https://mke.lt/index.php?action=history&feed=atom&title=%C5%BDalioji_pe%C4%8DialindaŽalioji pečialinda - Versijų istorija2026-05-28T03:13:05ZŠio puslapio versijų istorija projekteMediaWiki 1.45.1https://mke.lt/index.php?title=%C5%BDalioji_pe%C4%8Dialinda&diff=9904&oldid=prev212.59.17.5 13:54, 29 spalio 20072007-10-29T13:54:53Z<p></p>
<p><b>Naujas puslapis</b></p><div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} ||{{PAGENAME}} (''Phylloscopus sibilatrix'')}}<br />
{{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br />
{{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br />
{{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br />
{{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai|Passeriformes}}<br />
{{Taxobox famille |Devynbalsiniai |Sylviidae}}<br />
{{Taxobox genre |Pečialindos|Phylloscopus}} <br />
{{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Phylloscopus sibilatrix|(Bechstein, 1793)}}<br />
{{Taxobox fin}}<br />
'''ŽALIOJI PEČIALINDA''' (''Phylloscopus sibilatrix''), [[devynbalsiniai|devynbalsinių]] (''Sylviidae'') šeimos paukštis.<br />
<br />
== Statusas ==<br />
<br />
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.<br />
<br />
== Biologija ==<br />
<br />
Parskrenda balandžio antroje pusėje – gegužės pirmosiomis dienomis. Lizdą suka tik patelė 3 – 4 dienas, dažniausiai ant žemės, prie miško takelių, aikštelių, pievučių pakraščiuose. Jį paslepia tarp kiškiakopūsčių, po mažomis eglutėmis, ar mėlynių kereliais. Lizdas susukamas iš sausų šiaudelių, lapelių, žalių samanų, gūžtą iškloja sausais viksvų lapeliais, arklio ašutais. Gegužės antroje pusėje – liepos pirmosiomis dienomis patelė padeda 4 – 7 baltus su rudai – rausvomis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė padėjusi paskutinį kiaušinį apie 13 parų. Jauniklius maitina abu tėvai apie 12 dienų. Per vasarą išveda tik vieną jauniklių vadą.<br />
<br />
Minta daugiausiai įvairiais skraidančiais vabzdžiais, drugių vikšrais, amarais. <br />
<br />
== Biotopai ==<br />
<br />
Veisimosi laikotarpiu apsigyvena įvairiuose miškuose: brandžiuose pušynuose, beržynuose, drebulynuose, juodalksnynuose, eglynuose, mišriuose medynuose. Mielai įsikuria pušų jaunuolynuose, parkuose, soduose, paupių želdiniuose. Mėgsta drėgnas, užpavėsintas su atviromis aikštelėmis miško vietas.<br />
<br />
== Paplitimas ir gausumas ==<br />
<br />
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 300000 - 500000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 10000 – 12000 porų.<br />
<br />
== Radimvietės ==<br />
<br />
Peri rajono [[:kategorija:miškai|miškuose]], miškeliuose, [[:kategorija:parkai|parkuose]].<br />
<br />
== Apsauga ==<br />
<br />
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br />
<br />
[[Kategorija:Paukščiai]]</div>212.59.17.5