https://mke.lt/api.php?action=feedcontributions&feedformat=atom&user=Vakaris+jo%C4%8Deris 2026-05-27T05:27:08Z Naudotojo indėlis MediaWiki 1.45.1 https://mke.lt/index.php?title=Ra%C5%A1ytojos_Marijos_Pe%C4%8Dkauskait%C4%97s-%C5%A0atrijos_Raganos_premija&diff=48152 2026-05-10T08:43:20Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>'''RAŠYTOJOS MARIJOS PEČKAUSKAITĖS-ŠATRIJOS RAGANOS PREMIJA''' – Mažeikių rajono savivaldybės skiriamas apdovanojimas Mažeikių rajono kultūros, meno, švietimo veikėjams, literatams, visuomenininkams, pradėtas teikti 1998 m. rašytojos 120 gimimo metinių proga. Premija skiriama už rašytojos [[Marija Pečkauskaitė|M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos]] atminimo puoselėjimą, labdaringos, altruistinės veiklos tęsimą, aktyvų dalyvavimą rajono bendruomenės kultūrinėje veikloje, literatūrinius pasiekimus, šviečiamąją veiklą.<br /> <br /> Rašytojos M. Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos premijos dydis – 1000 eurų. Premija įteikiama kasmet kovo mėnesio pirmąją savaitę, minint rašytojos gimimo (1877-03-08) sukaktį.<br /> <br /> [[Vaizdas:Satrijos Raganos premija.MKE.2011-03-09.jpg|thumb|right|260px|Rašytojos Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos premijos įteikimas Sniegenai Chriščinavičienei 2011 m. kovo 9 d. Premiją įteikia rajono mero pavaduotojas [[Norkus Rimantas|Rimantas Norkus]] ir kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė]]<br /> [[Vaizdas:Premijos laureatai.MKE.2011-03-09.jpg|thumb|right|260px|Rašytojos Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos premijos laureatai: [[Jonauskienė Aldona|Aldona Jonauskienė]], [[Januška Martynas|Martynas Januška]], [[Undžienė Dangira|Dangira Undžienė]], [[Skabickienė Laima|Laima Skabickienė]], [[Valantytė Regina|Regina Valantytė]], [[Jurgelienė Svetlana|Svetlana Jurgelienė]] ir [[Chriščinavičienė Sniegena|Sniegena Chriščinavičienė]]]]<br /> [[Vaizdas:Copy of IMG 3486x resize.JPG|thumb|right|260px|Rašytojos Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos premijos laureatai 2022 m.]]<br /> Premija paskirta šiems asmenims:<br /> * 1997 m. [[Juodikienė Filomena|Filomena Juodikienė]], buvusi lietuvių kalbos mokytoja, ilgus metus dirbusi Židikų Šatrijos Raganos muziejuje, pirmoji pradėjusi rinkti medžiagą apie rašytoją.<br /> * 1998 m. [[Januška Martynas|Martynas Januška]], [[Merkelio Račkausko gimnazija|M. Račkausko gimnazijos]] mokytojas.<br /> * 2000 m. [[Skabickienė Laima|Laima Skabickienė]], M. Račkausko gimnazijos mokytoja.<br /> * 2001 m. [[Valantytė Regina|Regina Valantytė]], [[Židikų biblioteka|Židikų bibliotekos]] bibliotekininkė.<br /> * 2002 m. [[Cholodinskienė Adelė|Adelė Cholodinskienė]], [[Mažeikių muziejus|muziejaus]] direktorė.<br /> * 2003 m. [[Jonauskienė Aldona|Aldona Jonauskienė]], Viešosios bibliotekos direktorė.<br /> * 2004 m. [[Širvinskienė Rima|Rima Širvinskienė]], Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos direktorė.<br /> * 2005 m. [[Šviesaitė Sofija|Sofija Šviesaitė]], poetė.<br /> * 2006 m. [[Miliauskytė Jūratė|Jūratė Miliauskytė]], muziejininkė.<br /> * 2007 m. [[Undžienė Dangira|Dangira Undžienė]], Viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja.<br /> * 2008 m. [[Valatkevičienė Stanislava|Stanislava Valatkevičienė]], [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijos]] seniūnė.<br /> * 2009 m. [[Auryla Paulius|Paulius Auryla]], Telšių krašto ateitininkų vadas, katechetas, Viekšnių bendruomenės narys, Mažeikių rajono savivaldybės narys.<br /> * 2010 m. [[Jurgelienė Svetlana|Svetlana Jurgelienė]], [[Židikų kultūros centras|Židikų kultūros centro]] direktorė.<br /> * 2011 m. [[Chriščinavičienė Sniegena|Sniegena Chriščinavičienė]], [[Viekšnių biblioteka|Viekšnių bibliotekos]] bibliotekininkė, tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1999 m.), viekšniškių menininkų klubo „Spalvarnis&quot; narė.<br /> * 2012 m. [[Marcinkevičienė Ona Irena|Ona Irena Marcinkevičienė]], bendrovės „Verslo sala“ direktorė.<br /> * 2013 m. [[Viesulienė Bronislava|Bronislava Viesulienė]], [[Caritas|Mažeikių „Caritas“]] vadovė.<br /> * 2014 m. [[Bronislovas Kerys]], bibliotekininkas, kraštotyrininkas.<br /> * 2015 m. [[Gražina Vainutienė]], Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos mokytojos metodininkė, Sedos kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, vaikų folkloro ansamblių „Rėmoliokaa“ ir „Cyroliokaa“ vadovė.<br /> * 2016 m. [[Alma Krapauskienė]], tautodailininkė, eilių autorė, Tirkšlių vidurinės mokyklos geografijos mokytoja.<br /> * 2017 m. [[Virginija Katkuvienė]], mokytoja, Žemaitijos skautų organizacijos „Medeinos“ draugovės vadovė.<br /> * 2018 m. [[Ona Venslovienė]], [[Mažeikių trečiojo amžiaus universitetas|Mažeikių trečiojo amžiaus universiteto]] (TAU) viena iš pagrindinių įkūrėjų ir pirmoji rektorė.<br /> * 2019 m. [[Rūta Končiutė-Mačiulienė]], Mažeikių raj. Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė.<br /> [[Kategorija: Kultūra]]<br /> * 2020 m. [[Jūratė Norvaišienė]], AB „Pieno žvaigždės“ Mažeikių regiono pardavimų padalinio direktorė. <br /> * 2021 m. [[Genoveita Gricienė]], aktyvistė, pedagogė, Mažeikių r. savivaldybės tarybos narė.<br /> * 2022 m. [[Romualda Žilinskienė]], ilgametė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai ekspertė, prozininkė ir publicistė.<br /> * 2023 m. [[Danutė Komovienė]], ilgametė pedagogė, Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos „Carito“ reikalų vedėja. <br /> * 2024 m. [[Airida Lementauskienė]], Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro režisierė, Vytauto Klovos muzikos mokyklos teatrinio meno mokytoja metodininkė.<br /> * 2026 m. [[Krista Kinčienė]], ilgametė kultūros namų, vėliau Mažeikių kultūros centro, klubo „Mano namai“ vadovė.<br /> <br /> [[Kategorija: Šatrijos Ragana]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_kra%C5%A1to_kult%C5%ABros_premija&diff=48151 2026-05-10T08:38:43Z

<p>Vakaris jočeris: /* Laureatai (įteikimo metai) */</p> <hr /> <div>'''MAŽEIKIŲ KRAŠTO KULTŪROS PREMIJA''' - viena iš priemonių skatinti žmones, savo veikla padedančius ugdyti krašto kultūrą. Nuostatai patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2001-12-20 sprendimu Nr. 225. Skiriama kasmet tik vienam asmeniniui ir tik vieną kartą. Neatsiradus pretendentams ar neatitinkant reikalavimų ji gali būti ir neskiriama. Mažeikių Krašto kultūros premijos laureatą renka rajono Tarybos patvirtinta 7 asmenų komisija. Premijos laureatas nustatomas atviru balsavimu. Premijos laureatu pripažįstamas pretendentas, gavęs daugiausia balsų. Jeigu du pretendentai gauna vienodai balsų, sprendžiamojo balso teisę turi komisijos pirmininkas. Laureatas išrenkamas ne vėliau kaip iki kovo 10 d. Laureato išrinkimas įforminamas komisijos posėdžio protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Premijos ir rajono savivaldybės padėkos rašto įteikimas bei įrašymas į Krašto kultūros premijos laureatų knygą vyksta birželio mėnesį tradicinės miesto šventės metu.<br /> <br /> Laureatas apdovanojamas 1448 eurų pinigine premija, Mažeikių rajono savivaldybės padėkos raštu, įrašomas į Krašto kultūros premijos laureatų knygą. Krašto kultūros premijos pretendentu gali būti kiekvienas Mažeikių krašto gyventojas arba iš šio krašto kilęs asmuo: ieškantis ir įgyvendinantis naujas, originalias kūrybos ir kultūrinės veiklos formas; puoselėjantis ir propaguojantis krašto etnokultūrą; dirbantis kultūrinį švietėjišką darbą; aktyviai dalyvaujantis krašto visuomeninėje kultūrinėje veikloje; tiekiantis paramą krašto kultūros institucijoms, meno kolektyvams, remiantis<br /> krašto žmonių kultūrines iniciatyvas bei saviraišką.<br /> <br /> == Laureatai (įteikimo metai)==<br /> * 2002 m. - [[Krista Kinčienė]], [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] direktorė.<br /> * 2003 m. - [[Ričardas Grušas]], [[Muzikos mokykla|Mažeikių muzikos mokyklos]] direktorius.<br /> * 2004 m. - [[Jolanta Tendienė]], [[Choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] direktorė, tautinių šokių ansamblio [[Kauškutis|,,Kauškutis&quot;]] vadovė.<br /> * 2005 m. - [[Povilas Šverebas]], [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] direktorės pavaduotojas, istorikas.<br /> * 2006 m. - [[Jonas Strazdauskas]], fotografas. <br /> * 2007 m. - [[Gintautas Alekna]], operatorius, fotografas, ekspedicijų tremtinių keliais organizatorius, vadovas ir dalyvis.<br /> * 2008 m. - [[Aleksandras Novakas]], dailės mokytojas metodininkas.<br /> * 2009 m. - [[Česlovas Pečetauskas]], tautodailininkas, meninės kalvystės Mažeikiuose pradininkas.<br /> * 2011 m. - [[Algirdas Grinkevičius]], [[Mažeikių choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] mokytojas, muzikinio skyriaus vedėjas, šou grupės „[[Lietutis]]“ vadovas.<br /> * 2012 m. - [[Antanas Dargis]], grupės [[Sekmadienis|„Sekmadienis”]] įkūrėjas, muzikantas, estradinių dainų kūrėjas. <br /> * 2013 m. - [[Martynas Januška]], [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] lietuvių kalbos mokytojas ekspertas.<br /> * 2014 m. - [[Jelena Legenzovienė]], [[Mažeikių choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] mokytoja ekspertė.<br /> * 2015 m. - [[Algirdas Vilkas]], [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] biologijos mokytojas ekspertas, Mažeikių raj. savivaldybės kultūros centro folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]] įkūrėjas ir vadovas.<br /> * 2016 m. - [[Ildifonsas Venalis]], ilgametis pedagogas, meno kolektyvų dalyvis, aktyvus visuomenininkas.<br /> * 2017 m. - [[Virgilijus Mikuckis]]<br /> * 2018 m. - [[Kęstutis Dvaržeckis]], Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos Sedos skyriaus bei orkestro [[Griaustinis|„Griaustinis“]] vadovas.<br /> * 2019 m. - [[Ramunė Zelbienė]], [[Mažeikių choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] baletmeisterė.<br /> * 2020 m. - [[Vytautas Ramanauskas]], [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] vyr. muziejininkas, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas.<br /> * 2021 m. - [[Antanas Viskantas]], tautodailininkas, kryždirbys.<br /> * 2022 m. - [[Rimantas Mikalauskas]], pedagogas, meno kolektyvo vadovas.<br /> * 2023 m. - [[Džeraldas Bidva]], Baltijos šalių orkestro „Kremerata Baltica“ narys, koncertmeisteris ir pirmasis smuikas, Lietuvos nacionalinės filharmonijos Lietuvos kamerinio orkestro koncertmeisteris ir pirmasis smuikas.<br /> * 2024 m. - [[Virginijus Tamošiūnas]], [[Dailės mokykla|Mažeikių dailės mokyklos]] mokytojui metodininkas, tapytojas.<br /> * 2025 m. - [[Gintautas Griškėnas]], Mažeikių rajono [[Sedos kultūros centras|Sedos kultūros centro]] direktorius, folkloro ansamblio „Rėmolee“ įkūrėjas ir vadovas.<br /> * 2026 m. - [[Augustas Petkus]], Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcinio centro direktorius, Tarptautinio jaunųjų atlikėjų festivalio-konkurso „Baltic<br /> Voice“ direktorius.<br /> <br /> <br /> [[Kategorija: Kultūra]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_kra%C5%A1to_kult%C5%ABros_premija&diff=48150 2026-05-10T08:38:14Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>'''MAŽEIKIŲ KRAŠTO KULTŪROS PREMIJA''' - viena iš priemonių skatinti žmones, savo veikla padedančius ugdyti krašto kultūrą. Nuostatai patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2001-12-20 sprendimu Nr. 225. Skiriama kasmet tik vienam asmeniniui ir tik vieną kartą. Neatsiradus pretendentams ar neatitinkant reikalavimų ji gali būti ir neskiriama. Mažeikių Krašto kultūros premijos laureatą renka rajono Tarybos patvirtinta 7 asmenų komisija. Premijos laureatas nustatomas atviru balsavimu. Premijos laureatu pripažįstamas pretendentas, gavęs daugiausia balsų. Jeigu du pretendentai gauna vienodai balsų, sprendžiamojo balso teisę turi komisijos pirmininkas. Laureatas išrenkamas ne vėliau kaip iki kovo 10 d. Laureato išrinkimas įforminamas komisijos posėdžio protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Premijos ir rajono savivaldybės padėkos rašto įteikimas bei įrašymas į Krašto kultūros premijos laureatų knygą vyksta birželio mėnesį tradicinės miesto šventės metu.<br /> <br /> Laureatas apdovanojamas 1448 eurų pinigine premija, Mažeikių rajono savivaldybės padėkos raštu, įrašomas į Krašto kultūros premijos laureatų knygą. Krašto kultūros premijos pretendentu gali būti kiekvienas Mažeikių krašto gyventojas arba iš šio krašto kilęs asmuo: ieškantis ir įgyvendinantis naujas, originalias kūrybos ir kultūrinės veiklos formas; puoselėjantis ir propaguojantis krašto etnokultūrą; dirbantis kultūrinį švietėjišką darbą; aktyviai dalyvaujantis krašto visuomeninėje kultūrinėje veikloje; tiekiantis paramą krašto kultūros institucijoms, meno kolektyvams, remiantis<br /> krašto žmonių kultūrines iniciatyvas bei saviraišką.<br /> <br /> == Laureatai (įteikimo metai)==<br /> * 2002 m. - [[Krista Kinčienė]], [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] direktorė.<br /> * 2003 m. - [[Ričardas Grušas]], [[Muzikos mokykla|Mažeikių muzikos mokyklos]] direktorius.<br /> * 2004 m. - [[Jolanta Tendienė]], [[Choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] direktorė, tautinių šokių ansamblio [[Kauškutis|,,Kauškutis&quot;]] vadovė.<br /> * 2005 m. - [[Povilas Šverebas]], [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] direktorės pavaduotojas, istorikas.<br /> * 2006 m. - [[Jonas Strazdauskas]], fotografas. <br /> * 2007 m. - [[Gintautas Alekna]], operatorius, fotografas, ekspedicijų tremtinių keliais organizatorius, vadovas ir dalyvis.<br /> * 2008 m. - [[Aleksandras Novakas]], dailės mokytojas metodininkas.<br /> * 2009 m. - [[Česlovas Pečetauskas]], tautodailininkas, meninės kalvystės Mažeikiuose pradininkas.<br /> * 2011 m. - [[Algirdas Grinkevičius]], [[Mažeikių choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] mokytojas, muzikinio skyriaus vedėjas, šou grupės „[[Lietutis]]“ vadovas.<br /> * 2012 m. - [[Antanas Dargis]], grupės [[Sekmadienis|„Sekmadienis”]] įkūrėjas, muzikantas, estradinių dainų kūrėjas. <br /> * 2013 m. - [[Martynas Januška]], [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] lietuvių kalbos mokytojas ekspertas.<br /> * 2014 m. - [[Jelena Legenzovienė]], [[Mažeikių choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] mokytoja ekspertė.<br /> * 2015 m. - [[Algirdas Vilkas]], [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] biologijos mokytojas ekspertas, Mažeikių raj. savivaldybės kultūros centro folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]] įkūrėjas ir vadovas.<br /> * 2016 m. - [[Ildifonsas Venalis]], ilgametis pedagogas, meno kolektyvų dalyvis, aktyvus visuomenininkas.<br /> * 2017 m. - [[Virgilijus Mikuckis]]<br /> * 2018 m. - [[Kęstutis Dvaržeckis]], Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos Sedos skyriaus bei orkestro [[Griaustinis|„Griaustinis“]] vadovas.<br /> * 2019 m. - [[Ramunė Zelbienė]], [[Mažeikių choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] baletmeisterė.<br /> * 2020 m. - [[Vytautas Ramanauskas]], [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] vyr. muziejininkas, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas.<br /> * 2021 m. - [[Antanas Viskantas]], tautodailininkas, kryždirbys.<br /> * 2022 m. - [[Rimantas Mikalauskas]], pedagogas, meno kolektyvo vadovas.<br /> * 2023 m. - [[Džeraldas Bidva]], Baltijos šalių orkestro „Kremerata Baltica“ narys, koncertmeisteris ir pirmasis smuikas, Lietuvos nacionalinės filharmonijos Lietuvos kamerinio orkestro koncertmeisteris ir pirmasis smuikas.<br /> * 2024 m. - [[Virginijus Tamošiūnas]], [[Dailės mokykla|Mažeikių dailės mokyklos]] mokytojui metodininkas, tapytojas.<br /> * 2025 m. - [[Gintautas Griškėnas]], Mažeikių rajono [[Sedos kultūros centras|Sedos kultūros centro]] direktorius, folkloro ansamblio „Rėmolee“ įkūrėjas ir vadovas.<br /> * 2026 m. – [[Augustas Petkus]], Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcinio centro direktorius, Tarptautinio jaunųjų atlikėjų festivalio-konkurso „Baltic<br /> Voice“ direktorius.<br /> <br /> <br /> [[Kategorija: Kultūra]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Biblioteka&diff=48135 2026-02-25T06:45:21Z

<p>Vakaris jočeris: /* Istorija ir dabartis */</p> <hr /> <div>{{tvarkomas}}<br /> [[Vaizdas:Viesoji biblioteka.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|230px|Biblioteka]]<br /> [[Vaizdas:Biblioteka.JPG|thumb|right|230px|]]<br /> <br /> '''BIBLIOTEKA, Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka''', yra [[Laisvės gatvė|Laisvės g.]] <br /> <br /> == Istorija ir dabartis ==<br /> Švietimo ministerijos nurodymu 1922 m. rugpjūčio mėn. Mažeikiuose įsteigtas centralinis knygynas, turėjęs atlikti viešosios bibliotekos funkcijas. Knygynui patalpas Stoties gatvėje nemokamai suteikė kooperacijos sąjunga. 1922 m. spalio 5 d. Lietuvos švietimo ministerijos įsakymu Nr.79, nuo 1922 m. spalio 1 d įsteigtas Valstybinio knygyno Mažeikių skyrius, o jo vedėju paskirtas [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]] (režisieriaus [[Vaičkus Juozas|Juozo Vaičkaus]] brolis). Ši data laikoma Viešosios bibliotekos įkūrimo data. Tuo metu bibliotekoje buvo 361 knyga, iš jų 25 rusų ir lenkų kalbomis, 83 skaitytojai. Skaitytojai turėjo palikti 10 litų užstatą.<br /> <br /> 1923-01-01 biblioteka turėjo 193 knygas, prenumeravo 20-ties pavadinimo periodinių leidinių, buvo apie 80 skaitytojų. Lėšų knygoms pirkti skirdavusi Švietimo ministerija, tačiau jos buvusios nepaprastai menkos. Nesulaukdamas asignavimų iš ministerijos, bibliotekos vedėjas griebdavosi įvairių priemonių. Savo iniciatyva pirkti knygų jis kartkartėmis važiuodavo į Kauną. Be to, vedėjas dažnai rengdavo visuoemenei vakarus - spektaklius, o gautą pelną skirdavo knygoms įsigyti. Pirmaisiais metais buvo įsigytas ir daugiatomis Brokhauzo-Efrono enciklopedinis žodynas, kuris bibliotekoje išliko iki šiol. Paramą teikė ir knygų skaitytojai. 1923 m. jie bibliotekai paaukojo 11 vnt. vertingos literatūros.<br /> <br /> 1930 m. paskutiniaisias A. Vaičkaus vedėjavimo metais buvo 3454 vnt.knygų, skaitytojų registruota per pustrečio šimto. 1926 m. jie perskaitė 15,5 tūkst. egz. leidinių. Bibliotekos vedėjas Petras Vainoras domėjosi filatelija, jis sudarė knygų katalogą, susitemino literatūrą, padėjo pirmuosius bibliografinio darbo pagrindus. 1939 m. biblioteką aplankė 13716 žmonių. Išduota ledinių: moksleiviams - 5270, darbininkams - 3287, amatininkams - 1272, tarnautojams - 719, ūkininkams - 524, mokytojams - 460. Į namus knygas skaityti ėmė 6903 žmonės, iš jų 3131 vyras ir 3772 moterys; iš viso jie perskaitė 7062 vnt. knygų &lt;ref&gt;Knygų daugiau skaitė moksleivija ir darbininkija // XX amžius. - 1940. - Bal. 6. - Nr. 77. - P. 14.&lt;/ref&gt;. <br /> <br /> Karo metais biblioteka buvo įsikūrusi netoli dabartinių prekybos namų „Durbė&quot;, tačiau 1944 m. per rusų lėktuvų borbordavimą Mažeikius, pastatas buvo sugriautas. 1945 m. įsikūrė toje pačioje gatvėje, pastate, kur dabar yra paštas. Bibliotekai buvo skirti trys kambariai, kuriuose įsikūrė skaitykla, skaitytojų aptarnavimo skyrius ir knygų fondai. Pirmą kartą atėjus į bibliotelą, reikėdavo palikti užstatą - dvi savo knygas, ir tik tada atėjusįjį registruodavo kaip skaitytoją. Knygos buvo sunumeruotos pagal spintoje laikomas jų katalogines korteles. Išsirinkus iš katalogo norimą knygą, reikėjo užrašyti jos numerį, ir bibliotekininkė Marija Tomkevičienė iš fondo atnešdavo knygą. Bibliotekos vedėja buvo Ieva Kripaitienė.&lt;ref&gt; Bernarda Plastinina. Visą gyvenimą paedagogas ir kraštotyrininkas praleido su knyga // Santarvė. - 2009. - Kovo 14. - P. 8, 10.&lt;/ref&gt;.<br /> <br /> 1974-01-01 bibliotekoje dirbo 7 darbuotojai, iš jų 4 su aukštuoju arba specialiuoju viduriniu išsilavinimu, buvo 43173 knygų, 4100 skaitytojų. 1974 m. Laisvės ir tuometinės Pergalės (dabar - Vasario 16-osios) gatvių kampe pastatytas trijų aukštų pastatas, kuriame 1975 m. įsikūrė rajoninė ir rajoninė vaikų bibliotekos. Naujose patalpose atidaryta skaitykla (113 kv.m.), du abonementai ir muzikinė skaitykla, knygrišykla, pasakų kambarys vaikams, metodinis skyrius ir kt. Po metų, perėjus prie centralizuotos sistems, rajoninė biblioteka tapo Centrine su veikiančia 21 kaimo ir 2 miesto filialais. 1995 m. biblioteka pavadinta savivaldybės Viešąja biblioteka.<br /> <br /> 2012 m. bibliotekai priklauso 25 filialai, iš jų 20 yra kaimuose ir 5 mieste. Bibliotekoje dirba 26 darbuotojai, iš jų - 16 bibliotekininkų. Veikia lėlių teatras „Vyturiai ir pelėdžiukai&quot;, Nevyriausybinių organizacijų informacijos paramos centras. Mažeikių viešoji biblioteka yra viena pirmaujančių šalyje pagal katalogus ir duomenų bazes: katalogų yra du, o duomenų bazių - keturios. Nuo 1998 metų parengta 40 projektų, gautos lėšos panaudotos renginiams, konferencijoms, parodoms rengti, bibliotekoms kompiuterizuoti ir interneto prieeigai įrengti, vaizdo ir garso įrangai, multimedijai įsigyti, žaislotekoms įrengti. 2003 m. bibliotekoje pradėta diegti LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema). 2006 m. 5diegtas LIBIS skaitytoj7 aptarnavimo posistemis, skaitytojams išduodami nauji pažymėjimai (magnetinės kortelės), kurie leidžia naudotis visų šalies bibliotekų paslaugomis. 2012 m. Viešojoje bibliotekoje buvo 77,5 tūkst. leidinių, rajono bibliotekose - daugiau nei 273 tūkst. <br /> <br /> 2014 m. prasidėjo bibliotekos modernizavimo darbai vykdant projektą „Mažeikių rajono savivaldybės bibliotekos atnaujinimas (modernizavimas)&quot;, įgyvendinimo pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai&quot; VP3-1.1-VRM-01-R priemonę „Regioniniųekonomikos augimo centrų plėtra&quot;. Projekto vertė 2 mln. litų, iš jų 1,85 mln. Lt skirti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Valstybės biudžeto lėšų. Projekto vykdytoja Mažeikių rajono savivaldybė šiam projektui įgyvendinti skiria 150 tūkst. litų. Konkursą rangos darbams atlikti laimėjo UAB „Stakreta&quot;.<br /> <br /> Nuo 2023-01-01 Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka pavadinta Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka. 2022 m. lapkričio 25 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas Nr. T1-316 „Dėl Henriko Nagio vardo suteikimo Mažeikių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai ir Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos nuostatų patvirtinimo“. 2022 m. gruodžio 29 d. Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.<br /> <br /> ==Renovacija==<br /> Pradėta 2014 m. Bibliotekos administracija laikinai buvo iškelta į Laisvės g. 30a pastatą. Bendra projekto vertė - daugiau nei 633 tūkst. eurų. Po renovacijos biblioteka atidaryta 2016 m. vasario 15 d. Atidarymo šventės metu prie biblioteko atidengta skulptoriaus [[Paulius Daujotas|Pauliaus Daujoto]] skulptūra „Laisvam žodžiui&quot;. Ant jos pagrindo iškalti rašytojo [[Romualdas Granauskas|Romualdo Granausko]] žodžiai „Kalboje gyvena tautos dvasia&quot;. Skulptūros atsiradimu pasirūpino laikraščio [[Santarvė|„Santarvė&quot;]] leidėjas Alvydas Balčiūnas, bendrovės direktorius Arūnas Jarmoška, įmonės „Kustata&quot; direktorius Kostas Baranauskis, [[Elmaga|„Elmagos&quot;]] direktorius Vitas Žąsinas, „Mažeikių statybos kompanijos&quot; direktorius Kęstutis Songaila&quot;&lt;ref&gt;Neringa Švelnienė. Lankytojams duris vėl atvėrė viešoji biblioteka // Santarvė.- 2016. - Vasar. 18. - Nr. 19. - P.1, 7.&lt;/ref&gt;.<br /> <br /> == Direktoriai ==<br /> * [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]] (1922 - 1930-11-06)<br /> * Petras Vainoras (1930-1940)<br /> * A. Kulikauskas, O. Lukštaraupienė (1941-1944)<br /> * Emilija Striaupytė (1944-1950)<br /> * Ieva Kripaitienė (1950-1966)<br /> * Vida Žilinskienė (1972-1979)<br /> * [[Jonauskienė Aldona|Aldona Drazdauskaitė-Jonauskienė]] (1980-2015)<br /> * Irena Atkočaitienė (2015-2016)<br /> * [[Alina Bernotienė]] (nuo 2016-08-16)<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> * Mažeikių centrinė biblioteka, 1922-1992: bukletas. - Mažeikiai: Mažeikių raj. CB, 1992. - 1 lap. sulankst. į 8 p. <br /> <br /> {{reflist}}<br /> &lt;small&gt;<br /> * Jonauskienė A. Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos istorija. Kn.: Mažeikiai. Praeitis, dabartis ir perspektyvos. - 1997. P. 136 - 143.<br /> * Vytautas Malūkas. Mažeikių viešoji biblioteka pasitinka 90-ies metų jubiliejų // Santarvė. - 2012. - Spal. 4. - Nr. 114. - P. 2.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.mrvb.lt/lt/ Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka], tinklalapis<br /> <br /> [[Kategorija:Kultūra]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48134 2026-02-24T19:36:58Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''' – [[Kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. <br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. <br /> <br /> Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2011 m. ansamblis išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę „Alksniokā“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika ir pasakojimai. <br /> Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2014 m. įrašyta Mažeikių kultūros centro fokloro ansamblio „Alksna“ ir Mažeikių kultūros centro vaiko fokloro ansamblio „Alksniokā“ kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas.<br /> Alksniukų atliekami muzikiniai kūriniai taip pat skamba 2019 m. Arūno Lunio sudarytoje kompaktinėje plokštelėje „Mažeikiū krašta tradėcėne muzikontā“.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus nuo 2009 m. ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> * 2012 m. kovo 11 d. ansambliui įteikta respublikinė [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija geriausiam vaikų folkloro ansambliui ir vadovui už vaikų ugdymą, pasitelkiant lietuvių liaudies kūrybą, jos perėmimą ir populiarinimą.<br /> * 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius suteikė Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Alksniokā“ pirmą (I) kategoriją.<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> <br /> * Vuo bova tēp: leidinys apie Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Alksniokā“ veiklą, skirtas 10-ies metų veiklos jubiliejaus proga / parengė Petrikienė Dainora, Kaleckienė Jolanta. – Mažeikiai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, 2018. – 38 p.: iliustr. <br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem – nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. – 2011, birželio 2, p. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; – tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių, 2012, rugsėjo 11, p. 5, 6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka Facebook paskyra]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== Instagram paskyra]<br /> * [https://www.mazeikiai.lt/savivalda/administracine-informacija/veiklos-sritys/kultura-ir-kulturos-paveldas/etnine-kultura/mazeikiu-kulturos-centro-vaiku-folkloro-ansamblis-alksnioka Mažeikių rajono savivaldybės tinklapis]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YuoTube įrašas]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube įrašas]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48133 2026-02-24T19:33:39Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''' – [[Kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. <br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. <br /> <br /> Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2011 m. ansamblis išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę „Alksniokā“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika ir pasakojimai. <br /> Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2014 m. įrašyta Mažeikių kultūros centro fokloro ansamblio „Alksna“ ir Mažeikių kultūros centro vaiko fokloro ansamblio „Alksniokā“ kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas.<br /> Alksniukų atliekami muzikiniai kūriniai taip pat skamba 2019 m. Arūno Lunio sudarytoje kompaktinėje plokštelėje „Mažeikiū krašta tradėcėne muzikontā“.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus nuo 2009 m. ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> * 2012 m. kovo 11 d. ansambliui įteikta respublikinė [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija geriausiam vaikų folkloro ansambliui ir vadovui už vaikų ugdymą, pasitelkiant lietuvių liaudies kūrybą, jos perėmimą ir populiarinimą.<br /> * 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius suteikė Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Alksniokā“ pirmą (I) kategoriją.<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> <br /> * Vuo bova tēp: leidinys apie Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Alksniokā“ veiklą, skirtas 10-ies metų veiklos jubiliejaus proga / parengė Petrikienė Dainora, Kaleckienė Jolanta. - Mažeikiai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, 2018. - 38 p.: iliustr. <br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem - nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. - 2011. - Birželio 2. - Nr. 6. - P. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; - tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių. - 2012. - Rugs. 11. - Nr. 70. - P 5-6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka Facebook paskyra]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== Instagram paskyra]<br /> * [https://www.mazeikiai.lt/savivalda/administracine-informacija/veiklos-sritys/kultura-ir-kulturos-paveldas/etnine-kultura/mazeikiu-kulturos-centro-vaiku-folkloro-ansamblis-alksnioka Mažeikių rajono savivaldybės tinklapis]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YuoTube įrašas]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube įrašas]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48132 2026-02-24T19:30:27Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''' – [[Kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. <br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. <br /> <br /> Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2011 m. ansamblis išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę „Alksniokā“. Programoje – dainos, instrumentinė muzika ir pasakojimai.<br /> Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2014 m. įrašyta Mažeikių kultūros centro fokloro ansamblio „Alksna“ ir Mažeikių kultūros centro vaiko fokloro ansamblio „Alksniokā“ kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas.<br /> Alksniukų atliekami muzikiniai kūriniai taip pat skamba Arūno Lunio sudarytoje kompaktinėje plokštelėje „Mažeikiū krašta tradėcėne muzikontā“.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus nuo 2009 m. ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> * 2012 m. kovo 11 d. ansambliui įteikta respublikinė [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija geriausiam vaikų folkloro ansambliui ir vadovui už vaikų ugdymą, pasitelkiant lietuvių liaudies kūrybą, jos perėmimą ir populiarinimą.<br /> * 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius suteikė Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Alksniokā“ pirmą (I) kategoriją.<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> <br /> * Vuo bova tēp: leidinys apie Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Alksniokā“ veiklą, skirtas 10-ies metų veiklos jubiliejaus proga / parengė Petrikienė Dainora, Kaleckienė Jolanta. - Mažeikiai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, 2018. - 38 p.: iliustr. <br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem - nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. - 2011. - Birželio 2. - Nr. 6. - P. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; - tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių. - 2012. - Rugs. 11. - Nr. 70. - P 5-6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka Facebook paskyra]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== Instagram paskyra]<br /> * [https://www.mazeikiai.lt/savivalda/administracine-informacija/veiklos-sritys/kultura-ir-kulturos-paveldas/etnine-kultura/mazeikiu-kulturos-centro-vaiku-folkloro-ansamblis-alksnioka Mažeikių rajono savivaldybės tinklapis]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YuoTube įrašas]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube įrašas]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48131 2026-02-24T18:51:32Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''' – [[Kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. <br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. 2011 m. išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus nuo 2009 m. ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> * 2012 m. kovo 11 d. ansambliui įteikta respublikinė [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija geriausiam vaikų folkloro ansambliui ir vadovui už vaikų ugdymą, pasitelkiant lietuvių liaudies kūrybą, jos perėmimą ir populiarinimą.<br /> * 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius suteikė Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Alksniokā“ pirmą (I) kategoriją.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem - nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. - 2011. - Birželio 2. - Nr. 6. - P. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; - tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių. - 2012. - Rugs. 11. - Nr. 70. - P 5-6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka Facebook paskyra]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== Instagram paskyra]<br /> * [https://www.mazeikiai.lt/savivalda/administracine-informacija/veiklos-sritys/kultura-ir-kulturos-paveldas/etnine-kultura/mazeikiu-kulturos-centro-vaiku-folkloro-ansamblis-alksnioka Mažeikių rajono savivaldybės tinklapis]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YuoTube įrašas]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube įrašas]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniukai&diff=48130 2026-02-24T18:48:46Z

<p>Vakaris jočeris: Vakaris jočeris pervadino puslapį Alksniukai į Alksniokā: Tikslus ansamblio pavadinimas</p> <hr /> <div>#PERADRESAVIMAS [[Alksniokā]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48129 2026-02-24T18:48:46Z

<p>Vakaris jočeris: Vakaris jočeris pervadino puslapį Alksniukai į Alksniokā: Tikslus ansamblio pavadinimas</p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''' – [[Kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. <br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. 2011 m. išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus nuo 2009 m. ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> * 2012 m. kovo 11 d. ansambliui įteikta respublikinė [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija geriausiam vaikų folkloro ansambliui ir vadovui už vaikų ugdymą, pasitelkiant lietuvių liaudies kūrybą, jos perėmimą ir populiarinimą.<br /> * 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius suteikė Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Alksniokā“ pirmą (I) kategoriją.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem - nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. - 2011. - Birželio 2. - Nr. 6. - P. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; - tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių. - 2012. - Rugs. 11. - Nr. 70. - P 5-6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka FACEBOOK]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== INSTAGRAM]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YuoTube įrašas]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube įrašas]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48128 2026-02-24T18:45:01Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''' – [[Kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. <br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. 2011 m. išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus nuo 2009 m. ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> * 2012 m. kovo 11 d. ansambliui įteikta respublikinė [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija geriausiam vaikų folkloro ansambliui ir vadovui už vaikų ugdymą, pasitelkiant lietuvių liaudies kūrybą, jos perėmimą ir populiarinimą.<br /> * 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius suteikė Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Alksniokā“ pirmą (I) kategoriją.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem - nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. - 2011. - Birželio 2. - Nr. 6. - P. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; - tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių. - 2012. - Rugs. 11. - Nr. 70. - P 5-6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka FACEBOOK]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== INSTAGRAM]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YuoTube įrašas]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube įrašas]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48127 2026-02-24T18:34:16Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''', [[Kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus 2009 metais „Alksniokų&quot; ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. 2011 m. išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę.<br /> <br /> 2012 m. kovo 11 d. kolektyvui įteikta 2011 metų [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem - nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. - 2011. - Birželio 2. - Nr. 6. - P. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; - tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių. - 2012. - Rugs. 11. - Nr. 70. - P 5-6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> == Kiti straipsniai ==<br /> * [[Alksna]]<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka FACEBOOK]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== INSTAGRAM]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YuoTube įrašas]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube įrašas]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48126 2026-02-24T18:33:26Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''', [[Kultūros centras|Mažeikių savivaldybės kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus 2009 metais „Alksniokų&quot; ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. 2011 m. išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę.<br /> <br /> 2012 m. kovo 11 d. kolektyvui įteikta 2011 metų [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem - nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. - 2011. - Birželio 2. - Nr. 6. - P. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; - tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių. - 2012. - Rugs. 11. - Nr. 70. - P 5-6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> == Kiti straipsniai ==<br /> * [[Alksna]]<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka FACEBOOK]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== INSTAGRAM]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YuoTube įrašas]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube įrašas]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Alksniok%C4%81&diff=48125 2026-02-24T18:31:48Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Alksnioka.MKE.2012-0311.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Alksniokā&quot;]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai1.MKE.2012-03-11.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> [[Vaizdas:Alksniukai.MKE.2010-05-31.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''„ALKSNIOKĀ“''', [[Kultūros centras|Mažeikių savivaldybės kultūros centro]] vaikų folkloro ansamblis. Vadovės Dainora Petrikienė ir Jolanta Kaleckienė. Ansamblyje dalyvauja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 19 metų.<br /> <br /> Įkurtas 2008 metais prie folklorinio ansamblio [[Alksna|„Alksna&quot;]]. Ansamblio repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui. Autentišką folklorą „Alksniokā&quot; skleidžia dalyvaudami tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose. Tais pačiais metais pirma kolektyvo išvyka kartu su „Alksna“ buvo į Suomiją.<br /> <br /> 2009 m. „Alksniokā“ dalyvavo: respublikiniame vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis&quot;. Šiame konkurse ansamblio kapela tapo laureate, o dainininkė Monika Šakytė – diplomante. Kapelos atliekamas kūrinys įrašytas į kompaktinę plokštelę „Tramatatulis 2009&quot;; tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai&quot; Vilniuje; Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje. <br /> <br /> „Alksniokā&quot; dainuodami, šokdami, žaisdami ratelius, siekia perduoti iš kartos į kartą autentišką folklorą, kad išsaugotų tradicinės kultūros tęstinumą, perduotų tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme. Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus 2009 metais „Alksniokų&quot; ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.<br /> 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2010&quot; ir pažengusiųjų grupėje pelnė „Geriausių šokėjų&quot; titulą.<br /> <br /> 2010 m. gegužės 19-23 d. dalyvavo V-jame tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje -konkurse „Kotylasia torba&quot; Dubno mieste, Ukrainoje, kuriame pelnytas diplomas - „Geriausias folkloro kolektyvas&quot;. Rugsėjo mėn. kolektyvo kapela pakviesta dalyvauti tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje ,,Griežynė&quot; Vilniuje. <br /> <br /> 2011 m. balandžio 19 d. paskelbti Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatutlis 2011“ laureatai, kurie pakviesti į Laureatų koncertą Vilniuje. Tai: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo ,,Alksniukai“ dainininkai: Jokūbas Šakys, Monika Šakytė, muzikantai: Ieva Milėškaitė, Greta Cydzikaitė, Monika Šakytė. Kolektyvo vadovė – Dainora Petrikienė. 2011 m. gegužės 06 d. visus folkloro mylėtojus kolektyvas pakvietė „Sueiti į ratą&quot; kultūros centre; čia pristatyta pirmoji rajone vaikų folkloro kompaktinė plokštelė. 2011 m. gegužės 29 d. išvyka į Vilnių tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai&quot;, 2011-07-06 tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje „Baltica 2011&quot;. <br /> <br /> 2011 m. liepos 23 d. Sedoje vykusio folkloro festivalio [[Gėid vuolungelė|„Gėid vuolungelė&quot;]] „Truopniuojė šuokiejė&quot; konkurse pirmąją vietą laimėjo ansamblio šokėjai – Monika Šakytė ir Tadas Cydzikas. Jie apdovanoti medžio drožėjo Simono Rolando Jokšo išdrožta šokėjų poros skulptūrėle. 2011 m. išleido pirmąją rajone vaikų folkloro kompaktinę plokštelę.<br /> <br /> 2012 m. kovo 11 d. kolektyvui įteikta 2011 metų [[Aukso paukštė|„Aukso paukštės“]] nominacija.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Živilė Damulytė. Gruokem šuokem - nesustuokem // Santarvė. Priedas „Pagreitis&quot;. - 2011. - Birželio 2. - Nr. 6. - P. 1, 3.<br /> * „Alksniokā&quot; - tradicijų puoselėtojai ir tikrųjų vertybių ieškotojai // Būdas žemaičių. - 2012. - Rugs. 11. - Nr. 70. - P 5-6.<br /> &lt;/small&gt;<br /> == Kiti straipsniai ==<br /> * [[Alksna]]<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=L8JyQCPJ-WQ YouTube: Alksniokaa, Samogitian folk group from Mazeikiai, Lithuania]<br /> * [http://www.youtube.com/watch?v=kTJtglhrj-Q YouTube: Alksniokaa. Samogitian folk group from Mazeikiai, Lithuania]<br /> * [https://www.facebook.com/Alksnioka FACEBOOK]<br /> * [https://www.instagram.com/alksnioka?utm_source=ig_web_button_share_sheet&amp;igsh=ZDNlZDc0MzIxNw== INSTAGRAM]<br /> [[Kategorija: Ansambliai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Biblioteka&diff=48124 2026-02-24T18:22:36Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>{{tvarkomas}}<br /> [[Vaizdas:Viesoji biblioteka.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|230px|Biblioteka]]<br /> [[Vaizdas:Biblioteka.JPG|thumb|right|230px|]]<br /> <br /> '''BIBLIOTEKA, Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka''', yra [[Laisvės gatvė|Laisvės g.]] <br /> <br /> == Istorija ir dabartis ==<br /> Švietimo ministerijos nurodymu 1922 m. rugpjūčio mėn. Mažeikiuose įsteigtas centralinis knygynas, turėjęs atlikti viešosios bibliotekos funkcijas. Knygynui patalpas Stoties gatvėje nemokamai suteikė kooperacijos sąjunga. 1922 m. spalio 5 d. Lietuvos švietimo ministerijos įsakymu Nr.79, nuo 1922 m. spalio 1 d įsteigtas Valstybinio knygyno Mažeikių skyrius, o jo vedėju paskirtas [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]] (režisieriaus [[Vaičkus Juozas|Juozo Vaičkaus]] brolis). Ši data laikoma Viešosios bibliotekos įkūrimo data. Tuo metu bibliotekoje buvo 361 knyga, iš jų 25 rusų ir lenkų kalbomis, 83 skaitytojai. Skaitytojai turėjo palikti 10 litų užstatą.<br /> <br /> 1923-01-01 biblioteka turėjo 193 knygas, prenumeravo 20-ties pavadinimo periodinių leidinių, buvo apie 80 skaitytojų. Lėšų knygoms pirkti skirdavusi Švietimo ministerija, tačiau jos buvusios nepaprastai menkos. Nesulaukdamas asignavimų iš ministerijos, bibliotekos vedėjas griebdavosi įvairių priemonių. Savo iniciatyva pirkti knygų jis kartkartėmis važiuodavo į Kauną. Be to, vedėjas dažnai rengdavo visuoemenei vakarus - spektaklius, o gautą pelną skirdavo knygoms įsigyti. Pirmaisiais metais buvo įsigytas ir daugiatomis Brokhauzo-Efrono enciklopedinis žodynas, kuris bibliotekoje išliko iki šiol. Paramą teikė ir knygų skaitytojai. 1923 m. jie bibliotekai paaukojo 11 vnt. vertingos literatūros.<br /> <br /> 1930 m. paskutiniaisias A. Vaičkaus vedėjavimo metais buvo 3454 vnt.knygų, skaitytojų registruota per pustrečio šimto. 1926 m. jie perskaitė 15,5 tūkst. egz. leidinių. Bibliotekos vedėjas Petras Vainoras domėjosi filatelija, jis sudarė knygų katalogą, susitemino literatūrą, padėjo pirmuosius bibliografinio darbo pagrindus. 1939 m. biblioteką aplankė 13716 žmonių. Išduota ledinių: moksleiviams - 5270, darbininkams - 3287, amatininkams - 1272, tarnautojams - 719, ūkininkams - 524, mokytojams - 460. Į namus knygas skaityti ėmė 6903 žmonės, iš jų 3131 vyras ir 3772 moterys; iš viso jie perskaitė 7062 vnt. knygų &lt;ref&gt;Knygų daugiau skaitė moksleivija ir darbininkija // XX amžius. - 1940. - Bal. 6. - Nr. 77. - P. 14.&lt;/ref&gt;. <br /> <br /> Karo metais biblioteka buvo įsikūrusi netoli dabartinių prekybos namų „Durbė&quot;, tačiau 1944 m. per rusų lėktuvų borbordavimą Mažeikius, pastatas buvo sugriautas. 1945 m. įsikūrė toje pačioje gatvėje, pastate, kur dabar yra paštas. Bibliotekai buvo skirti trys kambariai, kuriuose įsikūrė skaitykla, skaitytojų aptarnavimo skyrius ir knygų fondai. Pirmą kartą atėjus į bibliotelą, reikėdavo palikti užstatą - dvi savo knygas, ir tik tada atėjusįjį registruodavo kaip skaitytoją. Knygos buvo sunumeruotos pagal spintoje laikomas jų katalogines korteles. Išsirinkus iš katalogo norimą knygą, reikėjo užrašyti jos numerį, ir bibliotekininkė Marija Tomkevičienė iš fondo atnešdavo knygą. Bibliotekos vedėja buvo Ieva Kripaitienė.&lt;ref&gt; Bernarda Plastinina. Visą gyvenimą paedagogas ir kraštotyrininkas praleido su knyga // Santarvė. - 2009. - Kovo 14. - P. 8, 10.&lt;/ref&gt;.<br /> <br /> 1974-01-01 bibliotekoje dirbo 7 darbuotojai, iš jų 4 su aukštuoju arba specialiuoju viduriniu išsilavinimu, buvo 43173 knygų, 4100 skaitytojų. 1974 m. Laisvės ir tuometinės Pergalės (dabar - Vasario 16-osios) gatvių kampe pastatytas trijų aukštų pastatas, kuriame 1975 m. įsikūrė rajoninė ir rajoninė vaikų bibliotekos. Naujose patalpose atidaryta skaitykla (113 kv.m.), du abonementai ir muzikinė skaitykla, knygrišykla, pasakų kambarys vaikams, metodinis skyrius ir kt. Po metų, perėjus prie centralizuotos sistems, rajoninė biblioteka tapo Centrine su veikiančia 21 kaimo ir 2 miesto filialais. 1995 m. biblioteka pavadinta savivaldybės Viešąja biblioteka.<br /> <br /> 2012 m. bibliotekai priklauso 25 filialai, iš jų 20 yra kaimuose ir 5 mieste. Bibliotekoje dirba 26 darbuotojai, iš jų - 16 bibliotekininkų. Veikia lėlių teatras „Vyturiai ir pelėdžiukai&quot;, Nevyriausybinių organizacijų informacijos paramos centras. Mažeikių viešoji biblioteka yra viena pirmaujančių šalyje pagal katalogus ir duomenų bazes: katalogų yra du, o duomenų bazių - keturios. Nuo 1998 metų parengta 40 projektų, gautos lėšos panaudotos renginiams, konferencijoms, parodoms rengti, bibliotekoms kompiuterizuoti ir interneto prieeigai įrengti, vaizdo ir garso įrangai, multimedijai įsigyti, žaislotekoms įrengti. 2003 m. bibliotekoje pradėta diegti LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema). 2006 m. 5diegtas LIBIS skaitytoj7 aptarnavimo posistemis, skaitytojams išduodami nauji pažymėjimai (magnetinės kortelės), kurie leidžia naudotis visų šalies bibliotekų paslaugomis. 2012 m. Viešojoje bibliotekoje buvo 77,5 tūkst. leidinių, rajono bibliotekose - daugiau nei 273 tūkst. <br /> <br /> 2014 m. prasidėjo bibliotekos modernizavimo darbai vykdant projektą „Mažeikių rajono savivaldybės bibliotekos atnaujinimas (modernizavimas)&quot;, įgyvendinimo pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai&quot; VP3-1.1-VRM-01-R priemonę „Regioniniųekonomikos augimo centrų plėtra&quot;. Projekto vertė 2 mln. litų, iš jų 1,85 mln. Lt skirti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Valstybės biudžeto lėšų. Projekto vykdytoja Mažeikių rajono savivaldybė šiam projektui įgyvendinti skiria 150 tūkst. litų. Konkursą rangos darbams atlikti laimėjo UAB „Stakreta&quot;.<br /> <br /> Nuo 2023-01-01 Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka pavadinta Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka. 2022 m. lapkričio 25 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas Nr. T1-316 „Dėl Henriko Nagio vardo suteikimo Mažeikių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai ir Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos nuostatų patvirtinimo“. 2022 m. gruodžio 29 d. Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.<br /> <br /> „Stacėjės: Kryžiaus kelio stotys Mažeikių rajono Tirkšlių kapinių koplyčioje“ – pirmasis Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos leidinys, išleistas 2025 m. Tekstų autorius Gabrielius Juškevičius. Sudarytoja Rūta Končiutė-Mačiulienė. 46 p. leidinys išspausdintas Vilniuje, „Petro ofsete“. Knyga skatina naujai pažvelgti į Kristaus kančią, saugoti ir puoselėti žemaičių kalbą.<br /> <br /> ==Renovacija==<br /> Pradėta 2014 m. Bibliotekos administracija laikinai buvo iškelta į Laisvės g. 30a pastatą. Bendra projekto vertė - daugiau nei 633 tūkst. eurų. Po renovacijos biblioteka atidaryta 2016 m. vasario 15 d. Atidarymo šventės metu prie biblioteko atidengta skulptoriaus [[Paulius Daujotas|Pauliaus Daujoto]] skulptūra „Laisvam žodžiui&quot;. Ant jos pagrindo iškalti rašytojo [[Romualdas Granauskas|Romualdo Granausko]] žodžiai „Kalboje gyvena tautos dvasia&quot;. Skulptūros atsiradimu pasirūpino laikraščio [[Santarvė|„Santarvė&quot;]] leidėjas Alvydas Balčiūnas, bendrovės direktorius Arūnas Jarmoška, įmonės „Kustata&quot; direktorius Kostas Baranauskis, [[Elmaga|„Elmagos&quot;]] direktorius Vitas Žąsinas, „Mažeikių statybos kompanijos&quot; direktorius Kęstutis Songaila&quot;&lt;ref&gt;Neringa Švelnienė. Lankytojams duris vėl atvėrė viešoji biblioteka // Santarvė.- 2016. - Vasar. 18. - Nr. 19. - P.1, 7.&lt;/ref&gt;.<br /> <br /> == Direktoriai ==<br /> * [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]] (1922 - 1930-11-06)<br /> * Petras Vainoras (1930-1940)<br /> * A. Kulikauskas, O. Lukštaraupienė (1941-1944)<br /> * Emilija Striaupytė (1944-1950)<br /> * Ieva Kripaitienė (1950-1966)<br /> * Vida Žilinskienė (1972-1979)<br /> * [[Jonauskienė Aldona|Aldona Drazdauskaitė-Jonauskienė]] (1980-2015)<br /> * Irena Atkočaitienė (2015-2016)<br /> * [[Alina Bernotienė]] (nuo 2016-08-16)<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> * Mažeikių centrinė biblioteka, 1922-1992: bukletas. - Mažeikiai: Mažeikių raj. CB, 1992. - 1 lap. sulankst. į 8 p. <br /> <br /> {{reflist}}<br /> &lt;small&gt;<br /> * Jonauskienė A. Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos istorija. Kn.: Mažeikiai. Praeitis, dabartis ir perspektyvos. - 1997. P. 136 - 143.<br /> * Vytautas Malūkas. Mažeikių viešoji biblioteka pasitinka 90-ies metų jubiliejų // Santarvė. - 2012. - Spal. 4. - Nr. 114. - P. 2.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.mrvb.lt/lt/ Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka], tinklalapis<br /> <br /> [[Kategorija:Kultūra]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Biblioteka&diff=48123 2026-02-24T18:22:07Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>{{tvarkomas}}<br /> [[Vaizdas:Viesoji biblioteka.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|230px|Biblioteka]]<br /> [[Vaizdas:Biblioteka.JPG|thumb|right|230px|]]<br /> <br /> '''BIBLIOTEKA, Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka''', yra [[Laisvės gatvė|Laisvės g.]] <br /> <br /> == Istorija ir dabartis ==<br /> Švietimo ministerijos nurodymu 1922 m. rugpjūčio mėn. Mažeikiuose įsteigtas centralinis knygynas, turėjęs atlikti viešosios bibliotekos funkcijas. Knygynui patalpas Stoties gatvėje nemokamai suteikė kooperacijos sąjunga. 1922 m. spalio 5 d. Lietuvos švietimo ministerijos įsakymu Nr.79, nuo 1922 m. spalio 1 d įsteigtas Valstybinio knygyno Mažeikių skyrius, o jo vedėju paskirtas [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]] (režisieriaus [[Vaičkus Juozas|Juozo Vaičkaus]] brolis). Ši data laikoma Viešosios bibliotekos įkūrimo data. Tuo metu bibliotekoje buvo 361 knyga, iš jų 25 rusų ir lenkų kalbomis, 83 skaitytojai. Skaitytojai turėjo palikti 10 litų užstatą.<br /> <br /> 1923-01-01 biblioteka turėjo 193 knygas, prenumeravo 20-ties pavadinimo periodinių leidinių, buvo apie 80 skaitytojų. Lėšų knygoms pirkti skirdavusi Švietimo ministerija, tačiau jos buvusios nepaprastai menkos. Nesulaukdamas asignavimų iš ministerijos, bibliotekos vedėjas griebdavosi įvairių priemonių. Savo iniciatyva pirkti knygų jis kartkartėmis važiuodavo į Kauną. Be to, vedėjas dažnai rengdavo visuoemenei vakarus - spektaklius, o gautą pelną skirdavo knygoms įsigyti. Pirmaisiais metais buvo įsigytas ir daugiatomis Brokhauzo-Efrono enciklopedinis žodynas, kuris bibliotekoje išliko iki šiol. Paramą teikė ir knygų skaitytojai. 1923 m. jie bibliotekai paaukojo 11 vnt. vertingos literatūros.<br /> <br /> 1930 m. paskutiniaisias A. Vaičkaus vedėjavimo metais buvo 3454 vnt.knygų, skaitytojų registruota per pustrečio šimto. 1926 m. jie perskaitė 15,5 tūkst. egz. leidinių. Bibliotekos vedėjas Petras Vainoras domėjosi filatelija, jis sudarė knygų katalogą, susitemino literatūrą, padėjo pirmuosius bibliografinio darbo pagrindus. 1939 m. biblioteką aplankė 13716 žmonių. Išduota ledinių: moksleiviams - 5270, darbininkams - 3287, amatininkams - 1272, tarnautojams - 719, ūkininkams - 524, mokytojams - 460. Į namus knygas skaityti ėmė 6903 žmonės, iš jų 3131 vyras ir 3772 moterys; iš viso jie perskaitė 7062 vnt. knygų &lt;ref&gt;Knygų daugiau skaitė moksleivija ir darbininkija // XX amžius. - 1940. - Bal. 6. - Nr. 77. - P. 14.&lt;/ref&gt;. <br /> <br /> Karo metais biblioteka buvo įsikūrusi netoli dabartinių prekybos namų „Durbė&quot;, tačiau 1944 m. per rusų lėktuvų borbordavimą Mažeikius, pastatas buvo sugriautas. 1945 m. įsikūrė toje pačioje gatvėje, pastate, kur dabar yra paštas. Bibliotekai buvo skirti trys kambariai, kuriuose įsikūrė skaitykla, skaitytojų aptarnavimo skyrius ir knygų fondai. Pirmą kartą atėjus į bibliotelą, reikėdavo palikti užstatą - dvi savo knygas, ir tik tada atėjusįjį registruodavo kaip skaitytoją. Knygos buvo sunumeruotos pagal spintoje laikomas jų katalogines korteles. Išsirinkus iš katalogo norimą knygą, reikėjo užrašyti jos numerį, ir bibliotekininkė Marija Tomkevičienė iš fondo atnešdavo knygą. Bibliotekos vedėja buvo Ieva Kripaitienė.&lt;ref&gt; Bernarda Plastinina. Visą gyvenimą paedagogas ir kraštotyrininkas praleido su knyga // Santarvė. - 2009. - Kovo 14. - P. 8, 10.&lt;/ref&gt;.<br /> <br /> 1974-01-01 bibliotekoje dirbo 7 darbuotojai, iš jų 4 su aukštuoju arba specialiuoju viduriniu išsilavinimu, buvo 43173 knygų, 4100 skaitytojų. 1974 m. Laisvės ir tuometinės Pergalės (dabar - Vasario 16-osios) gatvių kampe pastatytas trijų aukštų pastatas, kuriame 1975 m. įsikūrė rajoninė ir rajoninė vaikų bibliotekos. Naujose patalpose atidaryta skaitykla (113 kv.m.), du abonementai ir muzikinė skaitykla, knygrišykla, pasakų kambarys vaikams, metodinis skyrius ir kt. Po metų, perėjus prie centralizuotos sistems, rajoninė biblioteka tapo Centrine su veikiančia 21 kaimo ir 2 miesto filialais. 1995 m. biblioteka pavadinta savivaldybės Viešąja biblioteka.<br /> <br /> 2012 m. bibliotekai priklauso 25 filialai, iš jų 20 yra kaimuose ir 5 mieste. Bibliotekoje dirba 26 darbuotojai, iš jų - 16 bibliotekininkų. Veikia lėlių teatras „Vyturiai ir pelėdžiukai&quot;, Nevyriausybinių organizacijų informacijos paramos centras. Mažeikių viešoji biblioteka yra viena pirmaujančių šalyje pagal katalogus ir duomenų bazes: katalogų yra du, o duomenų bazių - keturios. Nuo 1998 metų parengta 40 projektų, gautos lėšos panaudotos renginiams, konferencijoms, parodoms rengti, bibliotekoms kompiuterizuoti ir interneto prieeigai įrengti, vaizdo ir garso įrangai, multimedijai įsigyti, žaislotekoms įrengti. 2003 m. bibliotekoje pradėta diegti LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema). 2006 m. 5diegtas LIBIS skaitytoj7 aptarnavimo posistemis, skaitytojams išduodami nauji pažymėjimai (magnetinės kortelės), kurie leidžia naudotis visų šalies bibliotekų paslaugomis. 2012 m. Viešojoje bibliotekoje buvo 77,5 tūkst. leidinių, rajono bibliotekose - daugiau nei 273 tūkst. <br /> <br /> 2014 m. prasidėjo bibliotekos modernizavimo darbai vykdant projektą „Mažeikių rajono savivaldybės bibliotekos atnaujinimas (modernizavimas)&quot;, įgyvendinimo pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai&quot; VP3-1.1-VRM-01-R priemonę „Regioniniųekonomikos augimo centrų plėtra&quot;. Projekto vertė 2 mln. litų, iš jų 1,85 mln. Lt skirti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Valstybės biudžeto lėšų. Projekto vykdytoja Mažeikių rajono savivaldybė šiam projektui įgyvendinti skiria 150 tūkst. litų. Konkursą rangos darbams atlikti laimėjo UAB „Stakreta&quot;.<br /> <br /> Nuo 2023-01-01 Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka pavadinta Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka. 2022 m. lapkričio 25 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas Nr. T1-316 „Dėl Henriko Nagio vardo suteikimo Mažeikių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai ir Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos nuostatų patvirtinimo“. 2022 m. gruodžio 29 d. Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.<br /> <br /> „Stacėjės: Kryžiaus kelio stotys Mažeikių rajono Tirkšlių kapinių koplyčioje“ – pirmasis Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos leidinys, išleistas 2025 metais. Tekstų autorius Gabrielius Juškevičius. Sudarytoja Rūta Končiutė-Mačiulienė. 46 p. leidinys išspausdintas Vilniuje, „Petro ofsete“. Knyga skatina naujai pažvelgti į Kristaus kančią, saugoti ir puoselėti žemaičių kalbą.<br /> <br /> ==Renovacija==<br /> Pradėta 2014 m. Bibliotekos administracija laikinai buvo iškelta į Laisvės g. 30a pastatą. Bendra projekto vertė - daugiau nei 633 tūkst. eurų. Po renovacijos biblioteka atidaryta 2016 m. vasario 15 d. Atidarymo šventės metu prie biblioteko atidengta skulptoriaus [[Paulius Daujotas|Pauliaus Daujoto]] skulptūra „Laisvam žodžiui&quot;. Ant jos pagrindo iškalti rašytojo [[Romualdas Granauskas|Romualdo Granausko]] žodžiai „Kalboje gyvena tautos dvasia&quot;. Skulptūros atsiradimu pasirūpino laikraščio [[Santarvė|„Santarvė&quot;]] leidėjas Alvydas Balčiūnas, bendrovės direktorius Arūnas Jarmoška, įmonės „Kustata&quot; direktorius Kostas Baranauskis, [[Elmaga|„Elmagos&quot;]] direktorius Vitas Žąsinas, „Mažeikių statybos kompanijos&quot; direktorius Kęstutis Songaila&quot;&lt;ref&gt;Neringa Švelnienė. Lankytojams duris vėl atvėrė viešoji biblioteka // Santarvė.- 2016. - Vasar. 18. - Nr. 19. - P.1, 7.&lt;/ref&gt;.<br /> <br /> == Direktoriai ==<br /> * [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]] (1922 - 1930-11-06)<br /> * Petras Vainoras (1930-1940)<br /> * A. Kulikauskas, O. Lukštaraupienė (1941-1944)<br /> * Emilija Striaupytė (1944-1950)<br /> * Ieva Kripaitienė (1950-1966)<br /> * Vida Žilinskienė (1972-1979)<br /> * [[Jonauskienė Aldona|Aldona Drazdauskaitė-Jonauskienė]] (1980-2015)<br /> * Irena Atkočaitienė (2015-2016)<br /> * [[Alina Bernotienė]] (nuo 2016-08-16)<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> * Mažeikių centrinė biblioteka, 1922-1992: bukletas. - Mažeikiai: Mažeikių raj. CB, 1992. - 1 lap. sulankst. į 8 p. <br /> <br /> {{reflist}}<br /> &lt;small&gt;<br /> * Jonauskienė A. Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos istorija. Kn.: Mažeikiai. Praeitis, dabartis ir perspektyvos. - 1997. P. 136 - 143.<br /> * Vytautas Malūkas. Mažeikių viešoji biblioteka pasitinka 90-ies metų jubiliejų // Santarvė. - 2012. - Spal. 4. - Nr. 114. - P. 2.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.mrvb.lt/lt/ Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka], tinklalapis<br /> <br /> [[Kategorija:Kultūra]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Algirdas_Vilkas&diff=48122 2026-02-12T20:13:00Z

<p>Vakaris jočeris: /* Šaltiniai */</p> <hr /> <div>[[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]<br /> [[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]<br /> '''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]], palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse) kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.<br /> <br /> == Biografija ==<br /> Gimė paprastų valstiečių Agotos ir Alfonso Vilkų šeimoje Mažeikių rajone esančiame Naikių kaime. Algirdas buvo ketvirtasis vaikas, augo tarp trijų brolių ir trijų seserų. Naikiuose dvejus metus lankė pradinę mokyklą, kurioje mokytoja dirbo Aldona Jonuškienė. Dėl mažo mokinių skaičiaus 1969 m. birželį įstaiga buvo uždaryta (1–4 klasėse buvo tik 16 pradinukų). Dalis mokinių perėjo į Mažeikių 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. [[Merkelio Račkausko gimnazija]]), kita dalis lankė Krakių aštuonmetę mokyklą. Iš pradžių trečiaklasis Algirdas mokėsi Mažeikiuose, dalyvavo tuometiniame „spaliukų“ chore, kuriam vadovavo muzikos mokytojas Vytautas Urbonavičius.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Po metų mokslus tęsė Mažeikių rajono Krakių aštuonmetėje mokykloje, kurią baigė 1975-aisiais (XIII laidos mokinių auklėtoja – matematikos mokytoja Jadvyga Macijauskaitė-Virkutienė). Nuo pat vaikystės domėjosi gimtojo krašto istorija, mėgo klausytis senesnių žmonių pasakojimų, liaudies dainų.<br /> <br /> Mažeikių 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. [[Gabijos gimnazija]]) mokėsi 1975–1978 m. Buvo septintosios laidos XIc klasės abiturientas. Vidurinėje mokykloje lankė kraštotyros būrelį (vadovas – lituanistas [[Antanas Poškus]]). Aktyviai dalyvavo jo veikloje, ruošė ir skaitė pranešimus, vyko į ekspedicijas. Nuo 1976 m. rajono spaudoje spausdintos pirmosios Algirdo Vilko parašytos informacinės žinutės ar straipsneliai. Už kraštotyrinę veiklą buvo suteiktas „Darbščiausiojo metraštininko“ vardas. 1977 m. buvo kraštotyros būrelio tarybos pirmininkas. Abiturientas 1978 m. paruošė išsamų darbą apie Naikių kaimo florą: apibūdino aukštesniuosius augalus ir sporinius induočius. Rinkdamas herbarinę medžiagą, 1972–1977 m. vasaromis skersai išilgai išvaikščiojo gimtojo Naikių kaimo teritoriją, surinko 717 augalų pavyzdžių, sudarė 464 rūšių sąrašą ir suskirstė į 78 šeimas, pagal abėcėlę parašė lietuviškų bei lotyniškų terminų rodyklę, susistemino informaciją.<br /> <br /> Baigęs vidurinę mokyklą mokėsi Kretingos tarybiniame ūkyje-technikume. Studijas baigė 1981 m. raudonu diplomu ir įgijo augalų apsaugos agronomo specialybę. Algirdas Vilkas buvo vienas iš penkių absolventų, kurie turėjo teisę neatidirbę gamyboje stoti į bet kurią respublikos aukštąją mokyklą. Blaškėsi tarp trijų sričių: labai patiko geografija ir istorija, bet labiausiai biologija, kurią galop nusprendė studijuoti.<br /> <br /> Mokslus 1981–1986 m. tęsė tuometinio Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto (dab. Vilniaus universitetas) Gamtos mokslų fakultete. Įgijo biologijos specialybės genetiko su selekcijos pagrindais specializaciją bei biologo, biologijos ir chemijos dėstytojo kvalifikaciją. Universitete 1986 m. apgynė diplominį darbą „Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos užteršimo poveikis pilkojo pelėno gamtiniam kintamumui“ (įvertintas labai gerai). Mokėsi 1984–1986 m. Vilniaus universiteto Visuomeninių profesijų fakultete ir įsigijo kraštotyros organizatoriaus visuomeninę specialybę. Studijų metais lankė du folklorinius ansamblius, tautinių dainų ir šokių ansamblį „Jaunimėlis“.<br /> <br /> Po studijų kelis mėnesius dirbo [[Gamtininkų stotis|Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku. Po dvejų metų tarnybos armijoje nuo 1988 m. vasaros buvo paskirtas Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties direktoriumi, vykdė mokslinę tiriamąją veiklą, kaupė krašto pažinimo duomenų bazę, organizuodavo rajoninius renginius Žemės dienai paminėti, seminarus, konferencijas, Pasaulinę paukščių stebėjimo šventę, Tarptautinę gyvūnų globos dieną. Kai įstaiga buvo uždaryta, nuo 2010 m. rudens buvo pervestas į Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją. Algirdui Vilkui 2015 m. suteikta biologijos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Gimnazijoje dirbo 15 m., rinko informaciją apie įstaigos istoriją, buvusius mokinius ir mokytojus, tvarkė kraštotyrinę ekspoziciją.<br /> <br /> == Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==<br /> Pedagogo, kraštotyrininko Algirdo Vilko iniciatyva 1986-09-29 Mažeikių moksleivių namų Estetinio skyriaus patalpose buvo suburtas folkloro ansamblis, kurį iš pradžių lankė 11 asmenų. Pavadinimas [[Alksna|„Alksna“]] pasirinktas pagal Pikelių apylinkėse buvusią nedidelę alksniais apaugusią kalvelę, nugramzdintą Varduvos upės dugnan. Pirmosios dainos, pirmieji rateliai buvo iš Vilniaus universiteto „Romuvos“ kraštotyrininkų klubo ekspedicinės medžiagos, surinktos Ylakiuose. Folkloro ansamblio repeticijos būdavo darbingos, be ilgų diskusijų, sumanaus ir entuziastingo vadovo Algirdo Vilko aiškiai apgalvotos. <br /> <br /> Laikydamiesi autentiškų liaudies tradicijų, alksniškiai 1988 m. pirmąkart ant Daubarių piliakalnio paminėjo Vėlines, Tirkšlių pušyne 1989 m. surengė Užgavėnes. Ansambliečiai 1989 m. Algirdo Vilko iniciatyva dalyvavo ekologiniame žygyje „Ventai – švarų vandenį!“ ir klojimo teatrų festivalyje Zastaučiuose. Įsimintiniausia alksniškiams istorijos data – folkloro ansamblių vakaras 1990 m. vasarą Vilniuje vykusioje dainų šventėje.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[5]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Kolektyvas daugiausia dėmesio skirdavo autentiškam žemaičių krašto folklorui. Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2014 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. <br /> <br /> Bendradarbiaujant su Mažeikių muziejumi dalyvauta su bendraminčiais kraštotyros ekspedicijose po rajoną, aplankant Pikelių, Žemalės, Židikų, Sedos, Renavo apylinkes, Tirkšlius, Purplius, Krakius ir kitas vietoves. Rinko ir užrašė viską: senus daiktus muziejui, smulkiąją tautosaką, dainas, ratelius, šokius, įvairią etnografinę medžiagą. Skubėjo viską užfiksuoti, kas galėjo labai greitai išnykti negrįžtamai.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Visus ansambliečius vienijo žemaitiškumas, žemaičių folkloro propagavimas ir siekis jį išsaugoti.<br /> <br /> Kraštotyra domėjosi ir vidurinėje mokykloje, ir studijuodamas Vilniaus universitete, ten lankė kraštotyrininkų klubą „Romuva“, vykdavo į ekspedicijas įvairiuose Lietuvos regionuose. Ir studijuodamas, ir dirbdamas Mažeikiuose per atostogas daug laiko praleisdavo įvairiuose šalies muziejuose, archyvuose bei rankraštynuose, kopijuodamas ar fotografuodamas dokumentus. Algirdas Vilkas drauge su Jaunųjų gamtininkų stoties darbuotojais nuo 1999-ųjų neporiniais metais organizuodavo rajonines moksleivių kraštotyrininkų konferencijas, 2003-aisiais buvo paruoštas Mažeikių rajono ugdymo įstaigų „Kraštotyrinių darbų katalogas 1997–2002 m.“ Daug metų rinko smulkiąją tautosaką, užrašinėjo vietovardžius, fiksavo nykstančius papročius ir tradicijas, fotografavo, kaupė informaciją apie gimtojo krašto vietoves, istorinius objektus, kultūros paveldą, iškilius asmenis, naudodamasis spaudos publikacijomis ir archyviniais šaltiniais. Aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose, kuriose vyko skirtingose Mažeikių rajono vietose.<br /> <br /> 2001 m. buvo parengtas elektroninis Krakių enciklopedinis žodynas (internetinis adresas www. tinklalapis.lt/krakiai nebepasiekiamas). Medžiagą pradėjo rinkti nuo 1979 m. Enciklopediniame žodyne buvo daug informacijos apie Mažeikių rajono Krakių kaimą ir jo apylinkes: Naikius, Milius ir Maigus. Aprašyta žmonių buitis ir joje naudoti daiktai, žemės ūkui padargai, įvairios paskirties pastatai, šventės, papročiai. Pateikta surinkta tautosaka, daug senųjų vietovardžių, nurodyta jų lokalizacija. Tekstai iliustruoti nuotraukomis. Žodyne buvo apie 230 biografijų, surinktų iš įvairių šaltinių. Buvo pateiktas visų panaudotų straipsnių alfabetinis sąrašas.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[1]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Kad būtų išsaugota surinkta informacija, 2002 m. buvo paruoštas 3 dalių įrištas aplankas „Krakiai (Mažeikių raj.). Enciklopedinis žodynas“.<br /> <br /> Algirdas Vilkas įkūrė „Medio Wiki“ technologija pagrįstą elektroninę [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopediją]] (MKE), kurios administratoriumi buvo iki 2025 m. Pirmasis tekstas buvo apie Ventos upę, paskelbtas 2006 m. gruodžio 31 d. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, vietoves, įstaigas, kultūrą, sportą, praeitį ir dabartį, žmones ir jų pasiekimus. Siekė per 30 m. sukauptą informacinę medžiagą susisteminti pagal tematiką ir padaryti prieinamą visuomenei. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po Mažeikių rajoną. Išsami elektroninė enciklopedija buvo paruošta pagal Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties pilietinio ugdymo projektą.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[10]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt;<br /> <br /> == Kita veikla ==<br /> Algirdas Vilkas 1997–2012 m. vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubui]], nuo 2010 m. buvo specializuoto internetinio „Gyvosios gamtos enciklopedija“ projekto lietuvių kalba bendraautoris. Buvo didžiausio ir populiariausio atvirojo turinio tarptautinio interneto projekto „Laisvoji enciklopedija Vikipedija“ vienas iš administratorių, 2012 m. vienas iš enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (ELIP) steigėjų&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt;, feisbuko socialinio tinklo viešos grupės „Šiaurės Žemaitijos genealogija (dounininkų kraštas)“ įkūrimo iniciatorius ir vienas iš administratorių 2019–2025 m.<br /> <br /> Įvardijamas kaip vienas žymiausių arachnologų, sukūręs visoms Lietuvoje esančioms vorų rūšims lietuviškus pavadinimus, kuriuos patvirtino toponimikos komisija.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[2]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Sukūrė internetinę svetainę „Lietuvos vorai“. Buvo Lietuvos entomologų, teriologų ir Europos arachnologų draugijų narys, Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės Mažeikiuose narys.<br /> <br /> Algirdas Vilkas buvo švietimo entuziastas ir eruditas, seminarų ir konferencijų organizatorius, Mažeikių krašto istorijos, kultūros, paveldo ir gamtos puoselėtojas, kurio atlikti darbai turi išliekamąją vertę. Parašė daugiau nei šimtą publikacijų, išspausdintų Mažeikių rajono laikraščiuose, leidinyje „Žurnalas apie gamtą“, savaitraštyje „Žaliasis pasaulis“, žurnaluose „Žemaičių žemė“ ir „Mūsų gamta“, laikraščiuose „Tėvynės šviesa“, „Žemaičių kraštas“, „Dialogas“ ir „Šiaulių kraštas“.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą.<br /> * 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premija]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą.<br /> * [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] inicijuotų apdovanojimų nominantas „Kultūros nešėjas 2019“.<br /> * 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.<br /> * 2026 m. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio]] vardas (po mirties).<br /> <br /> == Bibliografija ==<br /> * Trumpas mokyklinis žaliųjų samanų (Bryopsida) apibūdintojas / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 1997. – 24 p.: iliustr.<br /> * Raudonosios knygos vabzdžiai Mažeikių rajone. Žirgeliai. Vabalai. Drugiai / sudarytojai Algirdas Vilkas, Deividas Makavičius, Nomeda Velavičienė. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2008. – 22 p.: iliustr. <br /> * Vorai. 2009 m. kalendorius / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2009. – 14 p.: iliustr. <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, – 65 p.: iliustr. <br /> * Algirdas Vilkas. Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2019, – 174 p.: iliustr. <br /> * Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr. <br /> * Algirdas Vilkas. Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr. <br /> * Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr. <br /> * Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;1. Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.<br /> <br /> 2. Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15.<br /> <br /> 3. Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3.<br /> <br /> 4. Vaida Galdikė. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6.<br /> <br /> 5. Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.<br /> <br /> 6. Gražina Veršinskienė. A. Vilkas: „Žmogaus gyvenimas yra didžiulis ratas“. Būdas žemaičių, 2019, kovo 25, p. 1, 7, 10.<br /> <br /> 7. Neringa Švelnienė. Mažeikiuose pagerbti „Kultūros nešėjai 2019“. Santarvė, 2020, sausio 3, p. 1, 9.<br /> <br /> 8. Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10.<br /> <br /> 9. Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8.<br /> <br /> 10. Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.<br /> <br /> 11. Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. [https://rackauskas.lt/dokumentai/laikrastis%202021/2025_Atosvaiste_gegu%C5%BE%C4%97.pdf Prieiga per internetą].<br /> <br /> 12. Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6.&lt;small&gt;<br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Algirdas_Vilkas&diff=48121 2026-02-12T20:11:11Z

<p>Vakaris jočeris: /* Kita veikla */</p> <hr /> <div>[[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]<br /> [[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]<br /> '''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]], palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse) kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.<br /> <br /> == Biografija ==<br /> Gimė paprastų valstiečių Agotos ir Alfonso Vilkų šeimoje Mažeikių rajone esančiame Naikių kaime. Algirdas buvo ketvirtasis vaikas, augo tarp trijų brolių ir trijų seserų. Naikiuose dvejus metus lankė pradinę mokyklą, kurioje mokytoja dirbo Aldona Jonuškienė. Dėl mažo mokinių skaičiaus 1969 m. birželį įstaiga buvo uždaryta (1–4 klasėse buvo tik 16 pradinukų). Dalis mokinių perėjo į Mažeikių 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. [[Merkelio Račkausko gimnazija]]), kita dalis lankė Krakių aštuonmetę mokyklą. Iš pradžių trečiaklasis Algirdas mokėsi Mažeikiuose, dalyvavo tuometiniame „spaliukų“ chore, kuriam vadovavo muzikos mokytojas Vytautas Urbonavičius.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Po metų mokslus tęsė Mažeikių rajono Krakių aštuonmetėje mokykloje, kurią baigė 1975-aisiais (XIII laidos mokinių auklėtoja – matematikos mokytoja Jadvyga Macijauskaitė-Virkutienė). Nuo pat vaikystės domėjosi gimtojo krašto istorija, mėgo klausytis senesnių žmonių pasakojimų, liaudies dainų.<br /> <br /> Mažeikių 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. [[Gabijos gimnazija]]) mokėsi 1975–1978 m. Buvo septintosios laidos XIc klasės abiturientas. Vidurinėje mokykloje lankė kraštotyros būrelį (vadovas – lituanistas [[Antanas Poškus]]). Aktyviai dalyvavo jo veikloje, ruošė ir skaitė pranešimus, vyko į ekspedicijas. Nuo 1976 m. rajono spaudoje spausdintos pirmosios Algirdo Vilko parašytos informacinės žinutės ar straipsneliai. Už kraštotyrinę veiklą buvo suteiktas „Darbščiausiojo metraštininko“ vardas. 1977 m. buvo kraštotyros būrelio tarybos pirmininkas. Abiturientas 1978 m. paruošė išsamų darbą apie Naikių kaimo florą: apibūdino aukštesniuosius augalus ir sporinius induočius. Rinkdamas herbarinę medžiagą, 1972–1977 m. vasaromis skersai išilgai išvaikščiojo gimtojo Naikių kaimo teritoriją, surinko 717 augalų pavyzdžių, sudarė 464 rūšių sąrašą ir suskirstė į 78 šeimas, pagal abėcėlę parašė lietuviškų bei lotyniškų terminų rodyklę, susistemino informaciją.<br /> <br /> Baigęs vidurinę mokyklą mokėsi Kretingos tarybiniame ūkyje-technikume. Studijas baigė 1981 m. raudonu diplomu ir įgijo augalų apsaugos agronomo specialybę. Algirdas Vilkas buvo vienas iš penkių absolventų, kurie turėjo teisę neatidirbę gamyboje stoti į bet kurią respublikos aukštąją mokyklą. Blaškėsi tarp trijų sričių: labai patiko geografija ir istorija, bet labiausiai biologija, kurią galop nusprendė studijuoti.<br /> <br /> Mokslus 1981–1986 m. tęsė tuometinio Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto (dab. Vilniaus universitetas) Gamtos mokslų fakultete. Įgijo biologijos specialybės genetiko su selekcijos pagrindais specializaciją bei biologo, biologijos ir chemijos dėstytojo kvalifikaciją. Universitete 1986 m. apgynė diplominį darbą „Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos užteršimo poveikis pilkojo pelėno gamtiniam kintamumui“ (įvertintas labai gerai). Mokėsi 1984–1986 m. Vilniaus universiteto Visuomeninių profesijų fakultete ir įsigijo kraštotyros organizatoriaus visuomeninę specialybę. Studijų metais lankė du folklorinius ansamblius, tautinių dainų ir šokių ansamblį „Jaunimėlis“.<br /> <br /> Po studijų kelis mėnesius dirbo [[Gamtininkų stotis|Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku. Po dvejų metų tarnybos armijoje nuo 1988 m. vasaros buvo paskirtas Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties direktoriumi, vykdė mokslinę tiriamąją veiklą, kaupė krašto pažinimo duomenų bazę, organizuodavo rajoninius renginius Žemės dienai paminėti, seminarus, konferencijas, Pasaulinę paukščių stebėjimo šventę, Tarptautinę gyvūnų globos dieną. Kai įstaiga buvo uždaryta, nuo 2010 m. rudens buvo pervestas į Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją. Algirdui Vilkui 2015 m. suteikta biologijos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Gimnazijoje dirbo 15 m., rinko informaciją apie įstaigos istoriją, buvusius mokinius ir mokytojus, tvarkė kraštotyrinę ekspoziciją.<br /> <br /> == Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==<br /> Pedagogo, kraštotyrininko Algirdo Vilko iniciatyva 1986-09-29 Mažeikių moksleivių namų Estetinio skyriaus patalpose buvo suburtas folkloro ansamblis, kurį iš pradžių lankė 11 asmenų. Pavadinimas [[Alksna|„Alksna“]] pasirinktas pagal Pikelių apylinkėse buvusią nedidelę alksniais apaugusią kalvelę, nugramzdintą Varduvos upės dugnan. Pirmosios dainos, pirmieji rateliai buvo iš Vilniaus universiteto „Romuvos“ kraštotyrininkų klubo ekspedicinės medžiagos, surinktos Ylakiuose. Folkloro ansamblio repeticijos būdavo darbingos, be ilgų diskusijų, sumanaus ir entuziastingo vadovo Algirdo Vilko aiškiai apgalvotos. <br /> <br /> Laikydamiesi autentiškų liaudies tradicijų, alksniškiai 1988 m. pirmąkart ant Daubarių piliakalnio paminėjo Vėlines, Tirkšlių pušyne 1989 m. surengė Užgavėnes. Ansambliečiai 1989 m. Algirdo Vilko iniciatyva dalyvavo ekologiniame žygyje „Ventai – švarų vandenį!“ ir klojimo teatrų festivalyje Zastaučiuose. Įsimintiniausia alksniškiams istorijos data – folkloro ansamblių vakaras 1990 m. vasarą Vilniuje vykusioje dainų šventėje.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[5]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Kolektyvas daugiausia dėmesio skirdavo autentiškam žemaičių krašto folklorui. Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2014 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. <br /> <br /> Bendradarbiaujant su Mažeikių muziejumi dalyvauta su bendraminčiais kraštotyros ekspedicijose po rajoną, aplankant Pikelių, Žemalės, Židikų, Sedos, Renavo apylinkes, Tirkšlius, Purplius, Krakius ir kitas vietoves. Rinko ir užrašė viską: senus daiktus muziejui, smulkiąją tautosaką, dainas, ratelius, šokius, įvairią etnografinę medžiagą. Skubėjo viską užfiksuoti, kas galėjo labai greitai išnykti negrįžtamai.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Visus ansambliečius vienijo žemaitiškumas, žemaičių folkloro propagavimas ir siekis jį išsaugoti.<br /> <br /> Kraštotyra domėjosi ir vidurinėje mokykloje, ir studijuodamas Vilniaus universitete, ten lankė kraštotyrininkų klubą „Romuva“, vykdavo į ekspedicijas įvairiuose Lietuvos regionuose. Ir studijuodamas, ir dirbdamas Mažeikiuose per atostogas daug laiko praleisdavo įvairiuose šalies muziejuose, archyvuose bei rankraštynuose, kopijuodamas ar fotografuodamas dokumentus. Algirdas Vilkas drauge su Jaunųjų gamtininkų stoties darbuotojais nuo 1999-ųjų neporiniais metais organizuodavo rajonines moksleivių kraštotyrininkų konferencijas, 2003-aisiais buvo paruoštas Mažeikių rajono ugdymo įstaigų „Kraštotyrinių darbų katalogas 1997–2002 m.“ Daug metų rinko smulkiąją tautosaką, užrašinėjo vietovardžius, fiksavo nykstančius papročius ir tradicijas, fotografavo, kaupė informaciją apie gimtojo krašto vietoves, istorinius objektus, kultūros paveldą, iškilius asmenis, naudodamasis spaudos publikacijomis ir archyviniais šaltiniais. Aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose, kuriose vyko skirtingose Mažeikių rajono vietose.<br /> <br /> 2001 m. buvo parengtas elektroninis Krakių enciklopedinis žodynas (internetinis adresas www. tinklalapis.lt/krakiai nebepasiekiamas). Medžiagą pradėjo rinkti nuo 1979 m. Enciklopediniame žodyne buvo daug informacijos apie Mažeikių rajono Krakių kaimą ir jo apylinkes: Naikius, Milius ir Maigus. Aprašyta žmonių buitis ir joje naudoti daiktai, žemės ūkui padargai, įvairios paskirties pastatai, šventės, papročiai. Pateikta surinkta tautosaka, daug senųjų vietovardžių, nurodyta jų lokalizacija. Tekstai iliustruoti nuotraukomis. Žodyne buvo apie 230 biografijų, surinktų iš įvairių šaltinių. Buvo pateiktas visų panaudotų straipsnių alfabetinis sąrašas.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[1]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Kad būtų išsaugota surinkta informacija, 2002 m. buvo paruoštas 3 dalių įrištas aplankas „Krakiai (Mažeikių raj.). Enciklopedinis žodynas“.<br /> <br /> Algirdas Vilkas įkūrė „Medio Wiki“ technologija pagrįstą elektroninę [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopediją]] (MKE), kurios administratoriumi buvo iki 2025 m. Pirmasis tekstas buvo apie Ventos upę, paskelbtas 2006 m. gruodžio 31 d. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, vietoves, įstaigas, kultūrą, sportą, praeitį ir dabartį, žmones ir jų pasiekimus. Siekė per 30 m. sukauptą informacinę medžiagą susisteminti pagal tematiką ir padaryti prieinamą visuomenei. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po Mažeikių rajoną. Išsami elektroninė enciklopedija buvo paruošta pagal Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties pilietinio ugdymo projektą.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[10]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt;<br /> <br /> == Kita veikla ==<br /> Algirdas Vilkas 1997–2012 m. vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubui]], nuo 2010 m. buvo specializuoto internetinio „Gyvosios gamtos enciklopedija“ projekto lietuvių kalba bendraautoris. Buvo didžiausio ir populiariausio atvirojo turinio tarptautinio interneto projekto „Laisvoji enciklopedija Vikipedija“ vienas iš administratorių, 2012 m. vienas iš enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (ELIP) steigėjų&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt;, feisbuko socialinio tinklo viešos grupės „Šiaurės Žemaitijos genealogija (dounininkų kraštas)“ įkūrimo iniciatorius ir vienas iš administratorių 2019–2025 m.<br /> <br /> Įvardijamas kaip vienas žymiausių arachnologų, sukūręs visoms Lietuvoje esančioms vorų rūšims lietuviškus pavadinimus, kuriuos patvirtino toponimikos komisija.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[2]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Sukūrė internetinę svetainę „Lietuvos vorai“. Buvo Lietuvos entomologų, teriologų ir Europos arachnologų draugijų narys, Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės Mažeikiuose narys.<br /> <br /> Algirdas Vilkas buvo švietimo entuziastas ir eruditas, seminarų ir konferencijų organizatorius, Mažeikių krašto istorijos, kultūros, paveldo ir gamtos puoselėtojas, kurio atlikti darbai turi išliekamąją vertę. Parašė daugiau nei šimtą publikacijų, išspausdintų Mažeikių rajono laikraščiuose, leidinyje „Žurnalas apie gamtą“, savaitraštyje „Žaliasis pasaulis“, žurnaluose „Žemaičių žemė“ ir „Mūsų gamta“, laikraščiuose „Tėvynės šviesa“, „Žemaičių kraštas“, „Dialogas“ ir „Šiaulių kraštas“.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą.<br /> * 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premija]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą.<br /> * [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] inicijuotų apdovanojimų nominantas „Kultūros nešėjas 2019“.<br /> * 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.<br /> * 2026 m. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio]] vardas (po mirties).<br /> <br /> == Bibliografija ==<br /> * Trumpas mokyklinis žaliųjų samanų (Bryopsida) apibūdintojas / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 1997. – 24 p.: iliustr.<br /> * Raudonosios knygos vabzdžiai Mažeikių rajone. Žirgeliai. Vabalai. Drugiai / sudarytojai Algirdas Vilkas, Deividas Makavičius, Nomeda Velavičienė. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2008. – 22 p.: iliustr. <br /> * Vorai. 2009 m. kalendorius / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2009. – 14 p.: iliustr. <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, – 65 p.: iliustr. <br /> * Algirdas Vilkas. Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2019, – 174 p.: iliustr. <br /> * Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr. <br /> * Algirdas Vilkas. Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr. <br /> * Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr. <br /> * Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;1. Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.<br /> <br /> 2. Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15.<br /> <br /> 3. Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3.<br /> <br /> 4. Galdikė Vaida. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6.<br /> <br /> 5. Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.<br /> <br /> 6. Veršinskienė Gražina. A. Vilkas: „Žmogaus gyvenimas yra didžiulis ratas“. Būdas žemaičių, 2019, kovo 25, p. 1, 7, 10.<br /> <br /> 7. Švelnienė Neringa. Mažeikiuose pagerbti „Kultūros nešėjai 2019“. Santarvė, 2020, sausio 3, p. 1, 9.<br /> <br /> 8. Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10.<br /> <br /> 9. Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8.<br /> <br /> 10. Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.<br /> <br /> 11. Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. [https://rackauskas.lt/dokumentai/laikrastis%202021/2025_Atosvaiste_gegu%C5%BE%C4%97.pdf Prieiga per internetą].<br /> <br /> 12. Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6.&lt;small&gt;<br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Algirdas_Vilkas&diff=48120 2026-02-12T11:00:10Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]<br /> [[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]<br /> '''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]], palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse) kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.<br /> <br /> == Biografija ==<br /> Gimė paprastų valstiečių Agotos ir Alfonso Vilkų šeimoje Mažeikių rajone esančiame Naikių kaime. Algirdas buvo ketvirtasis vaikas, augo tarp trijų brolių ir trijų seserų. Naikiuose dvejus metus lankė pradinę mokyklą, kurioje mokytoja dirbo Aldona Jonuškienė. Dėl mažo mokinių skaičiaus 1969 m. birželį įstaiga buvo uždaryta (1–4 klasėse buvo tik 16 pradinukų). Dalis mokinių perėjo į Mažeikių 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. [[Merkelio Račkausko gimnazija]]), kita dalis lankė Krakių aštuonmetę mokyklą. Iš pradžių trečiaklasis Algirdas mokėsi Mažeikiuose, dalyvavo tuometiniame „spaliukų“ chore, kuriam vadovavo muzikos mokytojas Vytautas Urbonavičius.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Po metų mokslus tęsė Mažeikių rajono Krakių aštuonmetėje mokykloje, kurią baigė 1975-aisiais (XIII laidos mokinių auklėtoja – matematikos mokytoja Jadvyga Macijauskaitė-Virkutienė). Nuo pat vaikystės domėjosi gimtojo krašto istorija, mėgo klausytis senesnių žmonių pasakojimų, liaudies dainų.<br /> <br /> Mažeikių 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. [[Gabijos gimnazija]]) mokėsi 1975–1978 m. Buvo septintosios laidos XIc klasės abiturientas. Vidurinėje mokykloje lankė kraštotyros būrelį (vadovas – lituanistas [[Antanas Poškus]]). Aktyviai dalyvavo jo veikloje, ruošė ir skaitė pranešimus, vyko į ekspedicijas. Nuo 1976 m. rajono spaudoje spausdintos pirmosios Algirdo Vilko parašytos informacinės žinutės ar straipsneliai. Už kraštotyrinę veiklą buvo suteiktas „Darbščiausiojo metraštininko“ vardas. 1977 m. buvo kraštotyros būrelio tarybos pirmininkas. Abiturientas 1978 m. paruošė išsamų darbą apie Naikių kaimo florą: apibūdino aukštesniuosius augalus ir sporinius induočius. Rinkdamas herbarinę medžiagą, 1972–1977 m. vasaromis skersai išilgai išvaikščiojo gimtojo Naikių kaimo teritoriją, surinko 717 augalų pavyzdžių, sudarė 464 rūšių sąrašą ir suskirstė į 78 šeimas, pagal abėcėlę parašė lietuviškų bei lotyniškų terminų rodyklę, susistemino informaciją.<br /> <br /> Baigęs vidurinę mokyklą mokėsi Kretingos tarybiniame ūkyje-technikume. Studijas baigė 1981 m. raudonu diplomu ir įgijo augalų apsaugos agronomo specialybę. Algirdas Vilkas buvo vienas iš penkių absolventų, kurie turėjo teisę neatidirbę gamyboje stoti į bet kurią respublikos aukštąją mokyklą. Blaškėsi tarp trijų sričių: labai patiko geografija ir istorija, bet labiausiai biologija, kurią galop nusprendė studijuoti.<br /> <br /> Mokslus 1981–1986 m. tęsė tuometinio Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto (dab. Vilniaus universitetas) Gamtos mokslų fakultete. Įgijo biologijos specialybės genetiko su selekcijos pagrindais specializaciją bei biologo, biologijos ir chemijos dėstytojo kvalifikaciją. Universitete 1986 m. apgynė diplominį darbą „Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos užteršimo poveikis pilkojo pelėno gamtiniam kintamumui“ (įvertintas labai gerai). Mokėsi 1984–1986 m. Vilniaus universiteto Visuomeninių profesijų fakultete ir įsigijo kraštotyros organizatoriaus visuomeninę specialybę. Studijų metais lankė du folklorinius ansamblius, tautinių dainų ir šokių ansamblį „Jaunimėlis“.<br /> <br /> Po studijų kelis mėnesius dirbo [[Gamtininkų stotis|Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku. Po dvejų metų tarnybos armijoje nuo 1988 m. vasaros buvo paskirtas Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties direktoriumi, vykdė mokslinę tiriamąją veiklą, kaupė krašto pažinimo duomenų bazę, organizuodavo rajoninius renginius Žemės dienai paminėti, seminarus, konferencijas, Pasaulinę paukščių stebėjimo šventę, Tarptautinę gyvūnų globos dieną. Kai įstaiga buvo uždaryta, nuo 2010 m. rudens buvo pervestas į Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją. Algirdui Vilkui 2015 m. suteikta biologijos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Gimnazijoje dirbo 15 m., rinko informaciją apie įstaigos istoriją, buvusius mokinius ir mokytojus, tvarkė kraštotyrinę ekspoziciją.<br /> <br /> == Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==<br /> Pedagogo, kraštotyrininko Algirdo Vilko iniciatyva 1986-09-29 Mažeikių moksleivių namų Estetinio skyriaus patalpose buvo suburtas folkloro ansamblis, kurį iš pradžių lankė 11 asmenų. Pavadinimas [[Alksna|„Alksna“]] pasirinktas pagal Pikelių apylinkėse buvusią nedidelę alksniais apaugusią kalvelę, nugramzdintą Varduvos upės dugnan. Pirmosios dainos, pirmieji rateliai buvo iš Vilniaus universiteto „Romuvos“ kraštotyrininkų klubo ekspedicinės medžiagos, surinktos Ylakiuose. Folkloro ansamblio repeticijos būdavo darbingos, be ilgų diskusijų, sumanaus ir entuziastingo vadovo Algirdo Vilko aiškiai apgalvotos. <br /> <br /> Laikydamiesi autentiškų liaudies tradicijų, alksniškiai 1988 m. pirmąkart ant Daubarių piliakalnio paminėjo Vėlines, Tirkšlių pušyne 1989 m. surengė Užgavėnes. Ansambliečiai 1989 m. Algirdo Vilko iniciatyva dalyvavo ekologiniame žygyje „Ventai – švarų vandenį!“ ir klojimo teatrų festivalyje Zastaučiuose. Įsimintiniausia alksniškiams istorijos data – folkloro ansamblių vakaras 1990 m. vasarą Vilniuje vykusioje dainų šventėje.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[5]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Kolektyvas daugiausia dėmesio skirdavo autentiškam žemaičių krašto folklorui. Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2014 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. <br /> <br /> Bendradarbiaujant su Mažeikių muziejumi dalyvauta su bendraminčiais kraštotyros ekspedicijose po rajoną, aplankant Pikelių, Žemalės, Židikų, Sedos, Renavo apylinkes, Tirkšlius, Purplius, Krakius ir kitas vietoves. Rinko ir užrašė viską: senus daiktus muziejui, smulkiąją tautosaką, dainas, ratelius, šokius, įvairią etnografinę medžiagą. Skubėjo viską užfiksuoti, kas galėjo labai greitai išnykti negrįžtamai.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Visus ansambliečius vienijo žemaitiškumas, žemaičių folkloro propagavimas ir siekis jį išsaugoti.<br /> <br /> Kraštotyra domėjosi ir vidurinėje mokykloje, ir studijuodamas Vilniaus universitete, ten lankė kraštotyrininkų klubą „Romuva“, vykdavo į ekspedicijas įvairiuose Lietuvos regionuose. Ir studijuodamas, ir dirbdamas Mažeikiuose per atostogas daug laiko praleisdavo įvairiuose šalies muziejuose, archyvuose bei rankraštynuose, kopijuodamas ar fotografuodamas dokumentus. Algirdas Vilkas drauge su Jaunųjų gamtininkų stoties darbuotojais nuo 1999-ųjų neporiniais metais organizuodavo rajonines moksleivių kraštotyrininkų konferencijas, 2003-aisiais buvo paruoštas Mažeikių rajono ugdymo įstaigų „Kraštotyrinių darbų katalogas 1997–2002 m.“ Daug metų rinko smulkiąją tautosaką, užrašinėjo vietovardžius, fiksavo nykstančius papročius ir tradicijas, fotografavo, kaupė informaciją apie gimtojo krašto vietoves, istorinius objektus, kultūros paveldą, iškilius asmenis, naudodamasis spaudos publikacijomis ir archyviniais šaltiniais. Aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose, kuriose vyko skirtingose Mažeikių rajono vietose.<br /> <br /> 2001 m. buvo parengtas elektroninis Krakių enciklopedinis žodynas (internetinis adresas www. tinklalapis.lt/krakiai nebepasiekiamas). Medžiagą pradėjo rinkti nuo 1979 m. Enciklopediniame žodyne buvo daug informacijos apie Mažeikių rajono Krakių kaimą ir jo apylinkes: Naikius, Milius ir Maigus. Aprašyta žmonių buitis ir joje naudoti daiktai, žemės ūkui padargai, įvairios paskirties pastatai, šventės, papročiai. Pateikta surinkta tautosaka, daug senųjų vietovardžių, nurodyta jų lokalizacija. Tekstai iliustruoti nuotraukomis. Žodyne buvo apie 230 biografijų, surinktų iš įvairių šaltinių. Buvo pateiktas visų panaudotų straipsnių alfabetinis sąrašas.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[1]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Kad būtų išsaugota surinkta informacija, 2002 m. buvo paruoštas 3 dalių įrištas aplankas „Krakiai (Mažeikių raj.). Enciklopedinis žodynas“.<br /> <br /> Algirdas Vilkas įkūrė „Medio Wiki“ technologija pagrįstą elektroninę [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopediją]] (MKE), kurios administratoriumi buvo iki 2025 m. Pirmasis tekstas buvo apie Ventos upę, paskelbtas 2006 m. gruodžio 31 d. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, vietoves, įstaigas, kultūrą, sportą, praeitį ir dabartį, žmones ir jų pasiekimus. Siekė per 30 m. sukauptą informacinę medžiagą susisteminti pagal tematiką ir padaryti prieinamą visuomenei. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po Mažeikių rajoną. Išsami elektroninė enciklopedija buvo paruošta pagal Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties pilietinio ugdymo projektą.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[10]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt;<br /> <br /> == Kita veikla ==<br /> Algirdas Vilkas 1997–2012 m. vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mokytojų rajono mokytojų ekologų klubui]], nuo 2010 m. buvo specializuoto internetinio „Gyvosios gamtos enciklopedija“ projekto lietuvių kalba bendraautoris. Buvo didžiausio ir populiariausio atvirojo turinio tarptautinio interneto projekto „Laisvoji enciklopedija Vikipedija“ vienas iš administratorių, 2012 m. vienas iš enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (ELIP) steigėjų&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[9]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt;, feisbuko socialinio tinklo viešos grupės „Šiaurės Žemaitijos genealogija (dounininkų kraštas)“ įkūrimo iniciatorius ir vienas iš administratorių 2019–2025 m.<br /> <br /> Įvardijamas kaip vienas žymiausių arachnologų, sukūręs visoms Lietuvoje esančioms vorų rūšims lietuviškus pavadinimus, kuriuos patvirtino toponimikos komisija.&lt;sup&gt;&lt;small&gt;[2]&lt;/small&gt;&lt;/sup&gt; Sukūrė internetinę svetainę „Lietuvos vorai“. Buvo Lietuvos entomologų, teriologų ir Europos arachnologų draugijų narys, Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės Mažeikiuose narys.<br /> <br /> Algirdas Vilkas buvo švietimo entuziastas ir eruditas, seminarų ir konferencijų organizatorius, Mažeikių krašto istorijos, kultūros, paveldo ir gamtos puoselėtojas, kurio atlikti darbai turi išliekamąją vertę. Parašė daugiau nei šimtą publikacijų, išspausdintų Mažeikių rajono laikraščiuose, leidinyje „Žurnalas apie gamtą“, savaitraštyje „Žaliasis pasaulis“, žurnaluose „Žemaičių žemė“ ir „Mūsų gamta“, laikraščiuose „Tėvynės šviesa“, „Žemaičių kraštas“, „Dialogas“ ir „Šiaulių kraštas“.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą.<br /> * 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premija]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą.<br /> * [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] inicijuotų apdovanojimų nominantas „Kultūros nešėjas 2019“.<br /> * 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.<br /> * 2026 m. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio]] vardas (po mirties).<br /> <br /> == Bibliografija ==<br /> * Trumpas mokyklinis žaliųjų samanų (Bryopsida) apibūdintojas / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 1997. – 24 p.: iliustr.<br /> * Raudonosios knygos vabzdžiai Mažeikių rajone. Žirgeliai. Vabalai. Drugiai / sudarytojai Algirdas Vilkas, Deividas Makavičius, Nomeda Velavičienė. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2008. – 22 p.: iliustr. <br /> * Vorai. 2009 m. kalendorius / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2009. – 14 p.: iliustr. <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, – 65 p.: iliustr. <br /> * Algirdas Vilkas. Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2019, – 174 p.: iliustr. <br /> * Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr. <br /> * Algirdas Vilkas. Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr. <br /> * Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr. <br /> * Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;1. Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.<br /> <br /> 2. Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15.<br /> <br /> 3. Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3.<br /> <br /> 4. Galdikė Vaida. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6.<br /> <br /> 5. Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.<br /> <br /> 6. Veršinskienė Gražina. A. Vilkas: „Žmogaus gyvenimas yra didžiulis ratas“. Būdas žemaičių, 2019, kovo 25, p. 1, 7, 10.<br /> <br /> 7. Švelnienė Neringa. Mažeikiuose pagerbti „Kultūros nešėjai 2019“. Santarvė, 2020, sausio 3, p. 1, 9.<br /> <br /> 8. Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10.<br /> <br /> 9. Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8.<br /> <br /> 10. Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.<br /> <br /> 11. Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. [https://rackauskas.lt/dokumentai/laikrastis%202021/2025_Atosvaiste_gegu%C5%BE%C4%97.pdf Prieiga per internetą].<br /> <br /> 12. Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6.&lt;small&gt;<br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Algirdas_Vilkas&diff=48095 2026-01-07T20:24:42Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]<br /> [[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]<br /> '''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]] (palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse), kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.<br /> <br /> == Biografija ==<br /> Mokėsi Naikių pradinėje (pirmuosius dvejus metus), Mažeikių I-oje vidurinėje (dabar [[Merkelio Račkausko gimnazija]]) (lankė trečią klasę), Krakių aštuonmetėje (nuo ketvirtos klasės) ir Mažeikių II-oje vidurinėje mokykloje (dabar [[Gabijos gimnazija]]). 1986 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Grįžęs į Mažeikius, pradėjo dirbti [[Gamtininkų stotis|Jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku, nuo 1988 m. iki 2010 m. vadovavo šiai įstaigai. Nuo 2010 m. dirbo [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] biologijos mokytoju.<br /> <br /> == Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==<br /> 1986 m. įkūrė folkloro ansamblį [[Alksna|„Alksna“]], vadovavo jam iki 2004 m. Organizavo etnografines ekspedicijas, rajonines kraštotyrines konferencijas, aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose. Domėjosi Mažeikių rajono kultūros paveldu – pėsčiomis, automobiliu ir dviračiu aplankė visą rajoną, užfiksavo didžiąją dalį nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Jo surinkta medžiaga naudojasi muziejininkai, studentai, kraštotyrininkai.<br /> <br /> 2006 m. gruodžio 31 d. internete paskelbė pirmąjį savo paties įkurtos internetinės [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] (www.mke.lt) straipsnį. Sukauptą gausią dokumentinę medžiagą joje skelbia nuo pat įkūrimo, o ši enciklopedija tapo vienu išsamiausių informacijos šaltinių apie Mažeikių rajono praeitį ir dabartį. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, kultūrą, žmones ir jų pasiekimus.<br /> <br /> Idėja sukurti internetinę Mažeikių krašto enciklopediją kilo siekiant sukauptą kraštotyrinę medžiagą susisteminti ir padaryti prieinamą visuomenei. Pirmasis darbas buvo vardyno sudarymas, o netrukus žinyne jau buvo tūkstančiai įvairių straipsnių. Enciklopedijoje pateikiama informacija ne tik apie vietoves, iškilius žmones, istoriją, kultūrą, bet ir apie rajono gamtą, gyvūniją, verslo raidą, sportą ir sportininkus. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po rajoną.<br /> <br /> == Kita veikla ==<br /> 1976–1984 m. parengė Krakių enciklopedinį žodyną, vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mokytojų ekologų klubui]], bendradarbiavo su laikraščiu [[Būdas žemaičių|„Būdas žemaičių“]]. 2004–2007 m. buvo aktyvus Vikipedijos dalyvis ir administratorius, nuo 2007 m. vadovavo Mažeikių krašto enciklopedijos projektui, o nuo 2012 m. buvo vienas Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui kūrėjų. Vienas žinomiausių Lietuvos arachnologų – sukūrė lietuviškus pavadinimus visoms Lietuvos vorų rūšims.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą. &lt;ref&gt; Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3. &lt;/ref&gt; <br /> * 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premiją]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą. &lt;ref&gt; Galdikė Vaida. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6. &lt;/ref&gt; <br /> * [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] inicijuotų apdovanojimų nominantas „Kultūros nešėjas 2019“. &lt;ref&gt; Švelnienė Neringa. Mažeikiuose pagerbti „Kultūros nešėjai 2019“. Santarvė, 2019, gruodžio 30. Prieiga per internetą: https://www.santarve.lt/mazeikiuose-pagerbti-kulturos-nesejai-2019/ &lt;/ref&gt;<br /> * 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.<br /> <br /> == Bibliografija ==<br /> * Raudonosios knygos vabzdžiai Mažeikių rajone. Žirgeliai. Vabalai. Drugiai / sudarytojai Algirdas Vilkas, Deividas Makavičius, Nomeda Velavičienė. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2008. – 22 p.: iliustr. <br /> * Vorai. 2009 m. kalendorius / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2009. – 14 p.: iliustr. <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, – 65 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2019, – 174 p.: iliustr. <br /> * Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr. <br /> * Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr. <br /> * Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr. <br /> * Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.<br /> <br /> * Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15. <br /> <br /> * Vaidas Runkauskas. Trisdešimtmetė Alksna. Santarvė, 2016, lapkričio 10, priedas „Aukso dulkės“, p. 1, 4. <br /> <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.<br /> <br /> * Neringa Švelnienė. Piliakalnių metai baigėsi, darbai – ne. Santarvė, 2018, kovo 29, p. 2. <br /> <br /> * Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10. <br /> <br /> * Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8. <br /> <br /> * Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.<br /> <br /> * Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. <br /> <br /> * Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6. <br /> &lt;small&gt;<br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Algirdas_Vilkas&diff=48094 2026-01-07T20:23:54Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]<br /> [[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]<br /> '''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]] (palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse), kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.<br /> <br /> == Biografija ==<br /> Mokėsi Naikių pradinėje (pirmuosius dvejus metus), Mažeikių I-oje vidurinėje (dabar [[Merkelio Račkausko gimnazija]]) (lankė trečią klasę), Krakių aštuonmetėje (nuo ketvirtos klasės) ir Mažeikių II-oje vidurinėje mokykloje (dabar [[Gabijos gimnazija]]). 1986 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Grįžęs į Mažeikius, pradėjo dirbti [[Gamtininkų stotis|Jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku, nuo 1988 m. iki 2010 m. vadovavo šiai įstaigai. Nuo 2010 m. dirbo [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] biologijos mokytoju.<br /> <br /> == Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==<br /> 1986 m. įkūrė folkloro ansamblį [[Alksna|„Alksna“]], vadovavo jam iki 2004 m. Organizavo etnografines ekspedicijas, rajonines kraštotyrines konferencijas, aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose. Domėjosi Mažeikių rajono kultūros paveldu – pėsčiomis, automobiliu ir dviračiu aplankė visą rajoną, užfiksavo didžiąją dalį nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Jo surinkta medžiaga naudojasi muziejininkai, studentai, kraštotyrininkai.<br /> <br /> 2006 m. gruodžio 31 d. internete paskelbė pirmąjį savo paties įkurtos internetinės [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] (www.mke.lt) straipsnį. Sukauptą gausią dokumentinę medžiagą joje skelbia nuo pat įkūrimo, o ši enciklopedija tapo vienu išsamiausių informacijos šaltinių apie Mažeikių rajono praeitį ir dabartį. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, kultūrą, žmones ir jų pasiekimus.<br /> <br /> Idėja sukurti internetinę Mažeikių krašto enciklopediją kilo siekiant sukauptą kraštotyrinę medžiagą susisteminti ir padaryti prieinamą visuomenei. Pirmasis darbas buvo vardyno sudarymas, o netrukus žinyne jau buvo tūkstančiai įvairių straipsnių. Enciklopedijoje pateikiama informacija ne tik apie vietoves, iškilius žmones, istoriją, kultūrą, bet ir apie rajono gamtą, gyvūniją, verslo raidą, sportą ir sportininkus. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po rajoną.<br /> <br /> == Kita veikla ==<br /> 1976–1984 m. parengė Krakių enciklopedinį žodyną, vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mokytojų ekologų klubui]], bendradarbiavo su laikraščiu [[Būdas žemaičių|„Būdas žemaičių“]]. 2004–2007 m. buvo aktyvus Vikipedijos dalyvis ir administratorius, nuo 2007 m. vadovavo Mažeikių krašto enciklopedijos projektui, o nuo 2012 m. buvo vienas Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui kūrėjų. Vienas žinomiausių Lietuvos arachnologų – sukūrė lietuviškus pavadinimus visoms Lietuvos vorų rūšims.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą. &lt;ref&gt; Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3. &lt;/ref&gt; <br /> * 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premiją]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą. &lt;ref&gt; Galdikė Vaida. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6. &lt;/ref&gt; <br /> * [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] inicijuotų apdovanojimų nominantas „Kultūros nešėjas 2019“. &lt;ref&gt; Švelnienė Neringa. Mažeikiuose pagerbti „Kultūros nešėjai 2019“. Santarvė, 2019, gruodžio 30. Prieiga per internetą: https://www.santarve.lt/mazeikiuose-pagerbti-kulturos-nesejai-2019/ &lt;ref&gt;<br /> * 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.<br /> <br /> == Bibliografija ==<br /> * Raudonosios knygos vabzdžiai Mažeikių rajone. Žirgeliai. Vabalai. Drugiai / sudarytojai Algirdas Vilkas, Deividas Makavičius, Nomeda Velavičienė. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2008. – 22 p.: iliustr. <br /> * Vorai. 2009 m. kalendorius / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2009. – 14 p.: iliustr. <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, – 65 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2019, – 174 p.: iliustr. <br /> * Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr. <br /> * Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr. <br /> * Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr. <br /> * Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.<br /> <br /> * Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15. <br /> <br /> * Vaidas Runkauskas. Trisdešimtmetė Alksna. Santarvė, 2016, lapkričio 10, priedas „Aukso dulkės“, p. 1, 4. <br /> <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.<br /> <br /> * Neringa Švelnienė. Piliakalnių metai baigėsi, darbai – ne. Santarvė, 2018, kovo 29, p. 2. <br /> <br /> * Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10. <br /> <br /> * Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8. <br /> <br /> * Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.<br /> <br /> * Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. <br /> <br /> * Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6. <br /> &lt;small&gt;<br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Algirdas_Vilkas&diff=48092 2025-12-30T13:02:42Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]<br /> [[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]<br /> '''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]] (palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse), kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.<br /> <br /> == Biografija ==<br /> Mokėsi Naikių pradinėje (pirmuosius dvejus metus), Mažeikių I-oje vidurinėje (dabar [[Merkelio Račkausko gimnazija]]) (lankė trečią klasę), Krakių aštuonmetėje (nuo ketvirtos klasės) ir Mažeikių II-oje vidurinėje mokykloje (dabar [[Gabijos gimnazija]]). 1986 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Grįžęs į Mažeikius, pradėjo dirbti [[Gamtininkų stotis|Jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku, nuo 1988 m. iki 2010 m. vadovavo šiai įstaigai. Nuo 2010 m. dirbo [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] biologijos mokytoju.<br /> <br /> == Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==<br /> 1986 m. įkūrė folkloro ansamblį [[Alksna|„Alksna“]], vadovavo jam iki 2004 m. Organizavo etnografines ekspedicijas, rajonines kraštotyrines konferencijas, aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose. Domėjosi Mažeikių rajono kultūros paveldu – pėsčiomis, automobiliu ir dviračiu aplankė visą rajoną, užfiksavo didžiąją dalį nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Jo surinkta medžiaga naudojasi muziejininkai, studentai, kraštotyrininkai.<br /> <br /> 2006 m. gruodžio 31 d. internete paskelbė pirmąjį savo paties įkurtos internetinės [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] (www.mke.lt) straipsnį. Sukauptą gausią dokumentinę medžiagą joje skelbia nuo pat įkūrimo, o ši enciklopedija tapo vienu išsamiausių informacijos šaltinių apie Mažeikių rajono praeitį ir dabartį. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, kultūrą, žmones ir jų pasiekimus.<br /> <br /> Idėja sukurti internetinę Mažeikių krašto enciklopediją kilo siekiant sukauptą kraštotyrinę medžiagą susisteminti ir padaryti prieinamą visuomenei. Pirmasis darbas buvo vardyno sudarymas, o netrukus žinyne jau buvo tūkstančiai įvairių straipsnių. Enciklopedijoje pateikiama informacija ne tik apie vietoves, iškilius žmones, istoriją, kultūrą, bet ir apie rajono gamtą, gyvūniją, verslo raidą, sportą ir sportininkus. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po rajoną.<br /> <br /> == Kita veikla ==<br /> 1976–1984 m. parengė Krakių enciklopedinį žodyną, vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mokytojų ekologų klubui]], bendradarbiavo su laikraščiu [[Būdas žemaičių|„Būdas žemaičių“]]. 2004–2007 m. buvo aktyvus Vikipedijos dalyvis ir administratorius, nuo 2007 m. vadovavo Mažeikių krašto enciklopedijos projektui, o nuo 2012 m. buvo vienas Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui kūrėjų. Vienas žinomiausių Lietuvos arachnologų – sukūrė lietuviškus pavadinimus visoms Lietuvos vorų rūšims.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą. &lt;ref&gt; Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3. &lt;/ref&gt; <br /> * 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premiją]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą. &lt;ref&gt; Galdikė Vaida. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6. &lt;/ref&gt; <br /> * 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.<br /> <br /> == Bibliografija ==<br /> * Raudonosios knygos vabzdžiai Mažeikių rajone. Žirgeliai. Vabalai. Drugiai / sudarytojai Algirdas Vilkas, Deividas Makavičius, Nomeda Velavičienė. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2008. – 22 p.: iliustr. <br /> * Vorai. 2009 m. kalendorius / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2009. – 14 p.: iliustr. <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, – 65 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2019, – 174 p.: iliustr. <br /> * Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr. <br /> * Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr. <br /> * Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr. <br /> * Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.<br /> <br /> * Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15. <br /> <br /> * Vaidas Runkauskas. Trisdešimtmetė Alksna. Santarvė, 2016, lapkričio 10, priedas „Aukso dulkės“, p. 1, 4. <br /> <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.<br /> <br /> * Neringa Švelnienė. Piliakalnių metai baigėsi, darbai – ne. Santarvė, 2018, kovo 29, p. 2. <br /> <br /> * Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10. <br /> <br /> * Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8. <br /> <br /> * Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.<br /> <br /> * Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. <br /> <br /> * Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6. <br /> &lt;small&gt;<br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Algirdas_Vilkas&diff=48090 2025-12-21T11:50:24Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]<br /> [[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]<br /> '''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]] (palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse), kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.<br /> <br /> == Biografija ==<br /> Mokėsi Naikių pradinėje, Krakių aštuonmetėje ir Mažeikių II-oje vidurinėje mokykloje (dabar [[Gabijos gimnazija]]). 1986 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Grįžęs į Mažeikius, pradėjo dirbti [[Gamtininkų stotis|Jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku, nuo 1988 m. iki 2010 m. vadovavo šiai įstaigai. Nuo 2010 m. dirbo [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] biologijos mokytoju.<br /> <br /> == Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==<br /> 1986 m. įkūrė folkloro ansamblį [[Alksna|„Alksna“]], vadovavo jam iki 2004 m. Organizavo etnografines ekspedicijas, rajonines kraštotyrines konferencijas, aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose. Domėjosi Mažeikių rajono kultūros paveldu – pėsčiomis, automobiliu ir dviračiu aplankė visą rajoną, užfiksavo didžiąją dalį nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Jo surinkta medžiaga naudojasi muziejininkai, studentai, kraštotyrininkai.<br /> <br /> 2006 m. gruodžio 31 d. internete paskelbė pirmąjį savo paties įkurtos internetinės [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] (www.mke.lt) straipsnį. Sukauptą gausią dokumentinę medžiagą joje skelbia nuo pat įkūrimo, o ši enciklopedija tapo vienu išsamiausių informacijos šaltinių apie Mažeikių rajono praeitį ir dabartį. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, kultūrą, žmones ir jų pasiekimus.<br /> <br /> Idėja sukurti internetinę Mažeikių krašto enciklopediją kilo siekiant sukauptą kraštotyrinę medžiagą susisteminti ir padaryti prieinamą visuomenei. Pirmasis darbas buvo vardyno sudarymas, o netrukus žinyne jau buvo tūkstančiai įvairių straipsnių. Enciklopedijoje pateikiama informacija ne tik apie vietoves, iškilius žmones, istoriją, kultūrą, bet ir apie rajono gamtą, gyvūniją, verslo raidą, sportą ir sportininkus. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po rajoną.<br /> <br /> == Kita veikla ==<br /> 1976–1984 m. parengė Krakių enciklopedinį žodyną, vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mokytojų ekologų klubui]], bendradarbiavo su laikraščiu [[Būdas žemaičių|„Būdas žemaičių“]]. 2004–2007 m. buvo aktyvus Vikipedijos dalyvis ir administratorius, nuo 2007 m. vadovavo Mažeikių krašto enciklopedijos projektui, o nuo 2012 m. buvo vienas Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui kūrėjų. Vienas žinomiausių Lietuvos arachnologų – sukūrė lietuviškus pavadinimus visoms Lietuvos vorų rūšims.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą. &lt;ref&gt; Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3. &lt;/ref&gt; <br /> * 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premiją]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą. &lt;ref&gt; Galdikė Vaida. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6. &lt;/ref&gt; <br /> * 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.<br /> <br /> == Bibliografija ==<br /> * Raudonosios knygos vabzdžiai Mažeikių rajone. Žirgeliai. Vabalai. Drugiai / sudarytojai Algirdas Vilkas, Deividas Makavičius, Nomeda Velavičienė. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2008. – 22 p.: iliustr. <br /> * Vorai. 2009 m. kalendorius / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2009. – 14 p.: iliustr. <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, – 65 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2019, – 174 p.: iliustr. <br /> * Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr. <br /> * Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr. <br /> * Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr. <br /> * Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.<br /> <br /> * Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15. <br /> <br /> * Vaidas Runkauskas. Trisdešimtmetė Alksna. Santarvė, 2016, lapkričio 10, priedas „Aukso dulkės“, p. 1, 4. <br /> <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.<br /> <br /> * Neringa Švelnienė. Piliakalnių metai baigėsi, darbai – ne. Santarvė, 2018, kovo 29, p. 2. <br /> <br /> * Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10. <br /> <br /> * Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8. <br /> <br /> * Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.<br /> <br /> * Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. <br /> <br /> * Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6. <br /> &lt;small&gt;<br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Algirdas_Vilkas&diff=48089 2025-12-21T11:50:01Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]<br /> [[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]<br /> '''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]] (palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse), kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.<br /> <br /> == Biografija ==<br /> Mokėsi Naikių pradinėje, Krakių aštuonmetėje ir Mažeikių II-oje vidurinėje mokykloje (dabar [[Gabijos gimnazija]]). 1986 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Grįžęs į Mažeikius, pradėjo dirbti [[Gamtininkų stotis|Jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku, nuo 1988 m. iki 2010 m. vadovavo šiai įstaigai. Nuo 2010 m. dirbo [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] biologijos mokytoju.<br /> <br /> == Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==<br /> 1986 m. įkūrė folkloro ansamblį [[Alksna|„Alksna“]], vadovavo jam iki 2004 m. Organizavo etnografines ekspedicijas, rajonines kraštotyrines konferencijas, aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose. Domėjosi Mažeikių rajono kultūros paveldu – pėsčiomis, automobiliu ir dviračiu aplankė visą rajoną, užfiksavo didžiąją dalį nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Jo surinkta medžiaga naudojasi muziejininkai, studentai, kraštotyrininkai.<br /> <br /> 2006 m. gruodžio 31 d. internete paskelbė pirmąjį savo paties įkurtos internetinės [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] (www.mke.lt) straipsnį. Sukauptą gausią dokumentinę medžiagą joje skelbia nuo pat įkūrimo, o ši enciklopedija tapo vienu išsamiausių informacijos šaltinių apie Mažeikių rajono praeitį ir dabartį. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, kultūrą, žmones ir jų pasiekimus.<br /> <br /> Idėja sukurti internetinę Mažeikių krašto enciklopediją kilo siekiant sukauptą kraštotyrinę medžiagą susisteminti ir padaryti prieinamą visuomenei. Pirmasis darbas buvo vardyno sudarymas, o netrukus žinyne jau buvo tūkstančiai įvairių straipsnių. Enciklopedijoje pateikiama informacija ne tik apie vietoves, iškilius žmones, istoriją, kultūrą, bet ir apie rajono gamtą, gyvūniją, verslo raidą, sportą ir sportininkus. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po rajoną.<br /> <br /> == Kita veikla ==<br /> 1976–1984 m. parengė Krakių enciklopedinį žodyną, vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mokytojų ekologų klubui]], bendradarbiavo su laikraščiu [[Būdas žemaičių|„Būdas žemaičių“]]. 2004–2007 m. buvo aktyvus Vikipedijos dalyvis ir administratorius, nuo 2007 m. vadovavo Mažeikių krašto enciklopedijos projektui, o nuo 2012 m. buvo vienas Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui kūrėjų. Vienas žinomiausių Lietuvos arachnologų – sukūrė lietuviškus pavadinimus visoms Lietuvos vorų rūšims.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą. &lt;ref&gt; Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3. &lt;/ref&gt; <br /> * 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premiją]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą. &lt;ref&gt; Galdikė Vaida. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6. &lt;/ref&gt; <br /> * 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.<br /> <br /> == Bibliografija ==<br /> * Raudonosios knygos vabzdžiai Mažeikių rajone. Žirgeliai. Vabalai. Drugiai / sudarytojai Algirdas Vilkas, Deividas Makavičius, Nomeda Velavičienė. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2008. – 22 p.: iliustr. <br /> * Vorai. 2009 m. kalendorius / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2009. – 14 p.: iliustr. <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, – 65 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2019, – 174 p.: iliustr. <br /> * Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr. <br /> * Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr. <br /> * Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr. <br /> * Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> <br /> &lt;/ref&gt; <br /> * Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.<br /> <br /> * Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15. <br /> <br /> * Vaidas Runkauskas. Trisdešimtmetė Alksna. Santarvė, 2016, lapkričio 10, priedas „Aukso dulkės“, p. 1, 4. <br /> <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.<br /> <br /> * Neringa Švelnienė. Piliakalnių metai baigėsi, darbai – ne. Santarvė, 2018, kovo 29, p. 2. <br /> <br /> * Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10. <br /> <br /> * Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8. <br /> <br /> * Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.<br /> <br /> * Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. <br /> <br /> * Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6. <br /> &lt;small&gt;<br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Algirdas_Vilkas&diff=48088 2025-12-21T11:49:28Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]<br /> [[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]<br /> '''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]] (palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse), kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.<br /> <br /> == Biografija ==<br /> Mokėsi Naikių pradinėje, Krakių aštuonmetėje ir Mažeikių II-oje vidurinėje mokykloje (dabar [[Gabijos gimnazija]]). 1986 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Grįžęs į Mažeikius, pradėjo dirbti [[Gamtininkų stotis|Jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku, nuo 1988 m. iki 2010 m. vadovavo šiai įstaigai. Nuo 2010 m. dirbo [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] biologijos mokytoju.<br /> <br /> == Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==<br /> 1986 m. įkūrė folkloro ansamblį [[Alksna|„Alksna“]], vadovavo jam iki 2004 m. Organizavo etnografines ekspedicijas, rajonines kraštotyrines konferencijas, aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose. Domėjosi Mažeikių rajono kultūros paveldu – pėsčiomis, automobiliu ir dviračiu aplankė visą rajoną, užfiksavo didžiąją dalį nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Jo surinkta medžiaga naudojasi muziejininkai, studentai, kraštotyrininkai.<br /> <br /> 2006 m. gruodžio 31 d. internete paskelbė pirmąjį savo paties įkurtos internetinės [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] (www.mke.lt) straipsnį. Sukauptą gausią dokumentinę medžiagą joje skelbia nuo pat įkūrimo, o ši enciklopedija tapo vienu išsamiausių informacijos šaltinių apie Mažeikių rajono praeitį ir dabartį. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, kultūrą, žmones ir jų pasiekimus.<br /> <br /> Idėja sukurti internetinę Mažeikių krašto enciklopediją kilo siekiant sukauptą kraštotyrinę medžiagą susisteminti ir padaryti prieinamą visuomenei. Pirmasis darbas buvo vardyno sudarymas, o netrukus žinyne jau buvo tūkstančiai įvairių straipsnių. Enciklopedijoje pateikiama informacija ne tik apie vietoves, iškilius žmones, istoriją, kultūrą, bet ir apie rajono gamtą, gyvūniją, verslo raidą, sportą ir sportininkus. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po rajoną.<br /> <br /> == Kita veikla ==<br /> 1976–1984 m. parengė Krakių enciklopedinį žodyną, vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mokytojų ekologų klubui]], bendradarbiavo su laikraščiu [[Būdas žemaičių|„Būdas žemaičių“]]. 2004–2007 m. buvo aktyvus Vikipedijos dalyvis ir administratorius, nuo 2007 m. vadovavo Mažeikių krašto enciklopedijos projektui, o nuo 2012 m. buvo vienas Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui kūrėjų. Vienas žinomiausių Lietuvos arachnologų – sukūrė lietuviškus pavadinimus visoms Lietuvos vorų rūšims.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą. &lt;ref&gt; Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3. &lt;/ref&gt; <br /> * 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premiją]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą. &lt;ref&gt; Galdikė Vaida. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6. &lt;/ref&gt; <br /> * 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.<br /> <br /> == Bibliografija ==<br /> * Raudonosios knygos vabzdžiai Mažeikių rajone. Žirgeliai. Vabalai. Drugiai / sudarytojai Algirdas Vilkas, Deividas Makavičius, Nomeda Velavičienė. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2008. – 22 p.: iliustr. <br /> * Vorai. 2009 m. kalendorius / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2009. – 14 p.: iliustr. <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, – 65 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2019, – 174 p.: iliustr. <br /> * Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr. <br /> * Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr. <br /> * Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr. <br /> * Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> <br /> <br /> * Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.<br /> <br /> * Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15. <br /> <br /> * Vaidas Runkauskas. Trisdešimtmetė Alksna. Santarvė, 2016, lapkričio 10, priedas „Aukso dulkės“, p. 1, 4. <br /> <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.<br /> <br /> * Neringa Švelnienė. Piliakalnių metai baigėsi, darbai – ne. Santarvė, 2018, kovo 29, p. 2. <br /> <br /> * Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10. <br /> <br /> * Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8. <br /> <br /> * Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.<br /> <br /> * Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. <br /> <br /> * Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6. <br /> &lt;small&gt;<br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Algirdas_Vilkas&diff=48087 2025-12-21T11:48:27Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]<br /> [[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]<br /> '''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]] (palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse), kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.<br /> <br /> == Biografija ==<br /> Mokėsi Naikių pradinėje, Krakių aštuonmetėje ir Mažeikių II-oje vidurinėje mokykloje (dabar [[Gabijos gimnazija]]). 1986 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Grįžęs į Mažeikius, pradėjo dirbti [[Gamtininkų stotis|Jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku, nuo 1988 m. iki 2010 m. vadovavo šiai įstaigai. Nuo 2010 m. dirbo [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] biologijos mokytoju.<br /> <br /> == Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==<br /> 1986 m. įkūrė folkloro ansamblį [[Alksna|„Alksna“]], vadovavo jam iki 2004 m. Organizavo etnografines ekspedicijas, rajonines kraštotyrines konferencijas, aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose. Domėjosi Mažeikių rajono kultūros paveldu – pėsčiomis, automobiliu ir dviračiu aplankė visą rajoną, užfiksavo didžiąją dalį nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Jo surinkta medžiaga naudojasi muziejininkai, studentai, kraštotyrininkai.<br /> <br /> 2006 m. gruodžio 31 d. internete paskelbė pirmąjį savo paties įkurtos internetinės [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] (www.mke.lt) straipsnį. Sukauptą gausią dokumentinę medžiagą joje skelbia nuo pat įkūrimo, o ši enciklopedija tapo vienu išsamiausių informacijos šaltinių apie Mažeikių rajono praeitį ir dabartį. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, kultūrą, žmones ir jų pasiekimus.<br /> <br /> Idėja sukurti internetinę Mažeikių krašto enciklopediją kilo siekiant sukauptą kraštotyrinę medžiagą susisteminti ir padaryti prieinamą visuomenei. Pirmasis darbas buvo vardyno sudarymas, o netrukus žinyne jau buvo tūkstančiai įvairių straipsnių. Enciklopedijoje pateikiama informacija ne tik apie vietoves, iškilius žmones, istoriją, kultūrą, bet ir apie rajono gamtą, gyvūniją, verslo raidą, sportą ir sportininkus. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po rajoną.<br /> <br /> == Kita veikla ==<br /> 1976–1984 m. parengė Krakių enciklopedinį žodyną, vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mokytojų ekologų klubui]], bendradarbiavo su laikraščiu [[Būdas žemaičių|„Būdas žemaičių“]]. 2004–2007 m. buvo aktyvus Vikipedijos dalyvis ir administratorius, nuo 2007 m. vadovavo Mažeikių krašto enciklopedijos projektui, o nuo 2012 m. buvo vienas Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui kūrėjų. Vienas žinomiausių Lietuvos arachnologų – sukūrė lietuviškus pavadinimus visoms Lietuvos vorų rūšims.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą.&lt;ref&gt; Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3. &lt;/ref&gt;. <br /> * 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premiją]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą.&lt;ref&gt; Galdikė Vaida. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6. &lt;/ref&gt;. <br /> * 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.<br /> <br /> == Bibliografija ==<br /> * Raudonosios knygos vabzdžiai Mažeikių rajone. Žirgeliai. Vabalai. Drugiai / sudarytojai Algirdas Vilkas, Deividas Makavičius, Nomeda Velavičienė. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2008. – 22 p.: iliustr. <br /> * Vorai. 2009 m. kalendorius / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2009. – 14 p.: iliustr. <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, – 65 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2019, – 174 p.: iliustr. <br /> * Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr. <br /> * Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr. <br /> * Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr. <br /> * Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr. <br /> * Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.<br /> <br /> * Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15. <br /> <br /> * Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3.<br /> <br /> * Galdikė Vaida. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6. <br /> <br /> * Vaidas Runkauskas. Trisdešimtmetė Alksna. Santarvė, 2016, lapkričio 10, priedas „Aukso dulkės“, p. 1, 4. <br /> <br /> * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.<br /> <br /> * Neringa Švelnienė. Piliakalnių metai baigėsi, darbai – ne. Santarvė, 2018, kovo 29, p. 2. <br /> <br /> * Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10. <br /> <br /> * Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8. <br /> <br /> * Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.<br /> <br /> * Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. <br /> <br /> * Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6. <br /> &lt;small&gt;<br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Jonas_Klimas&diff=48078 2025-12-13T16:59:20Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>'''KLIMAS JONAS''' (g. 1907 m.) - šaulys, atsargos leitenantas.<br /> <br /> Mokėsi [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]], buvo šaulių būrio sekretorius. 1930 m. įstojo ir mokėsi teisės fakultete. Baigė karo mokyklą. Jam buvo suteiktas puskarininko atsargos leitenanto laipsnis. 1931-1935 m dirbo Kybartų VIII šaulių rinktinės kuopos vadu. Tarnavo Virbalio muitinėje nuo 1939 m. Turmanto muitinės viršininku. Apdovanotas „Šaulio žvaigždės“ ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Lietuvos kariuomenės karininkai. - T. 4. - P. 239.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Kariai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Michal_Rudnicki&diff=48077 2025-12-13T16:56:15Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Michal Rudnicki.jpeg|thumb|right|210px|Michal Rudnicki]]<br /> '''RUDNICKI MICHAL''' (g. 1978 m. Varšuvoje) - 2018-2023 m. dirbo [[ORLEN Lietuva|AB „ORLEN LIETUVA“]] generaliniu direktoriu.<br /> <br /> == Trumpa biografija ==<br /> <br /> M. Rudnicki gimė 1978 m. rugpjūčio 10 d. Varšuvoje, studijavo Varšuvos ir Vilniaus universitetuose. Kilęs iš šeimos, kurios šaknys siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, laiko save Abiejų Tautų Respublikos piliečiu. Atvykimas dirbti į Žemaitiją, į Mažeikius M. Rudnicki yra tarsi grįžimas prie savo šaknų. Domisi Lietuvos istorija, mūsų krašto praeitimi, kalba lietuviškai, jam įteiktas Žemaičio pasas. Jo vadovaujama įmonė remia daugelį visuomeninių sporto, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos iniciatyvų tiek valstybiniu, tiek savivaldybės lygmeniu. Drauge su kolegomis domisi ir palaiko įvairias mažeikiškių iniciatyvas. Skiriama parama originalioms idėjoms įgyvendinti: Tarptautiniam Mažeikių meno festivaliui, miesto šventėms, sakralinio meno ir paveldo simpoziumui „Versmės“, lauko muzikos instrumentų aikštelei, 3D klasės įrengimui Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje ir pan. Reikšminga parama krašto kultūros paveldo objektams. Remiamos visuomeninės organizacijos, kultūros, švietimo ir gydymo įstaigos &lt;ref&gt;Birutė Šneideraitienė. Kovo 11-oji Mažeikiuose: vienytasi su ukrainiečiais, aukotos šv. Mišios, įteikti apdovanojimai ir tradicinis „Kauškučio“ koncertas // Budas.lt. - 2022 m. kovo 11 d.&lt;/ref&gt;.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * 2022 m. kovo 11 d. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas]] už pagarbą lietuvių ir žemaičių kalboms, šalies istorijai, dėmesį Mažeikių kraštui, jo paveldui, paramą kultūrai, švietimui ir sportui, socialiniams projektams.<br /> <br /> {{reflist}}</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Leckavos_miestelio_naujosios_kapin%C4%97s&diff=48076 2025-12-13T16:53:05Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Leckavos naujosios kapines.MKE.2007-04-08.jpg|thumb|right|260px|Leckavos miestelio naujosios kapinės]]<br /> [[Vaizdas:Leckavos naujosios kapines1.MKE.2007-04-08.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''LECKAVOS MIESTELIO NAUJOSIOS KAPINĖS''' yra [[Leckava|Leckavoje]], 0,3 km į šiaurės vakarus nuo [[Leckavos bažnyčia|bažnyčios]]. Šiaurėje ribojasi su kultūrine ganykla, o iš kitų pusių - su sodu. <br /> <br /> Plotas 0,56 ha, perimetras 303 m., aptvertos akmenų tvora. Gausu betoninių ir akmeninių antkapinių paminklų. Istorijos ir kultūros paminklų nėra. Prie kapinių yra šulinys.<br /> <br /> == Istorija ==<br /> <br /> Kapinės pradėtos rengti 1911 m. bažnyčios žemėje vietos klebono Liudviko Rinkevičiaus ir parapijiečių pastangomis. Kapinės aptvetos akmenų mūro tvora, kuriai sunaudota 100 kub. m. akmenų, privežta apie 1,5 metrų smėlio sluoksnis. Iš viso darbams atlikti reikėjo 50 tūkst. vežimų; visi darbai įvertinti 10 tūkst. rub. 1913 m. rugpjūčio 11 d. per Šv. Lauryno atlaidus Viekšnių dekanas kunigas Vincentas Jerulaitis kapines pašventino. Jam talkino Tirkšlių klebonas kun. Pranas Gaigalas, Laižuvos klebonas kun. Juozas Tumas, Mažeikių altarista kun. Mykolas Jankauskis, Leckavos klebonas Liudvikas Rinkevičius ir du klierikai. Pamokslą pasakė kun. J. Tumas. Buvo pasirašytas ir pašventinimo aktas su visų dalyvavusių dvasiškių parašais ir paliktas parapijos archyve &lt;ref&gt;Tumas J. Leckavos naujų kapinių pašventimas // Bažnytinė apžvalga. - K., 1913. - Nr. 4. - P. 62 [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=117546]&lt;/ref&gt;. <br /> <br /> [[Vaizdas:Leckavos miestelio naujosios kapinės.jpeg|thumb|right|260px|Leckavos miestelio naujosios kapinės iš paukščio skrydžio]]<br /> <br /> {{reflist}}<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> <br /> * [https://cemety.lt/public/cemeteries/1569 Leckavos miestelio naujosios kapinės]<br /> <br /> [[Kategorija: Kapinės]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Leckavos_miestelio_naujosios_kapin%C4%97s&diff=48075 2025-12-13T16:52:15Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Leckavos naujosios kapines.MKE.2007-04-08.jpg|thumb|right|260px|Leckavos miestelio naujosios kapinės]]<br /> [[Vaizdas:Leckavos naujosios kapines1.MKE.2007-04-08.jpg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> '''LECKAVOS MIESTELIO NAUJOSIOS KAPINĖS''' yra [[Leckava|Leckavoje]], 0,3 km į šiaurės vakarus nuo [[Leckavos bažnyčia|bažnyčios]]. Šiaurėje ribojasi su kultūrine ganykla, o iš kitų pusių - su sodu. <br /> <br /> Plotas 0,56 ha, perimetras 303 m., aptvertos akmenų tvora. Gausu betoninių ir akmeninių antkapinių paminklų. Istorijos ir kultūros paminklų nėra. Prie kapinių yra šulinys.<br /> <br /> == Istorija ==<br /> <br /> Kapinės pradėtos rengti 1911 m. bažnyčios žemėje vietos klebono Liudviko Rinkevičiaus ir parapijiečių pastangomis. Kapinės aptvetos akmenų mūro tvora, kuriai sunaudota 100 kub. m. akmenų, privežta apie 1,5 metrų smėlio sluoksnis. Iš viso darbams atlikti reikėjo 50 tūkst. vežimų; visi darbai įvertinti 10 tūkst. rub. 1913 m. rugpjūčio 11 d. per Šv. Lauryno atlaidus Viekšnių dekanas kunigas Vincentas Jerulaitis kapines pašventino. Jam talkino Tirkšlių klebonas kun. Pranas Gaigalas, Laižuvos klebonas kun. Juozas Tumas, Mažeikių altarista kun. Mykolas Jankauskis, Leckavos klebonas Liudvikas Rinkevičius ir du klierikai. Pamokslą pasakė kun. J. Tumas. Buvo pasirašytas ir pašventinimo aktas su visų dalyvavusių dvasiškių parašais ir paliktas parapijos archyve &lt;ref&gt;Tumas J. Leckavos naujų kapinių pašventimas // Bažnytinė apžvalga. - K., 1913. - Nr. 4. - P. 62 [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=117546]&lt;/ref&gt;. <br /> <br /> [[Vaizdas:Leckavos miestelio naujosios kapinės.jpeg|thumb|right|260px|]]<br /> <br /> {{reflist}}<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> <br /> * [https://cemety.lt/public/cemeteries/1569 Leckavos miestelio naujosios kapinės]<br /> <br /> [[Kategorija: Kapinės]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:Leckavos_miestelio_naujosios_kapin%C4%97s.jpeg&diff=48074 2025-12-13T16:51:15Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div></div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Undin%C4%97_Nasvytyt%C4%97&diff=48073 2025-12-13T16:44:12Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Undine Nasvytyte 2012-05-04.jpg|thumb|right|260px|Undinė Nasvytytė]]<br /> '''UNDINĖ NASVYTYTĖ''' (g. 1926 m. kovo 13 d. Kaune – 2016 m. birželio 27 d. Vilniuje) - aktorė, Lietuvos radijo diktorė.<br /> <br /> Tėvas Lietuvos kariuomenės gydytojas Kazimieras Nasvytis, broliai architektai Algimantas Nasvytis, Vytautas Nasvytis. Vyras Jonas Mašanauskas, vaikai Arvydas Ambrasas (1947-1970 m.), Ramunė Reimerienė, Kipras Mašanauskas.<br /> <br /> 1945 m. baigė Vilniaus suaugusiųjų vidurinę mokyklą. Mokėsi Vilniaus dramos teatro studijoje, baigė Vilniaus konservatoriją ir Vilniaus universitetą. 1950–1956 m. Dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ pranešėja. Nuo 1956 m. Lietuvos radijo diktorė, skaitovė, renginių vedėja. 2000–2008 m. Lietuvos bajorų karališkos sąjungos narė. Apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.<br /> <br /> U. Nasvytytė daug vasarų yra praleidusi [[Dautarai|Dautarų dvare]]. Leidyklos „Alma littera&quot; užsakymu ruošiasi išleisti atsiminimų knygą, kurios pirmoji dalis bus skirta Dautarų dvarui. Jos tėvas Kazimieras Nasvytis 1933 metais nupirko Rusijos reformatoriaus Piotro Stolypino dukters Marijo ir jos sutuoktinio Boriso von Bocko bankui užstatytą Dautarų dvarą ir sodybą. Nuo 1933 metų čia vasaras leisdavo ir U. Nasvytytė bei jos broliai dvyniai Vytautas ir Algimantas, vėliau tapę garsiais architektais. 1940 m., kai užėjo rusai, tėvas nebevežė vaikų į Dautarus. Dvaras buvo nacionalizuotas, vėliau buvusiems šeimininkams jį grąžino vokiečiai. Tarybiniais laikais Dautarų dvare buvo įsikūrusi pradinė mokykla, vėliau apgyvendinti žmonės. 1999 metais atgautą dvarą iš Nasvyčių 2002 m. įsigijo vilniečiai architektai Gražina ir Antanas Juknevičiai, kurie jį restauravo.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Vytautas Malūkas. Aktorė Undinė Nasvytytė vis sugrįžta į vaikystės dvarą // Mūsų kraštas. Santarvės priedas. - 2012. - Rugpj. 23. - Nr. 5. - P. 1, 4.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Bajorai]]<br /> [[Kategorija: Dautarai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=%C5%BDidik%C5%B3_Marijos_Pe%C4%8Dkauskait%C4%97s_gimnazija&diff=48072 2025-12-13T16:38:30Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>{{Mokykla|<br /> foto = Zidiku mokykla.jpg|<br /> size = |<br /> pavad = {{PAGENAME}}|<br /> adresas = [[Židikai]], Dariaus ir S. Girėno g. 14|<br /> telfaxas = 8-443-43246/8-443-43092|<br /> tinklapis = http://zidikumokykla.w3.lt|<br /> direktorius = [[Širvinskienė Rima|Rima Širvinskienė]] (nuo 1993 m.)|<br /> mokiniuskaicius = 167 (2015 m.) 240 (2008/2009 m.m.)|<br /> mokytojuskaicius = 34|<br /> klkompl = 14 &lt;small&gt;(2008/2009 m.m.)&lt;/small&gt;|<br /> |}} <br /> [[Vaizdas:Zidiku prad. m-klos pazymejimas 1931 m..jpg|thumb|right|260px|Židikų pradžios mokyklos pažymėjimas, 1931 m.]]<br /> [[Vaizdas:Zidiku prad. m-kla.jpg|thumb|right|260px|Židikų Marijos Pečkauskaitės v. pradžios mokyklos pažymėjimas, 1940 m.]]<br /> '''ŽIDIKŲ MARIJOS PEČKAUSKAITĖS GIMNAZIJA''' (nuo 2015-02-13; iki tolol - Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla) yra [[Židikai|Židikų]] miestelyje. Tai seniausia rajono mokykla.<br /> <br /> == Istorija ==<br /> <br /> Pirmoji mokykla Židikuose įkurta 1865 m. apie ją žinių išlikę labai mažai. 1912-1913 m. mokykloje buvo dėstoma rusų kalba. Per savaitę du kartus į mokyklą ateidavo kunigas ir dėstė tikybą lietuviškai. Kaizerinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu mokykla buvo uždaryta. Ji atkurta tik 1918 m. <br /> <br /> 1915-1930 m. Židikuose gyvenusi rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]] taip pat mokė vaikus, ji įkūrė slaptą mokyklelę, pirmąją Židikų apylinkėse kurioje buvo mokoma lietuviu kalba.<br /> <br /> 1918 m. sausio 5 d. Židikuose pradėjo veikti pradžios mokykla&lt;ref&gt;Mūsų mokyklos. Židikai // Lietuvos aidas. - 1918. - Saus. 12. - Nr. 6. - P. 3.&lt;/ref&gt;. Į ją mokyti buvo paskirtas energingas, jaunas mokytojas Klemensas Juodka. 1927 m. mokykloje dirbo mokytojos Juzė Pučkorienė (atleista 1927-08-01), Jonas Vaitkevičius (1927-08-01 - 1927-09-01, ėjo vedėjo pareigas), nuo 1927-09-01 mokyklos vedėju paskirtas Vincentas Gustaitis, o mokytoja - Sofija Bertulytė&lt;ref&gt;Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 703.&lt;/ref&gt;, &lt;ref&gt;Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.&lt;/ref&gt;. Kristutytė, Bertulytė, Minašievaitė. Pirmąja mokyklos vedėja buvo paskirta mokytoja Ripalytė. Mokykla jau buvo perkelta į medinį pastatą valsčiaus kieme. 1927 m. mokykla buvo dviejų komplektų. Mokiniai mokyklą lankė nepastoviai.1928 m. buvo atidarytas trečias komplektas ir paskirtas dar vienas mokytojas - J. Gudynas.<br /> <br /> 1932 m. prie židikų pradinės mokyklos buvo priskirtas žydų tautybės komplektas. V ir VI skyrius lankė ir žydai. Žinoma, kad lietuviai ir žydai tarpusavyje gerai sugyveno. Mokykloje buvo dėstoma lietuvių kalba, aritmetika, geografija, gamta, fizika, chemija, kūno kultūra ir kiti. Per dieną būdavo penkios pamokos. Jos prasidėdavo 9 valandą.<br /> <br /> Po II Pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos, Židikų mokykla nedirbo keletą metų. 1945 m. sausio mėnesį darbas vėl prasidėjo. Mokytojos V. Gerulskytė ir L. Labanauskienė dirbo ūkininko Olšausko ūkyje, o mokytoja E. Strikaitienė Petraičiuose. Mokinių skaičius buvo nedidelis.<br /> <br /> 1945 m. židikiškiai nusprendė įsteigti progimnaziją, bet tam nebuvo patalpų, tad nutarta progimnaziją atidaryti Sugaudžiuose. 1945 m. rugsėjo pirmąją prasidėjo pirmieji progimnazijos mokslo metai.<br /> <br /> 1948 m. progimnazija buvo performuota į septynmetę mokyklą. Vyresnės klasės mokėsi Sugaudžiuose, o pradinės - Židikuose. 1950 m. panaikinus Židikų valsčių, šio patalpas atidavė mokyklai. Visos klasės iš Sugaudžių buvo perkeltos į Židikus.<br /> <br /> 1951 m. pavasarį septynmetė mokykla išleido paskutinę laidą, o jau 1951 m. rudenį mokykla tapo vidurine. 1955 m. Židikų vidurinė mokykla išleido pirmąją laidą. 1965 m. mokykla persikėlė į naują pastatą, prie kurio 1974 m. pastatytas bendrabutis. 1989-1125 mokyklai gražintas Marijos Pečkauskaitės vardas. <br /> <br /> 2007 m. mokykloje, laimėjus projektą, buvo atliktas kapitalinis remontas - sudėti nauji, plastikiniai langai, apšiltintas stogas. Iš viso darbams prireikė apie 711 tūkst. litų. 2009 m. mokykloje atidengtas skulptoriaus Osvaldo Neniškio sukurtas rašytojos biustas, kurį pašventino vienas iš renginio globėjų, Telšių vyskupas Jonas Boruta.<br /> <br /> 2009 m. gruodžio 21 d. mokykloje lankėsi Europos parlamento narys, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Nepriklausomybės atstatymo akto signataras, profesorius Vytautas Landsbergis. 2011 m. mokykla buvo pripažinta konkurso „Saugiausia mokykla&quot; nugalėtoja. <br /> <br /> Mokykloje veikė folklorinis kolektyvas [[Žemaitukai|„Žemaitukai&quot;]] (vad. Saulė Ragulienė).<br /> <br /> 2015 m. vasario 13 d. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas, o kovo 6 d. vyko gimnazijos inauguracijos iškilmės, kuriose dalyvavo Savivaldybės meras Antanas Tenys ir mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys ir Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Genoveita Krasauskienė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, kiti garbūs svečiai. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, kur vyskupas augziliaras Genadijus Linas Vodopjanovas pašventino naują gimnazijos vėliavą. Po sveikinimų ant švietimo įstaigos sienos atidengta nauja – Marijos Pečkauskaitės gimnaziją – žyminti lenta.<br /> <br /> == Bendradarbiavimas su kitomis mokyklomis ==<br /> <br /> ===INTERREG IIIA===<br /> <br /> 2006 m. rugsėjo 29 d. vyko Židikų ir Vainodės (Latvija) vidurinių mokyklų mokytojų ir mokinių konferencija „Šalių istorija, kultūrinis paveldas“. Šios konferencijos pagrindiniai tikslai buvo pažinti abiejų šalių kutlūras, tradicijas, papročius. Taip pat virtualioje erdvėje pakeliauti po žymesnes Lietuvos ir Latvijos vietas. Ši konferencija vyko Vainodės vidurinėje mokykloje. <br /> <br /> Konferencijos metu Židikų mokyklos atstovai truputį pramoko latviškai, o latvių mokiniai lietuviškai. Po pamokėlių vyko abiejų mokyklų etnobūrelių pasirodymai bei rudens gėrybių mugė. Po skanių pietų vyko sportinės varžybos, kuriose pralaimėjusių nebuvo - visi dalyvavę sportininkai buvo apdovanoti.<br /> <br /> *Konferencijos darbotvarkė:<br /> **Šalių pristatymas<br /> **Kalbos pamokėlės<br /> **Etnokultūros popietė<br /> **Rudens gėrybių mugė<br /> **Sportinės varžybos tarp židikiškių ir Vainodės moksleivių<br /> <br /> == Projektai, kuriose dalyvauja mokykla ==<br /> <br /> Židikų mokykla aktyviai dalyvauja projektuose „Pavasario diena Europoje“, „Drąsinkime ateitį“, „Lietuvių ir latvių kalbų pamokų ciklas pasienio regionuose“, „Ką mena Židikų senoliai“. Mokykla kiekvieną vasarą organizuoja vasaros stovyklą „Atgaja“ (2013 m. surengta jau šešioliktą vasarą).<br /> <br /> == Mokiniai ==<br /> <br /> Židikų M. Pečkauskaitės vidurinę mokyklą yra baigę Kazimieras Barkauskas (Kretingos miesto ligoninės chirurgas), Ričardas Grušas (Mažeikių muzikos mokyklos direktorius), Gediminas Januška (Fudji įmonės bendrasavininkis), Laima Liukinevičienė (ŠU docentė), [[Pocevičienė Laimutė|Laima Pocevičienė]] (Telšių &quot;Žemaitės&quot; teatro režisierė), Klemas Inta (politinis bei visuomenės veikėjas), Laimonas Inis (rašytojas) ir daugelis kitų.<br /> <br /> 2006 m. balandžio mėn. Karolina Brazdauskytė tapo tarptautinio piešinių konkurso, vykusio Vengrijoje, laureate.<br /> <br /> ===Mokyklos geriausieji===<br /> <br /> *''Baigė mokyklą aukso medaliu'':<br /> **Leonardas Lenkauskas (1956 m.)<br /> **Rasa Sidabraitė (1978 m.)<br /> **Evelina Andiuškaitė (1991 m.)<br /> <br /> *''Baigė mokyklą sidabro medaliu'':<br /> **Martina Rozgaitė (1960 m.)<br /> **Edvardas Užkuras (1963 m.)<br /> **Zuzana Butnoriūtė (1964 m.)<br /> **Zina Krakytė (1986 m.)<br /> **Regina Uikytė (1986 m.)<br /> **Kęstutis Olšauskis (1986 m.)<br /> **Alfonsas Norkus (1989 m.)<br /> **Rasa Gabalytė (1991 m.)<br /> <br /> *''Baigė mokyklą su pagyrimu'':<br /> **Vilma Limantaitė (1995 m.)<br /> **Aurimas Širvinskas (1995 m.)<br /> **Aušra Valatkevičiūtė (1995 m.)<br /> **Audronė Zonytė (2004 m.)<br /> **Vitalij Kovaliov (2004 m.)<br /> **Lina Simutytė (2009 m.)<br /> **Kristina Klemenytė (2010 m.)<br /> <br /> ===Mokyklos Garbės galerija===<br /> <br /> Mokykla dalyvauja projekte „Drąsinkime ateitį“, kurio metu buvę mokyklos mokiniai, kurie daugiausia pasiekė, pasakoja savo sėkmės istoriją, drąsinga jaunąją kartą. Židikų mokykla iš gausaus ją baigusių mokinių būrio išsirinko 13, mokinių manymu, sėkmingiausių buvusių mokinių:<br /> <br /> * Kazimieras Barkauskas <br /> * Gediminas Januška<br /> * [[Kesminas Vytautas|Vytautas Kesminas]]<br /> * Richardas Lenkauskas<br /> * Laima Liukinevičienė<br /> * Jūratė Navickaitė<br /> * [[Pocevičienė Laimutė|Laimutė Pocevičienė]]<br /> * Eugenija Rudnickaitė<br /> * Evelina Tumasonienė<br /> * Saulius Vainutis<br /> * [[Grušas Ričardas|Ričardas Grušas]]<br /> * Viktoras Strikaitis<br /> * Povilas Vasiliauskas<br /> <br /> ===M. Pečkauskaitės mergaitė===<br /> <br /> Kasmet, kovo 8-ąją, per M. Pečkauskaitės gimtadienį renkama ir apdovanojama mergaitė, kuri puoselėja rašytojos idėjas. Rinkimuose gali dalyvauti 9-11 klasių mergaitės, o jas uždaru balsavimu renka 7-12 klasių mokiniai. Ja gali tapti ne tik gerai besimokanti, bet ir besidominti muzika, menu, literatūra mergaitė. Sielos grožis, intelektas, gyvenimo būdas- prioritetai, į kuriuos kreipiamas ypatingas dėmesys.&lt;ref&gt;http://www.zidikai.lt/zidikuose-paminetas-satrijos-raganos-gimtadienis/&lt;/ref&gt; Šį garbingą titulą yra gavusios:<br /> <br /> * 1997 m. - Jurgita Baltaduonytė<br /> * 1998 m. - Jūratė Jurgelytė<br /> * 1999 m. - Simona Perminaitė<br /> * 2000 m. - Jūratė Navickaitė<br /> * 2001 m. - Simona Perminaitė<br /> * 2002 m. - Marija Mockutė<br /> * 2003 m. - Audronė Zonytė<br /> * 2004 m. - Laisvė Jankauskaitė<br /> * 2005 m. - Laisvė Jankauskaitė<br /> * 2006 m. - Audronė Balsytė<br /> * 2007 m. - Audronė Balsytė<br /> * 2008 m. - Aušra Intaitė<br /> * 2009 m. - Kristina Klemenytė<br /> * 2011 m. - Ieva Kekytė<br /> * 2012 m. - Emilija Muravjovaitė<br /> * 2013 m. - Milda Sereikaitė<br /> * 2014 m. - Reda Stankutė<br /> * 2015 m. - Goda Vaitkutė<br /> * 2016 m. - Deimantė Stankutė<br /> * 2017 m. - Karolina Rozgaitė<br /> * 2018 m. - Aistė Simėnaitė<br /> <br /> == Mokyklos vadovai ==<br /> <br /> * Juozas Garška (1940-1948)<br /> * Algirdas Gailius (1949-1956)<br /> * Irena Paulauskienė (1956-1958)<br /> * Birutė Kekienė (1959-1964)<br /> * Aleksandras Bašermanovas (1964-1969)<br /> * [[Rimiškis Vytautas|Vytautas Rimiškis]] (1969-1975)<br /> * [[Alfonsas Dagys]] (1975-1985)<br /> * [[Perminas Paulius|Paulius Perminas]] (1985-1990)<br /> * [[Meinorius Andrius|Andrius Meinorius]] (1990-1993)<br /> * Rima Širvinskienė (nuo 1993 m.)<br /> <br /> == Mokykloje dirbantys mokytojai ==<br /> Mokykloje dirba 34 mokytojai, iš jų 3 - metodininkai.<br /> <br /> * '''Pradinių klasių mokytojai''':<br /> <br /> *Džiuljeta Vasiliauskienė (Priešmokyklinio amžiaus klasė)<br /> *Bernadeta Jarmoškienė<br /> *Vanda Jonauskienė<br /> *Irena Jurdonienė<br /> *Ramunė Šakinskienė<br /> <br /> * '''5-12 klasių mokytojai''': (skliaustuose mokomas dalykas)<br /> <br /> * Rūta Simutienė (Lietuvių kalbos mokytoja)<br /> * Vytautas Bartkus (Lietuvių kalbos mokytojas)<br /> * Jurgita Taučiūtė (Anglų kalbos mokytoja)<br /> * Marijonas Staugas (Anglų kalbos mokytojas)<br /> * Daiva Gontaitė (Vokiečių kalbos mokytoja)<br /> * Rita Druskinytė (Rusų kalbos mokytoja)<br /> * Aurelija Kasputytė (Fizikos ir matematikos mokytoja)<br /> * Anicetas Ragulis (Matematikos mokytojas)<br /> * Eugenija Uikienė (Matematikos ir ekonomikos mokytoja)<br /> * Lidija Končiutė (Istorijos, politologijos ir pilietinio ugdymo mokytoja)<br /> * Ona Vainutienė (Biologijos mokytoja)<br /> * Justina Jonušaitė (Chemijos mokytoja)<br /> * Natalija Dapšienė (Muzikos ir geografijos mokytoja)<br /> * Inga Šilinskaitė (Dailės, technologijų mokytoja)<br /> * Gražina Mitkuvienė (Kūno kultūros mokytoja ir Šaulių kuopos vadė)<br /> * Andrius Šakinskas (Kūno kultūros mokytojas)<br /> * Virginija Petkevičienė (Tikybos mokytoja)<br /> * Angelė Makauskienė (Informatikos mokytoja)<br /> * Daiva Želvienė (Biologijos ir geografijos mokytoja)<br /> * Linas Petkevičius (Traktorininkų būrelio mokytojas)<br /> * Rosita Nikitinienė (Soc. pedagogas ir Etikos mokytoja)<br /> * Laima Bartkuvienė (Direktorės pavaduotoja popamokinei veiklai ir Matematikos mokytoja)<br /> * Vanda Petrauskienė (Direktorės pavaduotoja ūkio reikalams ir Technoligijų mokytoja)<br /> * Janina Limantienė (Direktorės pavaduotoja ugdymui ir Fizikos mokytoja)<br /> * Rima Širvinskienė (Direktorė ir chemijos mokytoja)<br /> <br /> == Mokyklos himnas ==<br /> <br /> Židikų m. Pečkauskaitės vidurinės mokyklos himnui žodžius sukūrė buvusi mokyklos lietuvių k. mokytoja V. Juškevičiūtė, o muziką parašė muzikos mokyklos mokytojas J. Vaišvila.<br /> <br /> : ''1 posmas'': <br /> <br /> Ilgesio vaikų pilna <br /> <br /> Auga mūsų mokykla. <br /> <br /> Rudenėly lyg mama <br /> <br /> Žinių taku vedina. <br /> <br /> Gera būt draugų būry <br /> <br /> Savo gėrio židiny — <br /> <br /> Šviesą nešt gimtoj širdy <br /> <br /> Žemaitijos pakrašty.<br /> <br /> : ''Priedainis'':<br /> <br /> Kur bebūtum sugrįžki vaikystėn<br /> <br /> Nors akimirkai trapiai.<br /> <br /> Kur sodinta kaštonų alėja Ir gluosnis po langais. <br /> <br /> Lauks tavęs geros akys <br /> <br /> Ir išdykėlė klaida. <br /> <br /> Vėl užlies prisiminimų <br /> <br /> Šilta banga.<br /> <br /> : ''2 posmas'':<br /> <br /> Iš garbingos praeities <br /> <br /> Semsimės stiprybės vėl.<br /> <br /> Pečkauskaitės atmintis <br /> <br /> Iš kartos į kartą ves. <br /> <br /> Auk mokykla ir gyvuok <br /> <br /> Vis naujom kartom klestėk. <br /> <br /> Aukuru liepsnok širdy <br /> <br /> Žemaitijos pakrašty. <br /> <br /> {{reflist}}<br /> == Nuorodos ==<br /> <br /> * [https://www.zidikai.lt/ Gimnazijos oficialus puslapis]<br /> * [http://www.drasinkimeateiti.lt/SharerPortal.aspx?id=1125 Mokyklos puslapis projekte „Drąsinkime ateitį&quot;]<br /> <br /> [[Kategorija: Mokyklos]]<br /> [[Kategorija: Židikai]]<br /> [[Kategorija: Šatrijos Ragana]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=WaymanAlmond784&diff=48071 2025-12-13T16:31:34Z

<p>Vakaris jočeris: Šalinamas visas turinys iš puslapio</p> <hr /> <div></div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Robertas_Dargis&diff=48070 2025-12-13T11:09:33Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Robertas Dargis.jpeg|thumb|right|210px|Robertas Dargis]]<br /> '''DARGIS ROBERTAS''' (g. 1960-08-09 Irkutsko srityje, Rusija), verslininkas, statybų bendrovės UAB „Eika“ direktorius, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas nuo 2000 m.<br /> <br /> Robertas Dargis baigė Mažeikių 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar - [[Gabijos gimnazija]]) ir studijas Vilniaus inžineriniame statybos institute.<br /> <br /> Nuo 1983 m. iki 1987 m. Kaišiadorių HAE SV darbų vykdytojas, nuo 1987 m. iki 1992 m. I-osios monolitinės SV darbų vykdytojas, aikštelės viršininkas, komercijos direktorius, nuo 1992 m. iki 1993 m. eksperimentinio projektavimo ir statybos susivienijimo „Monolitas” generalinio direktoriaus pavaduotojas gamybai, nuo 1993 m. UAB „Eika” (Vilniuje statančios daugiabučių namų kvartalus) direktorius, nuo 2000 m. iki 2001 m. konservatoriaus Rolando Pakso vadovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris[1], nuo 2003 m. iki 2004 m. VGTU dėstytojas, Pilietinės visuomenės instituto valdybos narys[2].<br /> <br /> Nuo 2006 m. Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos (LNTPA) prezidentas.<br /> <br /> == Nuopelnai ==<br /> <br /> * Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius, LR Prezidento 2003-02-03 d. dekretu Nr. 2042 <br /> * 2018 m. vasario 16 d. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas]] už indėlį į Mažeikių rajono verslo aplinką, jaunimo verslumo, lyderystės gebėjimų skatinimą ir aktyvią visuomeninę veiklą.<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> <br /> * [http://vz.lt/Default2.aspx?InterviewID=cc567e70-2171-4a81-a309-bca4a3c63566 Interviu su Robertu Dargiu]<br /> * [https://www.santarve.lt/zymos/robertas-dargis/ Laikraščio „Santarvė“ redakcijos straipsniai susiję su Robertu Dargiu] <br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Robertas_Dargis&diff=48069 2025-12-13T11:07:15Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Robertas Dargis.jpeg|thumb|right|210px|Robertas Dargis]]<br /> '''DARGIS ROBERTAS''' (g. 1960-08-09 Irkutsko srityje, Rusija), verslininkas, statybų bendrovės UAB „Eika“ direktorius, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas nuo 2000 m.<br /> <br /> Robertas Dargis baigė Mažeikių 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar - [[Gabijos gimnazija]]) ir studijas Vilniaus inžineriniame statybos institute.<br /> <br /> Nuo 1983 m. iki 1987 m. Kaišiadorių HAE SV darbų vykdytojas, nuo 1987 m. iki 1992 m. I-osios monolitinės SV darbų vykdytojas, aikštelės viršininkas, komercijos direktorius, nuo 1992 m. iki 1993 m. eksperimentinio projektavimo ir statybos susivienijimo „Monolitas” generalinio direktoriaus pavaduotojas gamybai, nuo 1993 m. UAB „Eika” (Vilniuje statančios daugiabučių namų kvartalus) direktorius, nuo 2000 m. iki 2001 m. konservatoriaus Rolando Pakso vadovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris[1], nuo 2003 m. iki 2004 m. VGTU dėstytojas, Pilietinės visuomenės instituto valdybos narys[2].<br /> <br /> Nuo 2006 m. Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos (LNTPA) prezidentas.<br /> <br /> == Nuopelnai ==<br /> <br /> * Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius, LR Prezidento 2003-02-03 d. dekretu Nr. 2042 <br /> * 2018 m. vasario 16 d. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas]] už indėlį į Mažeikių rajono verslo aplinką, jaunimo verslumo, lyderystės gebėjimų skatinimą ir aktyvią visuomeninę veiklą.<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> <br /> * [http://vz.lt/Default2.aspx?InterviewID=cc567e70-2171-4a81-a309-bca4a3c63566 Interviu su Robertu Dargiu]<br /> <br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:Robertas_Dargis.jpeg&diff=48068 2025-12-13T11:04:54Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div></div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Robertas_Dargis&diff=48067 2025-12-13T11:04:18Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:https://www.santarve.lt/images/articles/2021/06/Robertas_Dargis_portretas-copy.jpg|Robertas Dargis]]<br /> '''DARGIS ROBERTAS''' (g. 1960-08-09 Irkutsko srityje, Rusija), verslininkas, statybų bendrovės UAB „Eika“ direktorius, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas nuo 2000 m.<br /> <br /> Robertas Dargis baigė Mažeikių 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar - [[Gabijos gimnazija]]) ir studijas Vilniaus inžineriniame statybos institute.<br /> <br /> Nuo 1983 m. iki 1987 m. Kaišiadorių HAE SV darbų vykdytojas, nuo 1987 m. iki 1992 m. I-osios monolitinės SV darbų vykdytojas, aikštelės viršininkas, komercijos direktorius, nuo 1992 m. iki 1993 m. eksperimentinio projektavimo ir statybos susivienijimo „Monolitas” generalinio direktoriaus pavaduotojas gamybai, nuo 1993 m. UAB „Eika” (Vilniuje statančios daugiabučių namų kvartalus) direktorius, nuo 2000 m. iki 2001 m. konservatoriaus Rolando Pakso vadovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris[1], nuo 2003 m. iki 2004 m. VGTU dėstytojas, Pilietinės visuomenės instituto valdybos narys[2].<br /> <br /> Nuo 2006 m. Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos (LNTPA) prezidentas.<br /> <br /> == Nuopelnai ==<br /> <br /> * Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius, LR Prezidento 2003-02-03 d. dekretu Nr. 2042 <br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> <br /> * [http://vz.lt/Default2.aspx?InterviewID=cc567e70-2171-4a81-a309-bca4a3c63566 Interviu su Robertu Dargiu]<br /> <br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Jolanta_Tendien%C4%97&diff=48066 2025-12-13T11:01:07Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Copy of IMG 3393x resize.JPG|thumb|right|260px|Jolanta Tendienė]]<br /> <br /> '''TENDIENĖ JOLANTA''' - Lietuviško choreografinio meno puoselėtoja ir skleidėja, [[Choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] direktorė, vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių studijos [[Kauškutis|„Kauškutis“]] įkūrėja ir meno vadovė vadovė.<br /> <br /> Baigusi Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Teatrinio meno choreografijos specialybę nuo 1983 m. pradėjo vadovauti [[Muzikos mokykla|Mažeikių vaikų muzikos mokyklos]] Choreografijos skyriui, kuris nuo 1993 m. tapo vaikų choreografijos mokykla, nuo 1994 m. šios mokyklos direktorė.<br /> <br /> == Nuopelnai ==<br /> <br /> * 1994 m. - Kultūros ir švietimo ministerijos I laipsnio valstybinė choreografijos premija.<br /> * 2003 m. - Kultūros ministerijos, premjero A. Brazausko, Liaudies kultūros centro padėkos raštai<br /> * 2004 m. - [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premijos]] laureatė.<br /> * 2019 m. vasario 16 d. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas]] už ilgametę ir aktyvią veiklą, bendražmogiškųjų vertybių puoselėjimą, bendruomenės telkimą, nuopelnus kultūros ir švietimo srityse, Mažeikių vardo garsinimą šalyje ir užsienyje.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Lukošiūtė S. Krašto premiją pelniusiai choreografei svarbiausia gyvenime yra grožis // Santarvė. - 2004. - Vasario 7.<br /> * Raugalienė L. Tautinis šokis - jos gyvenimo devizas // Būdas žemaičių. - 2004. - Vasario 25.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Pedagogai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Jolanta_Tendien%C4%97&diff=48065 2025-12-13T11:00:33Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Copy of IMG 3393x resize.JPG|thumb|right|260px|Jolanta Tendienė]]<br /> <br /> '''TENDIENĖ JOLANTA''' - Lietuviško choreografinio meno puoselėtoja ir skleidėja, [[Choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] direktorė, vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių studijos [[Kauškutis|„Kauškutis“]] įkūrėja ir meno vadovė vadovė.<br /> <br /> Baigusi Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Teatrinio meno choreografijos specialybę nuo 1983 m. pradėjo vadovauti [[Muzikos mokykla|Mažeikių vaikų muzikos mokyklos]] Choreografijos skyriui, kuris nuo 1993 m. tapo vaikų choreografijos mokykla, nuo 1994 m. šios mokyklos direktorė.<br /> <br /> == Nuopelnai ==<br /> <br /> * 1994 m. - Kultūros ir švietimo ministerijos I laipsnio valstybinė choreografijos premija.<br /> * 2003 m. - Kultūros ministerijos, premjero A. Brazausko, Liaudies kultūros centro padėkos raštai<br /> * 2004 m. - [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premijos]] laureatė.<br /> * 2019 m. vasario 16 d. suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas už ilgametę ir aktyvią veiklą, bendražmogiškųjų vertybių puoselėjimą, bendruomenės telkimą, nuopelnus kultūros ir švietimo srityse, Mažeikių vardo garsinimą šalyje ir užsienyje.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Lukošiūtė S. Krašto premiją pelniusiai choreografei svarbiausia gyvenime yra grožis // Santarvė. - 2004. - Vasario 7.<br /> * Raugalienė L. Tautinis šokis - jos gyvenimo devizas // Būdas žemaičių. - 2004. - Vasario 25.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Pedagogai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Jolanta_Tendien%C4%97&diff=48064 2025-12-13T10:56:20Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Copy of IMG 3393x resize.JPG|thumb|right|260px|Jolanta Tendienė]]<br /> <br /> '''TENDIENĖ JOLANTA''' , [[Choreografijos mokykla|Mažeikių choreografijos mokyklos]] direktorė, tautinių šokių ansamblio [[Kauškutis|„Kauškutis&quot;]] vadovė. <br /> <br /> Baigusi Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Teatrinio meno choreografijos specialybę nuo 1983 m. pradėjo vadovauti [[Muzikos mokykla|Mažeikių vaikų muzikos mokyklos]] Choreografijos skyriui, kuris nuo 1993 m. tapo vaikų choreografijos mokykla, nuo 1994 m. šios mokyklos direktorė.<br /> <br /> == Nuopelnai ==<br /> <br /> * 1994 m. - Kultūros ir švietimo ministerijos I laipsnio valstybinė choreografijos premija.<br /> * 2003 m. - Kultūros ministerijos, premjero A. Brazausko, Liaudies kultūros centro padėkos raštai<br /> * 2004 m. - [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premijos]] laureatė.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Lukošiūtė S. Krašto premiją pelniusiai choreografei svarbiausia gyvenime yra grožis // Santarvė. - 2004. - Vasario 7.<br /> * Raugalienė L. Tautinis šokis - jos gyvenimo devizas // Būdas žemaičių. - 2004. - Vasario 25.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Pedagogai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Paulius_Myl%C4%97&diff=48063 2025-12-13T10:54:15Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Paulius Mylė.jpeg|thumb|right|210px|Paulius Mylė]]<br /> '''PAULIUS MYLĖ''' - (g. 1969-09-11 Mažeikių r., [[Dautarai|Dautarų k.]]), Mažeikių raj. savivaldybės kultūros centro Meno padalinio vadovas, [[Juozo Vaičkaus skrajojamasis teatras|Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro]] aktorius.<br /> <br /> == Trumpa biografija ==<br /> <br /> Nuo 1974 m. gyvena Viekšniuose. 1988 m. baigęs Viekšnių vidurinę mokyklą įstojo į Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetą. Kaip analitinių gebėjimų aktorius jis jau pastebėtas mokykliniuose renginiuose, vėliau tai dar labiau išryškėjo studijų metais.<br /> <br /> 1993 m. baigęs studijas pradėjo dirbti Savivaldybės kultūros centre Liaudies teatro pastatyminės dalies vedėju, renginių organizatoriumi, renginių režisieriumi, o nuo 2011 m. pradėjo eiti Meno padalinio vadovo pareigas. Jis yra vyriausiasis pagrindinių miesto švenčių režisierius. Sudarydamas programų scenarijus, P. Mylė ypatingą dėmesį skiria lietuvių kalbai ir jos raiškai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu. Visuose masiniuose rajono renginiuose, valstybinių švenčių, įsimintinų datų minėjimų programose profesionaliai jungia įvairias meno formas su saviveiklinio teatro elementais. Kaip aktorius ir režisierius yra pavyzdys ne tik kultūros darbuotojams, bet ir jaunajai kartai, kurią įjungia į renginius, temines kompozicijas, patiki įvairias užduotis. Bendradarbiauja su rajone veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kultūros, švietimo įstaigomis.<br /> <br /> Būdamas Meno padalinio vadovu, P. Mylė geba suderinti savo tiesiogines pareigas su Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro veikla. Kaip aktorius yra įvairiaplanių vaidmenų atlikėjas, scenoje gebantis kurti tinkamą trupės atmosferą. Yra sukūręs ne vieną dešimtį vaidmenų, išsiskiriančių tiek teatrine, tiek literatūrine forma ir turiniu. Vienas ryškiausių pagrindinių vaidmenų – Karolio Voitylos dramoje „Jobas“.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * 2006 m. išrinktas geriausiu kultūros darbuotoju Telšių apskrityje.<br /> * 2017 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro pripažintas ir nominuotas ryškiausiu sezono aktoriumi.<br /> * 2019 m. apdovanotas medaliu Sedos kautynėms atminti.<br /> * 2020 m. vasario 16 d. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas]] už aktyvią kultūrinę bei meninę veiklą, bendruomeniškumo skatinimą, tautiškumo puoselėjimą, pagarbą savam kraštui, jo istorijai ir kraštiečiams.<br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Paulius_Myl%C4%97&diff=48062 2025-12-13T10:52:04Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Paulius Mylė.jpeg|thumb|right|210px|Paulius Mylė]]<br /> '''PAULIUS MYLĖ''' - (g. 1969-09-11 Mažeikių r., [[Dautarai|Dautarų k.]]), Mažeikių raj. savivaldybės kultūros centro Meno padalinio vadovas, [[Juozo Vaičkaus skrajojamasis teatras|Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro]] aktorius.<br /> <br /> == Trumpa biografija ==<br /> <br /> Nuo 1974 m. gyvena Viekšniuose. 1988 m. baigęs Viekšnių vidurinę mokyklą įstojo į Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetą. Kaip analitinių gebėjimų aktorius jis jau pastebėtas mokykliniuose renginiuose, vėliau tai dar labiau išryškėjo studijų metais.<br /> <br /> 1993 m. baigęs studijas pradėjo dirbti Savivaldybės kultūros centre Liaudies teatro pastatyminės dalies vedėju, renginių organizatoriumi, renginių režisieriumi, o nuo 2011 m. pradėjo eiti Meno padalinio vadovo pareigas. Jis yra vyriausiasis pagrindinių miesto švenčių režisierius. Sudarydamas programų scenarijus, P. Mylė ypatingą dėmesį skiria lietuvių kalbai ir jos raiškai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu. Visuose masiniuose rajono renginiuose, valstybinių švenčių, įsimintinų datų minėjimų programose profesionaliai jungia įvairias meno formas su saviveiklinio teatro elementais. Kaip aktorius ir režisierius yra pavyzdys ne tik kultūros darbuotojams, bet ir jaunajai kartai, kurią įjungia į renginius, temines kompozicijas, patiki įvairias užduotis. Bendradarbiauja su rajone veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kultūros, švietimo įstaigomis.<br /> <br /> Būdamas Meno padalinio vadovu, P. Mylė geba suderinti savo tiesiogines pareigas su Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro veikla. Kaip aktorius yra įvairiaplanių vaidmenų atlikėjas, scenoje gebantis kurti tinkamą trupės atmosferą. Yra sukūręs ne vieną dešimtį vaidmenų, išsiskiriančių tiek teatrine, tiek literatūrine forma ir turiniu. Vienas ryškiausių pagrindinių vaidmenų – Karolio Voitylos dramoje „Jobas“.<br /> <br /> P. Mylė 2006 m. išrinktas geriausiu kultūros darbuotoju Telšių apskrityje, 2017 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro pripažintas ir nominuotas ryškiausiu sezono aktoriumi, 2019 m. apdovanotas medaliu Sedos kautynėms atminti. 2020-02-16 už aktyvią kultūrinę bei meninę veiklą, bendruomeniškumo skatinimą, tautiškumo puoselėjimą, pagarbą savam kraštui, jo istorijai ir kraštiečiams suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas bei įteiktos jo regalijos. <br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * 2020 m. vasario 16 d. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas]] už aktyvią kultūrinę bei meninę veiklą, bendruomeniškumo skatinimą, tautiškumo puoselėjimą, pagarbą savam kraštui, jo istorijai ir kraštiečiams.<br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Paulius_Myl%C4%97&diff=48061 2025-12-13T10:51:29Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>'''PAULIUS MYLĖ''' <br /> [[Vaizdas:Paulius Mylė.jpeg|thumb|right|210px|Paulius Mylė]]<br /> (g. 1969-09-11 Mažeikių r., [[Dautarai|Dautarų k.]]), Mažeikių raj. savivaldybės kultūros centro Meno padalinio vadovas, [[Juozo Vaičkaus skrajojamasis teatras|Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro]] aktorius.<br /> <br /> == Trumpa biografija ==<br /> <br /> Nuo 1974 m. gyvena Viekšniuose. 1988 m. baigęs Viekšnių vidurinę mokyklą įstojo į Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetą. Kaip analitinių gebėjimų aktorius jis jau pastebėtas mokykliniuose renginiuose, vėliau tai dar labiau išryškėjo studijų metais.<br /> <br /> 1993 m. baigęs studijas pradėjo dirbti Savivaldybės kultūros centre Liaudies teatro pastatyminės dalies vedėju, renginių organizatoriumi, renginių režisieriumi, o nuo 2011 m. pradėjo eiti Meno padalinio vadovo pareigas. Jis yra vyriausiasis pagrindinių miesto švenčių režisierius. Sudarydamas programų scenarijus, P. Mylė ypatingą dėmesį skiria lietuvių kalbai ir jos raiškai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu. Visuose masiniuose rajono renginiuose, valstybinių švenčių, įsimintinų datų minėjimų programose profesionaliai jungia įvairias meno formas su saviveiklinio teatro elementais. Kaip aktorius ir režisierius yra pavyzdys ne tik kultūros darbuotojams, bet ir jaunajai kartai, kurią įjungia į renginius, temines kompozicijas, patiki įvairias užduotis. Bendradarbiauja su rajone veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kultūros, švietimo įstaigomis.<br /> <br /> Būdamas Meno padalinio vadovu, P. Mylė geba suderinti savo tiesiogines pareigas su Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro veikla. Kaip aktorius yra įvairiaplanių vaidmenų atlikėjas, scenoje gebantis kurti tinkamą trupės atmosferą. Yra sukūręs ne vieną dešimtį vaidmenų, išsiskiriančių tiek teatrine, tiek literatūrine forma ir turiniu. Vienas ryškiausių pagrindinių vaidmenų – Karolio Voitylos dramoje „Jobas“.<br /> <br /> P. Mylė 2006 m. išrinktas geriausiu kultūros darbuotoju Telšių apskrityje, 2017 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro pripažintas ir nominuotas ryškiausiu sezono aktoriumi, 2019 m. apdovanotas medaliu Sedos kautynėms atminti. 2020-02-16 už aktyvią kultūrinę bei meninę veiklą, bendruomeniškumo skatinimą, tautiškumo puoselėjimą, pagarbą savam kraštui, jo istorijai ir kraštiečiams suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas bei įteiktos jo regalijos. <br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * 2020 m. vasario 16 d. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas]] už aktyvią kultūrinę bei meninę veiklą, bendruomeniškumo skatinimą, tautiškumo puoselėjimą, pagarbą savam kraštui, jo istorijai ir kraštiečiams.<br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:Paulius_Myl%C4%97.jpeg&diff=48060 2025-12-13T10:50:31Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div></div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Paulius_Myl%C4%97&diff=48059 2025-12-13T10:48:06Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>'''PAULIUS MYLĖ''' (g. 1969-09-11 Mažeikių r., [[Dautarai|Dautarų k.]]), Mažeikių raj. savivaldybės kultūros centro Meno padalinio vadovas, [[Juozo Vaičkaus skrajojamasis teatras|Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro]] aktorius.<br /> <br /> == Trumpa biografija ==<br /> <br /> Nuo 1974 m. gyvena Viekšniuose. 1988 m. baigęs Viekšnių vidurinę mokyklą įstojo į Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetą. Kaip analitinių gebėjimų aktorius jis jau pastebėtas mokykliniuose renginiuose, vėliau tai dar labiau išryškėjo studijų metais.<br /> <br /> 1993 m. baigęs studijas pradėjo dirbti Savivaldybės kultūros centre Liaudies teatro pastatyminės dalies vedėju, renginių organizatoriumi, renginių režisieriumi, o nuo 2011 m. pradėjo eiti Meno padalinio vadovo pareigas. Jis yra vyriausiasis pagrindinių miesto švenčių režisierius. Sudarydamas programų scenarijus, P. Mylė ypatingą dėmesį skiria lietuvių kalbai ir jos raiškai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu. Visuose masiniuose rajono renginiuose, valstybinių švenčių, įsimintinų datų minėjimų programose profesionaliai jungia įvairias meno formas su saviveiklinio teatro elementais. Kaip aktorius ir režisierius yra pavyzdys ne tik kultūros darbuotojams, bet ir jaunajai kartai, kurią įjungia į renginius, temines kompozicijas, patiki įvairias užduotis. Bendradarbiauja su rajone veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kultūros, švietimo įstaigomis.<br /> <br /> Būdamas Meno padalinio vadovu, P. Mylė geba suderinti savo tiesiogines pareigas su Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro veikla. Kaip aktorius yra įvairiaplanių vaidmenų atlikėjas, scenoje gebantis kurti tinkamą trupės atmosferą. Yra sukūręs ne vieną dešimtį vaidmenų, išsiskiriančių tiek teatrine, tiek literatūrine forma ir turiniu. Vienas ryškiausių pagrindinių vaidmenų – Karolio Voitylos dramoje „Jobas“.<br /> <br /> P. Mylė 2006 m. išrinktas geriausiu kultūros darbuotoju Telšių apskrityje, 2017 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro pripažintas ir nominuotas ryškiausiu sezono aktoriumi, 2019 m. apdovanotas medaliu Sedos kautynėms atminti. 2020-02-16 už aktyvią kultūrinę bei meninę veiklą, bendruomeniškumo skatinimą, tautiškumo puoselėjimą, pagarbą savam kraštui, jo istorijai ir kraštiečiams suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas bei įteiktos jo regalijos. <br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * 2020 m. vasario 16 d. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas]] už aktyvią kultūrinę bei meninę veiklą, bendruomeniškumo skatinimą, tautiškumo puoselėjimą, pagarbą savam kraštui, jo istorijai ir kraštiečiams.<br /> [[Kategorija: Biografijos]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Gintautas_Alekna&diff=48058 2025-12-13T10:44:56Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Gintautas Alekna.MKE.jpg|thumb|right|200px|Gintautas Alekna, 2006 m.]]<br /> '''ALEKNA GINTAUTAS''' (g. 1956 m. Jurbarko raj., Stakių mstl.), Mažeikių raj. savivaldybės informacinių technologijų tarnybos specialistas, teleoperatorius, fotografas, keliautojas, ekspedicijų į tremtinių vietas organizatorius ir vadovas, „Lemties&quot; bendrijos narys.<br /> <br /> 1989 m. Mažeikiuose įkūrė vietinę televiziją ir joje dirbo. 1989 m. pirmą kartą išvyko į ekspediciją į Sibirą, kur filmavo moksleivių ekspediciją į Irkutską. Iki 2016 m. yra dalyvavęs 46 ekspedicijose. Vadovavęs 36 ekspedicijoms, iš jų – 22 pats organizavęs. Remdamasis ekspedicijų metu surinkta medžiaga sukūrė 9 dokumentinius filmus apie tremtį, taip pat filmus aplinkos apsaugos ir kultūros paveldo temomis, aktyviai dalyvauja televizijų laidose ir renginiuose, sukaupė apie 30 tūkst. nuotraukų archyvą tremties tema.<br /> <br /> Yra aplankęs apie 85 proc. žinomų lietuvių tremties ir kalinimo vietovių Sibire ir europinėje Rusijos dalyje. Aplankytos visos už Uralo esančios sritys, išskyrus Chabarovsko kraštą, nes ten lietuvių tremtinių buvo labai nedaug. Surinkta medžiaga ir ekspedicijų ataskaitos pateiktos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, daug medžiagos publikuota internete &lt;ref&gt; Neringa Švelnienė. Gintautas Alekna&quot; „Po laiko, praleisto Sibire, turėčiau tremtinio statusą&quot; // Santarvė. - 2016. - Geg. 14.- Nr. 54. - P. 8.&lt;/ref&gt;.<br /> <br /> 2001 m. G. Aleknai įteikta kino režisieriaus Petro Abukevičiaus vardo premija už pažintinį filmą „Kamanų rezervatas“ ir padėka už dokumentinį filmą „Bebrų veikla gamtoje&quot;. 2006 m. LTV akcijoje „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ už saugomą ateitį pelnė Šviesuolio vardą. 2007 m. įteikta [[Mažeikių krašto kultūros premija]] už kultūrinę ir švietėjišką veiklą&lt;ref&gt;Krašto kultūros premijos nominacija // Būdas žemaičių. - 2007 m. birželio 12 d. - Nr. 44&lt;/ref&gt;. Brolija „Lapteviečiai“ 2008 m. žinomo akvarelisto Prano Poručio paveikslu „Turukta“ apdovanojo už pasiaukojamą ryžtą siekiant kilnaus tikslo.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> * 1997 m. - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medalis. <br /> * 2009 m. - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.<br /> * 2014 m. – G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.<br /> * 2014 m. - Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos medalis „Vilties žvaigždė“. <br /> * 2016 m. - LR Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk&quot; (įteiktas 2016-05-10).<br /> * 2021 m. liepos 6 d. suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas už Mažeikių garsinimą Lietuvoje ir už jos ribų, tremties įprasminimą ir išsaugojimą ateities kartoms, jaunimo patriotinių jausmų ugdymą, pagalbą meno kolektyvams.<br /> {{reflist}}<br /> <br /> [[Kategorija: Menininkai]]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_rajono_garb%C4%97s_pilietis&diff=48057 2025-12-13T10:42:09Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>'''MAŽEIKIŲ GARBĖS PILIETIS''', aukščiausias [[Mažeikių rajono savivaldybė|Mažeikių rajono savivaldybės]] apdovanojimas.<br /> <br /> Mažeikių garbės piliečio vardo suteikimo nuostatai patvirtinti 2012 m. spalio 26 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-318. Šis vardas gali būti suteikiamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek bet kurios užsienio valstybės piliečiui. Mažeikių garbės piliečio vardas suteikiamas už nuopelnus ir išskirtinį indėlį į Mažeikių rajono kultūrą, švietimą, sportą, mokslą, ekonomiką, socialinę raidą, visuomenės gyvenimą, krašto apsaugą ar kitas sritis. Išimtiniais atvejais Mažeikių garbės piliečio vardas gali būti suteikiamas kitų valstybių piliečiams, kilusiems ne iš Mažeikių rajono. Mažeikių garbės piliečio vardas gali būti suteikiamas tiek gyvam, tiek mirusiam asmeniui ir tik vieną kartą.<br /> <br /> Kandidatus į Mažeikių garbės piliečio vardą gali siūlyti: Savivaldybės administracija, jos tarybos komitetai, tarybos nariai, įstaigos, Lietuvos Respublikoje įregistruotos asociacijos, politinės partijos, religinės bendruomenės ar bendrijos, kitos įstaigos, o taip pat ir savivaldybės gyventojai (ne mažiau kaip 100 asmenų). Paraiškas-pasiūlymus nurodyti subjektai turi pateikti raštu Mažeikių rajono savivaldybės mero sudarytai Mažeikių garbės piliečio vardui suteikti kandidatų atrankos ir vertinimo komisijai, kurią sudaro 7 asmenys. <br /> <br /> Mažeikių garbės piliečio vardą suteikia Savivaldybės taryba. Vardas suteikiamas, jeigu tam pritaria du trečdaliai visų posėdyje dalyvaujančių Savivaldybės tarybos narių. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą asmeniui suteikti Mažeikių garbės piliečio vardą, organizuojama vieša iškilminga šio vardo suteikimo ceremonija. Garbės piliečiui Savivaldybės meras įteikia specialų Garbės piliečio ženklą (medalį), kuriame atvaizduotas spalvotas Savivaldybės herbas ir įrašas „Mažeikių rajono savivaldybė. Garbės pilietis“, taip pat įteikia Mažeikių garbės piliečio vardo suteikimo pažymėjimą. Apie suteiktą Mažeikių garbės piliečio vardą informuojama Mažeikių bendruomenė.<br /> <br /> ==Mažeikių garbės piliečiai==<br /> <br /> * 2025 m. - [[Ričardas Grušas]]<br /> * 2022 m. - [[Michal Rudnicki]]<br /> * 2021 m. - [[Gintautas Alekna]] <br /> * 2020 m. - [[Paulius Mylė]]<br /> * 2019 m. - [[Jolanta Tendienė]]<br /> * 2018 m. - [[Robertas Dargis]]<br /> * 2017 m. - [[Vaclovas Radvilas]]<br /> * 2016 m. - [[Jonas Siminkevičius]]<br /> * 2015 m. - [[Albertas Ruginis]]<br /> * 2014 m. - [[Jonas Strazdauskas]]<br /> * 2013 m. - [[Gediminas Kiesus]]<br /> * 2012 m. - [[Zenonas Degutis]]<br /> * 2011 m. - [[Justinas Jonušas]]<br /> * 2006 m. - [[Vladas Burba]]<br /> * 2004 m. - [[Saulius Sondeckis]]<br /> [[Kategorija: Visuomenė]]<br /> <br /> ==Nuorodos==<br /> <br /> * [https://mazeikiai.lt/savivalda/administracine-informacija/savivaldybes-apdovanojimai/mazeikiu-rajono-savivaldybes-garbes-pilieciai Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečiai]</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Michal_Rudnicki&diff=48056 2025-12-13T10:40:47Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Michal Rudnicki.jpeg|thumb|right|210px|Michal Rudnicki]]<br /> '''RUDNICKI MICHAL''' (g. 1978 m. Varšuvoje) - 2018-2023 m. dirbo [[ORLEN Lietuva|AB „ORLEN LIETUVA“]] generaliniu direktoriu.<br /> <br /> == Trumpa biografija ==<br /> <br /> M. Rudnicki gimė 1978 m. rugpjūčio 10 d. Varšuvoje, studijavo Varšuvos ir Vilniaus universitetuose. Kilęs iš šeimos, kurios šaknys siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, laiko save Abiejų Tautų Respublikos piliečiu. Atvykimas dirbti į Žemaitiją, į Mažeikius M. Rudnicki yra tarsi grįžimas prie savo šaknų. Domisi Lietuvos istorija, mūsų krašto praeitimi, kalba lietuviškai, jam įteiktas Žemaičio pasas. Jo vadovaujama įmonė remia daugelį visuomeninių sporto, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos iniciatyvų tiek valstybiniu, tiek savivaldybės lygmeniu. Drauge su kolegomis domisi ir palaiko įvairias mažeikiškių iniciatyvas. Skiriama parama originalioms idėjoms įgyvendinti: Tarptautiniam Mažeikių meno festivaliui, miesto šventėms, sakralinio meno ir paveldo simpoziumui „Versmės“, lauko muzikos instrumentų aikštelei, 3D klasės įrengimui Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje ir pan. Reikšminga parama krašto kultūros paveldo objektams. Remiamos visuomeninės organizacijos, kultūros, švietimo ir gydymo įstaigos &lt;ref&gt;Birutė Šneideraitienė. Kovo 11-oji Mažeikiuose: vienytasi su ukrainiečiais, aukotos šv. Mišios, įteikti apdovanojimai ir tradicinis „Kauškučio“ koncertas // Budas.lt. - 2022 m. kovo 11 d.&lt;/ref&gt;.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * 2022 m. kovo 11 d. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas]] už pagarbą lietuvių ir žemaičių kalboms, šalies istorijai, dėmesį Mažeikių kraštui, jo paveldui, paramą kultūrai, švietimui ir sportui, socialiniams projektams.<br /> <br /> == Šaltiniai ==</div>

Vakaris jočeris https://mke.lt/index.php?title=Ri%C4%8Dardas_Gru%C5%A1as&diff=48055 2025-12-13T10:39:46Z

<p>Vakaris jočeris: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Grusas Ricardas.MKE.2008-04-29.jpg|thumb|right|210px|Ričardas Grušas]]<br /> '''GRUŠAS RIČARDAS''' (g. 1950 m. [[Ukrinai|Ukrinuose]]) - Mažeikių kultūros centro mišriojo choro [[Draugystė|„Draugystė“]] meno vadovas ir dirigentas.<br /> <br /> == Trumpa biografija ==<br /> <br /> 1965 m. baigė [[Ukrinų pagrindinė mokykla|Ukrinų 8-metę mokyklą]], 1968 m. - [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla|Židikų vidurinę mokyklą]]. Vėliau mokėsi Vilniaus pedagoginiame universitete. <br /> <br /> 1972 m. pradėjo dirbti Kelmės muzikos mokykloje mokytoju. 1980 m. tapo Mažeikių muzikos mokyklos direktoriumi ir dirbo iki 2015 m.<br /> <br /> == Apdovanojimai ==<br /> <br /> * 2003 m. įteikta [[Mažeikių krašto kultūros premija]].<br /> * 2025 m. vasario 16 d. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas]] už aktyvią kultūrinę bei meninę veiklą, bendruomeniškumo skatinimą, vertybių ir tautiškumo puoselėjimą, Mažeikių vardo garsinimą šalyje ir užsienyje, ilgametę pedagoginę muzikinę veiklą puoselėjant liaudies meną. <br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> <br /> *[http://www.drasinkimeateiti.lt/HallFameOutput.aspx?PId=2122 Apie R. Grušą „Drąsinkime ateitį“ puslapyje]<br /> <br /> [[Kategorija:Pedagogai]]</div>

Vakaris jočeris