Gauryliai - Versijų istorija

Algirdas: /* Mikrotoponiminiai vietovardžiai */

2021-01-01T18:12:37Z

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

← Ankstesnė versija		21:12, 1 sausio 2021 versija
38 eilutė:		38 eilutė:
	== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==		== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
	* Paskverblio pelkė yra per 1,2 km į šiaurę nuo kelio Seda-Viekšniai, apie 750 m į rytus nuo kelio, jungiančio Sedos-Viekšnių vieškelį ir Balėnų kaimą, 280 m į šiaurę nuo kanalizuotos [[Šventupis\|Šventupio]] aukštupio atšakos, į rytus nuo lauko kelio, šalia „Skverbės” kapelių. Pelkė numelioruota. Išlikęs padavimas: Čia stovėjusią bažnyčią „paskverbė” pelkė, nuo to ir kilo vietos pavadinimas. Pasakojama, kad pelkės dugno žmonės negalėdavo pasiekti nei kartimis, nei surištomis vadžiomis <ref>V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. P. 155 - 186.</ref>.		* Paskverblio pelkė yra per 1,2 km į šiaurę nuo kelio Seda-Viekšniai, apie 750 m į rytus nuo kelio, jungiančio Sedos-Viekšnių vieškelį ir Balėnų kaimą, 280 m į šiaurę nuo kanalizuotos [[Šventupis\|Šventupio]] aukštupio atšakos, į rytus nuo lauko kelio, šalia „Skverbės” kapelių. Pelkė numelioruota. Išlikęs padavimas: Čia stovėjusią bažnyčią „paskverbė” pelkė, nuo to ir kilo vietos pavadinimas. Pasakojama, kad pelkės dugno žmonės negalėdavo pasiekti nei kartimis, nei surištomis vadžiomis <ref>V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. P. 155 - 186.</ref>.
	* Žiurlaukė - Gaurylių kaimo dalis šiaurinėje kaimo dalyje. Apima apie 12 kiemų.		* Žiurlaukė - Gaurylių kaimo dalis šiaurinėje kaimo dalyje. Apima apie 12 kiemų. Vietovardis jau minimas 1568 metais Biržinėnų tijūnijos inventoriuje <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 47. </ref>.

	== Literatūra ==		== Literatūra ==

Algirdas 18:11, 21 liepos 2015

2015-07-21T18:11:11Z

← Ankstesnė versija		21:11, 21 liepos 2015 versija
45 eilutė:		45 eilutė:

	{{reflist}}		{{reflist}}
			<small>
			* Gaurylių-Vitkaičių k. planas, 1892 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3076.
			</small>
	[[Kategorija: Tirkšlių seniūnijos kaimai]]		[[Kategorija: Tirkšlių seniūnijos kaimai]]
	[[Kategorija: Gauryliai]]		[[Kategorija: Gauryliai]]

Algirdas 18:01, 26 rugsėjo 2013

2013-09-26T18:01:20Z

← Ankstesnė versija		21:01, 26 rugsėjo 2013 versija
42 eilutė:		42 eilutė:
	== Literatūra ==		== Literatūra ==
	* Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 99 - 103. ISBN 9955-9934-0-5.		* Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 99 - 103. ISBN 9955-9934-0-5.
			* Monika Kriščiūnaitė. Gaurylių kaimo dvasia - gimtajam kraštui ištikimi žmonės // Santarvė. - 2013. - Rugs. 26. - Nr. 108. - P. 7-8.

	{{reflist}}		{{reflist}}

Algirdas 16:04, 27 liepos 2012

2012-07-27T16:04:07Z

← Ankstesnė versija		19:04, 27 liepos 2012 versija
25 eilutė:		25 eilutė:
	1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. apygardos ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų („Ąžuolas", „Siaubas", „Dobilas", „Vilius", „Pantera"} grupė, vadovaujama Mažeikių MGB vyresniojo operatyvinio įgaliotinio Mezjanovo, nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slap. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas, Lietuvos kariuomenės puskarininkis, karui pasibaigus kurį laiką dirbęs Pavenčių apylinkės sekretoriumi, 1948 m. gegužės mėn. įstojo į partizanų gretas, tapo „Alkos" rinktinės Sedos kuopos partizanu, 1949 m. rugsėjo mėn. paskirtas Šatrijos rinktinės Nevarėnų kuopos vadu), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokiečių kareivį Ugo Šlichterį (Kaizeris, g. 1909 m. (?).<ref>Albertas Ruginis. Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje // Būdas žemaičių. - 2010. - Liepos 30. - Nr. 57. - P. 10, 14.</ref>, <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>. Žuvusiųjų kūnus smogikai liepė J. Girdvainiui (tarpukario Lietuvos buvo Pievėnų, Gaurylių ir Plėnakių seniūnas, vėliau - Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas) sukrauti į vežimą ir nuvežti į stribų būstinę Tirkšliuose. Kur užkasti jų kūnai, ir dabar nežinoma, spėjama, kad Tirkšlių žvyrduobėje. Girdvainių šeima buvo suimta. J. Girdvainį ir jaunesnįjį sūnų Praną, dirbusį kolūkyje sąskaitininku, nuteisė po 10 metų lagerio, o motiną ir dukterį po tardymų paleido. 2010-07-24 J. Girdvainio sodyboje pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti. Tą pačią dieną Pievėnų bažnyčioje už juos buvo aukojamos šv. Mišios. Paminklinio akmens statybos iniciatorius ir fundatorius - atkurtos vietinės rinktinės karių sąjungos vadas dimisijos majoras Bronius Girdvainis (buvo nuteistas 25 m. lagerio, kalėjo Kazachstane).		1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. apygardos ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų („Ąžuolas", „Siaubas", „Dobilas", „Vilius", „Pantera"} grupė, vadovaujama Mažeikių MGB vyresniojo operatyvinio įgaliotinio Mezjanovo, nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slap. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas, Lietuvos kariuomenės puskarininkis, karui pasibaigus kurį laiką dirbęs Pavenčių apylinkės sekretoriumi, 1948 m. gegužės mėn. įstojo į partizanų gretas, tapo „Alkos" rinktinės Sedos kuopos partizanu, 1949 m. rugsėjo mėn. paskirtas Šatrijos rinktinės Nevarėnų kuopos vadu), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokiečių kareivį Ugo Šlichterį (Kaizeris, g. 1909 m. (?).<ref>Albertas Ruginis. Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje // Būdas žemaičių. - 2010. - Liepos 30. - Nr. 57. - P. 10, 14.</ref>, <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>. Žuvusiųjų kūnus smogikai liepė J. Girdvainiui (tarpukario Lietuvos buvo Pievėnų, Gaurylių ir Plėnakių seniūnas, vėliau - Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas) sukrauti į vežimą ir nuvežti į stribų būstinę Tirkšliuose. Kur užkasti jų kūnai, ir dabar nežinoma, spėjama, kad Tirkšlių žvyrduobėje. Girdvainių šeima buvo suimta. J. Girdvainį ir jaunesnįjį sūnų Praną, dirbusį kolūkyje sąskaitininku, nuteisė po 10 metų lagerio, o motiną ir dukterį po tardymų paleido. 2010-07-24 J. Girdvainio sodyboje pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti. Tą pačią dieną Pievėnų bažnyčioje už juos buvo aukojamos šv. Mišios. Paminklinio akmens statybos iniciatorius ir fundatorius - atkurtos vietinės rinktinės karių sąjungos vadas dimisijos majoras Bronius Girdvainis (buvo nuteistas 25 m. lagerio, kalėjo Kazachstane).

	~~1951~~-10-02 iš Gaurylių k. į Krasnojarsko kraštą išvežta 8 asmenų Kačinskų šeima.		1949-03-28 iš Gaurylių k. į Krasnojarsko kr. išvežta Valė Dargevičienė, Ezbieta Usevičienė su dukra Vale, 1951-10-02 - į Krasnojarsko kraštą išvežta 8 asmenų Kačinskų šeima.

	Aldonos Maziliauskienės sodyboje yra koplytėlė, ant kurios išlikusi pritvirtinta lentelė su užrašu „Liaudies architektūros paminklas saugomas valstybės, 1971 m."; skulptūrėlių iš po vienos nakties neliko.		Aldonos Maziliauskienės sodyboje yra koplytėlė, ant kurios išlikusi pritvirtinta lentelė su užrašu „Liaudies architektūros paminklas saugomas valstybės, 1971 m."; skulptūrėlių iš po vienos nakties neliko.

Algirdas 15:44, 27 liepos 2012

2012-07-27T15:44:31Z

← Ankstesnė versija		18:44, 27 liepos 2012 versija
24 eilutė:		24 eilutė:

	1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. apygardos ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų („Ąžuolas", „Siaubas", „Dobilas", „Vilius", „Pantera"} grupė, vadovaujama Mažeikių MGB vyresniojo operatyvinio įgaliotinio Mezjanovo, nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slap. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas, Lietuvos kariuomenės puskarininkis, karui pasibaigus kurį laiką dirbęs Pavenčių apylinkės sekretoriumi, 1948 m. gegužės mėn. įstojo į partizanų gretas, tapo „Alkos" rinktinės Sedos kuopos partizanu, 1949 m. rugsėjo mėn. paskirtas Šatrijos rinktinės Nevarėnų kuopos vadu), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokiečių kareivį Ugo Šlichterį (Kaizeris, g. 1909 m. (?).<ref>Albertas Ruginis. Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje // Būdas žemaičių. - 2010. - Liepos 30. - Nr. 57. - P. 10, 14.</ref>, <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>. Žuvusiųjų kūnus smogikai liepė J. Girdvainiui (tarpukario Lietuvos buvo Pievėnų, Gaurylių ir Plėnakių seniūnas, vėliau - Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas) sukrauti į vežimą ir nuvežti į stribų būstinę Tirkšliuose. Kur užkasti jų kūnai, ir dabar nežinoma, spėjama, kad Tirkšlių žvyrduobėje. Girdvainių šeima buvo suimta. J. Girdvainį ir jaunesnįjį sūnų Praną, dirbusį kolūkyje sąskaitininku, nuteisė po 10 metų lagerio, o motiną ir dukterį po tardymų paleido. 2010-07-24 J. Girdvainio sodyboje pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti. Tą pačią dieną Pievėnų bažnyčioje už juos buvo aukojamos šv. Mišios. Paminklinio akmens statybos iniciatorius ir fundatorius - atkurtos vietinės rinktinės karių sąjungos vadas dimisijos majoras Bronius Girdvainis (buvo nuteistas 25 m. lagerio, kalėjo Kazachstane).		1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. apygardos ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų („Ąžuolas", „Siaubas", „Dobilas", „Vilius", „Pantera"} grupė, vadovaujama Mažeikių MGB vyresniojo operatyvinio įgaliotinio Mezjanovo, nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slap. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas, Lietuvos kariuomenės puskarininkis, karui pasibaigus kurį laiką dirbęs Pavenčių apylinkės sekretoriumi, 1948 m. gegužės mėn. įstojo į partizanų gretas, tapo „Alkos" rinktinės Sedos kuopos partizanu, 1949 m. rugsėjo mėn. paskirtas Šatrijos rinktinės Nevarėnų kuopos vadu), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokiečių kareivį Ugo Šlichterį (Kaizeris, g. 1909 m. (?).<ref>Albertas Ruginis. Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje // Būdas žemaičių. - 2010. - Liepos 30. - Nr. 57. - P. 10, 14.</ref>, <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>. Žuvusiųjų kūnus smogikai liepė J. Girdvainiui (tarpukario Lietuvos buvo Pievėnų, Gaurylių ir Plėnakių seniūnas, vėliau - Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas) sukrauti į vežimą ir nuvežti į stribų būstinę Tirkšliuose. Kur užkasti jų kūnai, ir dabar nežinoma, spėjama, kad Tirkšlių žvyrduobėje. Girdvainių šeima buvo suimta. J. Girdvainį ir jaunesnįjį sūnų Praną, dirbusį kolūkyje sąskaitininku, nuteisė po 10 metų lagerio, o motiną ir dukterį po tardymų paleido. 2010-07-24 J. Girdvainio sodyboje pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti. Tą pačią dieną Pievėnų bažnyčioje už juos buvo aukojamos šv. Mišios. Paminklinio akmens statybos iniciatorius ir fundatorius - atkurtos vietinės rinktinės karių sąjungos vadas dimisijos majoras Bronius Girdvainis (buvo nuteistas 25 m. lagerio, kalėjo Kazachstane).

			1951-10-02 iš Gaurylių k. į Krasnojarsko kraštą išvežta 8 asmenų Kačinskų šeima.

	Aldonos Maziliauskienės sodyboje yra koplytėlė, ant kurios išlikusi pritvirtinta lentelė su užrašu „Liaudies architektūros paminklas saugomas valstybės, 1971 m."; skulptūrėlių iš po vienos nakties neliko.		Aldonos Maziliauskienės sodyboje yra koplytėlė, ant kurios išlikusi pritvirtinta lentelė su užrašu „Liaudies architektūros paminklas saugomas valstybės, 1971 m."; skulptūrėlių iš po vienos nakties neliko.

Algirdas 19:34, 2 rugpjūčio 2011

2011-08-02T19:34:05Z

← Ankstesnė versija		22:34, 2 rugpjūčio 2011 versija
10 eilutė:		10 eilutė:
	plot = 821,7 ha\|		plot = 821,7 ha\|
	\|}}		\|}}
			[[Vaizdas:Gauryliu kapines.MKE.2011-08-02.jpg\|thumb\|right\|260px\|Gaurylių kaimo kapinės]]
	'''GAURYLIAI''', kaimas [[Tirkšlių seniūnija\|Tirkšlių seniūnijoje]], prie Tirkšlių-Pievėnų kelio. Vakaruose ribojasi su [[Balėnos\|Balėnų]], pietuose - su [[Pievėnai\|Pievėnų]], šiaurėje ir rytuose - su valst. mišku ([[Tirkšlių girininkija]]). Per kaimą teka [[Šventupis]].		'''GAURYLIAI''', kaimas [[Tirkšlių seniūnija\|Tirkšlių seniūnijoje]], prie Tirkšlių-Pievėnų kelio. Vakaruose ribojasi su [[Balėnos\|Balėnų]], pietuose - su [[Pievėnai\|Pievėnų]], šiaurėje ir rytuose - su valst. mišku ([[Tirkšlių girininkija]]). Per kaimą teka [[Šventupis]].

Algirdas 19:28, 2 rugpjūčio 2011

2011-08-02T19:28:32Z

← Ankstesnė versija		22:28, 2 rugpjūčio 2011 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	{{kaimai\|		{{kaimai\|
	pavadinimas = Gauryliai\|		pavadinimas = Gauryliai\|
	foto = \|		foto = Gauryliai.MKE.2011-08-02.JPG\|
	size = \|		size = 260px\|
	pavad = \|		pavad = Paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti J.Girdvainio sodyboje Gaurylių k.\|
	seniunija = Tirkšlių\|		seniunija = Tirkšlių\|
	koor = 56° 10' 0 š.pl., 22° 22' 0 r.il.\|		koor = 56° 10' 0 š.pl., 22° 22' 0 r.il.\|
22 eilutė:		22 eilutė:
	1757-02-10 testamentu Laurynas Dobševičius Gaurylių dvarelį užrašė sūnums Andriui, Vincui, Martynui ir Mykolui Dobševičiams <ref>[http://lanka.vu.lt/F/TSUQNDMALKQPQRKT2RYCDRINS11X59BRTFNKHG8CQIFCUQ6N7Y-19738?func=full-set-set&set_number=152742&set_entry=000012&format=999]</ref>.		1757-02-10 testamentu Laurynas Dobševičius Gaurylių dvarelį užrašė sūnums Andriui, Vincui, Martynui ir Mykolui Dobševičiams <ref>[http://lanka.vu.lt/F/TSUQNDMALKQPQRKT2RYCDRINS11X59BRTFNKHG8CQIFCUQ6N7Y-19738?func=full-set-set&set_number=152742&set_entry=000012&format=999]</ref>.

	1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. apygardos ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų („Ąžuolas", „Siaubas", „Dobilas", „Vilius", „Pantera"} grupė, vadovaujama Mažeikių MGB vyresniojo operatyvinio įgaliotinio Mezjanovo, nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slap. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas, Lietuvos kariuomenės puskarininkis, karui pasibaigus kurį laiką dirbęs Pavenčių apylinkės sekretoriumi, 1948 m. gegužės mėn. įstojo į partizanų gretas, tapo „Alkos" rinktinės Sedos kuopos partizanu, 1949 m. rugsėjo mėn. paskirtas Šatrijos rinktinės Nevarėnų kuopos vadu), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokiečių kareivį Ugo Šlichterį (Kaizeris, g. 1909 m. (?).<ref>Albertas Ruginis. Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje // Būdas žemaičių. - 2010. - Liepos 30. - Nr. 57. - P. 10, 14.</ref>, <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>. Žuvusiųjų kūnus smogikai liepė J. Girdvainiui (tarpukario Lietuvos buvo Pievėnų, Gaurylių ir Plėnakių seniūnas, vėliau - Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas) sukrauti į į vežimą ir nuvežti į stribų būstinę Tirkšliuose. Kur užkasti jų kūnai, ir dabar nežinoma, spėjama, kad Tirkšlių žvyrduobėje. Girdvainių šeima buvo suimta. J. Girdvainį ir jaunesnįjį sūnų Praną, dirbusį kolūkyje sąskaitininku, nuteisė po 10 metų lagerio, o motiną ir dukterį po tardymų paleido. 2010-07-24 J. Girdvainio sodyboje pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti. Tą pačią dieną Pievėnų bažnyčioje už juos buvo aukojamos šv. Mišios. Paminklinio akmens statybos iniciatorius ir fundatorius - atkurtos vietinės rinktinės karių sąjungos vadas dimisijos majoras Bronius Girdvainis (buvo nuteistas 25 m. lagerio, kalėjo Kazachstane).		1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. apygardos ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų („Ąžuolas", „Siaubas", „Dobilas", „Vilius", „Pantera"} grupė, vadovaujama Mažeikių MGB vyresniojo operatyvinio įgaliotinio Mezjanovo, nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slap. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas, Lietuvos kariuomenės puskarininkis, karui pasibaigus kurį laiką dirbęs Pavenčių apylinkės sekretoriumi, 1948 m. gegužės mėn. įstojo į partizanų gretas, tapo „Alkos" rinktinės Sedos kuopos partizanu, 1949 m. rugsėjo mėn. paskirtas Šatrijos rinktinės Nevarėnų kuopos vadu), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokiečių kareivį Ugo Šlichterį (Kaizeris, g. 1909 m. (?).<ref>Albertas Ruginis. Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje // Būdas žemaičių. - 2010. - Liepos 30. - Nr. 57. - P. 10, 14.</ref>, <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>. Žuvusiųjų kūnus smogikai liepė J. Girdvainiui (tarpukario Lietuvos buvo Pievėnų, Gaurylių ir Plėnakių seniūnas, vėliau - Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas) sukrauti į vežimą ir nuvežti į stribų būstinę Tirkšliuose. Kur užkasti jų kūnai, ir dabar nežinoma, spėjama, kad Tirkšlių žvyrduobėje. Girdvainių šeima buvo suimta. J. Girdvainį ir jaunesnįjį sūnų Praną, dirbusį kolūkyje sąskaitininku, nuteisė po 10 metų lagerio, o motiną ir dukterį po tardymų paleido. 2010-07-24 J. Girdvainio sodyboje pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti. Tą pačią dieną Pievėnų bažnyčioje už juos buvo aukojamos šv. Mišios. Paminklinio akmens statybos iniciatorius ir fundatorius - atkurtos vietinės rinktinės karių sąjungos vadas dimisijos majoras Bronius Girdvainis (buvo nuteistas 25 m. lagerio, kalėjo Kazachstane).

	Aldonos Maziliauskienės sodyboje yra koplytėlė, ant kurios išlikusi pritvirtinta lentelė su užrašu „Liaudies architektūros paminklas saugomas valstybės, 1971 m."; skulptūrėlių iš po vienos nakties neliko.		Aldonos Maziliauskienės sodyboje yra koplytėlė, ant kurios išlikusi pritvirtinta lentelė su užrašu „Liaudies architektūros paminklas saugomas valstybės, 1971 m."; skulptūrėlių iš po vienos nakties neliko.

Algirdas 08:31, 31 liepos 2011

2011-07-31T08:31:33Z

← Ankstesnė versija		11:31, 31 liepos 2011 versija
15 eilutė:		15 eilutė:
	Gyventojų skaičius: 1923 m. - 37 ūkiai, 286 gyv., 1972 m. - 37 kiemai, 2001 m. - 54 gyv. (30 vyr., 24 mot.).		Gyventojų skaičius: 1923 m. - 37 ūkiai, 286 gyv., 1972 m. - 37 kiemai, 2001 m. - 54 gyv. (30 vyr., 24 mot.).

	1862-01-23 ~~Gaurylių k.~~ gimė dievadirbys, bažnyčių dekoratorius, muzikos instrumentų dirbėjas bei taisytojas, knygnešys [[Reivytis Stanislovas\|Stanislovas Reivytis]], 1926-03-22 - Lietuvos Vietinės rinktinės karių sąjungos vadas, dimisijos majoras [[Girdvainis Bronislovas\|Bronislovas Girdvainis]].		* 1862-01-23 gimė dievadirbys, bažnyčių dekoratorius, muzikos instrumentų dirbėjas bei taisytojas, knygnešys [[Reivytis Stanislovas\|Stanislovas Reivytis]].
			* 1926-03-22 gimė Lietuvos Vietinės rinktinės karių sąjungos vadas, dimisijos majoras [[Girdvainis Bronislovas\|Bronislovas Girdvainis]].

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
42 eilutė:		43 eilutė:

	[[Kategorija: Tirkšlių seniūnijos kaimai]]		[[Kategorija: Tirkšlių seniūnijos kaimai]]
			[[Kategorija: Gauryliai]]

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2011-07-21T20:07:23Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		23:07, 21 liepos 2011 versija
19 eilutė:		19 eilutė:
	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Gaurylių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>.		Gaurylių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>.
	1757-02-10 testamentu Laurynas Dobševičius Gaurylių dvarelį užrašė sūnums Andriui, Vincui, Martynui ir Mykolui Dobševičiams <ref>http://lanka.vu.lt/F/TSUQNDMALKQPQRKT2RYCDRINS11X59BRTFNKHG8CQIFCUQ6N7Y-19738?func=full-set-set&set_number=152742&set_entry=000012&format=999]</ref>.		1757-02-10 testamentu Laurynas Dobševičius Gaurylių dvarelį užrašė sūnums Andriui, Vincui, Martynui ir Mykolui Dobševičiams <ref>[http://lanka.vu.lt/F/TSUQNDMALKQPQRKT2RYCDRINS11X59BRTFNKHG8CQIFCUQ6N7Y-19738?func=full-set-set&set_number=152742&set_entry=000012&format=999]</ref>.

	1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. apygardos ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų („Ąžuolas", „Siaubas", „Dobilas", „Vilius", „Pantera"} grupė, vadovaujama Mažeikių MGB vyresniojo operatyvinio įgaliotinio Mezjanovo, nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slap. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas, Lietuvos kariuomenės puskarininkis, karui pasibaigus kurį laiką dirbęs Pavenčių apylinkės sekretoriumi, 1948 m. gegužės mėn. įstojo į partizanų gretas, tapo „Alkos" rinktinės Sedos kuopos partizanu, 1949 m. rugsėjo mėn. paskirtas Šatrijos rinktinės Nevarėnų kuopos vadu), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokiečių kareivį Ugo Šlichterį (Kaizeris, g. 1909 m. (?).<ref>Albertas Ruginis. Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje // Būdas žemaičių. - 2010. - Liepos 30. - Nr. 57. - P. 10, 14.</ref>, <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>. Žuvusiųjų kūnus smogikai liepė J. Girdvainiui (tarpukario Lietuvos buvo Pievėnų, Gaurylių ir Plėnakių seniūnas, vėliau - Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas) sukrauti į į vežimą ir nuvežti į stribų būstinę Tirkšliuose. Kur užkasti jų kūnai, ir dabar nežinoma, spėjama, kad Tirkšlių žvyrduobėje. Girdvainių šeima buvo suimta. J. Girdvainį ir jaunesnįjį sūnų Praną, dirbusį kolūkyje sąskaitininku, nuteisė po 10 metų lagerio, o motiną ir dukterį po tardymų paleido. 2010-07-24 J. Girdvainio sodyboje pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti. Tą pačią dieną Pievėnų bažnyčioje už juos buvo aukojamos šv. Mišios. Paminklinio akmens statybos iniciatorius ir fundatorius - atkurtos vietinės rinktinės karių sąjungos vadas dimisijos majoras Bronius Girdvainis (buvo nuteistas 25 m. lagerio, kalėjo Kazachstane).		1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. apygardos ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų („Ąžuolas", „Siaubas", „Dobilas", „Vilius", „Pantera"} grupė, vadovaujama Mažeikių MGB vyresniojo operatyvinio įgaliotinio Mezjanovo, nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slap. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas, Lietuvos kariuomenės puskarininkis, karui pasibaigus kurį laiką dirbęs Pavenčių apylinkės sekretoriumi, 1948 m. gegužės mėn. įstojo į partizanų gretas, tapo „Alkos" rinktinės Sedos kuopos partizanu, 1949 m. rugsėjo mėn. paskirtas Šatrijos rinktinės Nevarėnų kuopos vadu), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokiečių kareivį Ugo Šlichterį (Kaizeris, g. 1909 m. (?).<ref>Albertas Ruginis. Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje // Būdas žemaičių. - 2010. - Liepos 30. - Nr. 57. - P. 10, 14.</ref>, <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>. Žuvusiųjų kūnus smogikai liepė J. Girdvainiui (tarpukario Lietuvos buvo Pievėnų, Gaurylių ir Plėnakių seniūnas, vėliau - Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas) sukrauti į į vežimą ir nuvežti į stribų būstinę Tirkšliuose. Kur užkasti jų kūnai, ir dabar nežinoma, spėjama, kad Tirkšlių žvyrduobėje. Girdvainių šeima buvo suimta. J. Girdvainį ir jaunesnįjį sūnų Praną, dirbusį kolūkyje sąskaitininku, nuteisė po 10 metų lagerio, o motiną ir dukterį po tardymų paleido. 2010-07-24 J. Girdvainio sodyboje pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti. Tą pačią dieną Pievėnų bažnyčioje už juos buvo aukojamos šv. Mišios. Paminklinio akmens statybos iniciatorius ir fundatorius - atkurtos vietinės rinktinės karių sąjungos vadas dimisijos majoras Bronius Girdvainis (buvo nuteistas 25 m. lagerio, kalėjo Kazachstane).

Algirdas: /* Istorinės žinios */

2011-07-21T20:06:47Z

Istorinės žinios

← Ankstesnė versija		23:06, 21 liepos 2011 versija
18 eilutė:		18 eilutė:

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==
	Gaurylių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>. ~~Kaime rastas archeologinis radinys~~ - ~~akmeninio kirvio nuolauža, kurio ilgis 6,3 cm, ašmenų plotis 4,5 cm~~, ~~storis 4~~,~~8 cm (yra laikomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje; Nr. 1026)~~<ref>~~Lietuvos TSR archeologijos atlasas~~. - ~~V., 1974. T. I.~~ - ~~P. 124.~~ </ref>.		Gaurylių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>.
			1757-02-10 testamentu Laurynas Dobševičius Gaurylių dvarelį užrašė sūnums Andriui, Vincui, Martynui ir Mykolui Dobševičiams <ref>http://lanka.vu.lt/F/TSUQNDMALKQPQRKT2RYCDRINS11X59BRTFNKHG8CQIFCUQ6N7Y-19738?func=full-set-set&set_number=152742&set_entry=000012&format=999]</ref>.

	1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. apygardos ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų („Ąžuolas", „Siaubas", „Dobilas", „Vilius", „Pantera"} grupė, vadovaujama Mažeikių MGB vyresniojo operatyvinio įgaliotinio Mezjanovo, nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slap. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas, Lietuvos kariuomenės puskarininkis, karui pasibaigus kurį laiką dirbęs Pavenčių apylinkės sekretoriumi, 1948 m. gegužės mėn. įstojo į partizanų gretas, tapo „Alkos" rinktinės Sedos kuopos partizanu, 1949 m. rugsėjo mėn. paskirtas Šatrijos rinktinės Nevarėnų kuopos vadu), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokiečių kareivį Ugo Šlichterį (Kaizeris, g. 1909 m. (?).<ref>Albertas Ruginis. Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje // Būdas žemaičių. - 2010. - Liepos 30. - Nr. 57. - P. 10, 14.</ref>, <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>. Žuvusiųjų kūnus smogikai liepė J. Girdvainiui (tarpukario Lietuvos buvo Pievėnų, Gaurylių ir Plėnakių seniūnas, vėliau - Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas) sukrauti į į vežimą ir nuvežti į stribų būstinę Tirkšliuose. Kur užkasti jų kūnai, ir dabar nežinoma, spėjama, kad Tirkšlių žvyrduobėje. Girdvainių šeima buvo suimta. J. Girdvainį ir jaunesnįjį sūnų Praną, dirbusį kolūkyje sąskaitininku, nuteisė po 10 metų lagerio, o motiną ir dukterį po tardymų paleido. 2010-07-24 J. Girdvainio sodyboje pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti. Tą pačią dieną Pievėnų bažnyčioje už juos buvo aukojamos šv. Mišios. Paminklinio akmens statybos iniciatorius ir fundatorius - atkurtos vietinės rinktinės karių sąjungos vadas dimisijos majoras Bronius Girdvainis (buvo nuteistas 25 m. lagerio, kalėjo Kazachstane).		1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. apygardos ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų („Ąžuolas", „Siaubas", „Dobilas", „Vilius", „Pantera"} grupė, vadovaujama Mažeikių MGB vyresniojo operatyvinio įgaliotinio Mezjanovo, nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slap. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas, Lietuvos kariuomenės puskarininkis, karui pasibaigus kurį laiką dirbęs Pavenčių apylinkės sekretoriumi, 1948 m. gegužės mėn. įstojo į partizanų gretas, tapo „Alkos" rinktinės Sedos kuopos partizanu, 1949 m. rugsėjo mėn. paskirtas Šatrijos rinktinės Nevarėnų kuopos vadu), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokiečių kareivį Ugo Šlichterį (Kaizeris, g. 1909 m. (?).<ref>Albertas Ruginis. Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje // Būdas žemaičių. - 2010. - Liepos 30. - Nr. 57. - P. 10, 14.</ref>, <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>. Žuvusiųjų kūnus smogikai liepė J. Girdvainiui (tarpukario Lietuvos buvo Pievėnų, Gaurylių ir Plėnakių seniūnas, vėliau - Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas) sukrauti į į vežimą ir nuvežti į stribų būstinę Tirkšliuose. Kur užkasti jų kūnai, ir dabar nežinoma, spėjama, kad Tirkšlių žvyrduobėje. Girdvainių šeima buvo suimta. J. Girdvainį ir jaunesnįjį sūnų Praną, dirbusį kolūkyje sąskaitininku, nuteisė po 10 metų lagerio, o motiną ir dukterį po tardymų paleido. 2010-07-24 J. Girdvainio sodyboje pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti. Tą pačią dieną Pievėnų bažnyčioje už juos buvo aukojamos šv. Mišios. Paminklinio akmens statybos iniciatorius ir fundatorius - atkurtos vietinės rinktinės karių sąjungos vadas dimisijos majoras Bronius Girdvainis (buvo nuteistas 25 m. lagerio, kalėjo Kazachstane).

	Aldonos Maziliauskienės sodyboje yra koplytėlė, ant kurios išlikusi pritvirtinta lentelė su užrašu „Liaudies architektūros paminklas saugomas valstybės, 1971 m."; skulptūrėlių iš po vienos nakties neliko.		Aldonos Maziliauskienės sodyboje yra koplytėlė, ant kurios išlikusi pritvirtinta lentelė su užrašu „Liaudies architektūros paminklas saugomas valstybės, 1971 m."; skulptūrėlių iš po vienos nakties neliko.

			Kaime rastas archeologinis radinys - akmeninio kirvio nuolauža, kurio ilgis 6,3 cm, ašmenų plotis 4,5 cm, storis 4,8 cm (yra laikomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje; Nr. 1026)<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1974. T. I. - P. 124. </ref>.

	Apie 2,6 km į šiaurės vakarus nuo Pievėnų gyvenvietės centro yra Gaurylių kaimo kapinės. Jos įrengtos mažoje kalvelėje, apaugusioje keliais pavieniais lapuočiais medžiais. Plotas 0,04 ha, perimetras 87 m. Už kapinių pietinėje ir šiaurinėje pusėje yra ariama žemė, vakarinėje pusėje - nenaudojama žemė.		Apie 2,6 km į šiaurės vakarus nuo Pievėnų gyvenvietės centro yra Gaurylių kaimo kapinės. Jos įrengtos mažoje kalvelėje, apaugusioje keliais pavieniais lapuočiais medžiais. Plotas 0,04 ha, perimetras 87 m. Už kapinių pietinėje ir šiaurinėje pusėje yra ariama žemė, vakarinėje pusėje - nenaudojama žemė.

← Ankstesnė versija		22:28, 2 rugpjūčio 2011 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	{{kaimai\|		{{kaimai\|
	pavadinimas = Gauryliai\|		pavadinimas = Gauryliai\|
	foto = \|		foto = Gauryliai.MKE.2011-08-02.JPG\|
	size = \|		size = 260px\|
	pavad = \|		pavad = Paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti J.Girdvainio sodyboje Gaurylių k.\|
	seniunija = Tirkšlių\|		seniunija = Tirkšlių\|
	koor = 56° 10' 0 š.pl., 22° 22' 0 r.il.\|		koor = 56° 10' 0 š.pl., 22° 22' 0 r.il.\|
22 eilutė:		22 eilutė:
	1757-02-10 testamentu Laurynas Dobševičius Gaurylių dvarelį užrašė sūnums Andriui, Vincui, Martynui ir Mykolui Dobševičiams <ref>[http://lanka.vu.lt/F/TSUQNDMALKQPQRKT2RYCDRINS11X59BRTFNKHG8CQIFCUQ6N7Y-19738?func=full-set-set&set_number=152742&set_entry=000012&format=999]</ref>.		1757-02-10 testamentu Laurynas Dobševičius Gaurylių dvarelį užrašė sūnums Andriui, Vincui, Martynui ir Mykolui Dobševičiams <ref>[http://lanka.vu.lt/F/TSUQNDMALKQPQRKT2RYCDRINS11X59BRTFNKHG8CQIFCUQ6N7Y-19738?func=full-set-set&set_number=152742&set_entry=000012&format=999]</ref>.

	1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. apygardos ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų („Ąžuolas", „Siaubas", „Dobilas", „Vilius", „Pantera"} grupė, vadovaujama Mažeikių MGB vyresniojo operatyvinio įgaliotinio Mezjanovo, nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slap. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas, Lietuvos kariuomenės puskarininkis, karui pasibaigus kurį laiką dirbęs Pavenčių apylinkės sekretoriumi, 1948 m. gegužės mėn. įstojo į partizanų gretas, tapo „Alkos" rinktinės Sedos kuopos partizanu, 1949 m. rugsėjo mėn. paskirtas Šatrijos rinktinės Nevarėnų kuopos vadu), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokiečių kareivį Ugo Šlichterį (Kaizeris, g. 1909 m. (?).<ref>Albertas Ruginis. Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje // Būdas žemaičių. - 2010. - Liepos 30. - Nr. 57. - P. 10, 14.</ref>, <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>. Žuvusiųjų kūnus smogikai liepė J. Girdvainiui (tarpukario Lietuvos buvo Pievėnų, Gaurylių ir Plėnakių seniūnas, vėliau - Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas) sukrauti į į vežimą ir nuvežti į stribų būstinę Tirkšliuose. Kur užkasti jų kūnai, ir dabar nežinoma, spėjama, kad Tirkšlių žvyrduobėje. Girdvainių šeima buvo suimta. J. Girdvainį ir jaunesnįjį sūnų Praną, dirbusį kolūkyje sąskaitininku, nuteisė po 10 metų lagerio, o motiną ir dukterį po tardymų paleido. 2010-07-24 J. Girdvainio sodyboje pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti. Tą pačią dieną Pievėnų bažnyčioje už juos buvo aukojamos šv. Mišios. Paminklinio akmens statybos iniciatorius ir fundatorius - atkurtos vietinės rinktinės karių sąjungos vadas dimisijos majoras Bronius Girdvainis (buvo nuteistas 25 m. lagerio, kalėjo Kazachstane).		1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. apygardos ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų („Ąžuolas", „Siaubas", „Dobilas", „Vilius", „Pantera"} grupė, vadovaujama Mažeikių MGB vyresniojo operatyvinio įgaliotinio Mezjanovo, nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slap. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas, Lietuvos kariuomenės puskarininkis, karui pasibaigus kurį laiką dirbęs Pavenčių apylinkės sekretoriumi, 1948 m. gegužės mėn. įstojo į partizanų gretas, tapo „Alkos" rinktinės Sedos kuopos partizanu, 1949 m. rugsėjo mėn. paskirtas Šatrijos rinktinės Nevarėnų kuopos vadu), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokiečių kareivį Ugo Šlichterį (Kaizeris, g. 1909 m. (?).<ref>Albertas Ruginis. Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje // Būdas žemaičių. - 2010. - Liepos 30. - Nr. 57. - P. 10, 14.</ref>, <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>. Žuvusiųjų kūnus smogikai liepė J. Girdvainiui (tarpukario Lietuvos buvo Pievėnų, Gaurylių ir Plėnakių seniūnas, vėliau - Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas) sukrauti į vežimą ir nuvežti į stribų būstinę Tirkšliuose. Kur užkasti jų kūnai, ir dabar nežinoma, spėjama, kad Tirkšlių žvyrduobėje. Girdvainių šeima buvo suimta. J. Girdvainį ir jaunesnįjį sūnų Praną, dirbusį kolūkyje sąskaitininku, nuteisė po 10 metų lagerio, o motiną ir dukterį po tardymų paleido. 2010-07-24 J. Girdvainio sodyboje pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti. Tą pačią dieną Pievėnų bažnyčioje už juos buvo aukojamos šv. Mišios. Paminklinio akmens statybos iniciatorius ir fundatorius - atkurtos vietinės rinktinės karių sąjungos vadas dimisijos majoras Bronius Girdvainis (buvo nuteistas 25 m. lagerio, kalėjo Kazachstane).

	Aldonos Maziliauskienės sodyboje yra koplytėlė, ant kurios išlikusi pritvirtinta lentelė su užrašu „Liaudies architektūros paminklas saugomas valstybės, 1971 m."; skulptūrėlių iš po vienos nakties neliko.		Aldonos Maziliauskienės sodyboje yra koplytėlė, ant kurios išlikusi pritvirtinta lentelė su užrašu „Liaudies architektūros paminklas saugomas valstybės, 1971 m."; skulptūrėlių iš po vienos nakties neliko.