Didžioji zylė - Versijų istorija

Algirdas 18:34, 28 kovo 2015

2015-03-28T18:34:24Z

← Ankstesnė versija		21:34, 28 kovo 2015 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	{{taxobox animal \| {{PAGENAME}} \| \|{{PAGENAME}} (''Parus major'')}}		{{taxobox animal \| {{PAGENAME}} \|Didžioji zylė.jpg \|{{PAGENAME}} (''Parus major'')}}
	{{Taxobox phylum \| Chordiniai\|Chordata }}		{{Taxobox phylum \| Chordiniai\|Chordata }}
	{{Taxobox sous-embranchement \| Stuburiniai\| Vertebrata }}		{{Taxobox sous-embranchement \| Stuburiniai\| Vertebrata }}

MKE-Robotas: robotas: smulkūs taisymai

2013-12-02T16:01:45Z

robotas: smulkūs taisymai

← Ankstesnė versija		19:01, 2 gruodžio 2013 versija
17 eilutė:		17 eilutė:
	== Biologija ==		== Biologija ==

	Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Pirmieji poruotis pradeda seni paukščiai, dažniausiai kovo viduryje. Peri įvairių medžių (dažniausiai liepų) uoksuose, plyšiuose, gilesniuose šakų, kamienų įdubimuose, inkiluose, tuščiaviduriuose metaliniuose, cementiniuose vamzdžiuose, įvairių statinių ertmėse (primenančiose uoksus) ir pan. Lizdą krauna patelė iš žalių samanų, žolelių, kerpių, gūžtą iškloja žvėrių plaukais, vilna, pūkais, rečiau – plunksnomis. Balandžio antroje pusėje – liepos mėn. patelė padeda 8 – 13 ( rečiau apie 16) baltų su rudai – raudonomis dėmelėmis kiaušinių. Peri patelė 13 – 15 parų. Lizde jaunikliai išbūna 16 – 20 dienų. Per vasarą dauguma porų išveda po dvi jauniklių vadas.		Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Pirmieji poruotis pradeda seni paukščiai, dažniausiai kovo viduryje. Peri įvairių medžių (dažniausiai liepų) uoksuose, plyšiuose, gilesniuose šakų, kamienų įdubimuose, inkiluose, tuščiaviduriuose metaliniuose, cementiniuose vamzdžiuose, įvairių statinių ertmėse (primenančiose uoksus) ir pan. Lizdą krauna patelė iš žalių samanų, žolelių, kerpių, gūžtą iškloja žvėrių plaukais, vilna, pūkais, rečiau – plunksnomis. Balandžio antroje pusėje – liepos mėn. patelė padeda 8 – 13 ( rečiau apie 16) baltų su rudai – raudonomis dėmelėmis kiaušinių. Peri patelė 13 – 15 parų. Lizde jaunikliai išbūna 16 – 20 dienų. Per vasarą dauguma porų išveda po dvi jauniklių vadas.

	Minta įvairiu gyvūniniu ir augaliniu maistu: drugiais, jų vikšrais, vorais, vabalais, jų lervomis, musėmis, uodais, skruzdėlėmis, eglių, pušų, liepų, klevų, saulėgrąžų ir kt. augalų sėklomis. Jaunikliams duoda mineralinių medžiagų: žemės, kiaušinių lukštų, moliuskų kiautelių.		Minta įvairiu gyvūniniu ir augaliniu maistu: drugiais, jų vikšrais, vorais, vabalais, jų lervomis, musėmis, uodais, skruzdėlėmis, eglių, pušų, liepų, klevų, saulėgrąžų ir kt. augalų sėklomis. Jaunikliams duoda mineralinių medžiagų: žemės, kiaušinių lukštų, moliuskų kiautelių.

	1987 ir 1989 m. Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties ornitologų būrelio narys Deividas Makavičius [[Kuodžių miškas\|Kuodžių miške]] iškeltuose inkiluose (iš viso 400 inkilų) atliko uoksinių paukščių biologinius tyrimus. 1987 m. dydžioji zylė buvo užėmusi 30 inkilų, rasta 283 kiaušiniai, kurių vid. svoris 1,78 g, dydis 17,6x13,8 mm, išsirito 191 jauniklis, vid. jauniklių svoris pradžioje 5,72, prieš išskrendant 13,3 g, vid. suaugusių paukščių sparnų ilgis 73 mm. 1989 m. buvo užimta 38 inkilai, rasta 321 kiaušinis, vid. jų svoris 1,82 g, vid. dydis 17,9x13,4 mm, išsirito 261 jauniklis, vid. jauniklių svoris pradžioje 4,16, prieš išskrendant 14,2 g, vid. suaugusių sparnų ilgis 73 mm. 1990 m. buvo išmatuoti 323 kiaušiniai - vid. dydis 17,8x13,5		1987 ir 1989 m. Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties ornitologų būrelio narys Deividas Makavičius [[Kuodžių miškas\|Kuodžių miške]] iškeltuose inkiluose (iš viso 400 inkilų) atliko uoksinių paukščių biologinius tyrimus. 1987 m. dydžioji zylė buvo užėmusi 30 inkilų, rasta 283 kiaušiniai, kurių vid. svoris 1,78 g, dydis 17,6x13,8 mm, išsirito 191 jauniklis, vid. jauniklių svoris pradžioje 5,72, prieš išskrendant 13,3 g, vid. suaugusių paukščių sparnų ilgis 73 mm. 1989 m. buvo užimta 38 inkilai, rasta 321 kiaušinis, vid. jų svoris 1,82 g, vid. dydis 17,9x13,4 mm, išsirito 261 jauniklis, vid. jauniklių svoris pradžioje 4,16, prieš išskrendant 14,2 g, vid. suaugusių sparnų ilgis 73 mm. 1990 m. buvo išmatuoti 323 kiaušiniai - vid. dydis 17,8x13,5

212.59.17.5: /* Biologija */

2010-02-25T14:41:38Z

Biologija

Naujas puslapis

{{taxobox animal | {{PAGENAME}} | |{{PAGENAME}} (''Parus major'')}}
{{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}
{{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}
{{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}
{{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai| Passeriformes}}
{{Taxobox famille |Zyliniai |Paridae}}
{{Taxobox genre |Zylės |Parus}}
{{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Parus major| Linnaeus, 1758}}
{{Taxobox fin}}

'''DIDŽIOJI ZYLĖ''' (''Parus major''), zylinių šeimos paukštis.

== Statusas ==

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.

== Biologija ==

Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Pirmieji poruotis pradeda seni paukščiai, dažniausiai kovo viduryje. Peri įvairių medžių (dažniausiai liepų) uoksuose, plyšiuose, gilesniuose šakų, kamienų įdubimuose, inkiluose, tuščiaviduriuose metaliniuose, cementiniuose vamzdžiuose, įvairių statinių ertmėse (primenančiose uoksus) ir pan. Lizdą krauna patelė iš žalių samanų, žolelių, kerpių, gūžtą iškloja žvėrių plaukais, vilna, pūkais, rečiau – plunksnomis. Balandžio antroje pusėje – liepos mėn. patelė padeda 8 – 13 ( rečiau apie 16) baltų su rudai – raudonomis dėmelėmis kiaušinių. Peri patelė 13 – 15 parų. Lizde jaunikliai išbūna 16 – 20 dienų. Per vasarą dauguma porų išveda po dvi jauniklių vadas.

Minta įvairiu gyvūniniu ir augaliniu maistu: drugiais, jų vikšrais, vorais, vabalais, jų lervomis, musėmis, uodais, skruzdėlėmis, eglių, pušų, liepų, klevų, saulėgrąžų ir kt. augalų sėklomis. Jaunikliams duoda mineralinių medžiagų: žemės, kiaušinių lukštų, moliuskų kiautelių.

1987 ir 1989 m. Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties ornitologų būrelio narys Deividas Makavičius [[Kuodžių miškas|Kuodžių miške]] iškeltuose inkiluose (iš viso 400 inkilų) atliko uoksinių paukščių biologinius tyrimus. 1987 m. dydžioji zylė buvo užėmusi 30 inkilų, rasta 283 kiaušiniai, kurių vid. svoris 1,78 g, dydis 17,6x13,8 mm, išsirito 191 jauniklis, vid. jauniklių svoris pradžioje 5,72, prieš išskrendant 13,3 g, vid. suaugusių paukščių sparnų ilgis 73 mm. 1989 m. buvo užimta 38 inkilai, rasta 321 kiaušinis, vid. jų svoris 1,82 g, vid. dydis 17,9x13,4 mm, išsirito 261 jauniklis, vid. jauniklių svoris pradžioje 4,16, prieš išskrendant 14,2 g, vid. suaugusių sparnų ilgis 73 mm. 1990 m. buvo išmatuoti 323 kiaušiniai - vid. dydis 17,8x13,5
mm.

== Biotopai ==
Veisimosi laikotarpiu apsigyvena įvairiuose miškuose, gojeliuose, pavienių medžių grupėse, miestų, kaimų, vienkiemių želdiniuose, soduose, parkuose, kapinėse ir kt.

== Paplitimas ir gausumas ==
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 200000 - 300000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 8000 – 10000 porų.

== Radimvietės ==

Peri visuose rajono miškuose, miškeliuose, parkuose.

== Apsauga ==

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.

[[Kategorija:Paukščiai]]