Bugiai - Versijų istorija

Algirdas 17:50, 15 birželio 2022

2022-06-15T17:50:15Z

← Ankstesnė versija		20:50, 15 birželio 2022 versija
46 eilutė:		46 eilutė:

	== Etimologija ==		== Etimologija ==
	~~Paties Būgių vardo kilmė nėra žinoma~~.		Savo vardą gavo nuo to, kad toje vietoje pabūgę 1863 m. sukilėliai gavę trauktis nuo kazokų (Užr. Vaclovas Pleskūnas, LŽV 1935).

	== Literatūra ==		== Literatūra ==

Algirdas 16:17, 22 kovo 2017

2017-03-22T16:17:39Z

← Ankstesnė versija		19:17, 22 kovo 2017 versija
53 eilutė:		53 eilutė:
	== Šaltiniai ==		== Šaltiniai ==
	<small>		<small>
			* Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.
	* Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 150.		* Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 150.
	* Lungys R. [Rozga L.]. Bugiuose vėl rymo kryžius // Vienybė. - 1996. - Lapkr. 9		* Lungys R. [Rozga L.]. Bugiuose vėl rymo kryžius // Vienybė. - 1996. - Lapkr. 9

Algirdas 12:01, 3 birželio 2012

2012-06-03T12:01:58Z

← Ankstesnė versija		15:01, 3 birželio 2012 versija
24 eilutė:		24 eilutė:
	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==

	~~Bugių~~ žemė priklausė Mažųjų Dirvėnų valsčiui, kuris dokumentuose pirmą kartą paminėtas 1507 m. Didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras buvo perleidęs to valsčiaus dalį savo žmonai Elenai. Iki XVIII a. antros pusės tai buvo [[Daubiškiai\|Daubiškių]] palivarko kaimas, priklausantis, kaip ir [[Laižuva]], Pakamanių ir Latvelių kaimai, Kapėnai, didžiojo Lietuvos kunigaikščio Tryškių dvarui, kuris galbūt Stanislovo Augusto ar Jekaterinos II buvo dovanotas Mistislavlio vaivadai [[Chominskis Ksaveras\|Ksaverui Chominskiui]].		Būgių žemė priklausė Mažųjų Dirvėnų valsčiui, kuris dokumentuose pirmą kartą paminėtas 1507 m. Didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras buvo perleidęs to valsčiaus dalį savo žmonai Elenai. Iki XVIII a. antros pusės tai buvo [[Daubiškiai\|Daubiškių]] palivarko kaimas, priklausantis, kaip ir [[Laižuva]], Pakamanių ir Latvelių kaimai, Kapėnai, didžiojo Lietuvos kunigaikščio Tryškių dvarui, kuris galbūt Stanislovo Augusto ar Jekaterinos II buvo dovanotas Mistislavlio vaivadai [[Chominskis Ksaveras\|Ksaverui Chominskiui]].

	XIX a. pr. ~~Bugių~~ k. buvo 8 dūmai (kiemai): Tado Mazrimo, Mato Noreikio, Jono Tupiko, Baltro Noreikio, Juozo Gedžiaus, Andriaus Jokubausko, Jono Čapo ir Povilo Tupiko. Iš viso jie čia turėjo 5 valakus, 6 margus, 98 prentus dirbamos žemės, apie 10 valakų pievų ir ganyklų. Kaimui taip pat priklausė didelis miškas, šlapių pievų ir raistų plotas.		XIX a. pr. Būgių k. buvo 8 dūmai (kiemai): Tado Mazrimo, Mato Noreikio, Jono Tupiko, Baltro Noreikio, Juozo Gedžiaus, Andriaus Jokubausko, Jono Čapo ir Povilo Tupiko. Iš viso jie čia turėjo 5 valakus, 6 margus, 98 prentus dirbamos žemės, apie 10 valakų pievų ir ganyklų. Kaimui taip pat priklausė didelis miškas, šlapių pievų ir raistų plotas.

	1811 m. kovo 8 d. ~~Bugių~~ k. su visais savo gyventojais ir žemėmis, įvertintomis 5376 lenkiškais zlotais, atiteko Tomui Reizeriui. Netrukus ir pats Reizeris bankrutavo ir 1918 m. atiduotas kitiems valdytojams. Dalis ~~Bugių~~ (5 dūmai) atiteko italų grafo Viktoro de Cassini įpėdiniams, vėliau Rukuižiams, o kita dalis (3 dūmai) - užsienio pirkliams, kurie devynerius metus stengėsi tą dalį parduoti ir vėliau nupirko Leipcigo pirklys.		1811 m. kovo 8 d. Būgių k. su visais savo gyventojais ir žemėmis, įvertintomis 5376 lenkiškais zlotais, atiteko Tomui Reizeriui. Netrukus ir pats Reizeris bankrutavo ir 1918 m. atiduotas kitiems valdytojams. Dalis Būgių (5 dūmai) atiteko italų grafo Viktoro de Cassini įpėdiniams, vėliau Rukuižiams, o kita dalis (3 dūmai) - užsienio pirkliams, kurie devynerius metus stengėsi tą dalį parduoti ir vėliau nupirko Leipcigo pirklys.

	1827 m. balandžio 21 d. ~~Bugių~~ žemę (iš viso 18 valaų, 23 margus, 119 prentų) su 3 trobomis, 28 vyrais ir 26 moterimis nupirko [[Daugirdas Antanas\|Antanas Daugirdas]] už 7000 rublių. Nuo to laiko visą šimtmetį dvarelis priklausė [[Daugirdai\|Daugirdams]]. A. Daugirdas priskyrė ~~Bugius~~ prie savo 1818 m. taip pat iš vaivados Chominskio kreditorių nupirktų žemių ir sudarė didoką ~~Bugių~~ dvarą, kuris susidėjo iš: 1) Pakamanių kaimo, vėliau naujojo savininko vardu pavadinto Antanavos dvaru, pirkto už 8000 zlotų; 2) Latvelių kaimo; 3) miško, pirkto 1825 m. iš komnadoro Žabos ir 4) ~~Bugių~~. Iš viso visas dvaras turėjo 60 valakų, 14 margų, 199 prentų (arba 1105,5 deš.) žemės, iš jų apie 16 valakų (313,6 deš.) - Kamanų raisto.		1827 m. balandžio 21 d. Būgių žemę (iš viso 18 valaų, 23 margus, 119 prentų) su 3 trobomis, 28 vyrais ir 26 moterimis nupirko [[Daugirdas Antanas\|Antanas Daugirdas]] už 7000 rublių. Nuo to laiko visą šimtmetį dvarelis priklausė [[Daugirdai\|Daugirdams]]. A. Daugirdas priskyrė Būgius prie savo 1818 m. taip pat iš vaivados Chominskio kreditorių nupirktų žemių ir sudarė didoką Būgių dvarą, kuris susidėjo iš: 1) Pakamanių kaimo, vėliau naujojo savininko vardu pavadinto Antanavos dvaru, pirkto už 8000 zlotų; 2) Latvelių kaimo; 3) miško, pirkto 1825 m. iš komnadoro Žabos ir 4) Būgių. Iš viso visas dvaras turėjo 60 valakų, 14 margų, 199 prentų (arba 1105,5 deš.) žemės, iš jų apie 16 valakų (313,6 deš.) - Kamanų raisto.

	Būrys sukilėlių 1863 04 14 buvo atėjęs ir į ~~Bugių~~ dvarą pas [[Daugirdas Rainoldas\|Rainoldą Daugirdą]], pareikalavo maisto ir po dviejų valandų išėjo į mišką. 1944 m. spalio 9 d. sudeginta Kazimiero Daugirdo ~~Bugių~~ dvaro daržinė. 1996 m. ~~Bugiuose~~ K.Daugirdui ir jo šeimai atminti pastaytas kryžius, kurį padarė tautodailininkas P. Ratkevičius. Ten kur buvo ~~Bugių~~ kaimo centras, dabar yra Ašvėnų kaimo pagrindinė gatvė.		Būrys sukilėlių 1863 04 14 buvo atėjęs ir į Būgių dvarą pas [[Daugirdas Rainoldas\|Rainoldą Daugirdą]], pareikalavo maisto ir po dviejų valandų išėjo į mišką. 1944 m. spalio 9 d. sudeginta Kazimiero Daugirdo Būgių dvaro daržinė. 1996 m. Būgiuose K.Daugirdui ir jo šeimai atminti pastaytas kryžius, kurį padarė tautodailininkas P. Ratkevičius. Ten kur buvo Būgių kaimo centras, dabar yra Ašvėnų kaimo pagrindinė gatvė.
	1937 m. pagal architekto Zubovo planą Bugiuose buvo pastatytas, išardytas ir pargabentas Kaune 1939 m. atstatytas dabartinis B.Sruogos memorialinis muziejus. Medžiagą šio namo statybai parūpino V.Daugirdaitės tėvas Kazimieras Daugirdas

	~~Bugiuose~~ gimė Vanda Daugirdaitė - Sruogienė, rašytojo Balio Sruogos žmona. Balys Sruoga Bugiuose turėjo sąlygas ramiai susikaupti kūrybai ir šiame kampelyje parašė daug savo veikalų, straipsnių. Čia subrendo „Milžino paunksmė”, „Baisioji Naktis”, „Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus”, ~~Bugiuose~~ ir žmona rašė savo „Lietuvos istoriją”. V.Sruogienė ir durkra Dalia Sruogaitė-Bylienė tėvų žemė ~~Bugiuose~~ kaip paveldėtojos, oficialiai padovanojo Lietuvos valstybei su sąlyga, kad ji būtų prijungta prie Kamanų rezervato, kad čia būtų įamžintas Kazimiero Daugirdo, ilgamečio šių miškų tvarkytojo, vardas.”		1937 m. pagal architekto Zubovo planą Būgiuose buvo pastatytas, išardytas ir pargabentas Kaune 1939 m. atstatytas dabartinis B.Sruogos memorialinis muziejus. Medžiagą šio namo statybai parūpino V.Daugirdaitės tėvas Kazimieras Daugirdas

			Būgiuose gimė Vanda Daugirdaitė - Sruogienė, rašytojo Balio Sruogos žmona. Balys Sruoga Bugiuose turėjo sąlygas ramiai susikaupti kūrybai ir šiame kampelyje parašė daug savo veikalų, straipsnių. Čia subrendo „Milžino paunksmė”, „Baisioji Naktis”, „Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus”, Būgiuose ir žmona rašė savo „Lietuvos istoriją”. V.Sruogienė ir durkra Dalia Sruogaitė-Bylienė tėvų žemė Būgiuose kaip paveldėtojos, oficialiai padovanojo Lietuvos valstybei su sąlyga, kad ji būtų prijungta prie Kamanų rezervato, kad čia būtų įamžintas Kazimiero Daugirdo, ilgamečio šių miškų tvarkytojo, vardas.”

	== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==		== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==

Algirdas 11:56, 3 birželio 2012

2012-06-03T11:56:43Z

← Ankstesnė versija		14:56, 3 birželio 2012 versija
38 eilutė:		38 eilutė:

	== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==		== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
	* Gaidynė		* Gaidynė - - vietovė, kurioje gyvenęs senukas ir turėjęs tik vieną gaidį.
	* Gedžio sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu.		* Gedžio sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu.
	* ~~Mažrimo~~ sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu.		* Mazrimo sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu.
	* Tupiko sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu.		* Tupiko sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu.
	* Žemgrindis - keliukas į Kamanų raistą.		* Žemgrindis - keliukas į Kamanų raistą.

			== Etimologija ==
			Paties Būgių vardo kilmė nėra žinoma.

	== Literatūra ==		== Literatūra ==

78.58.116.97 12:18, 3 balandžio 2011

2011-04-03T12:18:23Z

← Ankstesnė versija		15:18, 3 balandžio 2011 versija
9 eilutė:		9 eilutė:
	koor = 56° 16' 60" š.pl., 22° 34' 60" r.il.\|		koor = 56° 16' 60" š.pl., 22° 34' 60" r.il.\|
	alt = 102 m.\|		alt = 102 m.\|
			plot = 44,1 ha\|
	\|}}		\|}}
	[[Vaizdas:0188 Dvar BK BugiuIsSiaurVakaru.MKE.jpg\|thumb\|right\|260px\|Bugių dvaro kieme, žiūrint iš šiaurės vakarų į klėtelę — pietryčius. Dešinėje šulinys, kairėje [[Ašvėnai\|Ašvėnų]] kaimo gatvės pirma sodyba]]		[[Vaizdas:0188 Dvar BK BugiuIsSiaurVakaru.MKE.jpg\|thumb\|right\|260px\|Bugių dvaro kieme, žiūrint iš šiaurės vakarų į klėtelę — pietryčius. Dešinėje šulinys, kairėje [[Ašvėnai\|Ašvėnų]] kaimo gatvės pirma sodyba]]
	[[Vaizdas:0193 Dvar BK BugiuKletis.MKE.jpg\|thumb\|right\|260px\|Bugių dvaro klėtis iš šiaurės vakarų]]		[[Vaizdas:0193 Dvar BK BugiuKletis.MKE.jpg\|thumb\|right\|260px\|Bugių dvaro klėtis iš šiaurės vakarų]]

	'''~~BUGIAI~~, ~~Būgiai~~''', trys dvarai ir kaimas, vėliau kaimas [[Viekšnių seniūnija\|Viekšnių seniūnijoje]].		'''BŪGIAI, Bugiai''', trys dvarai ir kaimas, vėliau kaimas [[Viekšnių seniūnija\|Viekšnių seniūnijoje]].

	== Gyventojai ==		== Gyventojai ==

78.58.116.97 20:02, 2 lapkričio 2010

2010-11-02T20:02:06Z

← Ankstesnė versija		23:02, 2 lapkričio 2010 versija
18 eilutė:		18 eilutė:

	Gyventojų skaičius: 1923 m. trijuose dvaruose buvo 3 ūkiai, 63 gyventojai, kaime - 5 ūkiai ir 24 gyventoaji. 1996 m. Bugių kaime ūkių ir gyventojų nėra.		Gyventojų skaičius: 1923 m. trijuose dvaruose buvo 3 ūkiai, 63 gyventojai, kaime - 5 ūkiai ir 24 gyventoaji. 1996 m. Bugių kaime ūkių ir gyventojų nėra.

			* 1893-07-24 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Virkutis Izidorius\|Izidorius Virkutis]].

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==

Algirdas 15:02, 24 rugpjūčio 2009

2009-08-24T15:02:36Z

Naujas puslapis

{{kaimai|
pavadinimas = Bugiai|
foto = 0185 Dvar BK BugiuAkmeninis.MKE.jpg|
size = 260px |
pavad = Bugių dvaro kiemo šiaurės vakarų kampas žiūrint iš pietryčių|
seniunija = Viekšnių|
gyv = 0|
metai = |
koor = 56° 16' 60" š.pl., 22° 34' 60" r.il.|
alt = 102 m.|
|}}
[[Vaizdas:0188 Dvar BK BugiuIsSiaurVakaru.MKE.jpg|thumb|right|260px|Bugių dvaro kieme, žiūrint iš šiaurės vakarų į klėtelę — pietryčius. Dešinėje šulinys, kairėje [[Ašvėnai|Ašvėnų]] kaimo gatvės pirma sodyba]]
[[Vaizdas:0193 Dvar BK BugiuKletis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Bugių dvaro klėtis iš šiaurės vakarų]]

'''BUGIAI, Būgiai''', trys dvarai ir kaimas, vėliau kaimas [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]].

== Gyventojai ==

Gyventojų skaičius: 1923 m. trijuose dvaruose buvo 3 ūkiai, 63 gyventojai, kaime - 5 ūkiai ir 24 gyventoaji. 1996 m. Bugių kaime ūkių ir gyventojų nėra.

== Istorinės žinios ==

Bugių žemė priklausė Mažųjų Dirvėnų valsčiui, kuris dokumentuose pirmą kartą paminėtas 1507 m. Didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras buvo perleidęs to valsčiaus dalį savo žmonai Elenai. Iki XVIII a. antros pusės tai buvo [[Daubiškiai|Daubiškių]] palivarko kaimas, priklausantis, kaip ir [[Laižuva]], Pakamanių ir Latvelių kaimai, Kapėnai, didžiojo Lietuvos kunigaikščio Tryškių dvarui, kuris galbūt Stanislovo Augusto ar Jekaterinos II buvo dovanotas Mistislavlio vaivadai [[Chominskis Ksaveras|Ksaverui Chominskiui]].

XIX a. pr. Bugių k. buvo 8 dūmai (kiemai): Tado Mazrimo, Mato Noreikio, Jono Tupiko, Baltro Noreikio, Juozo Gedžiaus, Andriaus Jokubausko, Jono Čapo ir Povilo Tupiko. Iš viso jie čia turėjo 5 valakus, 6 margus, 98 prentus dirbamos žemės, apie 10 valakų pievų ir ganyklų. Kaimui taip pat priklausė didelis miškas, šlapių pievų ir raistų plotas.

1811 m. kovo 8 d. Bugių k. su visais savo gyventojais ir žemėmis, įvertintomis 5376 lenkiškais zlotais, atiteko Tomui Reizeriui. Netrukus ir pats Reizeris bankrutavo ir 1918 m. atiduotas kitiems valdytojams. Dalis Bugių (5 dūmai) atiteko italų grafo Viktoro de Cassini įpėdiniams, vėliau Rukuižiams, o kita dalis (3 dūmai) - užsienio pirkliams, kurie devynerius metus stengėsi tą dalį parduoti ir vėliau nupirko Leipcigo pirklys.

1827 m. balandžio 21 d. Bugių žemę (iš viso 18 valaų, 23 margus, 119 prentų) su 3 trobomis, 28 vyrais ir 26 moterimis nupirko [[Daugirdas Antanas|Antanas Daugirdas]] už 7000 rublių. Nuo to laiko visą šimtmetį dvarelis priklausė [[Daugirdai|Daugirdams]]. A. Daugirdas priskyrė Bugius prie savo 1818 m. taip pat iš vaivados Chominskio kreditorių nupirktų žemių ir sudarė didoką Bugių dvarą, kuris susidėjo iš: 1) Pakamanių kaimo, vėliau naujojo savininko vardu pavadinto Antanavos dvaru, pirkto už 8000 zlotų; 2) Latvelių kaimo; 3) miško, pirkto 1825 m. iš komnadoro Žabos ir 4) Bugių. Iš viso visas dvaras turėjo 60 valakų, 14 margų, 199 prentų (arba 1105,5 deš.) žemės, iš jų apie 16 valakų (313,6 deš.) - Kamanų raisto.

Būrys sukilėlių 1863 04 14 buvo atėjęs ir į Bugių dvarą pas [[Daugirdas Rainoldas|Rainoldą Daugirdą]], pareikalavo maisto ir po dviejų valandų išėjo į mišką. 1944 m. spalio 9 d. sudeginta Kazimiero Daugirdo Bugių dvaro daržinė. 1996 m. Bugiuose K.Daugirdui ir jo šeimai atminti pastaytas kryžius, kurį padarė tautodailininkas P. Ratkevičius. Ten kur buvo Bugių kaimo centras, dabar yra Ašvėnų kaimo pagrindinė gatvė.
1937 m. pagal architekto Zubovo planą Bugiuose buvo pastatytas, išardytas ir pargabentas Kaune 1939 m. atstatytas dabartinis B.Sruogos memorialinis muziejus. Medžiagą šio namo statybai parūpino V.Daugirdaitės tėvas Kazimieras Daugirdas

Bugiuose gimė Vanda Daugirdaitė - Sruogienė, rašytojo Balio Sruogos žmona. Balys Sruoga Bugiuose turėjo sąlygas ramiai susikaupti kūrybai ir šiame kampelyje parašė daug savo veikalų, straipsnių. Čia subrendo „Milžino paunksmė”, „Baisioji Naktis”, „Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus”, Bugiuose ir žmona rašė savo „Lietuvos istoriją”. V.Sruogienė ir durkra Dalia Sruogaitė-Bylienė tėvų žemė Bugiuose kaip paveldėtojos, oficialiai padovanojo Lietuvos valstybei su sąlyga, kad ji būtų prijungta prie Kamanų rezervato, kad čia būtų įamžintas Kazimiero Daugirdo, ilgamečio šių miškų tvarkytojo, vardas.”

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
* Gaidynė
* Gedžio sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu.
* Mažrimo sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu.
* Tupiko sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu.
* Žemgrindis - keliukas į Kamanų raistą.

== Literatūra ==
* Vanda Daugirdaitė-Sruoginė. Žemaičių bajorų ūkis XIX amžiaus pirmoje pusėje. - Vilnius, 1995. - Antras leidimas. - 144 p. ISBN 9986-403-44-8.

== Šaltiniai ==
<small>
* Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 150.
* Lungys R. [Rozga L.]. Bugiuose vėl rymo kryžius // Vienybė. - 1996. - Lapkr. 9
* Daugirdaitė - Sruogienė V. Mūsų namo istorija: [Rašyta 1992 m. rugsėjo 15 d.] // Vienybė. - 1996. - Rugpj. 24.
* Sruogaitė Dalia. Netikslumai tekstuose apie Balį Sruogą // Kultūros barai. - 1996. - Nr. 2. - P. 52 - 56.
</small>

[[Kategorija: Viekšnių seniūnijos kaimai]]