Antanas Vienažindys - Versijų istorija

Rytis: Rytis pervadino puslapį iš Vienažindys Antanas į Antanas Vienažindys, vietoje buvusio nukreipimo: fail

2013-11-30T20:39:05Z

Rytis pervadino puslapį iš Vienažindys Antanas į Antanas Vienažindys, vietoje buvusio nukreipimo: fail

← Ankstesnė versija	23:39, 30 lapkričio 2013 versija
(Jokio skirtumo)

MKE-Robotas: MKE-Robotas pervadino puslapį iš Antanas Vienažindys į Vienažindys Antanas, vietoje buvusio nukreipimo: vp

2013-11-30T20:38:42Z

MKE-Robotas pervadino puslapį iš Antanas Vienažindys į Vienažindys Antanas, vietoje buvusio nukreipimo: vp

← Ankstesnė versija	23:38, 30 lapkričio 2013 versija
(Jokio skirtumo)

MKE-Robotas: MKE-Robotas pervadino puslapį Vienažindys Antanas į Antanas Vienažindys: vp

2013-11-30T20:36:08Z

MKE-Robotas pervadino puslapį Vienažindys Antanas į Antanas Vienažindys: vp

← Ankstesnė versija	23:36, 30 lapkričio 2013 versija
(Jokio skirtumo)

Algirdas 12:06, 30 birželio 2012

2012-06-30T12:06:07Z

← Ankstesnė versija		15:06, 30 birželio 2012 versija
16 eilutė:		16 eilutė:
	Aukos bažnyčios statybai buvo renkamos slapta dar negavus leidimo. Belaukiant leidimo buvo privežta akmenų, medienos, išdegtos plytos. Šventovės projekto autorius inžinierius Kryžanauskas iš Mintaujos. 1890-01-06 iškilmingai pašventinti būsimos bažnyčios pamatai. Statybai vadovavo latvis Pranciškus Tromdachas iš Kuršo, darbai vyko sparčiai. Jau 1890 m. rudenį uždengtas bažnyčiai čerpių stogas. Tuo metu sušlubavo klebono sveikata. Jis vyko į Varšuvą, kur gydytojai jam diagnozavo skrandžio vėžį. lankydamasis Varšuvoje A. Vienažindys nupirko didžiajam altoriui Stanislovo Budzinskio pieštą Švč. Trejybės paveikslą, 12 spalvotų vitražų, kurie buvo sumontuoti bažnyčios languose. Klebono sveikata vis silpo. Baigiamų įrengimo ir apdailos darbų nebegalėjo prižiūrėti. 1892-06-10 (22) dar ne visai įrengta Laižuvos naujoji bažnyčia pašventinta. Tačiau bažnyčios pašventinime A. Vienažindys nebegalėjo dalyvauti. Netikėtai per Šv. Mišias jis išropojo iš klebonijos. Žmonės jį atnešė į naująją šventovę ir klebonas paskutinį kartą prabylo į parapijiečius.		Aukos bažnyčios statybai buvo renkamos slapta dar negavus leidimo. Belaukiant leidimo buvo privežta akmenų, medienos, išdegtos plytos. Šventovės projekto autorius inžinierius Kryžanauskas iš Mintaujos. 1890-01-06 iškilmingai pašventinti būsimos bažnyčios pamatai. Statybai vadovavo latvis Pranciškus Tromdachas iš Kuršo, darbai vyko sparčiai. Jau 1890 m. rudenį uždengtas bažnyčiai čerpių stogas. Tuo metu sušlubavo klebono sveikata. Jis vyko į Varšuvą, kur gydytojai jam diagnozavo skrandžio vėžį. lankydamasis Varšuvoje A. Vienažindys nupirko didžiajam altoriui Stanislovo Budzinskio pieštą Švč. Trejybės paveikslą, 12 spalvotų vitražų, kurie buvo sumontuoti bažnyčios languose. Klebono sveikata vis silpo. Baigiamų įrengimo ir apdailos darbų nebegalėjo prižiūrėti. 1892-06-10 (22) dar ne visai įrengta Laižuvos naujoji bažnyčia pašventinta. Tačiau bažnyčios pašventinime A. Vienažindys nebegalėjo dalyvauti. Netikėtai per Šv. Mišias jis išropojo iš klebonijos. Žmonės jį atnešė į naująją šventovę ir klebonas paskutinį kartą prabylo į parapijiečius.

	Per Antrąjį pasaulinį karą A. Vienažindžio kapas smarkiai įdubo, įlgą laiką žmonės jo beveik neprižiūrėjo. Mokytoja [[Ramanauskaitė Julija\|Julija Ramanauskaitė]] 1957 m. užsakė metalinę tvorelę, taip pat naują antkapį, kuriuos padarė Mažeikiuose. Marmurinėje lentelėje iškalė A. Vienažindžio dainos žodžius: „Oigi gražus gražus tolimas dangus" ir poeto gyvenimo datas( mirties data nurodyta klaidingai: 1882, turi būti 1892). Anksčiau paminklas ir stulpeliai su grandinėmis buvo parūpinti poeto brolio, kuriuos statė ir Laižuvos bažnyčios zakristijonas [[Ramanauskas Juozapas\|Juozapas Ramanauskas]]. Ant A. Vienažindžio kapo iškalti jo paties žodžiai: „Tas kuris pavargo /gyvendams ant svieto/ atilsis mielas ir brangus/ būtinai./ Maldausiu dievą,/ kad duot danguj vietą/ nes ten tik gali atilsėt/ amžinai".		Jo kapą papuošė paminklas, kurį brolis Vincentas nupirko Rygoje, o eilutes išrašė iš jo paties kūrybos: „Tas kuris pavargo /gyvendams ant svieto/ atilsis mielas ir brangus/ būtinai./ Maldausiu dievą,/ kad duot danguj vietą/ nes ten tik gali atilsėt/ amžinai". Per Antrąjį pasaulinį karą A. Vienažindžio kapas smarkiai įdubo, įlgą laiką žmonės jo beveik neprižiūrėjo. Mokytoja [[Ramanauskaitė Julija\|Julija Ramanauskaitė]] 1957 m. užsakė metalinę tvorelę, taip pat naują antkapį, kuriuos padarė Mažeikiuose. Marmurinėje lentelėje iškalė A. Vienažindžio dainos žodžius: „Oigi gražus gražus tolimas dangus" ir poeto gyvenimo datas( mirties data nurodyta klaidingai: 1882, turi būti 1892). Anksčiau paminklas ir stulpeliai su grandinėmis buvo parūpinti poeto brolio, kuriuos statė ir Laižuvos bažnyčios zakristijonas [[Ramanauskas Juozapas\|Juozapas Ramanauskas]].

	== Kūryba ==		== Kūryba ==

Rytis: Atmestas 198.54.173.194 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Algirdas versija

2012-05-18T11:35:05Z

Atmestas 198.54.173.194 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Algirdas versija

← Ankstesnė versija		14:35, 18 gegužės 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	~~Barrancabermeja~~, ~~agosto 2 de 2010Doctor Gustavo Petro Bogote1~~-~~DCApreciado compaf1ero~~:~~Somos mchuos quienes como usted sentimos gran tristeza por la actitud del ejecutivo de impedir su llegada a la presidencia del Polo~~, ~~y en tal sentido~~ ~~reconocer sin vacilaciones~~ ~~que su liderazgo expresa muchas de los cambios que el partido amerita y muchas de las soluciones que el paeds necesita~~.~~La carta dirigida por usted al presidente electo~~, ~~Juan Manuel Santos~~, ~~proponiendo un proceso de discusif3n pfablica sobre temas tan neure1lgicos como la tierra~~, ~~las vedctimas de la violencia y el agua~~, ~~es una salida viable para que se ventilen las soluciones a los graves problemas del paeds~~, ~~pero para la direccif3n este hecho es otra disculpa mas para seguirse atravesando en sus aspiraciones poledticas y sociales; y siguen enfoce1ndose me1s en los procedimientos estatutarios~~, ~~que en el fondo y lo sustantivo de las propuestas~~.~~Ya no es un secreto que para algunos sectores del Polo~~, ~~usted es el encargado de acercar el partido a la derecha y llevar a la izquierda a conciliar con el gobierno de Uribe y ahora con Santos~~, ~~nada me1s alejado de la realidad~~, ~~pues no podemos desconocer la gran claridad ideolf3gica de sus debates~~, ~~la denuncia de los credmenes del paramilitarismo y de los nexos del gobierno Uribe con los mismos~~, ~~es una muestra palpable de ello~~.~~Doctor Gustavo Petro~~, ~~usted se ha ganado el respeto de mchuos colombianos por la firmeza y audacia de sus propuestas~~, ~~la formulada a Santos es una de ellas~~. ~~Entonces nada de raro tuvo que usted hubiese pedido la presidencia del partido dado el respaldo obtenido tanto en la consulta interna como en la campaf1a presidencial~~, ~~y mucho menos asombro causa que la lednea anacrf3nica de la dirigencia del PDA~~, ~~se la haya negado~~.~~Comparto las palabras del dirigente regional~~, ~~Julie1n Mejeda Primf3 la urgencia de defender~~, ~~mantener e intentar validar la defensa de las ideologedas de los partidos que existen al interior del Partido~~, ~~sobre la posibilidad de modernizar el Polo Democre1tico y adecuarlo a las condiciones actuales del paeds y el mundo”Despue9s~~ ~~de lo ocurrido~~, ~~debemos tener claro que lo mejor no es dejarles el camino libre a quienes se niegan a entender que la poledtica de izquierda puede promover muchas alternativas~~, ~~desde ya lo invito a constituirnos en una gran tendencia dentro del Polo~~, ~~me1s democre1tica y organizada~~, ~~menos ortodoxa y me1s~~ ~~rica en matices y posibilidades~~.~~Su compaf1ero~~,~~OSWALDO GUAYASAMIN MSECRETARIO GENERALPOLO DEMOCRATICO ALTERNATIVO –BARRANCABERMEJABarrancabermeja~~, ~~agosto~~ 3 ~~de 2010~~		[[Vaizdas:Mazeikiu parkas.MKE.2006-11-03.jpg\|thumb\|right\|230px\|Poeto Antano Vienažindžio skulptūra [[Mažeikių parkas\|Mažeikių parke]] (aut. G. Jokūbonis, 1987 m.)]]
			[[Vaizdas:A.Vienazindzio kapas.MKE.2006-09-28.jpg\|thumb\|right\|230px\|A. Vienažindžio kapas [[Laižuvos kapinės\|Laižuvos kapinėse]]]]
			'''VIENAŽINDYS JUSTINAS ANTANAS''',''' Vienožinskis''', '''Vienužis''' (g. 1841-11-14 Anapolio vls., Dusetų vals., Zarasų aps. - m. 1892-08-17 (29) [[Laižuva\|Laižuvoje]]), poetas, kunigas, knygnešys, daraktorius, draudžiamosios liet. spaudos platinimo organizatorius.

			Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1861 m. iš gimanzijos penktos klasės išvyko į Varnių kunigų seminariją, kurią 1864 ar 1865 m. baigė ir buvo įšventintas kunigu. 11 metų išbuvo vikaru, kilnojams iš parapijos į parapiją: Panevėžo, Šiaulėnų, Krinčino, Vainuto ir Brėslaujos. 1876 m. paskirtas į [[Laižuva\|Laižuvą]] klebonu.

			Turėjo tris brolius ir seserį. Tėvai gyveno pasiturinčiai ir visus vaikus leido į mokslus.

			== Gyvenimas [[Laižuva\|Laižuvoje]] ==
			Kunigas klebonas Antanas Vienažindys 1876 m. lapkričio mėn. atvyko į Laižuvą. Čia jis gerai tvarkė klebonijos ūkį ir iš to gaudavo nemažai pajamų. 1878 – 1881 m. perstatė Laižuvos kleboniją, pastatė naujus ūkinius pastatus. Jo pastangomis iki 1883 m. suremontuota bažnyčia, perdengtas stogas. Taip pat apmūrytas šventorius, o jame pastatytos mūrinės koplytėlės – Kristaus kančios kelio stotys (stacijos). 1884-06-20 (07-02) Laižuvos miestelyje kilo gaisras. Sudegė valsčiaus valdybos namai, bažnyčia, pavargėlių prieglauda (špitolė), altarija, keturi ūkiniai klebonijos trobesiai. Klebonija ir vienas jos svirnas išliko. Taip pat sudegė 18 gyvenamųjų bei 25 kitos paskirties pastatai, 36 žydų ir 21 katalikų šeima liko be pastogės ir turto.

			A. Vienažindžio rūpesčiu, padedant parapijiečiams, tuoj buvo atstatyta dalis klebonijos ūkinių pastatų, mūrinė parapijos prieglauda. Kapinėse sukalta laikina lentų bažnyčia. A. Vienažindžiui kilo mintis statyti mūrinę bažnyčią, o parapija nutarė rinkti pusės rublio metinį mokestį ketveris metus nuo kiekvienos turimos dešimtinės žemės (dešimtinė – 1,09 ha).

			Dar 1884 m. prašė valdžios leidimo vietoj sudegusios pasistatyti mūrinę bažnyčią. Tačiau tam priešinosi caro valdžia ir delsė duoti leidimą. Statyti bažnyčios neleista, nes gyventojai nesupylė privalomų javų atsargų bendruomenės grūdų sandėliui. Įvykdžius šį valdžios nurodytą kliūtį pakartotinis prašymas vėl atmestas. Šį kartą buvo teigiama, kad mūrinės bažnyčios statyba nuskurdintų parapijiečius. Vėl buvo prašoma leidimo statybai, bet jau klebono lėšomis. Po ilgų derybų 1889 m. leidimas mūrinės Laižuvos statybai buvo gautas.

			Aukos bažnyčios statybai buvo renkamos slapta dar negavus leidimo. Belaukiant leidimo buvo privežta akmenų, medienos, išdegtos plytos. Šventovės projekto autorius inžinierius Kryžanauskas iš Mintaujos. 1890-01-06 iškilmingai pašventinti būsimos bažnyčios pamatai. Statybai vadovavo latvis Pranciškus Tromdachas iš Kuršo, darbai vyko sparčiai. Jau 1890 m. rudenį uždengtas bažnyčiai čerpių stogas. Tuo metu sušlubavo klebono sveikata. Jis vyko į Varšuvą, kur gydytojai jam diagnozavo skrandžio vėžį. lankydamasis Varšuvoje A. Vienažindys nupirko didžiajam altoriui Stanislovo Budzinskio pieštą Švč. Trejybės paveikslą, 12 spalvotų vitražų, kurie buvo sumontuoti bažnyčios languose. Klebono sveikata vis silpo. Baigiamų įrengimo ir apdailos darbų nebegalėjo prižiūrėti. 1892-06-10 (22) dar ne visai įrengta Laižuvos naujoji bažnyčia pašventinta. Tačiau bažnyčios pašventinime A. Vienažindys nebegalėjo dalyvauti. Netikėtai per Šv. Mišias jis išropojo iš klebonijos. Žmonės jį atnešė į naująją šventovę ir klebonas paskutinį kartą prabylo į parapijiečius.

			Per Antrąjį pasaulinį karą A. Vienažindžio kapas smarkiai įdubo, įlgą laiką žmonės jo beveik neprižiūrėjo. Mokytoja [[Ramanauskaitė Julija\|Julija Ramanauskaitė]] 1957 m. užsakė metalinę tvorelę, taip pat naują antkapį, kuriuos padarė Mažeikiuose. Marmurinėje lentelėje iškalė A. Vienažindžio dainos žodžius: „Oigi gražus gražus tolimas dangus" ir poeto gyvenimo datas( mirties data nurodyta klaidingai: 1882, turi būti 1892). Anksčiau paminklas ir stulpeliai su grandinėmis buvo parūpinti poeto brolio, kuriuos statė ir Laižuvos bažnyčios zakristijonas [[Ramanauskas Juozapas\|Juozapas Ramanauskas]]. Ant A. Vienažindžio kapo iškalti jo paties žodžiai: „Tas kuris pavargo /gyvendams ant svieto/ atilsis mielas ir brangus/ būtinai./ Maldausiu dievą,/ kad duot danguj vietą/ nes ten tik gali atilsėt/ amžinai".

			== Kūryba ==
			A. Vienažindys Laižuvoje poezijos beveik nebekūrė, nebendradarbiavo draudžiamoje lietuvių spaudoje. Laižuvoje sudarė 26 savo dainų rinkinėlį „Dainos lietuvininko Žemaičiuose” ir pasirašė Vienužio slapyvardžiu. Šis rinkinėlis buvo perrašytas keliais egzemplioriais ir 1894 m. išspaudintas Amerikoje. Tai buvo tik dalis poeto kūrybos. Mečislovas Davainis – Silvestraitis teigė, kad į laidotuves atvykęs Adomas Jačinauskas į Varšuvą išsivežė apie 100 kun. A. Vienažindžio dainų. A. Jačinauskas lenkų spaudoje paskelbė rašinį apie kun. A. Vienažindį, kuriame teigė, jog kun. A. Vienažindys mintinai mokėjo apie 150 dainų, o daugiau negu 30 iš jų pats sukūrė.

			== Dabartis ==
			Antano Vienažindžio garbei 1997 m. pavadinta [[Laižuvos pagrindinė mokykla]]. [[Mažeikių parkas\|Mažeikių parke]] 1987 m. pastatyta poeto skulptūra (aut. Gediminas Jokūbonis).

			== Šaltiniai ==
			<small>
			* Misius Kazys. Kunigas Antanas Vienažindys Laižuvoje. // Būdas Žemaičių. -1998. - kov. 20. - Nr. 11.
			* Kaluškevičius B.; Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – V., 2004. – P. 518-519.
			* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1965. - T. 33. - P. 536 - 538.
			* Tumas J. Lietuvių literatūros draudžiamojo laiko paskaitos. - K. 1925. - P. 1 – 107.
			* Kun. A. Vienažindžio biografijai žinutės. //Vienybė lietuvininkų. - 1912. - Nr. 13.
			* Laižuva //Žemaičių ir Lietuvos apžvalga. - 1891. - Nr. 9.
			* Jaczynowski A. Z Wiekszn. //Przegląd katolicki. - 1892. - Nr. 40. - P. 633 – 634.
			* Jonas Laurinavičius. A. Vienažindžio zakristijonas // Gimtinė. - 1993. - Kovo 131. - Nr. 3.
			* Bikinaitė T. Kas ta Laižuva? (Apie poeto A. Vienažindžio veiklą Laižuvoje, Mažeikių raj.) // Dialogas. - 1993. - Birž. 18. - P. 7.
			</small>

			== Nuorodos ==
			* [http://www.spaudos.lt/Istorija/A_Vienazindys.htm Lietuviškas žodis. Istorija. Antanas Vienažindys]
			* [http://tts.lt/~lk53/A.Vienazindys.htm Lietuvių kalbos mokytojos Dalės tinklalapis], Antanas Vienažindys
			* [http://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Viena%C5%BEindys Vikipedija], Antanas Vienažindys
			* [http://www.muziejai.lt/Zarasai/vienazindzio_muziejus.htm Poeto Antano Vienažindžio visuomeninis-memorialinis muziejus]

			[[Kategorija: Kunigai]]
			[[Kategorija: Laižuva]]
			[[Kategorija: Knygnešiai]]

198.54.173.194: ysEscHRlcW

2012-05-18T02:16:42Z

ysEscHRlcW

← Ankstesnė versija		05:16, 18 gegužės 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	~~[[Vaizdas:Mazeikiu parkas.MKE.2006~~-~~11-03.jpg\|thumb\|right\|230px\|Poeto Antano Vienažindžio skulptūra [[Mažeikių parkas\|Mažeikių parke]] (aut. G. Jokūbonis, 1987 m.)]]~~		Barrancabermeja, agosto 2 de 2010Doctor Gustavo Petro Bogote1-DCApreciado compaf1ero:Somos mchuos quienes como usted sentimos gran tristeza por la actitud del ejecutivo de impedir su llegada a la presidencia del Polo, y en tal sentido reconocer sin vacilaciones que su liderazgo expresa muchas de los cambios que el partido amerita y muchas de las soluciones que el paeds necesita.La carta dirigida por usted al presidente electo, Juan Manuel Santos, proponiendo un proceso de discusif3n pfablica sobre temas tan neure1lgicos como la tierra, las vedctimas de la violencia y el agua, es una salida viable para que se ventilen las soluciones a los graves problemas del paeds, pero para la direccif3n este hecho es otra disculpa mas para seguirse atravesando en sus aspiraciones poledticas y sociales; y siguen enfoce1ndose me1s en los procedimientos estatutarios, que en el fondo y lo sustantivo de las propuestas.Ya no es un secreto que para algunos sectores del Polo, usted es el encargado de acercar el partido a la derecha y llevar a la izquierda a conciliar con el gobierno de Uribe y ahora con Santos, nada me1s alejado de la realidad, pues no podemos desconocer la gran claridad ideolf3gica de sus debates, la denuncia de los credmenes del paramilitarismo y de los nexos del gobierno Uribe con los mismos, es una muestra palpable de ello.Doctor Gustavo Petro, usted se ha ganado el respeto de mchuos colombianos por la firmeza y audacia de sus propuestas, la formulada a Santos es una de ellas. Entonces nada de raro tuvo que usted hubiese pedido la presidencia del partido dado el respaldo obtenido tanto en la consulta interna como en la campaf1a presidencial, y mucho menos asombro causa que la lednea anacrf3nica de la dirigencia del PDA, se la haya negado.Comparto las palabras del dirigente regional, Julie1n Mejeda Primf3 la urgencia de defender, mantener e intentar validar la defensa de las ideologedas de los partidos que existen al interior del Partido, sobre la posibilidad de modernizar el Polo Democre1tico y adecuarlo a las condiciones actuales del paeds y el mundo”Despue9s de lo ocurrido, debemos tener claro que lo mejor no es dejarles el camino libre a quienes se niegan a entender que la poledtica de izquierda puede promover muchas alternativas, desde ya lo invito a constituirnos en una gran tendencia dentro del Polo, me1s democre1tica y organizada, menos ortodoxa y me1s rica en matices y posibilidades.Su compaf1ero,OSWALDO GUAYASAMIN MSECRETARIO GENERALPOLO DEMOCRATICO ALTERNATIVO –BARRANCABERMEJABarrancabermeja, agosto 3 de 2010
	~~[[Vaizdas~~:~~A.Vienazindzio kapas.MKE.2006-09-28.jpg\|thumb\|right\|230px\|A. Vienažindžio kapas [[Laižuvos kapinės\|Laižuvos kapinėse]]]]~~
	~~'''VIENAŽINDYS JUSTINAS ANTANAS'''~~,~~''' Vienožinskis''', '''Vienužis''' (g. 1841-11-14 Anapolio vls~~., ~~Dusetų vals.~~, ~~Zarasų aps. - m. 1892-08-17 (29) [[Laižuva\|Laižuvoje]])~~, ~~poetas~~, ~~kunigas~~, ~~knygnešys~~, ~~daraktorius, draudžiamosios liet~~. ~~spaudos platinimo organizatorius.~~

	~~Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1861 m. iš gimanzijos penktos klasės išvyko į Varnių kunigų seminariją, kurią 1864 ar 1865 m. baigė ir buvo įšventintas kunigu. 11 metų išbuvo vikaru~~, ~~kilnojams iš parapijos į parapiją: Panevėžo, Šiaulėnų, Krinčino, Vainuto ir Brėslaujos. 1876 m. paskirtas į [[Laižuva\|Laižuvą]] klebonu.~~

	~~Turėjo tris brolius ir seserį. Tėvai gyveno pasiturinčiai ir visus vaikus leido į mokslus.~~

	~~== Gyvenimas [[Laižuva\|Laižuvoje]] ==~~
	Kunigas klebonas Antanas Vienažindys 1876 m. lapkričio mėn. atvyko į Laižuvą. Čia jis gerai tvarkė klebonijos ūkį ir iš to gaudavo nemažai pajamų. 1878 – 1881 m. perstatė Laižuvos kleboniją, pastatė naujus ūkinius pastatus. Jo pastangomis iki 1883 m. suremontuota bažnyčia, perdengtas stogas. Taip pat apmūrytas šventorius, o jame pastatytos mūrinės koplytėlės – Kristaus kančios kelio stotys (stacijos). 1884-06-20 ~~(07-02) Laižuvos miestelyje kilo gaisras. Sudegė valsčiaus valdybos namai~~, ~~bažnyčia~~, ~~pavargėlių prieglauda~~ ~~(špitolė)~~, ~~altarija~~, ~~keturi ūkiniai klebonijos trobesiai~~. ~~Klebonija ir vienas jos svirnas išliko. Taip pat sudegė 18 gyvenamųjų bei 25 kitos paskirties pastatai~~, ~~36 žydų ir 21 katalikų šeima liko be pastogės ir turto.~~

	A. Vienažindžio rūpesčiu, padedant parapijiečiams, tuoj buvo atstatyta dalis klebonijos ūkinių pastatų, mūrinė parapijos prieglauda. Kapinėse sukalta laikina lentų bažnyčia. A. Vienažindžiui kilo mintis statyti mūrinę bažnyčią, o parapija nutarė rinkti pusės rublio metinį mokestį ketveris metus nuo kiekvienos turimos dešimtinės žemės (dešimtinė – 1,09 ha).

	~~Dar 1884 m. prašė valdžios leidimo vietoj sudegusios pasistatyti mūrinę bažnyčią. Tačiau tam priešinosi caro valdžia ir delsė duoti leidimą. Statyti bažnyčios neleista~~, ~~nes gyventojai nesupylė privalomų javų atsargų bendruomenės grūdų sandėliui~~. ~~Įvykdžius šį valdžios nurodytą kliūtį pakartotinis prašymas vėl atmestas. Šį kartą buvo teigiama~~, ~~kad mūrinės bažnyčios statyba nuskurdintų parapijiečius. Vėl buvo prašoma leidimo statybai~~, ~~bet jau klebono lėšomis~~. ~~Po ilgų derybų 1889 m. leidimas mūrinės Laižuvos statybai buvo gautas.~~

	~~Aukos bažnyčios statybai buvo renkamos slapta dar negavus leidimo. Belaukiant leidimo buvo privežta akmenų~~, ~~medienos~~, išdegtos plytos. Šventovės projekto autorius inžinierius Kryžanauskas iš Mintaujos. 1890-01-06 iškilmingai pašventinti būsimos bažnyčios pamatai. Statybai vadovavo latvis Pranciškus Tromdachas iš Kuršo, ~~darbai vyko sparčiai. Jau 1890 m. rudenį uždengtas bažnyčiai čerpių stogas. Tuo metu sušlubavo klebono sveikata. Jis vyko į Varšuvą~~, kur gydytojai jam diagnozavo skrandžio vėžį. lankydamasis Varšuvoje A. Vienažindys nupirko didžiajam altoriui Stanislovo Budzinskio pieštą Švč. Trejybės paveikslą, 12 spalvotų vitražų, kurie buvo sumontuoti bažnyčios languose. Klebono sveikata vis silpo. Baigiamų įrengimo ir apdailos darbų nebegalėjo prižiūrėti. 1892-06-10 (22) dar ne visai įrengta Laižuvos naujoji bažnyčia pašventinta. Tačiau bažnyčios pašventinime A. Vienažindys nebegalėjo dalyvauti. Netikėtai per Šv. Mišias jis išropojo iš klebonijos. Žmonės jį atnešė į naująją šventovę ir klebonas paskutinį kartą prabylo į parapijiečius.

	Per Antrąjį pasaulinį karą A. Vienažindžio kapas smarkiai įdubo, įlgą laiką žmonės jo beveik neprižiūrėjo. Mokytoja [[Ramanauskaitė Julija\|Julija Ramanauskaitė]] 1957 m. užsakė metalinę tvorelę, taip pat naują antkapį, kuriuos padarė Mažeikiuose. Marmurinėje lentelėje iškalė A. Vienažindžio dainos žodžius: „Oigi gražus gražus tolimas dangus" ir poeto gyvenimo datas( mirties data nurodyta klaidingai: 1882, turi būti 1892). Anksčiau paminklas ir stulpeliai su grandinėmis buvo parūpinti poeto brolio, kuriuos statė ir Laižuvos bažnyčios zakristijonas [[Ramanauskas Juozapas\|Juozapas Ramanauskas]]. Ant A. Vienažindžio kapo iškalti jo paties žodžiai: „Tas kuris pavargo /gyvendams ant svieto/ atilsis mielas ir brangus/ būtinai./ Maldausiu dievą,/ kad duot danguj vietą/ nes ten tik gali atilsėt/ amžinai".

	~~== Kūryba ==~~
	A. Vienažindys Laižuvoje poezijos beveik nebekūrė, nebendradarbiavo draudžiamoje lietuvių spaudoje. Laižuvoje sudarė 26 savo dainų rinkinėlį „Dainos lietuvininko Žemaičiuose” ir pasirašė Vienužio slapyvardžiu. Šis rinkinėlis buvo perrašytas keliais egzemplioriais ir 1894 m. ~~išspaudintas Amerikoje. Tai buvo tik dalis poeto kūrybos. Mečislovas Davainis – Silvestraitis teigė~~, ~~kad į laidotuves atvykęs Adomas Jačinauskas į Varšuvą išsivežė apie 100 kun. A. Vienažindžio dainų. A. Jačinauskas lenkų spaudoje paskelbė rašinį apie kun.~~ ~~A. Vienažindį~~, ~~kuriame teigė~~, ~~jog kun. A. Vienažindys mintinai mokėjo apie 150 dainų, o daugiau negu 30 iš jų pats sukūrė.~~

	~~== Dabartis ==~~
	~~Antano Vienažindžio garbei 1997 m. pavadinta [[Laižuvos pagrindinė mokykla]]. [[Mažeikių parkas\|Mažeikių parke]] 1987 m. pastatyta poeto skulptūra (aut. Gediminas Jokūbonis).~~

	~~== Šaltiniai ==~~
	~~<small>~~
	* Misius Kazys. Kunigas Antanas Vienažindys Laižuvoje. // Būdas Žemaičių. -1998. - kov. 20. - Nr. 11.
	* Kaluškevičius B.; Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – V., ~~2004. – P. 518-519.~~
	* Lietuvių enciklopedija. - Boston, ~~1965. - T. 33. - P. 536 - 538.~~
	* Tumas J. Lietuvių literatūros draudžiamojo laiko paskaitos. - K. 1925. - P. 1 – 107.
	* Kun. A. Vienažindžio biografijai žinutės. //Vienybė lietuvininkų. - 1912. - Nr. 13.
	* Laižuva //Žemaičių ir Lietuvos apžvalga. - 1891. - Nr. 9.
	* Jaczynowski A. Z Wiekszn. //Przegląd katolicki. - 1892. - Nr. 40. - P. 633 – 634.
	* Jonas Laurinavičius. A. Vienažindžio zakristijonas // Gimtinė. - 1993. - Kovo 131. - Nr. 3.
	* Bikinaitė T. Kas ta Laižuva? (Apie poeto A. Vienažindžio veiklą Laižuvoje, Mažeikių raj.) // Dialogas. - 1993. - Birž. 18. - P. 7.
	~~</small>~~

	~~== Nuorodos ==~~
	* [http://www.spaudos.lt/Istorija/A_Vienazindys.htm Lietuviškas žodis. Istorija. Antanas Vienažindys]
	* [http://tts.lt/~lk53/A.Vienazindys.htm Lietuvių kalbos mokytojos Dalės tinklalapis], Antanas Vienažindys
	* [http://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Viena%C5%BEindys Vikipedija], Antanas Vienažindys
	* [http://www.muziejai.lt/Zarasai/vienazindzio_muziejus.htm Poeto Antano Vienažindžio visuomeninis-memorialinis muziejus]

	~~[[Kategorija: Kunigai]]~~
	~~[[Kategorija: Laižuva]]~~
	~~[[Kategorija: Knygnešiai]]~~

Algirdas 15:45, 16 vasario 2012

2012-02-16T15:45:15Z

← Ankstesnė versija		18:45, 16 vasario 2012 versija
33 eilutė:		33 eilutė:
	* Laižuva //Žemaičių ir Lietuvos apžvalga. - 1891. - Nr. 9.		* Laižuva //Žemaičių ir Lietuvos apžvalga. - 1891. - Nr. 9.
	* Jaczynowski A. Z Wiekszn. //Przegląd katolicki. - 1892. - Nr. 40. - P. 633 – 634.		* Jaczynowski A. Z Wiekszn. //Przegląd katolicki. - 1892. - Nr. 40. - P. 633 – 634.
	* Jonas Laurinavičius. A. Vienažindžio zakristijonas // Gimtinė. - 1993. - Kovo 131. - Nr. 3. </small>		* Jonas Laurinavičius. A. Vienažindžio zakristijonas // Gimtinė. - 1993. - Kovo 131. - Nr. 3.
			* Bikinaitė T. Kas ta Laižuva? (Apie poeto A. Vienažindžio veiklą Laižuvoje, Mažeikių raj.) // Dialogas. - 1993. - Birž. 18. - P. 7.
			</small>

	== Nuorodos ==		== Nuorodos ==

Algirdas 08:03, 27 rugpjūčio 2011

2011-08-27T08:03:26Z

← Ankstesnė versija		11:03, 27 rugpjūčio 2011 versija
16 eilutė:		16 eilutė:
	Aukos bažnyčios statybai buvo renkamos slapta dar negavus leidimo. Belaukiant leidimo buvo privežta akmenų, medienos, išdegtos plytos. Šventovės projekto autorius inžinierius Kryžanauskas iš Mintaujos. 1890-01-06 iškilmingai pašventinti būsimos bažnyčios pamatai. Statybai vadovavo latvis Pranciškus Tromdachas iš Kuršo, darbai vyko sparčiai. Jau 1890 m. rudenį uždengtas bažnyčiai čerpių stogas. Tuo metu sušlubavo klebono sveikata. Jis vyko į Varšuvą, kur gydytojai jam diagnozavo skrandžio vėžį. lankydamasis Varšuvoje A. Vienažindys nupirko didžiajam altoriui Stanislovo Budzinskio pieštą Švč. Trejybės paveikslą, 12 spalvotų vitražų, kurie buvo sumontuoti bažnyčios languose. Klebono sveikata vis silpo. Baigiamų įrengimo ir apdailos darbų nebegalėjo prižiūrėti. 1892-06-10 (22) dar ne visai įrengta Laižuvos naujoji bažnyčia pašventinta. Tačiau bažnyčios pašventinime A. Vienažindys nebegalėjo dalyvauti. Netikėtai per Šv. Mišias jis išropojo iš klebonijos. Žmonės jį atnešė į naująją šventovę ir klebonas paskutinį kartą prabylo į parapijiečius.		Aukos bažnyčios statybai buvo renkamos slapta dar negavus leidimo. Belaukiant leidimo buvo privežta akmenų, medienos, išdegtos plytos. Šventovės projekto autorius inžinierius Kryžanauskas iš Mintaujos. 1890-01-06 iškilmingai pašventinti būsimos bažnyčios pamatai. Statybai vadovavo latvis Pranciškus Tromdachas iš Kuršo, darbai vyko sparčiai. Jau 1890 m. rudenį uždengtas bažnyčiai čerpių stogas. Tuo metu sušlubavo klebono sveikata. Jis vyko į Varšuvą, kur gydytojai jam diagnozavo skrandžio vėžį. lankydamasis Varšuvoje A. Vienažindys nupirko didžiajam altoriui Stanislovo Budzinskio pieštą Švč. Trejybės paveikslą, 12 spalvotų vitražų, kurie buvo sumontuoti bažnyčios languose. Klebono sveikata vis silpo. Baigiamų įrengimo ir apdailos darbų nebegalėjo prižiūrėti. 1892-06-10 (22) dar ne visai įrengta Laižuvos naujoji bažnyčia pašventinta. Tačiau bažnyčios pašventinime A. Vienažindys nebegalėjo dalyvauti. Netikėtai per Šv. Mišias jis išropojo iš klebonijos. Žmonės jį atnešė į naująją šventovę ir klebonas paskutinį kartą prabylo į parapijiečius.

	Per Antrąjį pasaulinį karą A. Vienažindžio kapas smarkiai įdubo, įlgą laiką žmonės jo beveik neprižiūrėjo. Mokytoja [[Ramanauskaitė Julija\|Julija Ramanauskaitė]] 1957 m. užsakė metalinę tvorelę, taip pat naują antkapį, kuriuos padarė Mažeikiuose. Marmurinėje lentelėje iškalė A. Vienažindžio dainos žodžius: „Oigi gražus gražus tolimas dangus" ir poeto gyvenimo datas( mirties data nurodyta klaidingai: 1882, turi būti 1892). Anksčiau paminklas ir stulpeliai su grandinėmis buvo parūpinti poeto brolio, kuriuos statė ir Laižuvos bažnyčios zakristijonas [[Ramanauskas Juozapas\|Juozapas Ramanauskas]] ~~<ref> Jonas Laurinavičius. A. Vienažindžio zakristijonas // Gimtinė. - 1993. - Kovo 131. - Nr. 3. </ref>~~. Ant A. Vienažindžio kapo iškalti jo paties žodžiai: „Tas kuris pavargo /gyvendams ant svieto/ atilsis mielas ir brangus/ būtinai./ Maldausiu dievą,/ kad duot danguj vietą/ nes ten tik gali atilsėt/ amžinai".		Per Antrąjį pasaulinį karą A. Vienažindžio kapas smarkiai įdubo, įlgą laiką žmonės jo beveik neprižiūrėjo. Mokytoja [[Ramanauskaitė Julija\|Julija Ramanauskaitė]] 1957 m. užsakė metalinę tvorelę, taip pat naują antkapį, kuriuos padarė Mažeikiuose. Marmurinėje lentelėje iškalė A. Vienažindžio dainos žodžius: „Oigi gražus gražus tolimas dangus" ir poeto gyvenimo datas( mirties data nurodyta klaidingai: 1882, turi būti 1892). Anksčiau paminklas ir stulpeliai su grandinėmis buvo parūpinti poeto brolio, kuriuos statė ir Laižuvos bažnyčios zakristijonas [[Ramanauskas Juozapas\|Juozapas Ramanauskas]]. Ant A. Vienažindžio kapo iškalti jo paties žodžiai: „Tas kuris pavargo /gyvendams ant svieto/ atilsis mielas ir brangus/ būtinai./ Maldausiu dievą,/ kad duot danguj vietą/ nes ten tik gali atilsėt/ amžinai".

	== Kūryba ==		== Kūryba ==
32 eilutė:		32 eilutė:
	* Kun. A. Vienažindžio biografijai žinutės. //Vienybė lietuvininkų. - 1912. - Nr. 13.		* Kun. A. Vienažindžio biografijai žinutės. //Vienybė lietuvininkų. - 1912. - Nr. 13.
	* Laižuva //Žemaičių ir Lietuvos apžvalga. - 1891. - Nr. 9.		* Laižuva //Žemaičių ir Lietuvos apžvalga. - 1891. - Nr. 9.
	* Jaczynowski A. Z Wiekszn. //Przegląd katolicki. - 1892. - Nr. 40. - P. 633 – 634.		* Jaczynowski A. Z Wiekszn. //Przegląd katolicki. - 1892. - Nr. 40. - P. 633 – 634.
	</small>		* Jonas Laurinavičius. A. Vienažindžio zakristijonas // Gimtinė. - 1993. - Kovo 131. - Nr. 3. </small>

	== Nuorodos ==		== Nuorodos ==

Algirdas: /* Gyvenimas Laižuvoje */

2011-08-27T08:01:12Z

Gyvenimas Laižuvoje

← Ankstesnė versija		11:01, 27 rugpjūčio 2011 versija
16 eilutė:		16 eilutė:
	Aukos bažnyčios statybai buvo renkamos slapta dar negavus leidimo. Belaukiant leidimo buvo privežta akmenų, medienos, išdegtos plytos. Šventovės projekto autorius inžinierius Kryžanauskas iš Mintaujos. 1890-01-06 iškilmingai pašventinti būsimos bažnyčios pamatai. Statybai vadovavo latvis Pranciškus Tromdachas iš Kuršo, darbai vyko sparčiai. Jau 1890 m. rudenį uždengtas bažnyčiai čerpių stogas. Tuo metu sušlubavo klebono sveikata. Jis vyko į Varšuvą, kur gydytojai jam diagnozavo skrandžio vėžį. lankydamasis Varšuvoje A. Vienažindys nupirko didžiajam altoriui Stanislovo Budzinskio pieštą Švč. Trejybės paveikslą, 12 spalvotų vitražų, kurie buvo sumontuoti bažnyčios languose. Klebono sveikata vis silpo. Baigiamų įrengimo ir apdailos darbų nebegalėjo prižiūrėti. 1892-06-10 (22) dar ne visai įrengta Laižuvos naujoji bažnyčia pašventinta. Tačiau bažnyčios pašventinime A. Vienažindys nebegalėjo dalyvauti. Netikėtai per Šv. Mišias jis išropojo iš klebonijos. Žmonės jį atnešė į naująją šventovę ir klebonas paskutinį kartą prabylo į parapijiečius.		Aukos bažnyčios statybai buvo renkamos slapta dar negavus leidimo. Belaukiant leidimo buvo privežta akmenų, medienos, išdegtos plytos. Šventovės projekto autorius inžinierius Kryžanauskas iš Mintaujos. 1890-01-06 iškilmingai pašventinti būsimos bažnyčios pamatai. Statybai vadovavo latvis Pranciškus Tromdachas iš Kuršo, darbai vyko sparčiai. Jau 1890 m. rudenį uždengtas bažnyčiai čerpių stogas. Tuo metu sušlubavo klebono sveikata. Jis vyko į Varšuvą, kur gydytojai jam diagnozavo skrandžio vėžį. lankydamasis Varšuvoje A. Vienažindys nupirko didžiajam altoriui Stanislovo Budzinskio pieštą Švč. Trejybės paveikslą, 12 spalvotų vitražų, kurie buvo sumontuoti bažnyčios languose. Klebono sveikata vis silpo. Baigiamų įrengimo ir apdailos darbų nebegalėjo prižiūrėti. 1892-06-10 (22) dar ne visai įrengta Laižuvos naujoji bažnyčia pašventinta. Tačiau bažnyčios pašventinime A. Vienažindys nebegalėjo dalyvauti. Netikėtai per Šv. Mišias jis išropojo iš klebonijos. Žmonės jį atnešė į naująją šventovę ir klebonas paskutinį kartą prabylo į parapijiečius.

	Ant A. Vienažindžio kapo iškalti jo paties žodžiai: „Tas kuris pavargo /gyvendams ant svieto/ atilsis mielas ir brangus/ būtinai./ Maldausiu dievą,/ kad duot danguj vietą/ nes ten tik gali atilsėt/ amžinai".		Per Antrąjį pasaulinį karą A. Vienažindžio kapas smarkiai įdubo, įlgą laiką žmonės jo beveik neprižiūrėjo. Mokytoja [[Ramanauskaitė Julija\|Julija Ramanauskaitė]] 1957 m. užsakė metalinę tvorelę, taip pat naują antkapį, kuriuos padarė Mažeikiuose. Marmurinėje lentelėje iškalė A. Vienažindžio dainos žodžius: „Oigi gražus gražus tolimas dangus" ir poeto gyvenimo datas( mirties data nurodyta klaidingai: 1882, turi būti 1892). Anksčiau paminklas ir stulpeliai su grandinėmis buvo parūpinti poeto brolio, kuriuos statė ir Laižuvos bažnyčios zakristijonas [[Ramanauskas Juozapas\|Juozapas Ramanauskas]] <ref> Jonas Laurinavičius. A. Vienažindžio zakristijonas // Gimtinė. - 1993. - Kovo 131. - Nr. 3. </ref>. Ant A. Vienažindžio kapo iškalti jo paties žodžiai: „Tas kuris pavargo /gyvendams ant svieto/ atilsis mielas ir brangus/ būtinai./ Maldausiu dievą,/ kad duot danguj vietą/ nes ten tik gali atilsėt/ amžinai".

	== Kūryba ==		== Kūryba ==

Algirdas: /* Šaltiniai */

2011-08-12T18:22:06Z

Šaltiniai

← Ankstesnė versija		21:22, 12 rugpjūčio 2011 versija
27 eilutė:		27 eilutė:
	<small>		<small>
	* Misius Kazys. Kunigas Antanas Vienažindys Laižuvoje. // Būdas Žemaičių. -1998. - kov. 20. - Nr. 11.		* Misius Kazys. Kunigas Antanas Vienažindys Laižuvoje. // Būdas Žemaičių. -1998. - kov. 20. - Nr. 11.
			* Kaluškevičius B.; Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – V., 2004. – P. 518-519.
	* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1965. - T. 33. - P. 536 - 538.		* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1965. - T. 33. - P. 536 - 538.
	* Tumas J. Lietuvių literatūros draudžiamojo laiko paskaitos. - K. 1925. - P. 1 – 107.		* Tumas J. Lietuvių literatūros draudžiamojo laiko paskaitos. - K. 1925. - P. 1 – 107.