Židikai - Versijų istorija

Algirdas: /* Istorija */

2022-08-19T17:34:36Z

Istorija

← Ankstesnė versija		20:34, 19 rugpjūčio 2022 versija
25 eilutė:		25 eilutė:
	== Istorija ==		== Istorija ==

	Židikai įkurti 1568 m. vykdant valakų reformą. Židikų vardas kildinamas iš žodžių ''Žydi kaip laukas''. Iš pradžių kaimas priklasuė Skuodo rajonui, o 1568 m. Skuodo grafystė, o kartu ir Židikai padovanoti Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui. ~~Iki~~ 1595 m. įsteigtas [[Židikų dvaras]] ir miestelis. Tačiau 1596 m. J. K. Chodkevičiui už skolas Žemaičių vyskupystės kapitulai teko užstatyti kelis miestelius, tarp jų buvo ir Židikai. 1614 m. į Židikus atsikraustė Kražių jėzuitai. Tuo metu kaimas turėjo 37 valakus žemės, iš jų 11 miško. Architektūros istorikas A. Miškinis nurodo penkis 1614 m. surašytus Židikų inventorius. Tiktai viename iš jų senoji Židikų gyvenvietė vadinama miestu, o naujoji (dabartinis miestelis) - kaimu. Nuo tų pačių metų Židikų gyventojų prievolės buvo skirtos Kražių kolegijos išlaikymui.Dėl to, jog Židikai buvo ganėtinai nutolę nuo Kražių, dvaras neturėjo arimų, kuriuos apdirbtų lažiniai valstiečiai. Tai reiškia, jog Židikų dvaras praktiškai netiekdavo kolegijai maisto produktų. Valstiečiai mokėjo činšo mokestį.		Židikai įkurti 1568 m. vykdant valakų reformą. Židikų vardas kildinamas iš žodžių ''Žydi kaip laukas''. Iš pradžių kaimas priklasuė Skuodo rajonui, o 1568 m. Skuodo grafystė, o kartu ir Židikai padovanoti Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui. Židikai (''Szydiki'') paminėti 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius\|Grūstės valsčius]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. 1595 m. įsteigtas [[Židikų dvaras]] ir miestelis. Tačiau 1596 m. J. K. Chodkevičiui už skolas Žemaičių vyskupystės kapitulai teko užstatyti kelis miestelius, tarp jų buvo ir Židikai. 1614 m. į Židikus atsikraustė Kražių jėzuitai. Tuo metu kaimas turėjo 37 valakus žemės, iš jų 11 miško. Architektūros istorikas A. Miškinis nurodo penkis 1614 m. surašytus Židikų inventorius. Tiktai viename iš jų senoji Židikų gyvenvietė vadinama miestu, o naujoji (dabartinis miestelis) - kaimu. Nuo tų pačių metų Židikų gyventojų prievolės buvo skirtos Kražių kolegijos išlaikymui.Dėl to, jog Židikai buvo ganėtinai nutolę nuo Kražių, dvaras neturėjo arimų, kuriuos apdirbtų lažiniai valstiečiai. Tai reiškia, jog Židikų dvaras praktiškai netiekdavo kolegijai maisto produktų. Valstiečiai mokėjo činšo mokestį.

	Kražių kolegijos direktorius Kristupas Timinskis 1636 m. pastatė pirmąją bažnyčią Židikuose, kuri buvo [[Seda\|Sedos]], vėliau [[Pikeliai\|Pikelių]] parapijos filija. Faktiškai tai buvo aprūpinimo neturėjusi koplyčia. Manoma, kad jog ji buvo pastatyta senajame kaime. 1659 m. gegužės 18 d. ties Židikais įvyko švedų ir lietuvių mūšis. Švedai Židikus apiplėšė ir sudegino. 1673 m. Židikų miestelyje ir kaime surašytos apie 73 šeimos. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du dvasinius patarnavimus teikę kunigai jėzuitai. Apie 1688 m. Naujuosiuose Židikuose (A. Miškinio nuomone) buvo pastatyta nauja bažnyčia. 1682 m. gegužės 12 d. Židikams buvo suteikta savaitinio turgaus ketvirtadieniais privilegija. Naujoji Židikų dalis oficialiai tapo miesteliu, o Senamiestė pradėta vadinti kaimu. Per LDK vidaus karą prieš Sapiegų įtaką, Žemaitijos seniūnas G. A. Oginskis 1697 m. apiplėšė Židikų dvarą, nors jis ir nepriklausė Sapiegoms. Manoma, kad buvo sudenginti ir [[Židikų dvaras\|dvaro]] pastatai, nes 1704 m. pastatyti nauji. 1740 m. Židikų turgaus rinkliavos kainoraštyje įtrauka apie keturiasdešimt prekių rūšių.		Kražių kolegijos direktorius Kristupas Timinskis 1636 m. pastatė pirmąją bažnyčią Židikuose, kuri buvo [[Seda\|Sedos]], vėliau [[Pikeliai\|Pikelių]] parapijos filija. Faktiškai tai buvo aprūpinimo neturėjusi koplyčia. Manoma, kad jog ji buvo pastatyta senajame kaime. 1659 m. gegužės 18 d. ties Židikais įvyko švedų ir lietuvių mūšis. Švedai Židikus apiplėšė ir sudegino. 1673 m. Židikų miestelyje ir kaime surašytos apie 73 šeimos. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du dvasinius patarnavimus teikę kunigai jėzuitai. Apie 1688 m. Naujuosiuose Židikuose (A. Miškinio nuomone) buvo pastatyta nauja bažnyčia. 1682 m. gegužės 12 d. Židikams buvo suteikta savaitinio turgaus ketvirtadieniais privilegija. Naujoji Židikų dalis oficialiai tapo miesteliu, o Senamiestė pradėta vadinti kaimu. Per LDK vidaus karą prieš Sapiegų įtaką, Žemaitijos seniūnas G. A. Oginskis 1697 m. apiplėšė Židikų dvarą, nors jis ir nepriklausė Sapiegoms. Manoma, kad buvo sudenginti ir [[Židikų dvaras\|dvaro]] pastatai, nes 1704 m. pastatyti nauji. 1740 m. Židikų turgaus rinkliavos kainoraštyje įtrauka apie keturiasdešimt prekių rūšių.

Tadas12 19:31, 29 liepos 2016

2016-07-29T19:31:37Z

← Ankstesnė versija		22:31, 29 liepos 2016 versija
6 eilutė:		6 eilutė:
	pavad = \|		pavad = \|
	seniunija = Židikų\|		seniunija = Židikų\|
	gyv = ~~524~~ \|		gyv = 440 \|
	metai = \|		metai = 2011 m. \|
	koor = 56° 19' 30" š.pl., 22° 00' 50" r.il.\|		koor = 56° 19' 30" š.pl., 22° 00' 50" r.il.\|
	alt = 116 m\|		alt = 116 m\|
19 eilutė:		19 eilutė:

	== Gyventojai ==		== Gyventojai ==
	Gyventojų skaičius: 1595-1596 m. - 19 šeimų, 1614 m. - 46 ir 1690 m. - 76 šeimos, 1833 m. - 432, 1859 m. - 155, 1880 m. - 780, 1897 m. - 1243 gyv., 1902 m. dvare 15, miestelyje - 1336 gyv., 1909 m.- 575 gyv. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 20. </ref>, 1923 m. dvare - 1 sodyba, 88 gyv., miestelyyje - 119 sodybų, 893 gyv., 1959 m. - 429, 1970 m. - 418, 1979 - 577, 1987 m. - 502, 2001 m. - 524 gyv. (240 vyr., 284 mot.).		Gyventojų skaičius: 1595-1596 m. - 19 šeimų, 1614 m. - 46 ir 1690 m. - 76 šeimos, 1833 m. - 432, 1859 m. - 155, 1880 m. - 780, 1897 m. - 1243 gyv., 1902 m. dvare 15, miestelyje - 1336 gyv., 1909 m.- 575 gyv. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 20. </ref>, 1923 m. dvare - 1 sodyba, 88 gyv., miestelyyje - 119 sodybų, 893 gyv., 1959 m. - 429, 1970 m. - 418, 1979 - 577, 1987 m. - 502, 2001 m. - 524 gyv. (240 vyr., 284 mot.), 2011 m. - 440 gyv. (218 vyr., 222 mot.).

	Iš Židikų kilęs generolas [[Gaurylius Konstantinas\|Konstantinas Gaurylius]], 1891-10-20 gimė Lietuvos kariuomenės kapitonas, technikas [[Ezerskis Juozas\|Juozas Ezerskis]]. 1955 m. gimė Telšių Žemaitės dramos teatro režisierė [[Pocevičienė Laimutė\|Laimutė Pocevičienė]].		Iš Židikų kilęs generolas [[Gaurylius Konstantinas\|Konstantinas Gaurylius]], 1891-10-20 gimė Lietuvos kariuomenės kapitonas, technikas [[Ezerskis Juozas\|Juozas Ezerskis]]. 1955 m. gimė Telšių Žemaitės dramos teatro režisierė [[Pocevičienė Laimutė\|Laimutė Pocevičienė]].
72 eilutė:		72 eilutė:

	[[Vaizdas:Paminklas Židikuose pirmajai mokyklai.JPG\|thumb\|right\|Paminklas Šatrijos Raganai, pirmosios lietuviškos mokyklos Židikuose įkūrėjai, atminti]]		[[Vaizdas:Paminklas Židikuose pirmajai mokyklai.JPG\|thumb\|right\|Paminklas Šatrijos Raganai, pirmosios lietuviškos mokyklos Židikuose įkūrėjai, atminti]]
	Židikuose 2001 m. duomenimins ~~gyvena~~ 536 gyventojai. Šiandien Židikuose veikia trys maisto prekių parduotuvės, [[Židikų pirminės sveikatos priežiūros centras\|ambulatorija]], vaistinė, stomatologinis kabinetas, gaisrinė, [[Židikų paštas\|paštas]], degalinė, seniūnija, [[Židikų kultūros centras\|kultūros centras]], [[Židikų biblioteka\|biblioteka]], [[Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas]], [[Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija\|Marijos Pečkauskaitės gimnazija]], [[Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]], yra [[Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia\|Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]], [[Židikų koplyčia\|koplyčia]], [[Židikų kapinės\|civilinės kapinės]], [[Židikų karių kapinės\|karių kapinės]], Mažeikių Naftininkų kredito unijos filialas.		Židikuose 2001 m. duomenimins gyveno 536 gyventojai. 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, šis skaičius sumažėjo iki 440 gyventojų. Šiandien Židikuose veikia trys maisto prekių parduotuvės, [[Židikų pirminės sveikatos priežiūros centras\|ambulatorija]], vaistinė (2015 m. gruodžio 31 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro<ref>http://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=166662984</ref>), stomatologinis kabinetas, gaisrinė, [[Židikų paštas\|paštas]], degalinė, seniūnija, [[Židikų kultūros centras\|kultūros centras]], [[Židikų biblioteka\|biblioteka]], [[Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas]], [[Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija\|Marijos Pečkauskaitės gimnazija]], [[Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]], yra [[Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia\|Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]], [[Židikų koplyčia\|koplyčia]], [[Židikų kapinės\|civilinės kapinės]], [[Židikų karių kapinės\|karių kapinės]], Mažeikių Naftininkų kredito unijos filialas.

	2007 m. gruodžio 22 d. Prezidento dekretu patvirtintas Židikų herbas<ref>Valstybės žinios. - 2007-12-28. - Nr. 137-5578</ref>.		2007 m. gruodžio 22 d. Prezidento dekretu patvirtintas Židikų herbas<ref>Valstybės žinios. - 2007-12-28. - Nr. 137-5578</ref>.
118 eilutė:		118 eilutė:
	*[http://lt.wikipedia.org/wiki/Židikai Židikai Vikipedijoje]		*[http://lt.wikipedia.org/wiki/Židikai Židikai Vikipedijoje]
	*[http://bat-smg.wikipedia.org/wiki/Žėdėkā Apie Židikus žemaitiškai]		*[http://bat-smg.wikipedia.org/wiki/Žėdėkā Apie Židikus žemaitiškai]
	*[http://www.zidikai~~.mazeikiai.lm~~.lt/ Židikų mokyklos puslapis]		*[http://www.zidikai.lt/ Židikų mokyklos puslapis]
	*[http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_XIV/888 Słownik Geograficzny Królestwa Polskiego (1880-1902), XIV, p. 888: "Żydyki", #2.]		*[http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_XIV/888 Słownik Geograficzny Królestwa Polskiego (1880-1902), XIV, p. 888: "Żydyki", #2.]

Algirdas: /* Istorija */

2016-07-08T18:54:09Z

Istorija

← Ankstesnė versija		21:54, 8 liepos 2016 versija
80 eilutė:		80 eilutė:
	Vykdant reformą, 2009 m. Židikuose įsteigta seniūnaitija. Pirmąja Židikų seniūnaite tapo Dalia Perminienė.		Vykdant reformą, 2009 m. Židikuose įsteigta seniūnaitija. Pirmąja Židikų seniūnaite tapo Dalia Perminienė.

	2016 m. liepos 5 d. prie Nepriklausomybės 10-mečio paminklo buvo atidengtos dvi 1919-1920 m. nepriklausomybės kovų Židikų valsčiaus Vyties kryžiaus kavalierių atminimo lentos. Jas pašventino Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius. Ant vienos lentos yra 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų Židikų valsč. Vyties Kryžiaus kavalierių sąrašas: [[Edvardas Adamkavičius]], [[Jonas Beniušis]], Viktoras Kazlauskas]], [[Aleksandras Plechavičius]] ir [[Povilas Plechavičius]], ant kitos savanorių sąrašas: [[Edvardas Adamkavičius]], [[Adolfas Aleksandravičius]], [[Klemas Alšauskas]], [[Juozas Arlauskas]], [[Klemas Balius]], [[Vacys Buivydas]], [[Augustas Damulis]], [[Domas Dapšauskas]], [[Viktoras Drusutis]], [[Kostas Ežerskis]], [[Vladas Ežerskis]], [[Jokūbas Freimontas]], [[Alfonsas Gintalas]], [[Adomas Gruzdis]], [[Vincas Gurauskas]], [[Jonas Jarutis]], [[Jonas Jasevičius]], [[Napoleonas Jezerskis]], [[Jonas Jonušas]], [[Juozas Jonušas]], [[Zenonas Juška]], [[Česlovas Kontrymas]], [[Andrius Krapauskas]], [[Stasys Mickus]], [[Simas Mikulskis]], [[Albertas Mucenekas]], [[Aleksandras Narkys]], [[Vladas Navickas]], [[Stasys Petrūnas-Petrauskas]], [[Aleksandras Plechavičius]], [[Povilas Plechavičius]], [[Antanas Plečkaistis]], [[Stasys Pocevičius]], [[Petras Pocius]], [[Leonas Ramanauskas]], [[Prnas Skeivys]], [[Antanas Sutkus]], [[Juozas Šeputis]], [[Stepas Tallat-Kelpša]] ir [[Juozas Užčinas]].		2016 m. liepos 5 d. prie Nepriklausomybės 10-mečio paminklo buvo atidengtos dvi 1919-1920 m. nepriklausomybės kovų Židikų valsčiaus Vyties kryžiaus kavalierių atminimo lentos. Jas pašventino Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius. Ant vienos lentos yra 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų Židikų valsč. Vyties Kryžiaus kavalierių sąrašas: [[Edvardas Adamkavičius]], [[Jonas Beniušis]], [[Viktoras Kazlauskas]], [[Aleksandras Plechavičius]] ir [[Povilas Plechavičius]], ant kitos savanorių sąrašas: [[Edvardas Adamkavičius]], [[Adolfas Aleksandravičius]], [[Klemas Alšauskas]], [[Juozas Arlauskas]], [[Klemas Balius]], [[Vacys Buivydas]], [[Augustas Damulis]], [[Domas Dapšauskas]], [[Viktoras Drusutis]], [[Kostas Ežerskis]], [[Vladas Ežerskis]], [[Jokūbas Freimontas]], [[Alfonsas Gintalas]], [[Adomas Gruzdis]], [[Vincas Gurauskas]], [[Jonas Jarutis]], [[Jonas Jasevičius]], [[Napoleonas Jezerskis]], [[Jonas Jonušas]], [[Juozas Jonušas]], [[Zenonas Juška]], [[Česlovas Kontrymas]], [[Andrius Krapauskas]], [[Stasys Mickus]], [[Simas Mikulskis]], [[Albertas Mucenekas]], [[Aleksandras Narkys]], [[Vladas Navickas]], [[Stasys Petrūnas-Petrauskas]], [[Aleksandras Plechavičius]], [[Povilas Plechavičius]], [[Antanas Plečkaistis]], [[Stasys Pocevičius]], [[Petras Pocius]], [[Leonas Ramanauskas]], [[Prnas Skeivys]], [[Antanas Sutkus]], [[Juozas Šeputis]], [[Stepas Tallat-Kelpša]] ir [[Juozas Užčinas]].

	== Architektūra ==		== Architektūra ==

Algirdas: /* Istorija */

2016-07-08T18:52:02Z

Istorija

← Ankstesnė versija		21:52, 8 liepos 2016 versija
80 eilutė:		80 eilutė:
	Vykdant reformą, 2009 m. Židikuose įsteigta seniūnaitija. Pirmąja Židikų seniūnaite tapo Dalia Perminienė.		Vykdant reformą, 2009 m. Židikuose įsteigta seniūnaitija. Pirmąja Židikų seniūnaite tapo Dalia Perminienė.

	2016 m. liepos 5 d. prie Nepriklausomybės 10-mečio paminklo buvo atidengtos dvi 1919-1920 m. nepriklausomybės kovų Židikų valsčiaus Vyties kryžiaus kavalierių atminimo lentos. Jas pašventino Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius. Ant vienos lentos yra 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų Židikų valsč. Vyties Kryžiaus kavalierių sąrašas: [[Edvardas Adamkavičius]], [[Jonas Beniušis]], Viktoras Kazlauskas]], [[Aleksandras Plechavičius]] ir [[Povilas Plechavičius]], ant kitos savanorių sąrašas: [[Edvardas Adamkavičius]], [[Adolfas Aleksandravičius]], [[Klemas Alšauskas]], [[Juozas Arlauskas]], [[Klemas Balius]], [[Vacys Buivydas]], [[Augustas Damulis]], [[Domas Dapšauskas]], [[Viktoras Drusutis]], [[Kostas Ežerskis]], [[Vladas Ežerskis]], [[Jokūbas Freimontas]], [[Alfonsas Gintalas]], [[Adomas Gruzdis]], [[Vincas Gurauskas]], [[Jonas Jarutis]], [[Jonas Jasevičius]], [[Napoleonas Jezerskis]], [[Jonas Jonušas]], [[Juozas Jonušas]], [[Zenonas Juška]],		2016 m. liepos 5 d. prie Nepriklausomybės 10-mečio paminklo buvo atidengtos dvi 1919-1920 m. nepriklausomybės kovų Židikų valsčiaus Vyties kryžiaus kavalierių atminimo lentos. Jas pašventino Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius. Ant vienos lentos yra 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų Židikų valsč. Vyties Kryžiaus kavalierių sąrašas: [[Edvardas Adamkavičius]], [[Jonas Beniušis]], Viktoras Kazlauskas]], [[Aleksandras Plechavičius]] ir [[Povilas Plechavičius]], ant kitos savanorių sąrašas: [[Edvardas Adamkavičius]], [[Adolfas Aleksandravičius]], [[Klemas Alšauskas]], [[Juozas Arlauskas]], [[Klemas Balius]], [[Vacys Buivydas]], [[Augustas Damulis]], [[Domas Dapšauskas]], [[Viktoras Drusutis]], [[Kostas Ežerskis]], [[Vladas Ežerskis]], [[Jokūbas Freimontas]], [[Alfonsas Gintalas]], [[Adomas Gruzdis]], [[Vincas Gurauskas]], [[Jonas Jarutis]], [[Jonas Jasevičius]], [[Napoleonas Jezerskis]], [[Jonas Jonušas]], [[Juozas Jonušas]], [[Zenonas Juška]], [[Česlovas Kontrymas]], [[Andrius Krapauskas]], [[Stasys Mickus]], [[Simas Mikulskis]], [[Albertas Mucenekas]], [[Aleksandras Narkys]], [[Vladas Navickas]], [[Stasys Petrūnas-Petrauskas]], [[Aleksandras Plechavičius]], [[Povilas Plechavičius]], [[Antanas Plečkaistis]], [[Stasys Pocevičius]], [[Petras Pocius]], [[Leonas Ramanauskas]], [[Prnas Skeivys]], [[Antanas Sutkus]], [[Juozas Šeputis]], [[Stepas Tallat-Kelpša]] ir [[Juozas Užčinas]].

	== Architektūra ==		== Architektūra ==

Algirdas 18:48, 8 liepos 2016

2016-07-08T18:48:00Z

← Ankstesnė versija		21:48, 8 liepos 2016 versija
80 eilutė:		80 eilutė:
	Vykdant reformą, 2009 m. Židikuose įsteigta seniūnaitija. Pirmąja Židikų seniūnaite tapo Dalia Perminienė.		Vykdant reformą, 2009 m. Židikuose įsteigta seniūnaitija. Pirmąja Židikų seniūnaite tapo Dalia Perminienė.

	2016 m. liepos 5 d. prie Nepriklausomybės 10-mečio paminklo buvo atidengtos dvi 1919-1920 m. nepriklausomybės kovų Židikų valsčiaus Vyties kryžiaus kavalierių atminimo lentos.		2016 m. liepos 5 d. prie Nepriklausomybės 10-mečio paminklo buvo atidengtos dvi 1919-1920 m. nepriklausomybės kovų Židikų valsčiaus Vyties kryžiaus kavalierių atminimo lentos. Jas pašventino Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius. Ant vienos lentos yra 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų Židikų valsč. Vyties Kryžiaus kavalierių sąrašas: [[Edvardas Adamkavičius]], [[Jonas Beniušis]], Viktoras Kazlauskas]], [[Aleksandras Plechavičius]] ir [[Povilas Plechavičius]], ant kitos savanorių sąrašas: [[Edvardas Adamkavičius]], [[Adolfas Aleksandravičius]], [[Klemas Alšauskas]], [[Juozas Arlauskas]], [[Klemas Balius]], [[Vacys Buivydas]], [[Augustas Damulis]], [[Domas Dapšauskas]], [[Viktoras Drusutis]], [[Kostas Ežerskis]], [[Vladas Ežerskis]], [[Jokūbas Freimontas]], [[Alfonsas Gintalas]], [[Adomas Gruzdis]], [[Vincas Gurauskas]], [[Jonas Jarutis]], [[Jonas Jasevičius]], [[Napoleonas Jezerskis]], [[Jonas Jonušas]], [[Juozas Jonušas]], [[Zenonas Juška]],
	== Architektūra ==		== Architektūra ==

Algirdas 18:36, 8 liepos 2016

2016-07-08T18:36:32Z

← Ankstesnė versija		21:36, 8 liepos 2016 versija
80 eilutė:		80 eilutė:
	Vykdant reformą, 2009 m. Židikuose įsteigta seniūnaitija. Pirmąja Židikų seniūnaite tapo Dalia Perminienė.		Vykdant reformą, 2009 m. Židikuose įsteigta seniūnaitija. Pirmąja Židikų seniūnaite tapo Dalia Perminienė.

			2016 m. liepos 5 d. prie Nepriklausomybės 10-mečio paminklo buvo atidengtos dvi 1919-1920 m. nepriklausomybės kovų Židikų valsčiaus Vyties kryžiaus kavalierių atminimo lentos.
	== Architektūra ==		== Architektūra ==

Algirdas 09:03, 19 liepos 2015

2015-07-19T09:03:45Z

← Ankstesnė versija		12:03, 19 liepos 2015 versija
108 eilutė:		108 eilutė:

	{{reflist}}		{{reflist}}
			<small>
			* Židikų k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1882 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6427. - 8 lap.
			* Židikų k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1907 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6943. - 20 lap.
			</small>

	== Nuorodos ==		== Nuorodos ==

	*[http://lt.wikipedia.org/wiki/Židikai Židikai Vikipedijoje]		*[http://lt.wikipedia.org/wiki/Židikai Židikai Vikipedijoje]
	*[http://bat-smg.wikipedia.org/wiki/Žėdėkā Apie Židikus žemaitiškai]		*[http://bat-smg.wikipedia.org/wiki/Žėdėkā Apie Židikus žemaitiškai]
116 eilutė:		119 eilutė:
	*[http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_XIV/888 Słownik Geograficzny Królestwa Polskiego (1880-1902), XIV, p. 888: "Żydyki", #2.]		*[http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_XIV/888 Słownik Geograficzny Królestwa Polskiego (1880-1902), XIV, p. 888: "Żydyki", #2.]

	~~{{reflist}}~~
	~~<small>~~
	* Židikų k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1882 m.: VIA, F. 526, ap. 6, b. 6427, 8 lap.
	~~</small>~~
	<gallery>		<gallery>
	Vaizdas:Židikų turgus. MKE.JPG\|Židikų turgelis iki 2012 m. rekonstrukcijos		Vaizdas:Židikų turgus. MKE.JPG\|Židikų turgelis iki 2012 m. rekonstrukcijos

Algirdas 08:20, 19 liepos 2015

2015-07-19T08:20:16Z

← Ankstesnė versija		11:20, 19 liepos 2015 versija
117 eilutė:		117 eilutė:

	{{reflist}}		{{reflist}}
			<small>
			* Židikų k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1882 m.: VIA, F. 526, ap. 6, b. 6427, 8 lap.
			</small>
	<gallery>		<gallery>
	Vaizdas:Židikų turgus. MKE.JPG\|Židikų turgelis iki 2012 m. rekonstrukcijos		Vaizdas:Židikų turgus. MKE.JPG\|Židikų turgelis iki 2012 m. rekonstrukcijos

Algirdas: /* Gyventojai */

2015-07-04T17:46:35Z

Gyventojai

← Ankstesnė versija		20:46, 4 liepos 2015 versija
19 eilutė:		19 eilutė:

	== Gyventojai ==		== Gyventojai ==
	Gyventojų skaičius: 1595-1596 m. - 19 šeimų, 1614 m. - 46 ir 1690 m. - 76 šeimos, 1833 m. - 432, 1859 m. - 155, 1880 m. - 780, 1897 m. - 1243 gyv., 1902 m. dvare 15, miestelyje - 1336 gyv., 1923 m. dvare - 1 sodyba, 88 gyv., miestelyyje - 119 sodybų, 893 gyv., 1959 m. - 429, 1970 m. - 418, 1979 - 577, 1987 m. - 502, 2001 m. - 524 gyv. (240 vyr., 284 mot.).		Gyventojų skaičius: 1595-1596 m. - 19 šeimų, 1614 m. - 46 ir 1690 m. - 76 šeimos, 1833 m. - 432, 1859 m. - 155, 1880 m. - 780, 1897 m. - 1243 gyv., 1902 m. dvare 15, miestelyje - 1336 gyv., 1909 m.- 575 gyv. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 20. </ref>, 1923 m. dvare - 1 sodyba, 88 gyv., miestelyyje - 119 sodybų, 893 gyv., 1959 m. - 429, 1970 m. - 418, 1979 - 577, 1987 m. - 502, 2001 m. - 524 gyv. (240 vyr., 284 mot.).

	Iš Židikų kilęs generolas [[Gaurylius Konstantinas\|Konstantinas Gaurylius]], 1891-10-20 gimė Lietuvos kariuomenės kapitonas, technikas [[Ezerskis Juozas\|Juozas Ezerskis]]. 1955 m. gimė Telšių Žemaitės dramos teatro režisierė [[Pocevičienė Laimutė\|Laimutė Pocevičienė]].		Iš Židikų kilęs generolas [[Gaurylius Konstantinas\|Konstantinas Gaurylius]], 1891-10-20 gimė Lietuvos kariuomenės kapitonas, technikas [[Ezerskis Juozas\|Juozas Ezerskis]]. 1955 m. gimė Telšių Žemaitės dramos teatro režisierė [[Pocevičienė Laimutė\|Laimutė Pocevičienė]].

Algirdas: /* Istorija */

2015-03-09T11:24:19Z

Istorija

← Ankstesnė versija		14:24, 9 kovo 2015 versija
67 eilutė:		67 eilutė:
	1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo sparti krašto sovietizacija. Židikuose pakeisti valsčiaus valdybos tarnautojai, uždraustos visos nekomunistinės organizacijos. Be komunistų partijos suorganizuotos komjaunimo ir pionierių organizacijos. Židikų neaplenkė ir 1941 m. birželio 14 d. trėmimai. 1941 m. birželio 22 d. ėmė organizuotis Židikų partizanų būrys, kuriam vadovavo K. Ališauskas. Jau kitą dieną partizanai nuginklavo šešiolika raudonarmiečių. Per visas kovas žuvo aštuoni Židikų būrio partizanai. 1944 m. liepos mėn. į Židikus atvyko karininkas S. Baipšys. Pasitarus su vietos viršaičiu, policijos nuovados viršininku, agronomu, buvo nuspręsta gynybai nuo raudonųjų partizanų puldinėjimų slapta nuo vokiečių valdžios Židikų valsčiuje steigti savisaugos būrius. Liepos 6 d. Vaitkevičių namuose įvyko susirinkimas, į kurį buvo pakviesti veiklesni žmonės. Per savaitę valsčiuje suburti šeši savisaugos būriai. Artėjant Raudonajai armijai į Vakarus pasitraukė ir dalis židikiškių, tarp jų ir klebonas V. Martinkus.		1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo sparti krašto sovietizacija. Židikuose pakeisti valsčiaus valdybos tarnautojai, uždraustos visos nekomunistinės organizacijos. Be komunistų partijos suorganizuotos komjaunimo ir pionierių organizacijos. Židikų neaplenkė ir 1941 m. birželio 14 d. trėmimai. 1941 m. birželio 22 d. ėmė organizuotis Židikų partizanų būrys, kuriam vadovavo K. Ališauskas. Jau kitą dieną partizanai nuginklavo šešiolika raudonarmiečių. Per visas kovas žuvo aštuoni Židikų būrio partizanai. 1944 m. liepos mėn. į Židikus atvyko karininkas S. Baipšys. Pasitarus su vietos viršaičiu, policijos nuovados viršininku, agronomu, buvo nuspręsta gynybai nuo raudonųjų partizanų puldinėjimų slapta nuo vokiečių valdžios Židikų valsčiuje steigti savisaugos būrius. Liepos 6 d. Vaitkevičių namuose įvyko susirinkimas, į kurį buvo pakviesti veiklesni žmonės. Per savaitę valsčiuje suburti šeši savisaugos būriai. Artėjant Raudonajai armijai į Vakarus pasitraukė ir dalis židikiškių, tarp jų ir klebonas V. Martinkus.

	Raudonoji Armija Židikus be didesnių kovų užėmė 1944 m. spalio 8 d. Miestelis nenukentėjo. Jau tų pačių metų gruodžio mėn. miestelyje buvo I-ojo Pabaltijo fronto užnugario apsaugos 33 pėstininkų pulko užkarda, suorganizuotas Židikų naikintojų būrys. O 1945 m. buvo įkurdinta Vidaus reikalų kariuomenės įgula. Židikų valsčiaus partizanai priklausė Lietuvos laisvės armijos Alkos rinktinei. Po 1948 m. nacionalizuota kun. V. Martinkaus statyta dviejų aukštų klebonija, ji paversta ligonine. 1950 m. akmenimis pradėtos grįsti gatvės, vasarą susprogdintas Nepriklausomybės paminklas. 1954 m. Židikų vidurinė mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą. 1956 m. buvusioje Blaivybės salėje įsikūrė kultūros namai, 1961 m. atidarytas lopšelis-darželis, 1963 m. kaip priestatas iškilo vidurinės mokyklos korpusas, 1967 m. pastatytas tipinis apylinkės tarybos pastatas, kuriame įsikūrė ir pašto įstaiga. 1969 m. ~~pastayti~~ nauji kultūros namai, kuriuose įsikūrė ir kolūkio raštinė. 1969 m. Židikai paskelbti vietinės reikšmės urbanistikos paminklu. 1972 m. pietinėje Židikų dalyje nutiestas aplinkelis. Po 1972 m. išasfaltuotos miestelio gatvės. 1975 m. pastatytas dviaukštis buitinių paslaugų paviljonas, tais pačiais metais prie mokyklos įrengtas 72 vietų bendrabutis, 0 1977 m. - 8 butų gyvenamasis namas mokytojams. Vėliau Židikuose pastatyta parduotuvė su valgykla, ambulatorija. 1974 m. gruodžio 27 d. atidarytas [[Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus\|Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]]. 1987 m. kovo 6 d. muziejus perkeltas į naują pastatą. Židikuose taip pat veikė pirtis, mechaninės dirbtuvės.		Raudonoji Armija Židikus be didesnių kovų užėmė 1944 m. spalio 8 d. Miestelis nenukentėjo. Jau tų pačių metų gruodžio mėn. miestelyje buvo I-ojo Pabaltijo fronto užnugario apsaugos 33 pėstininkų pulko užkarda, suorganizuotas Židikų naikintojų būrys. O 1945 m. buvo įkurdinta Vidaus reikalų kariuomenės įgula. Židikų valsčiaus partizanai priklausė Lietuvos laisvės armijos Alkos rinktinei. Po 1948 m. nacionalizuota kun. V. Martinkaus statyta dviejų aukštų klebonija, ji paversta ligonine. 1950 m. akmenimis pradėtos grįsti gatvės, vasarą susprogdintas Nepriklausomybės paminklas. 1954 m. Židikų vidurinė mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą. 1956 m. buvusioje Blaivybės salėje įsikūrė kultūros namai, 1961 m. atidarytas lopšelis-darželis, 1963 m. kaip priestatas iškilo vidurinės mokyklos korpusas, 1967 m. pastatytas tipinis apylinkės tarybos pastatas, kuriame įsikūrė ir pašto įstaiga. 1969 m. pastatyti nauji kultūros namai, kuriuose įsikūrė ir kolūkio raštinė. 1969 m. Židikai paskelbti vietinės reikšmės urbanistikos paminklu. 1972 m. pietinėje Židikų dalyje nutiestas aplinkelis. Po 1972 m. išasfaltuotos miestelio gatvės. 1975 m. pastatytas dviaukštis buitinių paslaugų paviljonas, tais pačiais metais prie mokyklos įrengtas 72 vietų bendrabutis, 0 1977 m. - 8 butų gyvenamasis namas mokytojams. Vėliau Židikuose pastatyta parduotuvė su valgykla, ambulatorija. 1974 m. gruodžio 27 d. atidarytas [[Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus\|Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]]. 1987 m. kovo 6 d. muziejus perkeltas į naują pastatą. Židikuose taip pat veikė pirtis, mechaninės dirbtuvės.

	Lietuvai atgavus Nepriklausomybę daugelis įmonių buvo privatizuota. Netrukus dauguma privatizuotų objektų žlugo. Židikams pavyko išsaugoti kultūros namus, buvusioje kolūkio valdybos raštinėje įsikūrė biblioteka, Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas. 1995 m. miestelis vietoj apylinkės tapo seniūnijos centru. 1998 m. liepos 26 d. minint Židikų 430-ąsias įkūrimo metines įsteigta Židikiškių bendrija.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)\|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.		Lietuvai atgavus Nepriklausomybę daugelis įmonių buvo privatizuota. Netrukus dauguma privatizuotų objektų žlugo. Židikams pavyko išsaugoti kultūros namus, buvusioje kolūkio valdybos raštinėje įsikūrė biblioteka, Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas. 1995 m. miestelis vietoj apylinkės tapo seniūnijos centru. 1998 m. liepos 26 d. minint Židikų 430-ąsias įkūrimo metines įsteigta Židikiškių bendrija.<ref> Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. [[Židikai (knyga)\|Židikai]]. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.</ref>.

	[[Vaizdas:Paminklas Židikuose pirmajai mokyklai.JPG\|thumb\|right\|Paminklas Šatrijos Raganai, pirmosios lietuviškos mokyklos Židikuose įkūrėjai, atminti]]		[[Vaizdas:Paminklas Židikuose pirmajai mokyklai.JPG\|thumb\|right\|Paminklas Šatrijos Raganai, pirmosios lietuviškos mokyklos Židikuose įkūrėjai, atminti]]
	Židikuose 2001 m. duomenimins gyvena 536 gyventojai. Šiandien Židikuose veikia trys maisto prekių parduotuvės, [[Židikų pirminės sveikatos priežiūros centras\|ambulatorija]], vaistinė, stomatologinis kabinetas, gaisrinė, [[Židikų paštas\|paštas]], degalinė, seniūnija, [[Židikų kultūros centras\|kultūros centras]], [[Židikų biblioteka\|biblioteka]], [[Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas]], [[Židikų Marijos Pečkauskaitės ~~vidurinė mokykla~~\|Marijos Pečkauskaitės ~~vidurinė mokykla~~]], [[Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]], yra [[Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia\|Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]], [[Židikų koplyčia\|koplyčia]], [[Židikų kapinės\|civilinės kapinės]], [[Židikų karių kapinės\|karių kapinės]], Mažeikių Naftininkų kredito unijos filialas.		Židikuose 2001 m. duomenimins gyvena 536 gyventojai. Šiandien Židikuose veikia trys maisto prekių parduotuvės, [[Židikų pirminės sveikatos priežiūros centras\|ambulatorija]], vaistinė, stomatologinis kabinetas, gaisrinė, [[Židikų paštas\|paštas]], degalinė, seniūnija, [[Židikų kultūros centras\|kultūros centras]], [[Židikų biblioteka\|biblioteka]], [[Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas]], [[Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija\|Marijos Pečkauskaitės gimnazija]], [[Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]], yra [[Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia\|Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]], [[Židikų koplyčia\|koplyčia]], [[Židikų kapinės\|civilinės kapinės]], [[Židikų karių kapinės\|karių kapinės]], Mažeikių Naftininkų kredito unijos filialas.

	2007 m. gruodžio 22 d. Prezidento dekretu patvirtintas Židikų herbas<ref>Valstybės žinios. - 2007-12-28. - Nr. 137-5578</ref>.		2007 m. gruodžio 22 d. Prezidento dekretu patvirtintas Židikų herbas<ref>Valstybės žinios. - 2007-12-28. - Nr. 137-5578</ref>.