Augustas Mylė - Versijų istorija

Algirdas 12:19, 29 lapkričio 2014

2014-11-29T12:19:23Z

← Ankstesnė versija		15:19, 29 lapkričio 2014 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Augustas Myle.MKE.2008-01-13.jpg\|thumb\|right\|230px\|Augustas Mylė, [[Mažeikių muziejus\|Mažeikių muziejuje]] 2009-01-13]]		[[Vaizdas:Augustas Myle.MKE.2008-01-13.jpg\|thumb\|right\|230px\|Augustas Mylė, [[Mažeikių muziejus\|Mažeikių muziejuje]] 2009-01-13]]
	'''MYLĖ AUGUSTAS''' (g. 1921 m. [[Dautarai\|Dautarų]] k.), 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, [[Sedos kautynės\|Sedos kautynių]] dalyvis.		'''MYLĖ AUGUSTAS''' (g. 1921 m. [[Dautarai\|Dautarų]] k. - m. 2014; palaidotas Viekšnių kapinėse), 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, [[Sedos kautynės\|Sedos kautynių]] dalyvis.

	Baigė [[Kentaučiai\|Kentaučių]] pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla\|Židikų pradinėje]], o paskui mokslus tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija\|Mažeikių gimnazijoje]]. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Telšių ~~šaulių~~ rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į ~~tėviškę. Čia~~ dirbo ~~Židikų žemės ūkio kooperatyve, po to Lūšės ž.ū.~~ kooperatyvo ~~vedėju~~. Prasidėjus karui, A. Mylė ~~buvo įtrauktas~~ į ~~pogrindinę veiklą ir kovojo už Lietuvos laisvę~~.		Šeimoje augo 4 broliai ir 2 seserys. Baigė [[Kentaučiai\|Kentaučių]] pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla\|Židikų pradinėje]], o paskui mokslus tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija\|Mažeikių gimnazijoje]]. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Lietuvos šaulių sąjungos Telšių rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į Lūšę ir dirbo kooperatyvo parduotuvėje. Prasidėjus karui, A. Mylė įstojo į Birželio sukilėlių gretas.

	1941-06-23 [[Lūšė\|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių ~~okupantų~~ traukinį. 1944 m. vasario mėn. įstojo į [[Tėvynės apsaugos rinktinė\|Tėvynės apsaugos rinktinę]], buvo kuopos raštininku. ~~1941~~-10-07 [[Sedos kautynės\|Sedos kautynėse]] sunaikino du ~~priešo~~ tankus.		1941-06-23 [[Lūšė\|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių rusų traukinį ties Lūšės geležinkelio stotimi ir išlaisvino į tremtį vežamus žmones. 1944 m. vasario mėn. įstojo į [[Tėvynės apsaugos rinktinė\|Tėvynės apsaugos rinktinę]], buvo kuopos raštininku. Kai vokiečiai rinktinę likvidavo, perėjo į Mažeikių komendantūros apsaugos būrį, vėliau įsijungė į Tėvynės Apsaugos rinktinę ir kovėsi Ventos fronte ties Kuršėnais. 1944-10-07 [[Sedos kautynės\|Sedos kautynėse]] sunaikino du rusų tankus. Po Sedos kautynių traukėsi į Vokietiją. Pasidaręs plaustą per Kuršių marias pasiekė Juodkrantę. Rytprūsiuose įsijungė į lietuvių dalinį, kasė apkasus.

	Pasibaigus karui buvo internuotas. Apie 1945 m. pateko į Karaliaučių, 1945-1946 m. žiemą išbuvo Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). 1986 m. išėjo į pensiją~~, pradėjo dirbti lietuvių bendruomenės savaitraštyje „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi~~. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, ~~nuo~~ 1995 m. - [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių.		Pasibaigus karui buvo anglų internuotas. Apie 1945 m. pateko į Karaliaučių, 1945-1946 m. žiemą išbuvo Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). Dirbo sunkiojoje pramonėje. Dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime. Priklausė šaulių organizacijai, buvo vienas iš jos vadovų, įkūrė žvejų-medžiotojų klubą „Nida", dirbo laikraščio „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi (laikraščio redaktorius buvo poetas Henrikas Nagys). 1986 m. išėjo į pensiją. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, dalyvavo saviveikloje, Caritas veikloje. Nuo 1995 m. gyveno [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių, globojamas brolio dukters.

	Nuo 1940 m. birželio iki pat karo pabaigos A. Mylė rašė dienoraštį. 1995 m. Monrealyje išleista jo knyga „Užrašai 1940-1946 m.". 2004-05-13 apdovanotas Vyčio ~~Kryžiaus ordinu~~.		Nuo 1940 m. birželio iki pat karo pabaigos A. Mylė rašė dienoraštį. 1995 m. Monrealyje išleista jo knyga „Užrašai 1940-1946 m.". Apdovanotas septyniais medaliais. 2004-05-13 apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumiu. Suteikti garbės šaulio ir kario savanorio vardai. Priklausė Lietuvos politinių kalinių sąjungai.

	== Šaltiniai ==		== Šaltiniai ==
15 eilutė:		15 eilutė:
	* Algimantas Muturas. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai, 2008. - 200 p. - P. 151. ISBN 978-609-95019-0-1.		* Algimantas Muturas. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai, 2008. - 200 p. - P. 151. ISBN 978-609-95019-0-1.
	* Marius Stonys. Iš dvylikos sukilėlių jubiliejaus sulaukė tik vienas // Santarvė. - 2011. - Liep. 5. - Nr. 75. - P. 1,2.		* Marius Stonys. Iš dvylikos sukilėlių jubiliejaus sulaukė tik vienas // Santarvė. - 2011. - Liep. 5. - Nr. 75. - P. 1,2.
			* Augustas Mykė 1921-2014. Nekrologas // Būdas žemaičių. - 2014. - Lapkr. 28. - Nr. 91. - P. 2.
	</small>		</small>

	[[Kategorija: Kariai]]		[[Kategorija: Kariai]]

MKE-Robotas: MKE-Robotas pervadino puslapį Mylė Augustas į Augustas Mylė: vp

2013-11-30T20:30:08Z

MKE-Robotas pervadino puslapį Mylė Augustas į Augustas Mylė: vp

← Ankstesnė versija	23:30, 30 lapkričio 2013 versija
(Jokio skirtumo)

78.58.116.97 09:27, 8 liepos 2011

2011-07-08T09:27:42Z

← Ankstesnė versija		12:27, 8 liepos 2011 versija
8 eilutė:		8 eilutė:
	Pasibaigus karui buvo internuotas. Apie 1945 m. pateko į Karaliaučių, 1945-1946 m. žiemą išbuvo Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). 1986 m. išėjo į pensiją, pradėjo dirbti lietuvių bendruomenės savaitraštyje „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, nuo 1995 m. - [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių.		Pasibaigus karui buvo internuotas. Apie 1945 m. pateko į Karaliaučių, 1945-1946 m. žiemą išbuvo Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). 1986 m. išėjo į pensiją, pradėjo dirbti lietuvių bendruomenės savaitraštyje „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, nuo 1995 m. - [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių.

	Nuo 1940 m. birželio iki pat karo pabaigos A. Mylė rašė dienoraštį. 1995 m. Monrealyje išleista jo knyga „Užrašai". 2004-05-13 apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.		Nuo 1940 m. birželio iki pat karo pabaigos A. Mylė rašė dienoraštį. 1995 m. Monrealyje išleista jo knyga „Užrašai 1940-1946 m.". 2004-05-13 apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.

	== Šaltiniai ==		== Šaltiniai ==

Algirdas 12:03, 5 liepos 2011

2011-07-05T12:03:31Z

← Ankstesnė versija		15:03, 5 liepos 2011 versija
6 eilutė:		6 eilutė:
	1941-06-23 [[Lūšė\|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių okupantų traukinį. 1944 m. vasario mėn. įstojo į [[Tėvynės apsaugos rinktinė\|Tėvynės apsaugos rinktinę]], buvo kuopos raštininku. 1941-10-07 [[Sedos kautynės\|Sedos kautynėse]] sunaikino du priešo tankus.		1941-06-23 [[Lūšė\|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių okupantų traukinį. 1944 m. vasario mėn. įstojo į [[Tėvynės apsaugos rinktinė\|Tėvynės apsaugos rinktinę]], buvo kuopos raštininku. 1941-10-07 [[Sedos kautynės\|Sedos kautynėse]] sunaikino du priešo tankus.

	Pasibaigus karui buvo internuotas. ~~Iš pradžių buvo lageryje Vokietijoje~~, ~~o vėliau~~ Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). 1986 m. išėjo į pensiją, pradėjo dirbti lietuvių bendruomenės savaitraštyje „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, nuo 1995 m. - [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių.		Pasibaigus karui buvo internuotas. Apie 1945 m. pateko į Karaliaučių, 1945-1946 m. žiemą išbuvo Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). 1986 m. išėjo į pensiją, pradėjo dirbti lietuvių bendruomenės savaitraštyje „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, nuo 1995 m. - [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių.

	Nuo 1940 m. birželio iki pat karo pabaigos A. Mylė rašė dienoraštį. 1995 m. Monrealyje išleista jo knyga „Užrašai". 2004-05-13 apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.		Nuo 1940 m. birželio iki pat karo pabaigos A. Mylė rašė dienoraštį. 1995 m. Monrealyje išleista jo knyga „Užrašai". 2004-05-13 apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.

Algirdas 11:58, 5 liepos 2011

2011-07-05T11:58:58Z

← Ankstesnė versija		14:58, 5 liepos 2011 versija
4 eilutė:		4 eilutė:
	Baigė [[Kentaučiai\|Kentaučių]] pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla\|Židikų pradinėje]], o paskui mokslus tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija\|Mažeikių gimnazijoje]]. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Telšių šaulių rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į tėviškę. Čia dirbo Židikų žemės ūkio kooperatyve, po to Lūšės ž.ū. kooperatyvo vedėju. Prasidėjus karui, A. Mylė buvo įtrauktas į pogrindinę veiklą ir kovojo už Lietuvos laisvę.		Baigė [[Kentaučiai\|Kentaučių]] pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla\|Židikų pradinėje]], o paskui mokslus tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija\|Mažeikių gimnazijoje]]. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Telšių šaulių rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į tėviškę. Čia dirbo Židikų žemės ūkio kooperatyve, po to Lūšės ž.ū. kooperatyvo vedėju. Prasidėjus karui, A. Mylė buvo įtrauktas į pogrindinę veiklą ir kovojo už Lietuvos laisvę.

	1941-06-23 [[Lūšė\|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių okupantų traukinį. 1944 m. įstojo į [[Tėvynės apsaugos rinktinė\|Tėvynės apsaugos rinktinę]], buvo kuopos raštininku. 1941-10-07 [[Sedos kautynės\|Sedos kautynėse]] sunaikino du priešo tankus.		1941-06-23 [[Lūšė\|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių okupantų traukinį. 1944 m. vasario mėn. įstojo į [[Tėvynės apsaugos rinktinė\|Tėvynės apsaugos rinktinę]], buvo kuopos raštininku. 1941-10-07 [[Sedos kautynės\|Sedos kautynėse]] sunaikino du priešo tankus.

	Pasibaigus karui buvo internuotas. Iš pradžių buvo lageryje Vokietijoje, o vėliau Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). 1986 m. išėjo į pensiją, pradėjo dirbti lietuvių bendruomenės savaitraštyje „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, nuo 1995 m. - [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių.		Pasibaigus karui buvo internuotas. Iš pradžių buvo lageryje Vokietijoje, o vėliau Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). 1986 m. išėjo į pensiją, pradėjo dirbti lietuvių bendruomenės savaitraštyje „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, nuo 1995 m. - [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių.

Algirdas 11:17, 5 liepos 2011

2011-07-05T11:17:46Z

← Ankstesnė versija		14:17, 5 liepos 2011 versija
2 eilutė:		2 eilutė:
	'''MYLĖ AUGUSTAS''' (g. 1921 m. [[Dautarai\|Dautarų]] k.), 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, [[Sedos kautynės\|Sedos kautynių]] dalyvis.		'''MYLĖ AUGUSTAS''' (g. 1921 m. [[Dautarai\|Dautarų]] k.), 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, [[Sedos kautynės\|Sedos kautynių]] dalyvis.

	Baigė [[Kentaučiai\|Kentaučių]] pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla\|Židikų pradinėje]], o paskui mokslus tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija\|Mažeikių gimnazijoje]]. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Telšių šaulių rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į tėviškę. Čia dirbo Židikų žemės ūkio kooperatyve, po to Lūšės kooperatyvo vedėju. Prasidėjus karui, A. Mylė buvo įtrauktas į pogrindinę veiklą ir kovojo už Lietuvos laisvę.		Baigė [[Kentaučiai\|Kentaučių]] pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla\|Židikų pradinėje]], o paskui mokslus tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija\|Mažeikių gimnazijoje]]. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Telšių šaulių rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į tėviškę. Čia dirbo Židikų žemės ūkio kooperatyve, po to Lūšės ž.ū. kooperatyvo vedėju. Prasidėjus karui, A. Mylė buvo įtrauktas į pogrindinę veiklą ir kovojo už Lietuvos laisvę.

	1941-06-23 [[Lūšė\|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių okupantų traukinį. 1944 m. įstojo į [[Tėvynės apsaugos rinktinė\|Tėvynės apsaugos rinktinę]], buvo kuopos raštininku. 1941-10-07 [[Sedos kautynės\|Sedos kautynėse]] sunaikino du priešo tankus.		1941-06-23 [[Lūšė\|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių okupantų traukinį. 1944 m. įstojo į [[Tėvynės apsaugos rinktinė\|Tėvynės apsaugos rinktinę]], buvo kuopos raštininku. 1941-10-07 [[Sedos kautynės\|Sedos kautynėse]] sunaikino du priešo tankus.

Algirdas 10:29, 5 liepos 2011

2011-07-05T10:29:45Z

← Ankstesnė versija		13:29, 5 liepos 2011 versija
4 eilutė:		4 eilutė:
	Baigė [[Kentaučiai\|Kentaučių]] pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla\|Židikų pradinėje]], o paskui mokslus tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija\|Mažeikių gimnazijoje]]. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Telšių šaulių rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į tėviškę. Čia dirbo Židikų žemės ūkio kooperatyve, po to Lūšės kooperatyvo vedėju. Prasidėjus karui, A. Mylė buvo įtrauktas į pogrindinę veiklą ir kovojo už Lietuvos laisvę.		Baigė [[Kentaučiai\|Kentaučių]] pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla\|Židikų pradinėje]], o paskui mokslus tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija\|Mažeikių gimnazijoje]]. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Telšių šaulių rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į tėviškę. Čia dirbo Židikų žemės ūkio kooperatyve, po to Lūšės kooperatyvo vedėju. Prasidėjus karui, A. Mylė buvo įtrauktas į pogrindinę veiklą ir kovojo už Lietuvos laisvę.

	1941-06-23 [[Lūšė\|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių okupantų traukinį. 1944 m. įstojo į [[Tėvynės apsaugos ~~rinktinį~~\|Tėvynės apsaugos rinktinę]], buvo kuopos raštininku. 1941-10-07 [[Sedos kautynės\|Sedos kautynėse]] sunaikino du priešo tankus.		1941-06-23 [[Lūšė\|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių okupantų traukinį. 1944 m. įstojo į [[Tėvynės apsaugos rinktinė\|Tėvynės apsaugos rinktinę]], buvo kuopos raštininku. 1941-10-07 [[Sedos kautynės\|Sedos kautynėse]] sunaikino du priešo tankus.

	Pasibaigus karui buvo internuotas. Iš pradžių buvo lageryje Vokietijoje, o vėliau Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). 1986 m. išėjo į pensiją, pradėjo dirbti lietuvių bendruomenės savaitraštyje „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, nuo 1995 m. - [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių.		Pasibaigus karui buvo internuotas. Iš pradžių buvo lageryje Vokietijoje, o vėliau Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). 1986 m. išėjo į pensiją, pradėjo dirbti lietuvių bendruomenės savaitraštyje „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, nuo 1995 m. - [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių.

Algirdas 10:28, 5 liepos 2011

2011-07-05T10:28:32Z

← Ankstesnė versija		13:28, 5 liepos 2011 versija
4 eilutė:		4 eilutė:
	Baigė [[Kentaučiai\|Kentaučių]] pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla\|Židikų pradinėje]], o paskui mokslus tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija\|Mažeikių gimnazijoje]]. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Telšių šaulių rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į tėviškę. Čia dirbo Židikų žemės ūkio kooperatyve, po to Lūšės kooperatyvo vedėju. Prasidėjus karui, A. Mylė buvo įtrauktas į pogrindinę veiklą ir kovojo už Lietuvos laisvę.		Baigė [[Kentaučiai\|Kentaučių]] pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla\|Židikų pradinėje]], o paskui mokslus tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija\|Mažeikių gimnazijoje]]. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Telšių šaulių rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į tėviškę. Čia dirbo Židikų žemės ūkio kooperatyve, po to Lūšės kooperatyvo vedėju. Prasidėjus karui, A. Mylė buvo įtrauktas į pogrindinę veiklą ir kovojo už Lietuvos laisvę.

	1941-06-23 [[Lūšė\|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių okupantų traukinį. 1944 m. įstojo į ~~Tėvynė~~ apsaugos rinktinę, buvo kuopos raštininku. 1941-10-07 Sedos kautynėse sunaikino du priešo tankus.		1941-06-23 [[Lūšė\|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių okupantų traukinį. 1944 m. įstojo į [[Tėvynės apsaugos rinktinį\|Tėvynės apsaugos rinktinę]], buvo kuopos raštininku. 1941-10-07 [[Sedos kautynės\|Sedos kautynėse]] sunaikino du priešo tankus.

	Pasibaigus karui buvo internuotas. Iš pradžių buvo lageryje Vokietijoje, o vėliau Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir ~~grįži~~ į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (išgyveno ~~čia 40 metų~~). 1986 m. išėjo į pensiją, pradėjo dirbti lietuvių bendruomenės savaitraštyje „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi. 1994 m grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vievyje, ~~po to~~ [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių.		Pasibaigus karui buvo internuotas. Iš pradžių buvo lageryje Vokietijoje, o vėliau Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). 1986 m. išėjo į pensiją, pradėjo dirbti lietuvių bendruomenės savaitraštyje „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, nuo 1995 m. - [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių.

	Nuo 1940 m. birželio iki pat karo pabaigos A. Mylė rašė dienoraštį. 1995 m. Monrealyje išleista jo knyga „Užrašai". 2004-05-13 apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.		Nuo 1940 m. birželio iki pat karo pabaigos A. Mylė rašė dienoraštį. 1995 m. Monrealyje išleista jo knyga „Užrašai". 2004-05-13 apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.

Algirdas 10:21, 5 liepos 2011

2011-07-05T10:21:59Z

← Ankstesnė versija		13:21, 5 liepos 2011 versija
14 eilutė:		14 eilutė:
	* Bernarda Plastinina. Kraštiečio prisiminimuose - šalies ir išeivijos istorija // Santarvė. - 2007. - Liep. 28. - Nr. 83. - P. 4, 10.		* Bernarda Plastinina. Kraštiečio prisiminimuose - šalies ir išeivijos istorija // Santarvė. - 2007. - Liep. 28. - Nr. 83. - P. 4, 10.
	* Algimantas Muturas. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai, 2008. - 200 p. - P. 151. ISBN 978-609-95019-0-1.		* Algimantas Muturas. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai, 2008. - 200 p. - P. 151. ISBN 978-609-95019-0-1.
			* Marius Stonys. Iš dvylikos sukilėlių jubiliejaus sulaukė tik vienas // Santarvė. - 2011. - Liep. 5. - Nr. 75. - P. 1,2.
	</small>		</small>

	[[Kategorija: Kariai]]		[[Kategorija: Kariai]]

Algirdas 18:43, 13 sausio 2009

2009-01-13T18:43:41Z

Naujas puslapis

[[Vaizdas:Augustas Myle.MKE.2008-01-13.jpg|thumb|right|230px|Augustas Mylė, [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejuje]] 2009-01-13]]
'''MYLĖ AUGUSTAS''' (g. 1921 m. [[Dautarai|Dautarų]] k.), 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, [[Sedos kautynės|Sedos kautynių]] dalyvis.

Baigė [[Kentaučiai|Kentaučių]] pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla|Židikų pradinėje]], o paskui mokslus tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]]. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Telšių šaulių rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į tėviškę. Čia dirbo Židikų žemės ūkio kooperatyve, po to Lūšės kooperatyvo vedėju. Prasidėjus karui, A. Mylė buvo įtrauktas į pogrindinę veiklą ir kovojo už Lietuvos laisvę.

1941-06-23 [[Lūšė|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių okupantų traukinį. 1944 m. įstojo į Tėvynė apsaugos rinktinę, buvo kuopos raštininku. 1941-10-07 Sedos kautynėse sunaikino du priešo tankus.

Pasibaigus karui buvo internuotas. Iš pradžių buvo lageryje Vokietijoje, o vėliau Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįži į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (išgyveno čia 40 metų). 1986 m. išėjo į pensiją, pradėjo dirbti lietuvių bendruomenės savaitraštyje „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi. 1994 m grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vievyje, po to [[Pakalupė|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių.

Nuo 1940 m. birželio iki pat karo pabaigos A. Mylė rašė dienoraštį. 1995 m. Monrealyje išleista jo knyga „Užrašai". 2004-05-13 apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.

== Šaltiniai ==
<small>
* Bernarda Plastinina. Kraštiečio prisiminimuose - šalies ir išeivijos istorija // Santarvė. - 2007. - Liep. 28. - Nr. 83. - P. 4, 10.
* Algimantas Muturas. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai, 2008. - 200 p. - P. 151. ISBN 978-609-95019-0-1.
</small>

[[Kategorija: Kariai]]

← Ankstesnė versija		14:58, 5 liepos 2011 versija
4 eilutė:		4 eilutė:
	Baigė [[Kentaučiai\|Kentaučių]] pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla\|Židikų pradinėje]], o paskui mokslus tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija\|Mažeikių gimnazijoje]]. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Telšių šaulių rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į tėviškę. Čia dirbo Židikų žemės ūkio kooperatyve, po to Lūšės ž.ū. kooperatyvo vedėju. Prasidėjus karui, A. Mylė buvo įtrauktas į pogrindinę veiklą ir kovojo už Lietuvos laisvę.		Baigė [[Kentaučiai\|Kentaučių]] pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla\|Židikų pradinėje]], o paskui mokslus tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija\|Mažeikių gimnazijoje]]. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Telšių šaulių rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į tėviškę. Čia dirbo Židikų žemės ūkio kooperatyve, po to Lūšės ž.ū. kooperatyvo vedėju. Prasidėjus karui, A. Mylė buvo įtrauktas į pogrindinę veiklą ir kovojo už Lietuvos laisvę.

	1941-06-23 [[Lūšė\|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių okupantų traukinį. 1944 m. įstojo į [[Tėvynės apsaugos rinktinė\|Tėvynės apsaugos rinktinę]], buvo kuopos raštininku. 1941-10-07 [[Sedos kautynės\|Sedos kautynėse]] sunaikino du priešo tankus.		1941-06-23 [[Lūšė\|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių okupantų traukinį. 1944 m. vasario mėn. įstojo į [[Tėvynės apsaugos rinktinė\|Tėvynės apsaugos rinktinę]], buvo kuopos raštininku. 1941-10-07 [[Sedos kautynės\|Sedos kautynėse]] sunaikino du priešo tankus.

	Pasibaigus karui buvo internuotas. Iš pradžių buvo lageryje Vokietijoje, o vėliau Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). 1986 m. išėjo į pensiją, pradėjo dirbti lietuvių bendruomenės savaitraštyje „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, nuo 1995 m. - [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių.		Pasibaigus karui buvo internuotas. Iš pradžių buvo lageryje Vokietijoje, o vėliau Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). 1986 m. išėjo į pensiją, pradėjo dirbti lietuvių bendruomenės savaitraštyje „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, nuo 1995 m. - [[Pakalupė\|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių.