78.58.46.114: /* Svarbesni įvykiai */

2009-11-21T20:42:00Z

Svarbesni įvykiai

Naujas puslapis

[[Vaizdas:0530 Gai Kin1929 NR122 Gaisrininkai VGD.MKE.jpg|thumb|right|230px|Viekšnių šauliai savanoriai gaisrininkai 1929 m.]]
[[Vaizdas:Pieliu sauliu aikste.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|230px|[[Pikelių šaulių būrys|Pikelių šaulių aikštė]]]]

'''ŠAULIŲ SĄJUNGA, Šaulių sąjungos Mažeikių skyrius'''.

1920 m. spalio 1 d. mažeikiškiai [[Bimba Petras|Petras Bimba]] ir [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]] subūrė iniciatyvinę grupę, o spalio 13 d. susirinkęs mažeikiškių būrelis įkūrė šaulių sąjungos Mažeikių skyrių. Organizacijos vadu paskirtas J. Pazukas, kariniu instruktoriumi - Lingvys. Kadangi J. Pazukas silpnai mokėjo lietuvių kalbą ir nesugebėjo tvarkyti dokumentų, netrukus vietoj jo organizacijos vadovu paskirtas A. Valaitis, kuris buvo Odesoje baigęs vidurinę mokyklą. Tuoj Mažeikių apskrityje ėmė kuris šaulių būreliai. Gerai ginkluoti buvo Mažeikių ir Sedos mokyklų šaulių būreliai. 1920-1922 m. susibūrę Mažeikių, Sedos, Tirkšlių šaulių būreliai pradėjo kovą su vagimis, plėšikais, dektindariais, dezertyrais iš kariuomenės. [[Židikai|Židikuose]], [[Pikeliai|Pikeliuose]], [[Laižuva|Laižuvoje]], [[Leckava|Leckavoje]] šauliai kovojo su kontrabandininkais<ref name="Muturas">Muturas A. Šaulių sąjunga Mažeikiuose: nuo užuomazgų iki sunaikinimo //Santarvė. - 2008. - Vasario 7. - Nr. 16. - P. 5.</ref>.

Apie 1932 m. Mažeikių apskrityje buvo 553 šauliai ugniagesiai, tarp jų 7 moterys. Moterų šaulių veikla aktyvi buvo III-o dešimtmečio pabaigoje, kai joms vadovavo Ona Baranauskienė. Moterys šaulės organizavo ir pačios mokėsi pirmosios medicinos pagalbos, siuvimo-kirpimo, mezgimo kursuose, kartu su šauliais vyrais vyko į karinius manevrus. Mažeikiuose veikė 70 žmonių šaulių choras (vad. [[Pukevičius Karolis|Karolis Pukevičius]], Aleksandras Kocevičius). Mažeikių šaulių pučiamųjų instrumentų orkestrui vadovavo D. Jonušas, Viekšnių šaulių tautinių šokių rateliui - Denišienė, Viekšnių šaulių pučiamųjų orkestrui - Deniušis. Dauguma šaulių būrių turėjo įsirengę sporto aikštynus, futbolo aikštes <ref name="Muturas"/>.

== Svarbesni įvykiai ==
* 1922 m. iš [[Zastaučiai|Zastaučių]] kilęs lietuviškojo teatro pradininkas [[Vaičkus Juozas|Juozas Vaičkus]] paskirtas šaulių meno reikalų inspektoriumi, o rugpjūčio mėnesį - Kaune įkuriamo šaulių teatro vadovu.
* 1925-1926 m. mažeikiškiai šauliai surinko 5034 Lt. „Vilniaus vadavimo" fondui.
* 1926 m. rudenį [[Tirkšliai|Tirkšlių]] apylinkėse vyko Mažeikių šaulių rinktinės keturių būrių kariniai manevrai, kuriems vadovavo rinktinės vadas vyr. leitenantas A. Kviecinskas ir Juozas Vitkus.
* 1928 m. mažeikiškiai šauliai Mažeikiuose, [[Viekšniai|Viekšniuose]] ir Sedoje subūrė šaulių ugniagesių komandas.
* 1930 m. Mažeikiuose lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.
* 1931 m. Židikų, Ylakių apylinkėse vyko dideli šaulių rinktinės manevrai, kuriems vadovavo rinktinės vadas Jonas Mažylis.
* 1936 m. šaulių moterų suvažiavime Kaune dalyvavo mažeikiškės moterys šaulės: Kazlauskienė, Petkevičiūtė, Krauzaitė, Damulienė, Mišeikytė.
* 1937 m. įsteigtas Mažeikių vyrų motorizuotas šaulių būrys <ref>XX amžius. - 1938. - Nr. 21. </ref>.
* 1940 m. liepos 13 d. buvo paskelbtas Lietuvos šaulių sąjungos likvidavimo įstatymas Nr. 62, kuriuo remiantis Šaulių sąjunga su visais jos daliniais, įstaigomis ir organizacijomis nuo 1940 m. liepos 13 d. likviduota.

{{reflist}}

[[Kategorija: Visuomeninės organizacijos]]

Šaulių sąjunga - Versijų istorija

78.58.46.114: /* Svarbesni įvykiai */