujai polichromuotasskulptūros – Šv. Petro (dešinėje) ir Šv. Povilo (kairėje). Altoriuje priešais Šv. Marijos Magdalenos paveikslą stovi mažas žalvarinis krucifiksas. Kryželis yra 41 cm aukščio. Po Nukryžiuotojo kojomis yra kaukolė (Adomo kaukolė). Ant pėdos užrašas “Regaer Eisengiefsere”. Presbiterijos langai – mozaika iš mėlynų ir geltonų kvadratėlių. Virš įėjimo į presbiteriją yra užrašas iš Apr 14, 13: “Palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje”. Be pagrindinio altoriaus, koplyčioje yra du šoniniai altoriai. Kairiajame altoriuje yra Švč. M. Marijos paveikslas. Dešiniajame altoriuje vietoje paveikslo yra medinis (2,05 m aukščio,1 m skersmens per kryžmą) kryčius su Nukryžiuotuoju. Krucifiksas polichromuotas, švelnaus rusvai žalsvo kolorito. Kryžma ornamentuota, galuose- stilizuotos širdys, kryžius su spinduliais. Pati Kristaus skulpūrėlė labai įdomi, išraiškinga. Priešais didįjį medinį kryžių stovi mažas geležinis kryželis su Nukryžiuotuoju (32 cm aukščio, 14 cm skersmens per kryžmą). Pats Nukryžiuotasis labai mažas, pritvirtintas prie mažesnio kryželio. Ant kryžiaus išgraviruoti metai “1784” ir užrašas “I-K”.

	Virš durų į zakristiją – XIX a. paveikslas, kuriame pavaizduotas Kristus ir penki jo mokiniai. Koplyčioje ant sienų kabo keturiolika mažų (19x 16cm) Kryčiaus kelio stočių su rėmeliais (grafika). Kairėje pusėje prie durų yra sena (matyt, XIX a.) klausykla. Ji labai idomiai polichromuota, melsvo kolorito;polichromija - keliu sluoksnių. Ant klausyklos šonų – Nukryžiuotasis ir šiek tiek augalinių motyvų ; ant durelių – šešiakampė žvaigždė. Viršutinėje klausyklos dalyje pavaizduota Švč. M. Marija su Kūdikiu ir knyga; jai iš šonų klūpo du šventieji.Vidinė klausyklos siena polichromuota augalų ir dangaus kūnų motyvais;viduryje – Šv. Dvasios simbolis balandis. Ši klausykla ~~pavaizduotaMA~~ bibliotekoje rastame piešinyje LMAB. RS. F. 320- 1290. Piešinys meninės vertės neturi, bet yra svarbus kaip ikonografinė medžiaga. Piešta ~~1942m~~., autorė E. Urbaitytė (popierius, akvarelė, tempera, 35x50cm). Piešinio apačioje, dešinėje pusėje, yra signatūra: “/E. Urbaitytė / 1942 liepos mėn./”. Užrašas viršutiniame kairiajame piešinio kampe: “/Klausykla/ grūstės koplyčia/ Sedos valsčius/ Telšių apskritis /”. Toje pačioje ~~bibliotekojerastas~~ dar vienas E. Urbaitytės piešinys – Grūstės koplyčios vėliava. Dabar šios vėliavos nebėra Grūstės kapinių koplyčioje, nei Sedos bažnyčioje, kur buvo pervežta nemažai daiktų iš Grūstės koplyčios. Piešta taip pat ~~1942m~~. (popierius, akvarelė, 50x35cm).		Virš durų į zakristiją – XIX a. paveikslas, kuriame pavaizduotas Kristus ir penki jo mokiniai. Koplyčioje ant sienų kabo keturiolika mažų (19x 16cm) Kryčiaus kelio stočių su rėmeliais (grafika). Kairėje pusėje prie durų yra sena (matyt, XIX a.) klausykla. Ji labai idomiai polichromuota, melsvo kolorito;polichromija - keliu sluoksnių. Ant klausyklos šonų – Nukryžiuotasis ir šiek tiek augalinių motyvų ; ant durelių – šešiakampė žvaigždė. Viršutinėje klausyklos dalyje pavaizduota Švč. M. Marija su Kūdikiu ir knyga; jai iš šonų klūpo du šventieji.Vidinė klausyklos siena polichromuota augalų ir dangaus kūnų motyvais;viduryje – Šv. Dvasios simbolis balandis. Ši klausykla pavaizduota MA bibliotekoje rastame piešinyje LMAB. RS. F. 320- 1290. Piešinys meninės vertės neturi, bet yra svarbus kaip ikonografinė medžiaga. Piešta 1942 m., autorė E. Urbaitytė (popierius, akvarelė, tempera, 35x50cm). Piešinio apačioje, dešinėje pusėje, yra signatūra: “/E. Urbaitytė / 1942 liepos mėn./”. Užrašas viršutiniame kairiajame piešinio kampe: “/Klausykla/ grūstės koplyčia/ Sedos valsčius/ Telšių apskritis /”. Toje pačioje bibliotekoje rastas dar vienas E. Urbaitytės piešinys – Grūstės koplyčios vėliava. Dabar šios vėliavos nebėra Grūstės kapinių koplyčioje, nei Sedos bažnyčioje, kur buvo pervežta nemažai daiktų iš Grūstės koplyčios. Piešta taip pat 1942 m. (popierius, akvarelė, 50x35cm).

	Koplyčios priekinėje dalyje yra du krucifiksai ir švęsto vandens akmuo. Kryžius su Nukryžiuotuoju, esantis dešinėje pusje – gražus ir įdomus . Jo aukštis 1,72m, kryžmos skersmuo – 1 m, polichromija sena, kai kur polichromuota melsvu augaliniu ornamentu, kaip ir klausykla. Koplyčioje yra dar viena nauja klausykla (dažyta geltonai), naujas pastatomas katafalko kryžius ir žvakidės.		Koplyčios priekinėje dalyje yra du krucifiksai ir švęsto vandens akmuo. Kryžius su Nukryžiuotuoju, esantis dešinėje pusje – gražus ir įdomus . Jo aukštis 1,72m, kryžmos skersmuo – 1 m, polichromija sena, kai kur polichromuota melsvu augaliniu ornamentu, kaip ir klausykla. Koplyčioje yra dar viena nauja klausykla (dažyta geltonai), naujas pastatomas katafalko kryžius ir žvakidės.

	Taigi senų daiktų koplyčioje išlikę labai mažai. Vertingiausi iš jų – klausykla, dešiniojo šoninio altoriaus kryžius ir koplyčios priekinėje dalyje, dešinėje pusėje esantis kryžius, taip pat paveikslas virš durų į zakristiją ir altorinis Šv. Marijos Magdalenos paveikslas. Po to, kai koplyčia buvo apvogta, fdalis dailės kūrinių buvo perkelta į Sedos Bažnyčią. Dabar Sedos bažnyčioje saugoma 1802 m.Grūstės koplyčios vizitacijos knyga, iš kurios matyti, kad kapinių koplyčia buvusi gana turtinga.		Taigi senų daiktų koplyčioje išlikę labai mažai. Vertingiausi iš jų – klausykla, dešiniojo šoninio altoriaus kryžius ir koplyčios priekinėje dalyje, dešinėje pusėje esantis kryžius, taip pat paveikslas virš durų į zakristiją ir altorinis Šv. Marijos Magdalenos paveikslas. Po to, kai koplyčia buvo apvogta, fdalis dailės kūrinių buvo perkelta į Sedos Bažnyčią. Dabar Sedos bažnyčioje saugoma 1802 m.Grūstės koplyčios vizitacijos knyga, iš kurios matyti, kad kapinių koplyčia buvusi gana turtinga.
			Kapinių koplyčios varpinėje kabo du varpai: vienas nulietas 1788 m., kitas - 1833 m.

	== Dailės kūriniai ==		== Dailės kūriniai ==

Algirdas 10:15, 23 rugpjūčio 2013

2013-08-23T10:15:56Z

← Ankstesnė versija		13:15, 23 rugpjūčio 2013 versija
7 eilutė:		7 eilutė:
	'''GRŪSTĖS KOPLYČIA''', '''Grūstės Šv. Marijos Magdalenos koplyčia''', yra [[Sedos seniūnija\|Sedos seniūnijoje]], [[Grūstės kapinės\|Grūstės kapinių]] centre.		'''GRŪSTĖS KOPLYČIA''', '''Grūstės Šv. Marijos Magdalenos koplyčia''', yra [[Sedos seniūnija\|Sedos seniūnijoje]], [[Grūstės kapinės\|Grūstės kapinių]] centre.

	Pasak B. Kviklio, ši katalikų koplyčia kapinėse pastatyta 1806 m., bet 1791 m. Sedos parapijos vizitacijos knyga rodo, kad 1791 m. Grūstės koplyčia jau buvusi. ~~Taip~~ pat B. Kviklio duomenimis, 1880 m. koplyčia parapijiečių buvo atstatyta, nors koplyčios viduje esanti lentelėje su užrašu ,,S. R. 1883 1986 “ rodo, kad ji buvo restauruota 1883 m. Paskutinį kartą koplyčia remontuota 1986 m. – ją (taip pat Renavo ir Sedos bažnyčias) remontavo kunigas klebonas J. Šiurys. ~~1976~~ m. Grūstės kapinių koplyčia yra buvusi apvogta. Manoma, kad 1976 m. rudenį Mažeikių kraštotyrininkai pasisavino iš koplyčios septynis Kryžiaus kelių paveikslus. Likusius kitus septynis paslėpė tikintieji.		Pasak B. Kviklio, ši katalikų koplyčia kapinėse pastatyta 1806 m., bet 1791 m. Sedos parapijos vizitacijos knyga rodo, kad 1791 m. Grūstės koplyčia jau buvusi, o jos centriniame altoriuje yra šv. Magdalenos Marijos paveikslas. Tai pirmasis žinomas koplyčios paminėjimas. 1848-08-28 koplyčiai [[Gadonas Aloyzas\|Aloyzas Gadonas]] (1794-1869) padovanojo šv. Aloyzo paveikslą. 1816 m. koplyčia iš pagrindų suremontuotaTaip pat B. Kviklio duomenimis, 1880 m. koplyčia parapijiečių buvo atstatyta, nors koplyčios viduje esanti lentelėje su užrašu ,,S. R. 1883 1986 “ rodo, kad ji buvo restauruota 1883 m. Paskutinį kartą koplyčia remontuota 1986 m. – ją (taip pat Renavo ir Sedos bažnyčias) remontavo kunigas klebonas J. Šiurys. 1996 m. Grūstės kapinių koplyčia yra buvusi apvogta. Manoma, kad 1976 m. rudenį Mažeikių kraštotyrininkai pasisavino iš koplyčios septynis Kryžiaus kelių paveikslus. Likusius kitus septynis paslėpė tikintieji.

	Kapinių koplyčioje pamaldos anksčiau vykdavusios pastoviai, dabar- tik per šventes. Tada ji turėjusi savo kleboną, odabr ją aptarnauja Sedos bažnyčios klebonas. Liepos mėnesį Grūstės kapinių koplyčioje vyksta šv. Marijos Magdalenos atlaidai, tad kapinėse susirenka daug žmonių. Tą dieną iš visos Lietuvos artimiaji suvažiuoja pasimelsti už savo mirusiuosius, palaidotus šiose kapinėse.		Kapinių koplyčioje pamaldos anksčiau vykdavusios pastoviai, dabar- tik per šventes. Tada ji turėjusi savo kleboną, odabr ją aptarnauja Sedos bažnyčios klebonas. Liepos mėnesį Grūstės kapinių koplyčioje vyksta šv. Marijos Magdalenos atlaidai, tad kapinėse susirenka daug žmonių. Tą dieną iš visos Lietuvos artimiaji suvažiuoja pasimelsti už savo mirusiuosius, palaidotus šiose kapinėse.

Algirdas 20:45, 16 rugsėjo 2011

2011-09-16T20:45:41Z

← Ankstesnė versija		23:45, 16 rugsėjo 2011 versija
28 eilutė:		28 eilutė:
	* Šv. Antano skulptūra – XIX a. (medis, 51 cm aukščio). 1971 m. įtraukta į vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašą numeriu Dv – 1746 [Ten pat. P. 684]. Buvo polichromuota, dabar dažai nusitrynę, rankos nulūžusios.		* Šv. Antano skulptūra – XIX a. (medis, 51 cm aukščio). 1971 m. įtraukta į vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašą numeriu Dv – 1746 [Ten pat. P. 684]. Buvo polichromuota, dabar dažai nusitrynę, rankos nulūžusios.
	* Skulptūra “Rūpintojėlis“ – tokio pavadinimo medinė XIX a. skulptūra 1971 m. buvo įtraukta į vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašą nuumeriu DV – 1745 {Ten pat. P. 684]. Šiuo metu esanti skulptūra naujai išdrožinėta, nepolichromuota, 34 cm aukščio. Manoma, kad senasis Rūpintojėlis perdrožtas naujai ir prikalta buvusi vietinės reikšmės dailės paminklo lentelė.		* Skulptūra “Rūpintojėlis“ – tokio pavadinimo medinė XIX a. skulptūra 1971 m. buvo įtraukta į vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašą nuumeriu DV – 1745 {Ten pat. P. 684]. Šiuo metu esanti skulptūra naujai išdrožinėta, nepolichromuota, 34 cm aukščio. Manoma, kad senasis Rūpintojėlis perdrožtas naujai ir prikalta buvusi vietinės reikšmės dailės paminklo lentelė.

			<gallery>
			Vaizdas:Grustes koplycia.Klausykla.MKE.2011-09-16.jpg\|Grūstės kapinių koplyčios klausykla
			</gallery>
	== Šaltiniai ==		== Šaltiniai ==
	* Kviklis B. 1980. P.129		* Kviklis B. 1980. P.129

Algirdas 20:34, 16 rugsėjo 2011

2011-09-16T20:34:57Z

← Ankstesnė versija		23:34, 16 rugsėjo 2011 versija
4 eilutė:		4 eilutė:
	[[Vaizdas:Grustes kolycia.MKE.jpg\|thumb\|right\|280px\|]]		[[Vaizdas:Grustes kolycia.MKE.jpg\|thumb\|right\|280px\|]]
	[[Vaizdas:Grustes koplycia.MKE.2011-09-16size.jpg\|thumb\|right\|280px\|Koplyčios vidus]]		[[Vaizdas:Grustes koplycia.MKE.2011-09-16size.jpg\|thumb\|right\|280px\|Koplyčios vidus]]
			[[Vaizdas:Grustes koplycia.Sv.Magdalena.MKE.2011-09-16.jpg\|thumb\|right\|280px\|Šv. Marijos Magdalenos paveikslas]]
	'''GRŪSTĖS KOPLYČIA''', '''Grūstės Šv. Marijos Magdalenos koplyčia''', yra [[Sedos seniūnija\|Sedos seniūnijoje]], [[Grūstės kapinės\|Grūstės kapinių]] centre.		'''GRŪSTĖS KOPLYČIA''', '''Grūstės Šv. Marijos Magdalenos koplyčia''', yra [[Sedos seniūnija\|Sedos seniūnijoje]], [[Grūstės kapinės\|Grūstės kapinių]] centre.

Algirdas 18:18, 16 rugsėjo 2011

2011-09-16T18:18:16Z

← Ankstesnė versija		21:18, 16 rugsėjo 2011 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	[[Vaizdas:Grustes koplycia1.MKE.jpg\|thumb\|right\|280px\|]]		[[Vaizdas:Grustes koplycia1.MKE.jpg\|thumb\|right\|280px\|]]
	[[Vaizdas:Grustes kolycia.MKE.jpg\|thumb\|right\|280px\|]]		[[Vaizdas:Grustes kolycia.MKE.jpg\|thumb\|right\|280px\|]]
			[[Vaizdas:Grustes koplycia.MKE.2011-09-16size.jpg\|thumb\|right\|280px\|Koplyčios vidus]]
	'''GRŪSTĖS KOPLYČIA''', '''Grūstės Šv. Marijos Magdalenos koplyčia''', yra [[Sedos seniūnija\|Sedos seniūnijoje]], [[Grūstės kapinės\|Grūstės kapinių]] centre.		'''GRŪSTĖS KOPLYČIA''', '''Grūstės Šv. Marijos Magdalenos koplyčia''', yra [[Sedos seniūnija\|Sedos seniūnijoje]], [[Grūstės kapinės\|Grūstės kapinių]] centre.

78.58.46.114 21:31, 23 liepos 2009

2009-07-23T21:31:20Z

Naujas puslapis

{{tvarkomas}}
[[Vaizdas:Grustes koplycia2.MKE.jpg|thumb|right|280px|Grūstės kapinių koplyčia]]
[[Vaizdas:Grustes koplycia1.MKE.jpg|thumb|right|280px|]]
[[Vaizdas:Grustes kolycia.MKE.jpg|thumb|right|280px|]]
'''GRŪSTĖS KOPLYČIA''', '''Grūstės Šv. Marijos Magdalenos koplyčia''', yra [[Sedos seniūnija|Sedos seniūnijoje]], [[Grūstės kapinės|Grūstės kapinių]] centre.

Pasak B. Kviklio, ši katalikų koplyčia kapinėse pastatyta 1806 m., bet 1791 m. Sedos parapijos vizitacijos knyga rodo, kad 1791 m. Grūstės koplyčia jau buvusi. Taip pat B. Kviklio duomenimis, 1880 m. koplyčia parapijiečių buvo atstatyta, nors koplyčios viduje esanti lentelėje su užrašu ,,S. R. 1883 1986 “ rodo, kad ji buvo restauruota 1883 m. Paskutinį kartą koplyčia remontuota 1986 m. – ją (taip pat Renavo ir Sedos bažnyčias) remontavo kunigas klebonas J. Šiurys. 1976 m. Grūstės kapinių koplyčia yra buvusi apvogta. Manoma, kad 1976 m. rudenį Mažeikių kraštotyrininkai pasisavino iš koplyčios septynis Kryžiaus kelių paveikslus. Likusius kitus septynis paslėpė tikintieji.

Kapinių koplyčioje pamaldos anksčiau vykdavusios pastoviai, dabar- tik per šventes. Tada ji turėjusi savo kleboną, odabr ją aptarnauja Sedos bažnyčios klebonas. Liepos mėnesį Grūstės kapinių koplyčioje vyksta šv. Marijos Magdalenos atlaidai, tad kapinėse susirenka daug žmonių. Tą dieną iš visos Lietuvos artimiaji suvažiuoja pasimelsti už savo mirusiuosius, palaidotus šiose kapinėse.

Grūstės kapinių kopyčia yra medinė, halinė, 8 m auksčio, stačiakampio plano (9x16 m) su siauresne apsidine dalimi, apkalta vertikaliomis 6 cm pločio lentelėmis, stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu (prieš remontą buvo dengtas skiedromis), su vienu nedideliu bokšteliu. Ant bokštelio – gražus geležinis kryžius su keliomis kryžmomis ir geometriniu motyvu. Virš apsidinės dalies ant stogo yra mažesnis geležinis kryželis. Dabar Grūstės koplyčia dažyta melsvai.

Apsidinėje dalyje – pagrindinis altorius, atskirtas baliustrada. Pagrindiniame altoriuje kabo Šv. Marijos Magdalenos paveikslas (gali būti XIX a. pabaigos). Gyventojaipasakoja, kad prieš kelerius metus jį bandyta pavogti. Iš šonų stovi medinės, naujai polichromuotasskulptūros – Šv. Petro (dešinėje) ir Šv. Povilo (kairėje). Altoriuje priešais Šv. Marijos Magdalenos paveikslą stvi mažas žalvarinis krucifiksas. Kryželis yra 41 cm aukščio. Po Nukryžiuotojo kojomis yra kaukolė (Adomo kaukolė). Ant pėdos užrašas “Regaer Eisengiefsere”. Presbiterijos langai – mozaika iš mėlynų ir geltonų kvadratėlių. Virš įėjimo į presbiteriją yra užrašas iš Apr 14, 13: “Palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje”. Be pagrindinio altoriaus, koplyčioje yra du šoniniai altoriai. Kairiajame altoriuje yra Švč. M. Marijos paveikslas. Dešiniajame altoriuje vietoje paveikslo yra medinis (2,05 m aukščio,1 m skersmens per kryžmą) kryčius su Nukryžiuotuoju. Krucifiksaspolichromuotas, švelnaus rusvai žalsvo kolorito. Kryžma ornamentuota, galuose- stilizuotos širdys, kryžius su spinduliais. Pati Kristaus skulpūrėlė labai įdomi, išraiškinga. Priešais didįjį medinį kryžių stovi mažas geležinis kryželis su Nukryžiuotuoju (32 cm aukščio, 14cm skersmens per kryžmą). Pats Nukryžiuotasis labai mažas, pritvirtintas prie mažesnio kryželio.Ant kryžiaus išgraviruoti metai “1784” ir užrašas “I-K”.

Virš durų į zakristiją – XIX a. paveikslas, kuriame pavaizduotas Kristus ir penki jo mokiniai. Koplyčioje ant sienų kabo keturiolika mažų (19x 16cm) Kryčiaus kelio stočių su rėmeliais (grafika). Kairėje pusėje prie durų yra sena (matyt, XIX a.) klausykla. Ji labai idomiai polichromuota, melsvo kolorito;polichromija - keliu sluoksnių. Ant klausyklos šonų – Nukryžiuotasis ir šiek tiek augalinių motyvų ; ant durelių – šešiakampė žvaigždė. Viršutinėje klausyklos dalyje pavaizduota Švč. M. Marija su Kūdikiu ir knyga; jai iš šonų klūpo du šventieji.Vidinė klausyklos siena polichromuota augalų ir dangaus kūnų motyvais;viduryje – Šv. Dvasios simbolis balandis. Ši klausykla pavaizduotaMA bibliotekoje rastame piešinyje LMAB. RS. F. 320- 1290. Piešinys meninės vertės neturi, bet yra svarbus kaip ikonografinė medžiaga. Piešta 1942m., autorė E. Urbaitytė (popierius, akvarelė, tempera, 35x50cm). Piešinio apačioje, dešinėje pusėje, yra signatūra: “/E. Urbaitytė / 1942 liepos mėn./”. Užrašas viršutiniame kairiajame piešinio kampe: “/Klausykla/ grūstės koplyčia/ Sedos valsčius/ Telšių apskritis /”. Toje pačioje bibliotekojerastas dar vienas E. Urbaitytės piešinys – Grūstės koplyčios vėliava. Dabar šios vėliavos nebėra Grūstės kapinių koplyčioje, nei Sedos bažnyčioje, kur buvo pervežta nemažai daiktų iš Grūstės koplyčios. Piešta taip pat 1942m. (popierius, akvarelė, 50x35cm).

Koplyčios priekinėje dalyje yra du krucifiksai ir švęsto vandens akmuo. Kryžius su Nukryžiuotuoju, esantis dešinėje pusje – gražus ir įdomus . Jo aukštis 1,72m, kryžmos skersmuo – 1 m, polichromija sena, kai kur polichromuota melsvu augaliniu ornamentu, kaip ir klausykla. Koplyčioje yra dar viena nauja klausykla (dažyta geltonai), naujas pastatomas katafalko kryžius ir žvakidės.

Taigi senų daiktų koplyčioje išlikę labai mažai. Vertingiausi iš jų – klausykla, dešiniojo šoninio altoriaus kryžius ir koplyčios priekinėje dalyje, dešinėje pusėje esantis kryžius, taip pat paveikslas virš durų į zakristiją ir altorinis Šv. Marijos Magdalenos paveikslas. Po to, kai koplyčia buvo apvogta, fdalis dailės kūrinių buvo perkelta į Sedos Bažnyčią. Dabar Sedos bažnyčioje saugoma 1802 m.Grūstės koplyčios vizitacijos knyga, iš kurios matyti, kad kapinių koplyčia buvusi gana turtinga.

== Dailės kūriniai ==
Grūstės kapinių koplyčiai priklausantys dailės kūriniai, esantys Sedos bažnyčioje:
* Šv. Aloyzo paveikslas – XIX a. (drobė, aliejus, 112 x 71 cm). Nugarinėje paveikslo pusėje yra užrašas: “Ten obraz ofiarowal do koplicy Grunscianskiey 1842 Sierpnia 28. Alojzy gadon”.
* Švč. Marijos Maloningosios skulptūra – XIX a. (medis, 73 cm aukščio). 1971 m. įtraukta į vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašą numeriu DV – 1743 [LTSR kultūros paminklų sąrašas. 1973. P. 684]. Skulptūrėlė polichromuota. ŠVČ. M. Marija – apgaubta spindulių, rūbai raudoni su auksiniais rankogaliais, diržas, mėlyna skara. Stovi ant postamentėlio, pamynusi žaltį, kuris laiko obuolį. Nugarinė skulptūrėlės pusė nepolichromuota. Ant postamentėlio iš nugarinės pusės užrašas: “Marija Maloningoji. Vietinės reikšmės dailės paminklas”.
* Skulptūra “Pieta” – XIX a. (medis, 35,5 cm aukščio). 1971 m. įtraukta į vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašą numeriu DV – 1744 [Ten pat. P. 684]. Buvo polichromuota, dabar dažai nusitrynę.
* Šv. Antano skulptūra – XIX a. (medis, 51 cm aukščio). 1971 m. įtraukta į vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašą numeriu Dv – 1746 [Ten pat. P. 684]. Buvo polichromuota, dabar dažai nusitrynę, rankos nulūžusios.
* Skulptūra “Rūpintojėlis“ – tokio pavadinimo medinė XIX a. skulptūra 1971 m. buvo įtraukta į vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašą nuumeriu DV – 1745 {Ten pat. P. 684]. Šiuo metu esanti skulptūra naujai išdrožinėta, nepolichromuota, 34 cm aukščio. Manoma, kad senasis Rūpintojėlis perdrožtas naujai ir prikalta buvusi vietinės reikšmės dailės paminklo lentelė.

== Šaltiniai ==
* Kviklis B. 1980. P.129
* Iš knygos: Seda, p.160-163.

[[Kategorija: Koplyčios]]