https://mke.lt/index.php?action=history&feed=atom&title=%C5%A0ernyn%C4%97s_telmologinis_draustinisŠernynės telmologinis draustinis - Versijų istorija2026-05-27T15:47:37ZŠio puslapio versijų istorija projekteMediaWiki 1.45.1https://mke.lt/index.php?title=%C5%A0ernyn%C4%97s_telmologinis_draustinis&diff=13857&oldid=prevAlgirdas 19:48, 27 gegužės 20082008-05-27T19:48:19Z<p></p>
<p><b>Naujas puslapis</b></p><div>{{Draustinis|Šernynės telmologinis draustinis|[[Vaizdas:Sernyne.MKE.2008-05-25.jpg|center|280px]]|[[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apylinkės]]|119 ha|1992 m.|?|Telmologinis}}<br />
'''ŠERNYNĖS TELMOLOGINIS DRAUSTINIS''', '''Šernynė''', yra [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apylinkės seniūnijoje]]. Plotas 119 ha. Įkurtas 1992 m. Jame saugomas šiaurės vakarų Žemaitijos lygumų geobotaninio rajono aukštapelkės augalijos kompleksas.<br />
<br />
Tai viena didžiausių, vertingiausių ir įdomiausių gamtiniu atžvilgiu aukštapelkių Mažeikių rajone. Aukštapelkė pradeda degraduoti: sausėja, apauga nendrėmis, pušelėmis. Sumažėjo atvirų, pušelėmis bei beržais neapaugusių plotų. <br />
<br />
== Biologinė įvairovė ==<br />
===Augalai===<br />
Rasta 100 augalų rūšių, priklausančių 42 šeimoms ir 85 gentims. Didžiausios augalų šeimos: miglinių (10 rūšių), erškėtinių (9), astrinių (5), erikinių (5). Iš orchidinių augalų čia auga kiaušininė dviguonė, šalmuotoji gegužraibė ir aukštoji gegūnė. Iš erikinių šeimos gausi yra siauralapė balžuva, neretos bruknė, mėlynė, vaivoras ir šilinis viržis, gerai dera spanguolės. Aukštapelkėje auga apskritalapė ir ilgalapė saulašarės, keletas karklų rūšių. Draustinyje auga melsvasis mėlitas, priklausantis miglinių šeimai, kuris Vakarų Lietuvoje yra apyretis, kitur retas arba visai neauga. Šis augalas - saugomas. Kiti miglinių šeimos augalai yra: miškinė sorokė, didysis eraičinas, miškinė strugė, nusvirusioji striepsnė, paprastoji monažolė ir kt. Taip pat čia auga raudonoji sedula, kuri Lietuvoje apyretė, be to rastas vaistinis kietagrūdis, paprastasis žalčialunkis, miškinė našlaitė, kurie Lietuvoje reti augalai.<br />
<br />
===Vabzdžiai===<br />
Draustinyje pagautos 31 vabalų rūšis. Iš drugių dažniausi melsviai, perlinukai, satyrai. Čia gyvena žygiai, trumpasparniai, kerpvabaliai, plokštėtaūsiai, minkštvabaliai, boružės, lapgraužiai. Rastos 3 retos vabalų rūšys. Tai ''Cantharis paludosa'' iš minkštavabalių šeimos, kurio draustinyje sugauta 12 egz. Anksčiau jis buvo žinomas tik Kamanų rezervate. Iš boružių šeimos rasta ''Scymnus nigrinus'', kuri Lietuvoje reta. Trečioji reta rūšis - ''Lochmaea suturalis'', priklausanti lapgraužių šeimai. Šis vabalas gyvena ant viržių. Lietuvoje dar rastas Čepkelių ir Kamanų rezervatuose, Girkančių ir Karniškių draustiniuose.<br />
<br />
===Paukščiai===<br />
Pastebėtos 35 paukščių rūšys. Aukštapelkėje dominuoja dirvinis vieversys ir miškinis kalviukas. Gausus čia kikilis bei pievinis kalviukas. Draustinyje nuolat gyvena retas į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas tetervinas. Poilsiui Šernynės draustinyje apsistoja pilkosios gervės. Labai retas perkūno oželis, kuris tuoktuvių metu vibruojančia uodegos plunksna skleidžia mekenimą primenančius garsus. Apypelkio miškuose peri 2 suopių poros, jerubės, juodosios meletos. <br />
<br />
===Žinduoliai===<br />
Tipiški žinduoliai yra šernas, stirna, rudieji pelėnai, aptinkama miškinė kiaunė.<br />
<br />
[[Kategorija: Draustiniai]]</div>Algirdas