Albertas Švažas - Versijų istorija

MKE-Robotas: MKE-Robotas pervadino puslapį Švažas Albertas į Albertas Švažas: vp

2013-11-30T20:30:38Z

MKE-Robotas pervadino puslapį Švažas Albertas į Albertas Švažas: vp

← Ankstesnė versija	23:30, 30 lapkričio 2013 versija
(Jokio skirtumo)

Algirdas 08:58, 12 sausio 2013

2013-01-12T08:58:38Z

← Ankstesnė versija		11:58, 12 sausio 2013 versija
2 eilutė:		2 eilutė:
	'''ŠVAŽAS ALBERTAS''' (slap. ''Vilius, Vilkas'', g. 1918 m., kt. duomenimis – 1919 m. [[Rekečiai\|Rekečių]] k. - žuvo 1948-01-07 [[Miliai\|Milių]] k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, Tėvynės apsaugos rinktinės narys, rezistencinio pasipriešinimo dalyvis.		'''ŠVAŽAS ALBERTAS''' (slap. ''Vilius, Vilkas'', g. 1918 m., kt. duomenimis – 1919 m. [[Rekečiai\|Rekečių]] k. - žuvo 1948-01-07 [[Miliai\|Milių]] k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, Tėvynės apsaugos rinktinės narys, rezistencinio pasipriešinimo dalyvis.

	Mokėsi [[Juodeikiai\|Juodeikių]] kaimo pradžios mokykloje, [[Mažeikių gimnazija\|Mažeikių]] ir Šiaulių gimnazijose. Buvo baigęs 6 klases. Mokslų nebaigė, nes tėvai nebegalėjo materialiai padėti. Šeimoje buvo šeši vaikai. Tėvas ir prosenelis – geležinkelininkai. 1937 m. savanoriu išėjo tarnauti į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Radviliškio inžinieriniame batalione, vėliau – Vilniaus geležinkelio stoties komendantūroje. Jam buvo suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. Baigęs karo tarnybą, įsidarbino Linkaičių ginklų fabrike. Netrukus grįžo į [[Viekšniai\|Viekšnius]] ir pradėjo remontuoti geležinkelį. 1941-1944 m. dirbo Viekšniuose prekių paskirstymo punkto vedėju. Buvo Tėvynės apsaugos rinktinės narys. Viekšniuose ~~buvo sukūręs apsaugos~~ būrį.		Mokėsi [[Juodeikiai\|Juodeikių]] kaimo pradžios mokykloje, [[Mažeikių gimnazija\|Mažeikių]] ir Šiaulių gimnazijose. Buvo baigęs 6 klases. Mokslų nebaigė, nes tėvai nebegalėjo materialiai padėti. Šeimoje buvo šeši vaikai. Tėvas ir prosenelis – geležinkelininkai. 1937 m. savanoriu išėjo tarnauti į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Radviliškio inžinieriniame batalione, vėliau – Vilniaus geležinkelio stoties komendantūroje. Jam buvo suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. Baigęs karo tarnybą, įsidarbino Linkaičių ginklų fabrike. Netrukus grįžo į [[Viekšniai\|Viekšnius]] ir pradėjo remontuoti geležinkelį. 1941-1944 m. dirbo Viekšniuose prekių paskirstymo punkto vedėju. Buvo Tėvynės apsaugos rinktinės narys. 1944 m. Viekšniuose sukūrė savigynos būrį.

	Po karo įsijungė į rezistencinę veiklą, vadovavo antrajam būriui, kuris turėjo bazę Gegrėnų kaime. Kurį laiką buvo „Alkos" rinktinės štabo ūkio dalies vedėju. Tada šios rinktinės štabas bazavosi Alsėdžių, Platelių, Kalvarijos, Sedos, Ylakių apylinkėse. Šiam štabui įsivėlus į tarybinių saugumiečių pinkles, A. Švažas 1944 m. liepos mėn. atsidūrė Plinkšių apylinkėse. Jam tada pavyko išsisukti iš kėgėbistų rankų. Kadangi jis buvo ne vietinis, plinkšiškiai LLA kovotojai jo nepripažino ir nepasitikėjo, tad į savo būrį jo nepriėmė. Tada A. Švažas užmezgė ryšius su Tirkšlių LLA kovotojais. Tačiau ir čia kilo nesutarimų. A. Švažas nesutiko būti eilinis kovotojas. Norėjo būti vadas. Tirkšliškiai nesutiko jam paklusti, todėl jis grįžo į savo gimtąsias Viekšnių apylinkes. Kurį laiką slapstėsi [[Palnosai\|Palnosų]] kaime, Domo Dargio sodyboje. Netrukus ir čia pasidarė nesaugu. Jis nuolat ieškojo ryšių su vietiniais LLA kovotojais. Taip ėjo iš sodybos į sodybą. Kai kur išsikasdavo bunkerį, kai kada pamiegodavo pakrūmėje ar šieno kaugėje. 1947 m. vasarą atsidūrė [[Miliai\|Milių]] kaime. Susirado bendraminčius Leoną Jonuškį ir [[Šiuipys Pranas\|Praną Šiuipį]], besislapstančius nuo tarybinės kariuomenės. 1948-01-07 žuvo [[Milių bunkeris\|Milių bunkeryje]] kartu su Pranu Šiuipiu, apsupti NKVD smogikų.		Po karo įsijungė į rezistencinę veiklą, vadovavo antrajam būriui, kuris turėjo bazę Gegrėnų kaime. Kurį laiką buvo „Alkos" rinktinės štabo ūkio dalies vedėju. Tada šios rinktinės štabas bazavosi Alsėdžių, Platelių, Kalvarijos, Sedos, Ylakių apylinkėse. Šiam štabui įsivėlus į tarybinių saugumiečių pinkles, A. Švažas 1944 m. liepos mėn. atsidūrė Plinkšių apylinkėse. Jam tada pavyko išsisukti iš kėgėbistų rankų. Kadangi jis buvo ne vietinis, plinkšiškiai LLA kovotojai jo nepripažino ir nepasitikėjo, tad į savo būrį jo nepriėmė. Tada A. Švažas užmezgė ryšius su Tirkšlių LLA kovotojais. Tačiau ir čia kilo nesutarimų. A. Švažas nesutiko būti eilinis kovotojas. Norėjo būti vadas. Tirkšliškiai nesutiko jam paklusti, todėl jis grįžo į savo gimtąsias Viekšnių apylinkes. Kurį laiką slapstėsi [[Palnosai\|Palnosų]] kaime, Domo Dargio sodyboje. Netrukus ir čia pasidarė nesaugu. Jis nuolat ieškojo ryšių su vietiniais LLA kovotojais. Taip ėjo iš sodybos į sodybą. Kai kur išsikasdavo bunkerį, kai kada pamiegodavo pakrūmėje ar šieno kaugėje. 1947 m. vasarą atsidūrė [[Miliai\|Milių]] kaime. Susirado bendraminčius Leoną Jonuškį ir [[Šiuipys Pranas\|Praną Šiuipį]], besislapstančius nuo tarybinės kariuomenės. 1948-01-07 žuvo [[Milių bunkeris\|Milių bunkeryje]] kartu su Pranu Šiuipiu, apsupti NKVD smogikų.

Algirdas 08:56, 12 sausio 2013

2013-01-12T08:56:35Z

← Ankstesnė versija		11:56, 12 sausio 2013 versija
2 eilutė:		2 eilutė:
	'''ŠVAŽAS ALBERTAS''' (slap. ''Vilius, Vilkas'', g. 1918 m., kt. duomenimis – 1919 m. [[Rekečiai\|Rekečių]] k. - žuvo 1948-01-07 [[Miliai\|Milių]] k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, Tėvynės apsaugos rinktinės narys, rezistencinio pasipriešinimo dalyvis.		'''ŠVAŽAS ALBERTAS''' (slap. ''Vilius, Vilkas'', g. 1918 m., kt. duomenimis – 1919 m. [[Rekečiai\|Rekečių]] k. - žuvo 1948-01-07 [[Miliai\|Milių]] k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, Tėvynės apsaugos rinktinės narys, rezistencinio pasipriešinimo dalyvis.

	Mokėsi [[Juodeikiai\|Juodeikių]] kaimo pradžios mokykloje, [[Mažeikių gimnazija\|Mažeikių]] ir Šiaulių gimnazijose. Buvo baigęs 6 klases. Mokslų nebaigė, nes tėvai nebegalėjo materialiai padėti. Šeimoje buvo šeši vaikai. Tėvas ir prosenelis – geležinkelininkai. 1937 m. savanoriu išėjo tarnauti į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tarnavo ~~Radviliškyje~~, vėliau – Vilniaus geležinkelio stoties komendantūroje. Jam buvo suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. Baigęs karo tarnybą, įsidarbino Linkaičių ginklų fabrike. Netrukus grįžo į [[Viekšniai\|Viekšnius]] ir pradėjo remontuoti geležinkelį. 1941-1944 m. dirbo Viekšniuose prekių paskirstymo punkto vedėju. Buvo Tėvynės apsaugos rinktinės narys. Viekšniuose buvo sukūręs apsaugos būrį.		Mokėsi [[Juodeikiai\|Juodeikių]] kaimo pradžios mokykloje, [[Mažeikių gimnazija\|Mažeikių]] ir Šiaulių gimnazijose. Buvo baigęs 6 klases. Mokslų nebaigė, nes tėvai nebegalėjo materialiai padėti. Šeimoje buvo šeši vaikai. Tėvas ir prosenelis – geležinkelininkai. 1937 m. savanoriu išėjo tarnauti į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Radviliškio inžinieriniame batalione, vėliau – Vilniaus geležinkelio stoties komendantūroje. Jam buvo suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. Baigęs karo tarnybą, įsidarbino Linkaičių ginklų fabrike. Netrukus grįžo į [[Viekšniai\|Viekšnius]] ir pradėjo remontuoti geležinkelį. 1941-1944 m. dirbo Viekšniuose prekių paskirstymo punkto vedėju. Buvo Tėvynės apsaugos rinktinės narys. Viekšniuose buvo sukūręs apsaugos būrį.

	Po karo įsijungė į rezistencinę veiklą, vadovavo antrajam būriui, kuris turėjo bazę Gegrėnų kaime. Kurį laiką buvo „Alkos" rinktinės štabo ūkio dalies vedėju. Tada šios rinktinės štabas bazavosi Alsėdžių, Platelių, Kalvarijos, Sedos, Ylakių apylinkėse. Šiam štabui įsivėlus į tarybinių saugumiečių pinkles, A. Švažas 1944 m. liepos mėn. atsidūrė Plinkšių apylinkėse. Jam tada pavyko išsisukti iš kėgėbistų rankų. Kadangi jis buvo ne vietinis, plinkšiškiai LLA kovotojai jo nepripažino ir nepasitikėjo, tad į savo būrį jo nepriėmė. Tada A. Švažas užmezgė ryšius su Tirkšlių LLA kovotojais. Tačiau ir čia kilo nesutarimų. A. Švažas nesutiko būti eilinis kovotojas. Norėjo būti vadas. Tirkšliškiai nesutiko jam paklusti, todėl jis grįžo į savo gimtąsias Viekšnių apylinkes. Kurį laiką slapstėsi [[Palnosai\|Palnosų]] kaime, Domo Dargio sodyboje. Netrukus ir čia pasidarė nesaugu. Jis nuolat ieškojo ryšių su vietiniais LLA kovotojais. Taip ėjo iš sodybos į sodybą. Kai kur išsikasdavo bunkerį, kai kada pamiegodavo pakrūmėje ar šieno kaugėje. 1947 m. vasarą atsidūrė [[Miliai\|Milių]] kaime. Susirado bendraminčius Leoną Jonuškį ir [[Šiuipys Pranas\|Praną Šiuipį]], besislapstančius nuo tarybinės kariuomenės. 1948-01-07 žuvo [[Milių bunkeris\|Milių bunkeryje]] kartu su Pranu Šiuipiu, apsupti NKVD smogikų.		Po karo įsijungė į rezistencinę veiklą, vadovavo antrajam būriui, kuris turėjo bazę Gegrėnų kaime. Kurį laiką buvo „Alkos" rinktinės štabo ūkio dalies vedėju. Tada šios rinktinės štabas bazavosi Alsėdžių, Platelių, Kalvarijos, Sedos, Ylakių apylinkėse. Šiam štabui įsivėlus į tarybinių saugumiečių pinkles, A. Švažas 1944 m. liepos mėn. atsidūrė Plinkšių apylinkėse. Jam tada pavyko išsisukti iš kėgėbistų rankų. Kadangi jis buvo ne vietinis, plinkšiškiai LLA kovotojai jo nepripažino ir nepasitikėjo, tad į savo būrį jo nepriėmė. Tada A. Švažas užmezgė ryšius su Tirkšlių LLA kovotojais. Tačiau ir čia kilo nesutarimų. A. Švažas nesutiko būti eilinis kovotojas. Norėjo būti vadas. Tirkšliškiai nesutiko jam paklusti, todėl jis grįžo į savo gimtąsias Viekšnių apylinkes. Kurį laiką slapstėsi [[Palnosai\|Palnosų]] kaime, Domo Dargio sodyboje. Netrukus ir čia pasidarė nesaugu. Jis nuolat ieškojo ryšių su vietiniais LLA kovotojais. Taip ėjo iš sodybos į sodybą. Kai kur išsikasdavo bunkerį, kai kada pamiegodavo pakrūmėje ar šieno kaugėje. 1947 m. vasarą atsidūrė [[Miliai\|Milių]] kaime. Susirado bendraminčius Leoną Jonuškį ir [[Šiuipys Pranas\|Praną Šiuipį]], besislapstančius nuo tarybinės kariuomenės. 1948-01-07 žuvo [[Milių bunkeris\|Milių bunkeryje]] kartu su Pranu Šiuipiu, apsupti NKVD smogikų.

Algirdas 08:55, 12 sausio 2013

2013-01-12T08:55:06Z

← Ankstesnė versija		11:55, 12 sausio 2013 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Albertas Svazas.MKE.2005-11-05.jpg\|thumb\|right\|230px\|Memorialinis paminklas žuvimo vietoje]]		[[Vaizdas:Albertas Svazas.MKE.2005-11-05.jpg\|thumb\|right\|230px\|Memorialinis paminklas žuvimo vietoje]]
	'''ŠVAŽAS ALBERTAS''' (g. 1918 m., kt. duomenimis – 1919 m. [[Rekečiai\|Rekečių]] k. - žuvo 1948-01-07 [[Miliai\|Milių]] k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, Tėvynės apsaugos rinktinės narys, rezistencinio pasipriešinimo dalyvis.		'''ŠVAŽAS ALBERTAS''' (slap. ''Vilius, Vilkas'', g. 1918 m., kt. duomenimis – 1919 m. [[Rekečiai\|Rekečių]] k. - žuvo 1948-01-07 [[Miliai\|Milių]] k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, Tėvynės apsaugos rinktinės narys, rezistencinio pasipriešinimo dalyvis.

	Mokėsi [[Juodeikiai\|Juodeikių]] kaimo pradžios mokykloje, [[Mažeikių gimnazija\|Mažeikių]] ir Šiaulių gimnazijose. Buvo baigęs 6 klases. Mokslų nebaigė, nes tėvai nebegalėjo materialiai padėti. Šeimoje buvo šeši vaikai. Tėvas ir prosenelis – geležinkelininkai. 1937 m. savanoriu išėjo tarnauti į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Radviliškyje, vėliau – Vilniaus geležinkelio stoties komendantūroje. Jam buvo suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. Baigęs karo tarnybą, įsidarbino Linkaičių ginklų fabrike. Netrukus grįžo į [[Viekšniai\|Viekšnius]] ir pradėjo remontuoti geležinkelį. 1941-1944 m. dirbo Viekšniuose prekių paskirstymo punkto vedėju. Buvo Tėvynės apsaugos rinktinės narys. Viekšniuose buvo sukūręs apsaugos būrį.		Mokėsi [[Juodeikiai\|Juodeikių]] kaimo pradžios mokykloje, [[Mažeikių gimnazija\|Mažeikių]] ir Šiaulių gimnazijose. Buvo baigęs 6 klases. Mokslų nebaigė, nes tėvai nebegalėjo materialiai padėti. Šeimoje buvo šeši vaikai. Tėvas ir prosenelis – geležinkelininkai. 1937 m. savanoriu išėjo tarnauti į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Radviliškyje, vėliau – Vilniaus geležinkelio stoties komendantūroje. Jam buvo suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. Baigęs karo tarnybą, įsidarbino Linkaičių ginklų fabrike. Netrukus grįžo į [[Viekšniai\|Viekšnius]] ir pradėjo remontuoti geležinkelį. 1941-1944 m. dirbo Viekšniuose prekių paskirstymo punkto vedėju. Buvo Tėvynės apsaugos rinktinės narys. Viekšniuose buvo sukūręs apsaugos būrį.

	Po karo įsijungė į rezistencinę veiklą, vadovavo antrajam būriui, kuris turėjo bazę Gegrėnų kaime. Kurį laiką buvo „Alkos" rinktinės štabo ūkio dalies vedėju. Tada šios rinktinės štabas bazavosi Alsėdžių, Platelių, Kalvarijos, Sedos, Ylakių apylinkėse. Šiam štabui įsivėlus į tarybinių saugumiečių pinkles, A. Švažas 1944 m. liepos mėn. atsidūrė Plinkšių apylinkėse. Jam tada pavyko išsisukti iš kėgėbistų rankų. Kadangi jis buvo ne vietinis, plinkšiškiai LLA kovotojai jo nepripažino ir nepasitikėjo, tad į savo būrį jo nepriėmė. Tada A. Švažas užmezgė ryšius su Tirkšlių LLA kovotojais. Tačiau ir čia kilo nesutarimų. A. Švažas nesutiko būti eilinis kovotojas. Norėjo būti vadas. Tirkšliškiai nesutiko jam paklusti, todėl jis grįžo į savo gimtąsias Viekšnių apylinkes. Kurį laiką slapstėsi [[Palnosai\|Palnosų]] kaime, Domo Dargio sodyboje. Netrukus ir čia pasidarė nesaugu. Jis nuolat ieškojo ryšių su vietiniais LLA kovotojais. Taip ėjo iš sodybos į sodybą. Kai kur išsikasdavo bunkerį, kai kada pamiegodavo pakrūmėje ar šieno kaugėje. 1947 m. vasarą atsidūrė [[Miliai\|Milių]] kaime. Susirado bendraminčius Leoną Jonuškį ir Praną Šiuipį besislapstančius nuo tarybinės kariuomenės. 1948-01-07 žuvo Milių bunkeryje kartu su Pranu Šiuipiu, apsupti NKVD smogikų.		Po karo įsijungė į rezistencinę veiklą, vadovavo antrajam būriui, kuris turėjo bazę Gegrėnų kaime. Kurį laiką buvo „Alkos" rinktinės štabo ūkio dalies vedėju. Tada šios rinktinės štabas bazavosi Alsėdžių, Platelių, Kalvarijos, Sedos, Ylakių apylinkėse. Šiam štabui įsivėlus į tarybinių saugumiečių pinkles, A. Švažas 1944 m. liepos mėn. atsidūrė Plinkšių apylinkėse. Jam tada pavyko išsisukti iš kėgėbistų rankų. Kadangi jis buvo ne vietinis, plinkšiškiai LLA kovotojai jo nepripažino ir nepasitikėjo, tad į savo būrį jo nepriėmė. Tada A. Švažas užmezgė ryšius su Tirkšlių LLA kovotojais. Tačiau ir čia kilo nesutarimų. A. Švažas nesutiko būti eilinis kovotojas. Norėjo būti vadas. Tirkšliškiai nesutiko jam paklusti, todėl jis grįžo į savo gimtąsias Viekšnių apylinkes. Kurį laiką slapstėsi [[Palnosai\|Palnosų]] kaime, Domo Dargio sodyboje. Netrukus ir čia pasidarė nesaugu. Jis nuolat ieškojo ryšių su vietiniais LLA kovotojais. Taip ėjo iš sodybos į sodybą. Kai kur išsikasdavo bunkerį, kai kada pamiegodavo pakrūmėje ar šieno kaugėje. 1947 m. vasarą atsidūrė [[Miliai\|Milių]] kaime. Susirado bendraminčius Leoną Jonuškį ir [[Šiuipys Pranas\|Praną Šiuipį]], besislapstančius nuo tarybinės kariuomenės. 1948-01-07 žuvo [[Milių bunkeris\|Milių bunkeryje]] kartu su Pranu Šiuipiu, apsupti NKVD smogikų.

	== Šaltiniai ==		== Šaltiniai ==
11 eilutė:		11 eilutė:
	* Muturas A. Žuvo už laisvę // Būdas žemaičių. - 2000. - Nr. 51.		* Muturas A. Žuvo už laisvę // Būdas žemaičių. - 2000. - Nr. 51.
	* Muturas A. Kur Alberto Švažo kapas? // Būdas žemaičių. - 2000. - Nr. 71.		* Muturas A. Kur Alberto Švažo kapas? // Būdas žemaičių. - 2000. - Nr. 71.
			* Ruginis A. Paminėtos partizanų žūties metinės // Būdas žemaičių. - 2013. - Nr. 3. - P. 2, 10.

	</small>		</small>

	[[Kategorija: Kariai]]		[[Kategorija: Kariai]]

Algirdas 19:00, 17 gegužės 2012

2012-05-17T19:00:53Z

← Ankstesnė versija		22:00, 17 gegužės 2012 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Albertas Svazas.MKE.2005-11-05.jpg\|thumb\|right\|230px\|Memorialinis paminklas žuvimo vietoje]]		[[Vaizdas:Albertas Svazas.MKE.2005-11-05.jpg\|thumb\|right\|230px\|Memorialinis paminklas žuvimo vietoje]]
	'''ŠVAŽAS ALBERTAS''' (g. 1918 m., kt. duomenimis – 1919 m. [[Rekečiai\|Rekečių]] k. - žuvo 1948-01-07 [[Miliai\|Milių]] k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, Tėvynės apsaugos rinktinės narys, rezistencinio ~~pasipriešinim~~ dalyvis.		'''ŠVAŽAS ALBERTAS''' (g. 1918 m., kt. duomenimis – 1919 m. [[Rekečiai\|Rekečių]] k. - žuvo 1948-01-07 [[Miliai\|Milių]] k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, Tėvynės apsaugos rinktinės narys, rezistencinio pasipriešinimo dalyvis.

	Mokėsi [[Juodeikiai\|Juodeikių]] kaimo pradžios mokykloje, [[Mažeikių gimnazija\|Mažeikių]] ir Šiaulių gimnazijose. Buvo baigęs 6 klases. Mokslų nebaigė, nes tėvai nebegalėjo materialiai padėti. Šeimoje buvo šeši vaikai. Tėvas ir prosenelis – geležinkelininkai. 1937 m. savanoriu išėjo tarnauti į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Radviliškyje, vėliau – Vilniaus geležinkelio stoties komendantūroje. Jam buvo suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. Baigęs karo tarnybą, įsidarbino Linkaičių ginklų fabrike. Netrukus grįžo į [[Viekšniai\|Viekšnius]] ir pradėjo remontuoti geležinkelį. 1941-1944 m. dirbo Viekšniuose prekių paskirstymo punkto vedėju. Buvo Tėvynės apsaugos rinktinės narys. Viekšniuose buvo sukūręs apsaugos būrį.		Mokėsi [[Juodeikiai\|Juodeikių]] kaimo pradžios mokykloje, [[Mažeikių gimnazija\|Mažeikių]] ir Šiaulių gimnazijose. Buvo baigęs 6 klases. Mokslų nebaigė, nes tėvai nebegalėjo materialiai padėti. Šeimoje buvo šeši vaikai. Tėvas ir prosenelis – geležinkelininkai. 1937 m. savanoriu išėjo tarnauti į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Radviliškyje, vėliau – Vilniaus geležinkelio stoties komendantūroje. Jam buvo suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. Baigęs karo tarnybą, įsidarbino Linkaičių ginklų fabrike. Netrukus grįžo į [[Viekšniai\|Viekšnius]] ir pradėjo remontuoti geležinkelį. 1941-1944 m. dirbo Viekšniuose prekių paskirstymo punkto vedėju. Buvo Tėvynės apsaugos rinktinės narys. Viekšniuose buvo sukūręs apsaugos būrį.

Algirdas 20:20, 19 lapkričio 2008

2008-11-19T20:20:26Z

Naujas puslapis

[[Vaizdas:Albertas Svazas.MKE.2005-11-05.jpg|thumb|right|230px|Memorialinis paminklas žuvimo vietoje]]
'''ŠVAŽAS ALBERTAS''' (g. 1918 m., kt. duomenimis – 1919 m. [[Rekečiai|Rekečių]] k. - žuvo 1948-01-07 [[Miliai|Milių]] k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, Tėvynės apsaugos rinktinės narys, rezistencinio pasipriešinim dalyvis.

Mokėsi [[Juodeikiai|Juodeikių]] kaimo pradžios mokykloje, [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių]] ir Šiaulių gimnazijose. Buvo baigęs 6 klases. Mokslų nebaigė, nes tėvai nebegalėjo materialiai padėti. Šeimoje buvo šeši vaikai. Tėvas ir prosenelis – geležinkelininkai. 1937 m. savanoriu išėjo tarnauti į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Radviliškyje, vėliau – Vilniaus geležinkelio stoties komendantūroje. Jam buvo suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. Baigęs karo tarnybą, įsidarbino Linkaičių ginklų fabrike. Netrukus grįžo į [[Viekšniai|Viekšnius]] ir pradėjo remontuoti geležinkelį. 1941-1944 m. dirbo Viekšniuose prekių paskirstymo punkto vedėju. Buvo Tėvynės apsaugos rinktinės narys. Viekšniuose buvo sukūręs apsaugos būrį.

Po karo įsijungė į rezistencinę veiklą, vadovavo antrajam būriui, kuris turėjo bazę Gegrėnų kaime. Kurį laiką buvo „Alkos" rinktinės štabo ūkio dalies vedėju. Tada šios rinktinės štabas bazavosi Alsėdžių, Platelių, Kalvarijos, Sedos, Ylakių apylinkėse. Šiam štabui įsivėlus į tarybinių saugumiečių pinkles, A. Švažas 1944 m. liepos mėn. atsidūrė Plinkšių apylinkėse. Jam tada pavyko išsisukti iš kėgėbistų rankų. Kadangi jis buvo ne vietinis, plinkšiškiai LLA kovotojai jo nepripažino ir nepasitikėjo, tad į savo būrį jo nepriėmė. Tada A. Švažas užmezgė ryšius su Tirkšlių LLA kovotojais. Tačiau ir čia kilo nesutarimų. A. Švažas nesutiko būti eilinis kovotojas. Norėjo būti vadas. Tirkšliškiai nesutiko jam paklusti, todėl jis grįžo į savo gimtąsias Viekšnių apylinkes. Kurį laiką slapstėsi [[Palnosai|Palnosų]] kaime, Domo Dargio sodyboje. Netrukus ir čia pasidarė nesaugu. Jis nuolat ieškojo ryšių su vietiniais LLA kovotojais. Taip ėjo iš sodybos į sodybą. Kai kur išsikasdavo bunkerį, kai kada pamiegodavo pakrūmėje ar šieno kaugėje. 1947 m. vasarą atsidūrė [[Miliai|Milių]] kaime. Susirado bendraminčius Leoną Jonuškį ir Praną Šiuipį besislapstančius nuo tarybinės kariuomenės. 1948-01-07 žuvo Milių bunkeryje kartu su Pranu Šiuipiu, apsupti NKVD smogikų.

== Šaltiniai ==
<small>
* Riauka A. Žuvo nepaklusę prievartai // Santarvė. - 1998. - Nr. 92.
* Muturas A. Žuvo už laisvę // Būdas žemaičių. - 2000. - Nr. 51.
* Muturas A. Kur Alberto Švažo kapas? // Būdas žemaičių. - 2000. - Nr. 71.
</small>

[[Kategorija: Kariai]]

← Ankstesnė versija		11:58, 12 sausio 2013 versija
2 eilutė:		2 eilutė:
	'''ŠVAŽAS ALBERTAS''' (slap. ''Vilius, Vilkas'', g. 1918 m., kt. duomenimis – 1919 m. [[Rekečiai\|Rekečių]] k. - žuvo 1948-01-07 [[Miliai\|Milių]] k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, Tėvynės apsaugos rinktinės narys, rezistencinio pasipriešinimo dalyvis.		'''ŠVAŽAS ALBERTAS''' (slap. ''Vilius, Vilkas'', g. 1918 m., kt. duomenimis – 1919 m. [[Rekečiai\|Rekečių]] k. - žuvo 1948-01-07 [[Miliai\|Milių]] k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, Tėvynės apsaugos rinktinės narys, rezistencinio pasipriešinimo dalyvis.

	Mokėsi [[Juodeikiai\|Juodeikių]] kaimo pradžios mokykloje, [[Mažeikių gimnazija\|Mažeikių]] ir Šiaulių gimnazijose. Buvo baigęs 6 klases. Mokslų nebaigė, nes tėvai nebegalėjo materialiai padėti. Šeimoje buvo šeši vaikai. Tėvas ir prosenelis – geležinkelininkai. 1937 m. savanoriu išėjo tarnauti į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Radviliškio inžinieriniame batalione, vėliau – Vilniaus geležinkelio stoties komendantūroje. Jam buvo suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. Baigęs karo tarnybą, įsidarbino Linkaičių ginklų fabrike. Netrukus grįžo į [[Viekšniai\|Viekšnius]] ir pradėjo remontuoti geležinkelį. 1941-1944 m. dirbo Viekšniuose prekių paskirstymo punkto vedėju. Buvo Tėvynės apsaugos rinktinės narys. Viekšniuose ~~buvo sukūręs apsaugos~~ būrį.		Mokėsi [[Juodeikiai\|Juodeikių]] kaimo pradžios mokykloje, [[Mažeikių gimnazija\|Mažeikių]] ir Šiaulių gimnazijose. Buvo baigęs 6 klases. Mokslų nebaigė, nes tėvai nebegalėjo materialiai padėti. Šeimoje buvo šeši vaikai. Tėvas ir prosenelis – geležinkelininkai. 1937 m. savanoriu išėjo tarnauti į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Radviliškio inžinieriniame batalione, vėliau – Vilniaus geležinkelio stoties komendantūroje. Jam buvo suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. Baigęs karo tarnybą, įsidarbino Linkaičių ginklų fabrike. Netrukus grįžo į [[Viekšniai\|Viekšnius]] ir pradėjo remontuoti geležinkelį. 1941-1944 m. dirbo Viekšniuose prekių paskirstymo punkto vedėju. Buvo Tėvynės apsaugos rinktinės narys. 1944 m. Viekšniuose sukūrė savigynos būrį.

	Po karo įsijungė į rezistencinę veiklą, vadovavo antrajam būriui, kuris turėjo bazę Gegrėnų kaime. Kurį laiką buvo „Alkos" rinktinės štabo ūkio dalies vedėju. Tada šios rinktinės štabas bazavosi Alsėdžių, Platelių, Kalvarijos, Sedos, Ylakių apylinkėse. Šiam štabui įsivėlus į tarybinių saugumiečių pinkles, A. Švažas 1944 m. liepos mėn. atsidūrė Plinkšių apylinkėse. Jam tada pavyko išsisukti iš kėgėbistų rankų. Kadangi jis buvo ne vietinis, plinkšiškiai LLA kovotojai jo nepripažino ir nepasitikėjo, tad į savo būrį jo nepriėmė. Tada A. Švažas užmezgė ryšius su Tirkšlių LLA kovotojais. Tačiau ir čia kilo nesutarimų. A. Švažas nesutiko būti eilinis kovotojas. Norėjo būti vadas. Tirkšliškiai nesutiko jam paklusti, todėl jis grįžo į savo gimtąsias Viekšnių apylinkes. Kurį laiką slapstėsi [[Palnosai\|Palnosų]] kaime, Domo Dargio sodyboje. Netrukus ir čia pasidarė nesaugu. Jis nuolat ieškojo ryšių su vietiniais LLA kovotojais. Taip ėjo iš sodybos į sodybą. Kai kur išsikasdavo bunkerį, kai kada pamiegodavo pakrūmėje ar šieno kaugėje. 1947 m. vasarą atsidūrė [[Miliai\|Milių]] kaime. Susirado bendraminčius Leoną Jonuškį ir [[Šiuipys Pranas\|Praną Šiuipį]], besislapstančius nuo tarybinės kariuomenės. 1948-01-07 žuvo [[Milių bunkeris\|Milių bunkeryje]] kartu su Pranu Šiuipiu, apsupti NKVD smogikų.		Po karo įsijungė į rezistencinę veiklą, vadovavo antrajam būriui, kuris turėjo bazę Gegrėnų kaime. Kurį laiką buvo „Alkos" rinktinės štabo ūkio dalies vedėju. Tada šios rinktinės štabas bazavosi Alsėdžių, Platelių, Kalvarijos, Sedos, Ylakių apylinkėse. Šiam štabui įsivėlus į tarybinių saugumiečių pinkles, A. Švažas 1944 m. liepos mėn. atsidūrė Plinkšių apylinkėse. Jam tada pavyko išsisukti iš kėgėbistų rankų. Kadangi jis buvo ne vietinis, plinkšiškiai LLA kovotojai jo nepripažino ir nepasitikėjo, tad į savo būrį jo nepriėmė. Tada A. Švažas užmezgė ryšius su Tirkšlių LLA kovotojais. Tačiau ir čia kilo nesutarimų. A. Švažas nesutiko būti eilinis kovotojas. Norėjo būti vadas. Tirkšliškiai nesutiko jam paklusti, todėl jis grįžo į savo gimtąsias Viekšnių apylinkes. Kurį laiką slapstėsi [[Palnosai\|Palnosų]] kaime, Domo Dargio sodyboje. Netrukus ir čia pasidarė nesaugu. Jis nuolat ieškojo ryšių su vietiniais LLA kovotojais. Taip ėjo iš sodybos į sodybą. Kai kur išsikasdavo bunkerį, kai kada pamiegodavo pakrūmėje ar šieno kaugėje. 1947 m. vasarą atsidūrė [[Miliai\|Milių]] kaime. Susirado bendraminčius Leoną Jonuškį ir [[Šiuipys Pranas\|Praną Šiuipį]], besislapstančius nuo tarybinės kariuomenės. 1948-01-07 žuvo [[Milių bunkeris\|Milių bunkeryje]] kartu su Pranu Šiuipiu, apsupti NKVD smogikų.

← Ankstesnė versija		11:56, 12 sausio 2013 versija
2 eilutė:		2 eilutė:
	'''ŠVAŽAS ALBERTAS''' (slap. ''Vilius, Vilkas'', g. 1918 m., kt. duomenimis – 1919 m. [[Rekečiai\|Rekečių]] k. - žuvo 1948-01-07 [[Miliai\|Milių]] k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, Tėvynės apsaugos rinktinės narys, rezistencinio pasipriešinimo dalyvis.		'''ŠVAŽAS ALBERTAS''' (slap. ''Vilius, Vilkas'', g. 1918 m., kt. duomenimis – 1919 m. [[Rekečiai\|Rekečių]] k. - žuvo 1948-01-07 [[Miliai\|Milių]] k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, Tėvynės apsaugos rinktinės narys, rezistencinio pasipriešinimo dalyvis.

	Mokėsi [[Juodeikiai\|Juodeikių]] kaimo pradžios mokykloje, [[Mažeikių gimnazija\|Mažeikių]] ir Šiaulių gimnazijose. Buvo baigęs 6 klases. Mokslų nebaigė, nes tėvai nebegalėjo materialiai padėti. Šeimoje buvo šeši vaikai. Tėvas ir prosenelis – geležinkelininkai. 1937 m. savanoriu išėjo tarnauti į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tarnavo ~~Radviliškyje~~, vėliau – Vilniaus geležinkelio stoties komendantūroje. Jam buvo suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. Baigęs karo tarnybą, įsidarbino Linkaičių ginklų fabrike. Netrukus grįžo į [[Viekšniai\|Viekšnius]] ir pradėjo remontuoti geležinkelį. 1941-1944 m. dirbo Viekšniuose prekių paskirstymo punkto vedėju. Buvo Tėvynės apsaugos rinktinės narys. Viekšniuose buvo sukūręs apsaugos būrį.		Mokėsi [[Juodeikiai\|Juodeikių]] kaimo pradžios mokykloje, [[Mažeikių gimnazija\|Mažeikių]] ir Šiaulių gimnazijose. Buvo baigęs 6 klases. Mokslų nebaigė, nes tėvai nebegalėjo materialiai padėti. Šeimoje buvo šeši vaikai. Tėvas ir prosenelis – geležinkelininkai. 1937 m. savanoriu išėjo tarnauti į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Radviliškio inžinieriniame batalione, vėliau – Vilniaus geležinkelio stoties komendantūroje. Jam buvo suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. Baigęs karo tarnybą, įsidarbino Linkaičių ginklų fabrike. Netrukus grįžo į [[Viekšniai\|Viekšnius]] ir pradėjo remontuoti geležinkelį. 1941-1944 m. dirbo Viekšniuose prekių paskirstymo punkto vedėju. Buvo Tėvynės apsaugos rinktinės narys. Viekšniuose buvo sukūręs apsaugos būrį.

	Po karo įsijungė į rezistencinę veiklą, vadovavo antrajam būriui, kuris turėjo bazę Gegrėnų kaime. Kurį laiką buvo „Alkos" rinktinės štabo ūkio dalies vedėju. Tada šios rinktinės štabas bazavosi Alsėdžių, Platelių, Kalvarijos, Sedos, Ylakių apylinkėse. Šiam štabui įsivėlus į tarybinių saugumiečių pinkles, A. Švažas 1944 m. liepos mėn. atsidūrė Plinkšių apylinkėse. Jam tada pavyko išsisukti iš kėgėbistų rankų. Kadangi jis buvo ne vietinis, plinkšiškiai LLA kovotojai jo nepripažino ir nepasitikėjo, tad į savo būrį jo nepriėmė. Tada A. Švažas užmezgė ryšius su Tirkšlių LLA kovotojais. Tačiau ir čia kilo nesutarimų. A. Švažas nesutiko būti eilinis kovotojas. Norėjo būti vadas. Tirkšliškiai nesutiko jam paklusti, todėl jis grįžo į savo gimtąsias Viekšnių apylinkes. Kurį laiką slapstėsi [[Palnosai\|Palnosų]] kaime, Domo Dargio sodyboje. Netrukus ir čia pasidarė nesaugu. Jis nuolat ieškojo ryšių su vietiniais LLA kovotojais. Taip ėjo iš sodybos į sodybą. Kai kur išsikasdavo bunkerį, kai kada pamiegodavo pakrūmėje ar šieno kaugėje. 1947 m. vasarą atsidūrė [[Miliai\|Milių]] kaime. Susirado bendraminčius Leoną Jonuškį ir [[Šiuipys Pranas\|Praną Šiuipį]], besislapstančius nuo tarybinės kariuomenės. 1948-01-07 žuvo [[Milių bunkeris\|Milių bunkeryje]] kartu su Pranu Šiuipiu, apsupti NKVD smogikų.		Po karo įsijungė į rezistencinę veiklą, vadovavo antrajam būriui, kuris turėjo bazę Gegrėnų kaime. Kurį laiką buvo „Alkos" rinktinės štabo ūkio dalies vedėju. Tada šios rinktinės štabas bazavosi Alsėdžių, Platelių, Kalvarijos, Sedos, Ylakių apylinkėse. Šiam štabui įsivėlus į tarybinių saugumiečių pinkles, A. Švažas 1944 m. liepos mėn. atsidūrė Plinkšių apylinkėse. Jam tada pavyko išsisukti iš kėgėbistų rankų. Kadangi jis buvo ne vietinis, plinkšiškiai LLA kovotojai jo nepripažino ir nepasitikėjo, tad į savo būrį jo nepriėmė. Tada A. Švažas užmezgė ryšius su Tirkšlių LLA kovotojais. Tačiau ir čia kilo nesutarimų. A. Švažas nesutiko būti eilinis kovotojas. Norėjo būti vadas. Tirkšliškiai nesutiko jam paklusti, todėl jis grįžo į savo gimtąsias Viekšnių apylinkes. Kurį laiką slapstėsi [[Palnosai\|Palnosų]] kaime, Domo Dargio sodyboje. Netrukus ir čia pasidarė nesaugu. Jis nuolat ieškojo ryšių su vietiniais LLA kovotojais. Taip ėjo iš sodybos į sodybą. Kai kur išsikasdavo bunkerį, kai kada pamiegodavo pakrūmėje ar šieno kaugėje. 1947 m. vasarą atsidūrė [[Miliai\|Milių]] kaime. Susirado bendraminčius Leoną Jonuškį ir [[Šiuipys Pranas\|Praną Šiuipį]], besislapstančius nuo tarybinės kariuomenės. 1948-01-07 žuvo [[Milių bunkeris\|Milių bunkeryje]] kartu su Pranu Šiuipiu, apsupti NKVD smogikų.