https://mke.lt/api.php?action=feedcontributions&feedformat=atom&user=Deivis 2026-05-27T07:44:04Z Naudotojo indėlis MediaWiki 1.45.1 https://mke.lt/index.php?title=%C5%A0irdin%C4%97_dviguon%C4%97&diff=22328 2009-05-29T06:02:58Z

<p>Deivis: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{augalai | Širdinė dviguonė |Sirdine dviguone.MKE.2008-05-25.jpg |Širdinė dviguonė (''Listera cordata'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Lelijainiai |Liliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Smidriečiai |Asparagales }}<br /> {{Taxobox famille |Gegužraibiniai |Orchidaceae}}<br /> {{Taxobox genre | Dviguonė |Listera}} <br /> {{Taxobox binomial animal | Širdinė dviguonė|Listera cordata|(L.) R.Br. (1813)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ŠIRDINĖ DVIGUONĖ''' (''Listera cordata''), [[gegužraibiniai|gegužraibinių]] (''Ochidaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas. 2(V) kategorija: sparčiai nykstanti rūšis.<br /> <br /> Stiebas iki 20 cm aukščio, laibas, viršutinėje dalyje, aukščiau lapų, su liaukingais plaukeliais, apatinėje dalyje plikas arba su nežymiais liaukingais plaukeliais. Šakniastiebis labas, šliaužiantis. Lapai du, kiaušiniški, 12-25 mm ilgio ir beveik tokio pat počio. Lapo viršutinė pusė žalia, blizganti, o apatinė šviesesnė, melsvai žalia. Žiedynas trumpas, retas, su 6-15 žiedų. Žydi gegužės-liepos mėn.<br /> <br /> Auga ūksminguose drėgnuose spygliuočių, rečiau mišriuose miškuose.<br /> <br /> Paplitusi Šiaurės ir Vidurio Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Rajone labai reta rūšis. Anksčiausiai žinoma radvietė buvo [[Dautarų miškas|Dautarų miške]], bet pastaraisiais metais čia buvo nebeaptinkama. Iš naujo Dautarų miške atrasta (daugiau nei 30 žydinčių augalų) 2009 m. gegužės mėn (R. Kinduris). Antroji radvietė rajone - [[Šernynės telmologinis draustinis]] ( R. Kinduris, 2006 m.). 2008-05-25 šioje radvietėje sukaičiuota 70 žydinčių augalų.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 31, 116. <br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Orchidiniai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=%C5%AAsuotoji_zyl%C4%97&diff=21763 2009-04-15T11:27:48Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} | |{{PAGENAME}} (''Panurus biarmicus'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai| Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Timaliniai |Timaliidae}}<br /> {{Taxobox genre |Panurus|}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Panurus biarmicus| (Linnaeus, 1758)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ŪSUOTOJI ZYLĖ''' (''Panurus biarmicus''), '''timalinių''' šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje labai reta, neperinti, aptikta migracijų metu rūšis.<br /> == Biologija ==<br /> Pavasarį poruotis pradeda jau balandžio mėn. Užimtą nendryno plotą patinas aktyviai gina nuo kitų patinų. Lizdą krauna tankiame nendryne netoli vandens, ant žolių, viksvų kupsto. Lizdas gerai užmaskuotas, sunkiai pastebimas. Išorinis lizdo sluoksnis sukrautas iš sausų nendrių, švendrų, meldų ir pan., o vidinis - iš pernykščių nendrių, sausų žolelių plunksnų ir pūkų. 3-6 (dažniausiai 4) kiaušinius padeda gegužės mėn. Kadangi išveda 2, o kartais net 3 vadas, tai lizdų su kiaušiniais galima aptikti visą vasarą. Peri 10 - 12 parų. Jaunikliai lizdą palieka būdami apie 1,5 sav. amžiaus. Minta įvairiais bestuburiais (daugiausiai vabzdžiais), žiemojimo metu dažniausiai lesa nendrių ir švendrų sėklas.<br /> == Biotopai ==<br /> Apsigyvena prie įvairių vandens telkinių (dažniausiai stovinčių), kurie yra dideli ir tankūs nendrynai, švendrynai.<br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> Lietuvoje perinti populiacija - 100 - 600 porų. Mažeikių rajone ypatingai reta, tik vienąkart stebėta (suaugęs patinukas) rūšis. <br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> Kapėnų apyl. (Viekšnių seniūnija). Aptiko R. Kinduris 2009 m. balandžio mėn.<br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Raudonoji knyga (3 (R) kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija (II priedas).<br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Dviskiautis_%C5%A1eriuotvoris&diff=20264 2009-02-15T01:15:59Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |Ero furcata.MKE.2006-08-04.jpg|{{PAGENAME}}&lt;br&gt;(''Ero furcata''), kiaušinėlių kokonas}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }}<br /> {{Taxobox classe | Voragyviai|Arachnida}}<br /> {{Taxobox ordre | Vorai|Araneae}}<br /> {{Taxobox famille | Šeriuotvoriai|Mimetidae}}<br /> {{Taxobox genre | Tikrieji šeriuotvoriai|Ero}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Ero furcata|(Villers, 1789)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''DVISKIAUTIS ŠERIUOTVORIS''', '''dygusis šeriuotvoris''' (''Ero furcata'') - [[šeriuotvoriai|šeriuotvorių]] (''Mimetidae'') šeimos voras.<br /> <br /> Patelė 2.5-3.2 mm, patinas - 2.5-2.7 mm. Pilvelis su viena kauburėlių pora. Kojos ilgos, priekinės stipriai sulenktos. Vorui medžiojant priekinės dygliuotos kojos tarnauja gynybai. <br /> <br /> Subrendę vorai randami VIII-IX mėn. ir pavasarį. Kiaušinėlių kokonas kriaušės pavidalo, apie 4 mm ilgio ir 3 mm pločio ir kabo ant 12-15 mm ilgio kotelio. Jis sudarytas iš plono, tvirto, balto verpalo, kuris apvyniotas stipriais raudonai rusvais, kartais aukso spalvos, banguotais siūlais. Vidutiniškai viename kokone yra 6-8 rudi kiaušinėliai. Minta kitais vorais. Savo auką užpuola žaibiškai, iščiulpia per įkandimo vietą.<br /> <br /> Prie medžių kamienų, ant žolinių augalų, apatinių pušų ir eglių šakų.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> * [[Krakiai]]: [[Petrošinė]], lapuočių miške ant varpinių augalų, 1996-06-24 (kokonas 0,3x0,3 cm, kotelis 1,3 cm). <br /> * [[Naikiai]]: mišriame miške, ant mėlynių ir kitų augalų, 1991-09-15.<br /> <br /> [[Vaizdas:230px-Ero furcata.MKE.2008-10-26-1-.jpg|thumb|left|230px|Patino palpo cimbiumo iškyšulys ties blauzdiniu nareliu yra su dviem skiautelėmis (raudona rodyklė)]] <br /> <br /> [[Kategorija: Vorai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:230px-Ero_furcata.MKE.2008-10-26-1-.jpg&diff=20263 2009-02-15T01:14:07Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div></div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Strazdas_giesmininkas&diff=18792 2008-12-17T21:05:05Z

<p>Deivis: /* Paplitimas ir gausumas */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |P1360219-StrazdasGiesmininkas.jpg |{{PAGENAME}} (''Turdus philomelos'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai| Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Strazdiniai | Turdidae}}<br /> {{Taxobox genre |Srazdai |Turdus }} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Turdus philomelos| Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''STRAZDAS GIESMININKAS''' (''Turdus philomelos''), strazdinių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis. <br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> Pavasarį grįžta kovo antroje pusėje – balandžio pradžioje. Pirmieji dažniausiai pasirodo seni patinai, patelės ir jauni patinai parskrenda 8 – 10 dienomis vėliau. Lizdui vietą parenka patelė, dažniausiai netoli atviresnių vietų, miško aikštelių. Dažniausiai lizdai kraunami eglutėse, rečiau – kadagiuose, pušelėse, lapuočiuose medžiuose, labai retai – ant kelmų, žemės įdubimuose. Lizdai sukami iš sausų eglių šakelių, sausų žolių stiebelių, šaknelių, žalių samanų, kerpių, žemės, molio, medžio trūnėsių. Gūžta išlipdoma sudrėkintais medžio trūnėsiais. Balandžio pabaigoje – liepos mėn. patelė padeda 4 – 6 (dažniausiai 5) melsvus su juodomis dėmelėmis kiaušinius. Peri tik patelė 13 – 14 parų. Jauniklius maitina abu tėvai. Lizdą jaunikliai palieka po 14 dienų. Dauguma porų per vasarą išveda dvi jauniklių vadas. <br /> <br /> Minta sliekais, moliuskais, vabalais, ilgakojais uodais, drugiais, jų vikšrais. Sulesa įvairių uogų ir sėklų. <br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> Veisimosi laikotarpiu apsigyvena įvairaus dydžio lapuočių su eglės priemaiša bei mišriuose miškuose. Mėgsta jaunuolynus bei pusamžius medynus. Rečiau peri soduose, parkuose, kapinėse, jei jose yra jaunų eglaičių. Vengia sausų, brandžių pušynų. <br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas==<br /> <br /> Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 250000 - 350000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri apie 5000 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> Peri visuose rajono miškuose, miškeliuose.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1360219-StrazdasGiesmininkas.jpg&diff=18789 2008-12-17T21:03:08Z

<p>Deivis: Strazdas giesmininkas Foto: Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Strazdas giesmininkas]] <br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1250788-PilkojiMusinuke.jpg&diff=18773 2008-12-16T20:31:07Z

<p>Deivis: Pilkoji musinukė Foto: Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Pilkoji musinukė]] <br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=%C5%BDaliuk%C4%97&diff=18772 2008-12-16T20:22:11Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |P1170847-Zaliukes.jpg |{{PAGENAME}} (''Carduelis chloris'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai|Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Kikiliniai |Fringillidae}}<br /> {{Taxobox genre |Carduelis|Carduelis}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Carduelis chloris|Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ŽALIUKĖ''' (''Carduelis chloris''), kikilinių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis. <br /> <br /> == Biologija ==<br /> Žiemoti likusios žaliukės poruotis pradeda kovo pradžioje. Grįžusieji iš pietų paukščiai poras sudaro kovo pabaigoje – balandžio mėn. Peri nedidelėmis grupelėmis po 2 – 5 poras, rečiau – pavieniui. <br /> <br /> Lizdus dažniausiai krauna iki 40 metų amžiaus eglėse, tujose, jų gyvatvorėse, kadagiuose, kėniuose, pušyse. Lizdai gana masyvūs, sukrauti iš smulkių šakelių, šiaudų, samanų, šaknelių, gūžta išklojama sausais žolių lapeliais, plaušais, vata, siūlais, plunksnomis, pūkais. Balandžio – liepos mėn. patelė padeda 4 – 7 (dažniausiai 5) šviesiai melsvus ar žalsvus, išmargintus rusvomis dėmelėmis kiaušinius. Kiaušinius daugiausiai peri patelė 13 – 14 parų. Jaunikliai lizdus palieka būdami apie dviejų savaičių amžiaus. Per vasarą išveda dvi jauniklių vadas.<br /> <br /> Minta vegetatyvinėmis augalų dalimis, sėklomis, vabzdžiais, jų lervomis. Sulesa daug drugių vikšrų.<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> Veisimosi laikotarpiu apsigyvena miškų ir miškelių pakraščiuose, atželiančiose kirtavietėse, jaunuolynuose, gyvenviečių želdiniuose, soduose, parkuose, kapinėse. Mėgsta eglučių gyvatvores, spygliuočių medelynus.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 150000 - 200000 perinčių porų. Mažeikių rajone įprasta, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 4500 – 5000 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> Gausiausios perimvietės yra [[Mažeikiai|Mažeikių]] mieste, visuose miesteliuose, kaimuose, sodų bendrijose.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija: Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1170847-Zaliukes.jpg&diff=18771 2008-12-16T20:21:17Z

<p>Deivis: Žaliukė Foto: Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Žaliukė]] <br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Raudonkojis_sakalas&diff=18742 2008-12-14T21:12:44Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} ||{{PAGENAME}} (''Falco vespertinus'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre | Sakaliniai paukščiai|Falconiformes}}<br /> {{Taxobox famille | Sakaliniai|Falconidae}}<br /> {{Taxobox genre | Sakalai|Falco}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}} |Falco vespertinus|Linnaeus, 1766}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''RAUDONKOJIS SAKALAS''' (''Falco vespertinus''), sakalinių šeimos plėšrus paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> Rajono teritorijoje neperinti, migruojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> Perėjimo metu sudaro pastovias poras. Peri nedidelėmis kolonijomis, rečiau pavienėmis poromis. Dažniausiai apsigyvena varninių paukščių (šarkų, varnų, kovų)apleistuose lizduose, labai retai juos kraunasi patys. Gali perėti ir drevėse, didesniuose inkiluose. Kiaušinius deda gana vėlai (išaugus varninių paukščių jaunikliams): gegužės mėn. pabaigoje - birželio mėn. Dėtyje 4-5 (rečiau 3, 6) gelsvai balkšvi, išmarginti rusvai raudonomis dėmelėmis kiaušiniai. Juos daugiausiai peri patelė, patinėlis ją pakeičia retai ir trumpam laikui. Perėjimo trukmė - apie 27 paros. Išsiritę jaunikliai gūžtą palieka po 4 savaičių. <br /> Minta daugiausiai įvairiais vabzdžiais (drugiais, vabalais, žiogais), rečiau smulkiais žvirbliniais paukščiais, peliniais graužikais, driežais, varlėmis.<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> Tiek perėjimo metu, tiek migracijų laikotarpiais įsikuria atvirame kraštovaizdyje su nedideliais miškeliais, gojeliais, netoli vandens telkinių. Gali įsikurti, miestų parkuose, priemiesčių želdiniuose. Nevengia žmogaus kaiminystės, dideliuose, ištisiniuose miško masyvuose negyvena.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> Lietuvoje neperinti rūšis. Migracijų metu gausumas labai svyruoja. Aptinkama ne kasmet. Mažeikių rajone iki šiol stebėta tik vieną kartą. <br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> [[Naudvaris|Naudvario]] apylinkė (D. Makavičius, 2007-09-01).<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> [[Kategorija: Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1130151-DumineRaud.mke.jpg&diff=18741 2008-12-14T21:02:20Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>[[Dūminė raudonuodegė]], patinas<br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=D%C5%ABmin%C4%97_raudonuodeg%C4%97&diff=18740 2008-12-14T21:01:51Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |P1130151-DumineRaud.mke.jpg |{{PAGENAME}} (''Phoenicurus ochruros'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai|Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Musinukiniai | Muscicapidae}}<br /> {{Taxobox genre |Raudonuodegės|Phoenicurus}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Phoenicurus ochruros|}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''DŪMINĖ RAUDONUODEGĖ''' (''Phoenicurus phoenicurus''), musinukinių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> Parskrenda balandžio – gegužės mėn. Lizdą krauna patelė įvairiose pastatų nišose, pastogėse, apleistuose langinių kregždžių lizduose, atviresniuose inkiluose. Lizdas gana grubus, sukrautas iš sausų žolių stiebų, plaušų, vilnos, plunksnų. Balandžio pabaigoje – liepos mėn. patelė padeda 4 – 6 baltus ar blyškiai melsvus kiaušinius. Peri patelė 13 – 14 parų. Jauniklius maitina abu tėvai. Lizdą jaunikliai palieka po 12 – 17 dienų. Per vasarą išveda 2 jauniklių vadas.<br /> <br /> Minta musėmis, smulkiais drugiais, jų vikšrais, vabalais, vorais.<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> Apsigyvena miestuose, gyvenvietėse, kaimuose, vienkiemiuose. Labiausiai mėgsta įvairias statybas, lentpjūves, sandėlius, apleistus ar nebaigtus statyti mūrinius statinius.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 5000 - 10000 perinčių porų. Mažeikių rajone apyretė, negausi, urbanizuotose teritorijose paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 300 – 350 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> Gausiausiai peri Mažeikių mieste, visuose miesteliuose, Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje, sodų bendrijose.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Kiauliuk%C4%97&diff=18738 2008-12-14T20:55:05Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |P1200621-Kiauliuke.mke.jpg |{{PAGENAME}} (''Saxicola rubetra'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai|Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Musinukiniai | Muscicapidae}}<br /> {{Taxobox genre |Kiauliukės|Saxicola}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Saxicola rubetra|}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> '''KIAULIUKĖ''' (''Saxicola rubetra''), musinukinių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> Parskrenda balandžio antroje pusėje – gegužės pradžioje. Lizdus krauti pradeda suvešėjus žoliniams augalams, dažniausiai gegužės viduryje – birželio pradžioje. Lizdą suka tik patelė nedideliame žemės įdubime tarp tankių žolių, prie kupsto. Lizdas gana grubus, sukrautas iš sausų žolių stiebelių, šaknelių, samanų, gūžtą iškloja vilna, plaukais. Pilna dėtis iš 5 – 6 (rečiau 4 – 8) žalsvai melsvų su rudomis dėmėmis kiaušinių. Peri patelė 12 – 14 parų. Jauniklius maitina abu tėvai. Po 12 – 13 dienų dar gerai neskraidantys jaunikliai palieka gūžtą ir slapstosi žolėje. Lizdą palikusius jauniklius tėvai globoja dar 12 – 16 dienų. Per vasarą išveda tik vieną jauniklių vadą. <br /> <br /> Minta smulkiais vabalais, drugiais, jų vikšrais, žiogais, skruzdėlėmis, šimtakojais, musėmis, vorais, moliuskais, sliekais. <br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> Apsigyvena pievose su aukštaūgiais žoliniais augalais, pavieniais krūmais. Mėgsta tiek sausas, tiek užmirkusias miško aikšteles, kirtavietes, krūmynus, dykvietes, dirbamus laukus. <br /> Paplitimas ir gausumas.<br /> <br /> Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 50000 - 120000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, tolygiai atvirose vietose paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 2500 – 3000 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> Gausiausiai peri visų upių, ežerų, tvenkinių pakrančių pievose, Mažeikių miesto pakraščių dykvietėse.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1200621-Kiauliuke.mke.jpg&diff=18737 2008-12-14T20:54:39Z

<p>Deivis: Kiauliukė Foto: Nomeda Vėlavičienė</p> <hr /> <div>[[Kiauliukė]]<br /> Foto: [[user:Deivis|Nomeda Vėlavičienė]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1170972-BaltnugarisGenys.jpg&diff=18153 2008-11-26T21:03:47Z

<p>Deivis: Baltanugaris genys Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Baltanugaris genys]]<br /> [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1170972-BaltnugarisGenys.MKE.jpg&diff=18151 2008-11-26T20:59:34Z

<p>Deivis: Baltanugaris genys Foto: Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Baltanugaris genys]]<br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1470467-JuodojiMeleta.MKE.jpg&diff=18149 2008-11-26T20:51:23Z

<p>Deivis: Juodoji meleta Foto: Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Juodoji meleta]] <br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Varna&diff=18125 2008-11-24T21:12:28Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} | P1300772-Pilkoji Varna.MKE.jpg |{{PAGENAME}} (''Corvus cornix'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai| Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Varniniai | Corvidae}}<br /> {{Taxobox genre |Corvus|Corvus }} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Corvus corax| Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''VARNA''' (''Corvus cornix''), varninių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje perinti, sėsli rūšis. <br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> Peri pavienėmis poromis, nors kartais aptinkami keli lizdai vos 50 m atstumu vienas nuo kito. Perimvietėse pasirodo kovo pabaigoje. Lizdai dažniausiai įrengiami pušyse, eglėse, beržuose, juodalksniuose 2 – 22 m aukštyje. Juos krauna iš sausų šakelių, vielos, šiaudų, gūžtos išklojamos karnienos plaušais, vilna, švelniomis sausomis žolelėmis, vata, skudurėliais. Paprastai balandžio pradžioje patelė padeda 3 – 5 (dažniausiai 5) žalsvai melsvus, išmargintus tamsiomis dėmelėmis kiaušinius. Perėjimo trukmė apie 19 parų. Jaunikliai lizdą palieka būdami 28 – 32 dienų amžiaus. Per vasarą išveda vieną jauniklių vadą.<br /> <br /> Minta įvairiais bestuburiais, peliniais graužikais, paukščių kiaušiniais ir jaunikliais, įvairiais vaisiais ir uogomis. Lesa dvėseną, buitines maisto atliekas.<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> Veisimosi laikotarpiu apsigyvena visur, kur tik randa aukštų medžių. Mėgsta žmogaus kaimynystę, peri gyvenviečių želdiniuose, parkuose, kapinėse, pavieniuose medžiuose. Mėgsta paupių, paežerių medynus, nedidelius miškelius ar miško pakraščius. Vengia didelių miško masyvų.<br /> <br /> Paplitimas ir gausumas. Lietuvoje perinti populiacija didėja. Populiacijos dydis: 50000 - 70000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 1200 – 1500 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> Gausiausios perimvietės yra [[Venta|Ventos]] upės ir jos intakų pakrančių miškeliuose, Mažeikių miesto želdiniuose.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> == Pavadinimo sąsajos ==<br /> * '''Varninė''', iš pradžių dvaras, vėliau kaimas [[Laižuvos seniūnija|Laižuvos seniūnijoje]].<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. - Marijampolė, 2001. - P. 111.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1300772-Pilkoji_Varna.MKE.jpg&diff=18124 2008-11-24T21:11:44Z

<p>Deivis: Varna Foto: Nomeda Vėlavičienė</p> <hr /> <div>[[Varna]] <br /> Foto: [[user:Deivis|Nomeda Vėlavičienė]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Bukutis&diff=18120 2008-11-24T20:47:18Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |P1060384-Bukutis.MKE.jpg|{{PAGENAME}} (''Sitta europaea'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai| Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Bukutiniai | Sittidae}}<br /> {{Taxobox genre |Bukučiai |Sitta}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Sitta europaea| Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''BUKUTIS''' (''Sitta europaea''), bukutinių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Tuoktuvinė giesmė girdima sausio – balandžio mėn. Peri apleistuose genių uoksuose, drevėse, inkiluose. Per plačią landą, plyšius užlipdo seilėmis suvilgytu moliu. Užima uoksus, esančius ne žemiau kai 2 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Lizdas nesudėtingas, išklotas pušie žievės gabalėliais, sausais lapais, plaušais. Įdomu tai, kad pušies žieveles į lizdą neša tik patelė. Gūžtą įrengia per 3 – 6 dienas. Balandžio antroje pusėje patelė padeda 5 – 9 (dažniausiai 7) baltus su rudomis dėmelėmis kiaušinius. Perėjimo trukmė 15 – 18 parų. Jaunikliai lizdą palieka būdami 23 –25 dienų amžiaus. Per vasarą išveda vieną jauniklių vadą.<br /> <br /> Minta vorais, įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, lesa įvairių augalų sėklas.<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> Veisimosi laikotarpiu dažniausiai aptinkamas lapuočių miškuose: ąžuolynuose, uosynuose, skroblynuose. Mėgsta liepų, drebulių medynus. Įsikuria ir lapuočių miškuose įsiterpusių brandžių pušų medynuose. Labiausiai mėgsta upių ir upelių lapuotynus, miško pakraščius. Peri senuose parkuose, rečiau – soduose.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 10000 - 50000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, negausi, tolygiai miškingose vietovėse paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 500 – 800 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> Gausiausios perimvietės yra Varduvos tvenkinio, Ventos upės ir jos intakų pakrančių medynuose.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1060384-Bukutis.MKE.jpg&diff=18119 2008-11-24T20:46:48Z

<p>Deivis: Bukutis Foto: Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Bukutis]] <br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=J%C5%ABrinis_erelis&diff=18113 2008-11-24T20:37:18Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}}|P1460984-JurinisErelis.MKE.jpg|{{PAGENAME}} (''Haliaeetus albicilla'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre | Vanaginiai paukščiai|Accipitriformes}}<br /> {{Taxobox famille | Vanaginiai|Accipitridae}}<br /> {{Taxobox subfamille | Suopiai|Buteoninae}} <br /> {{Taxobox genre |Jūriniai ereliai| Haliaeetus}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Haliaeetus albicilla|Linnaeus, 1758 }}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''JŪRINIS ERELIS''' (''Haliaeetus albicilla''), vanaginių šeimos paukštis. <br /> <br /> == Statusas ==<br /> Rajono teritorijoje galinti perėti, veisimosi laikotarpiu aptinkama, migruojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija == <br /> Poros pastovios. Toje pačioje perimvietėje gali įsikurti kelios paukščių kartos. Lizdus dažniausiai krauna brandžiose pušyse, ąžuoluose, drebulėse, juodalksniuose, beržuose 15 - 25 m aukštyje, netoli atviros vietos - pelkės, kirtavietės ar miško pievos. Kovo - balandžio mėnesį padeda 1 - 4 (dažniausiai 2 - 3) baltus su neryškiomis pilkai rusvomis dėmelėmis kiaušinius. Juos deda kas 2 - 3 dienas ir peri 35 - 42 paras. Peri abu paukščiai. Jaunikliai auga lėtai ir lizdą palieka būdami apie 70 dienų amžiaus. Visa šeima kartu išbūna visą rudenį, o kartais net ir žiemą. <br /> <br /> Pagrindinis maistas: žuvys ir vandens paukščiai. Badmečiu lesa ir dvėseną.<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> Gyvena brandžiuose miškuose prie didelių, seklių ežerų, mažesnių ežerų grupių, žuvivaisos tvenkinių, vandens saugyklų, upių, aukštapelkių. Jei randa pakankamai maisto, gali apsigyventi netoli gyvenviečių, kirtaviečių ar kelių.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> Lietuvoje perinti populiacija didėja. Populiacijos dydis: 15 - 30 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, sporadiškai prie didžiųjų vandens telkinių paplitusi rūšis. Viena pora gali perėti pietinėje rajono dalyje, kitur aptinkami nors ir suaugę, tačiau neperintys paukščiai.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> Veisimosi laikotarpiu nuolat stebimi [[Plinkšių ežeras|Plinkšių ežere]] medžiojantys paukščiai, galintys perėti gretimame Žalgirio miške. Neperintys paukščiai kasmet aptinkami [[Varduvos tvenkinys|Varduvos tvenkinyje]].<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Raudonoji knyga (2 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Category:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1460984-JurinisErelis.MKE.jpg&diff=18112 2008-11-24T20:35:54Z

<p>Deivis: Jūrinis erelis Foto: Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Jūrinis erelis]] <br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1130808-JuodojiGulbe.jpg&diff=17951 2008-11-20T20:53:47Z

<p>Deivis: Juodoji gulbė Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Juodoji gulbė]] <br /> [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Raiboji_devynbals%C4%97&diff=17438 2008-10-31T12:04:24Z

<p>Deivis: /* Paplitimas ir gausumas */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} ||{{PAGENAME}} (''Sylvia nisoria'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai|Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Devynbalsiniai |Sylviidae}}<br /> {{Taxobox genre |Devynbalsės|Sylvia}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Sylvia nisoria|Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> '''RAIBOJI DEVYNBALSĖ''' (''Sylvia nisoria''), devynbalsinių (''Sylviidae'') šeimos paukštis<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> Pavasarį parskrenda gegužės pirmoje pusėje. Lizdus krauna tankiuose erškėčių, akacijų krūmuose, eglutėse, dažniausiai 20 – 90 cm aukštyje. Dažnai įsikuria netoli paprastųjų medšarkių lizdaviečių. Lizdai gana stambūs, sukrauti iš sausų stiebelių, šaknelių, augalinių pūkų, voratinklių ir vorų kokonų. Gūžta išklojama šeriais, arklio ašutais. Gegužės antroje pusėje – birželio pradžioje patelė padeda 4 – 6 balsvus, su pilkomis dėmelėmis kiaušinius. Peri abu porelės nariai apie 13 parų. Kai kurių autorių duomenimis, peri tik patelė. Jaunikliai lizdą palieka po 11 – 12 dienų. Per vasarą mūsų krašte išveda tik vieną jauniklių vadą. <br /> Minta įvairiais vabzdžiais, jų lervomis. Labiau mėgsta minkštus, chitininės dangos neturinčius vabzdžius. Vasaros pabaigoje sulesa įvairių uogų. <br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> Veisimosi laikotarpiu apsigyvena pamiškėse, upių ir upelių krūmingose pakrantėse, apleistuose parkuose, soduose. Mėgsta aukštais (ypač dygiais) krūmais ir retais medžiais apaugusias vietas, su atviromis aikštelėmis, pievų lopinėliais. Vengia artimos žmogaus kaimynystėse, didelių vientisų miškų plotų. <br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 2000 - 5000 perinčių porų. Mažeikių rajone gana reta, negausi, daugiausiai šiaurinėje ir centrinėje dalyse paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 40 – 50 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> Daugiausiai porų peri Juodeikių, Pikelių, Leckavos kaimų, Plinkšių ežero apylinkėse.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Baltasparn%C4%97_%C5%BEuv%C4%97dra&diff=17347 2008-10-23T19:19:34Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | Baltasparnė žuvėdra |P1210674-BaltaspZuv.jpg |Baltasparnė žuvėdra (''Chlidonias leucopterus'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre | Sėjikiniai paukščiai|Charadriiformes}}<br /> {{Taxobox famille | Žuvėdriniai|Sternidae}}<br /> {{Taxobox genre | Juodosios žuvėdros|Chlidonias}} <br /> {{Taxobox binomial animal | Baltasparnė žuvėdra|Chlidonias leucopterus|(Temminck, 1815)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''BALTASPARNĖ ŽUVĖDRA''' (''Chlidonias leucopterus''), žuvėdrinių šeimos pietinių kraštų paukštis. <br /> <br /> == Statusas ==<br /> Rajono teritorijoje neperinti, aptinkama veisimosi laikotarpiu, migruojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> Perėti pradeda ne ankščiau kaip antrais gyvenimo metais. Peri dažniausiai nedidelėmis 2 – 20 porų dydžio kolonijomis. Gegužės pabaigoje – birželio mėn. Patelė sudeda 1 – 6 (dažniausiai 3) rusvus ar rusvai žalius, išmargintus tamsiomis įvairaus dydžio dėmėmis kiaušinius. Peri padėjus pirmą kiaušinį vidutiniškai 20 dienų. Jaunikliai skraidyti pradeda po 18 –22 parų. Skraidančius jauniklius dar ilgą laiką globoja suaugę paukščiai, dažniausiai – patinas.<br /> <br /> Minta įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, rečiau – smulkiomis žuvimis.<br /> <br /> == Biotopas ==<br /> Veisimosi laikotarpiu apsigyvena sekliuose ir užžėlusiuose ežeruose, tvenkiniuose, pelkėse, užlietose pievose, upių deltose, žuvivaisos tvenkiniuose. Lizdus krauna ant supuvusių plūduriuojančių augalų salelių, kyšančių žolių (viksvų) kupstų.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 10 - 100 perinčių porų. Mažeikių rajone labai reta, neperinti, tik pietinėje dalyje aptinkama rūšis. Artimiausia perimvietė yra už 3 km nuo Plinkšių ežero, Telšių rajone. <br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> Veisimosi laikotarpiu neperintys pavieniai paukščiai stebimi [[Plinkšių ežeras|Plinkšių ežere]], [[Pašerkšnės tvenkinys|Pašerkšnės tvenkinyje]].<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1210674-BaltaspZuv.jpg&diff=17346 2008-10-23T19:19:13Z

<p>Deivis: Baltasparnė žuvėdra Foto: Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Baltasparnė žuvėdra]] <br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Smilginis_strazdas&diff=17345 2008-10-23T19:12:16Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |P1170651-SmilgStrazd.jpg |{{PAGENAME}} (''Turdus pilaris'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai| Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Strazdiniai | Turdidae}}<br /> {{Taxobox genre |Srazdai |Turdus }} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Turdus pilaris| Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''SMILGINIS STRAZDAS''' (''Turdus pilaris''), strazdinių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, negausiai žiemojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> Parskrenda kovo antroje pusėje – balandžio pirmosiomis dienomis. Peri kolonijomis nuo kelių iki keliasdešimt porų. Didelėse kolonijose kartais aptinkama po keletą lizdų, sukrautų tame pačiame medyje. Lizdą krauna patelė iš sausų žolių stiebelių (smilgų), šakelių, šaknelių ir drėgnos žemės. Gūžtą iškloja sausų žolių lapeliais. Lizdai aptinkami įvairių medžių rūšių kamienų ir šakų išsišakojimuose, ant stuobrių, inkilų stogų. Balandžio antroje pusėje patelė padeda 4 – 8 (dažniausiai 4 – 6) žalsvus, išmargintus rudomis dėmelėmis ir šlakeliais kiaušinius. Gegužės – birželio mėnesį aptinkamos pakartotinos ar antrosios dėtys. Peri tik patelė 12 – 13 parų. Jauniklius maitina abu tėvai. Suaugę paukščiai (ypač patinai) aktyviai drauge gina kolonijos teritoriją nuo priešų. Jaunikliai lizdą palieka būdami 13 – 14 dienų amžiaus. Per vasarą dažniausiai išveda dvi jauniklių vadas. <br /> <br /> Minta daugiausiai sliekais, įvairiais žemės paviršiuje gyvenančiais vabzdžiais, jų lervomis, moliuskais. Sulesa gana daug uogų (ypač šermukšnių). <br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> Peri įvairiuose medynuose. Nevengia žmogaus kaimynystės. Apsigyvena lapuočiais medžiais apaugusiose upių ir upelių pakrantėse, nedideliuose miškeliuose, kapinėse, parkuose, soduose, didesnių miškų pakraščiuose. Mėgsta vietoves su atviro vandens ar drėgnos žemės lopinėliais. <br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 80000 - 120000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 2000 – 2500 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> Didžiausios kolonijos įsikūrusios Varduvos tvenkinio, Ventos, Vadaksties upių pakrančių želdiniuose, Mažeikių, Plinkšių parkuose.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1170651-SmilgStrazd.jpg&diff=17343 2008-10-23T19:10:36Z

<p>Deivis: Smilginis strazdas Foto: Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Smilginis strazdas]]<br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Geltonoji_kiel%C4%97&diff=17342 2008-10-23T18:43:37Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |P1250746-GeltKiele.jpg |{{PAGENAME}} (''Motacilla flava'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai|Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Kieliniai |Motacillidae}}<br /> {{Taxobox genre |Kielės|Motacilla}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Motacilla flava|Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''GELTONOJI KIELĖ''' (''Motacilla flava''), kielinių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> Pavasarį grįžta balandžio antroje pusėje – gegužės pirmosiomis dienomis. Pirmiausiai parskrenda seni, ryškiu apdaru patinai. Patelės ir jauni patinai pasirodo 4 – 10 dienų vėliau. Lizdą krauna patelė 2 – 7 dienas. Jis įrengiamas ant žemės, duobutėje, šalia vešlių augalų sienos, po sausos žolės kuokšto ar krūmokšnio priedanga. Lizdą krauna iš sausų žolių stiebelių bei lapelių, gūžtą iškloja šeriais, plunksnomis. Gegužės – birželio mėn. patelė sudeda 4 – 6 žalsvai baltus su tamsiomis dėmelėmis kiaušinius. Peri daugiausiai patelė 13 parų. Jauniklius maitina abu tėvai, per dieną maistą atnešdami 130 –200 kartų. Jaunikliai lizdą palieka būdami 11 – 12 dienų amžiaus, tačiau gerai skraidyti pradeda dar po 5 – 6 dienų. Kai kurios poros per vasarą išveda 2 jauniklių vadas.<br /> <br /> Minta daugiausiai įvairiais smulkiais, minkštais vabzdžiais: musėmis, akliais, smulkiais drugeliais, jų vikšrais, skraidančiomis apsiuvomis, lašalais, uodais, žirgeliais. Lesa vorus, skruzdėles, sliekus, smulkius moliuskus. <br /> <br /> == Biotopai ==<br /> Veisimosi laikotarpiu gyvena užmirkusiose, vešliose ar kupstuotose pievose, atvirose pelkėse, rečiau – sausose pievose, ganyklose, dirbamuose laukuose, daržuose. Mėgsta atviras vietoves, su retais krūmokšniais ir pavieniais medžiais, netoli ežerų, tvenkinių, upių, neišdžiūstančių balų.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 30000 - 40000 perinčių porų. <br /> <br /> Mažeikių rajone dažna, gausi, tolygiai atvirose vietose paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 1000 – 1200 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> Gausiausios perimvietės yra [[Varduvos tvenkinys|Varduvos tvenkinio]] pakrantėse, užliejamose [[Markija|Markijos]], [[Dabikinė|Dabikinės]] pievose.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1250746-GeltKiele.jpg&diff=17341 2008-10-23T18:42:40Z

<p>Deivis: Geltonoji kielė Foto: Nomeda Vėlavičienė</p> <hr /> <div>[[Geltonoji kielė]] <br /> Foto: [[user:Deivis|Nomeda Vėlavičienė]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Paprastoji_med%C5%A1ark%C4%97&diff=17340 2008-10-23T18:02:55Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |P1120738-PapMedsarke.jpg |{{PAGENAME}} (''Lanius collurio'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai| Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Medšarkiniai | Laniidae}}<br /> {{Taxobox genre |Medšarkės|Lanius }} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Lanius collurio| Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''PAPRASTOJI MEDŠARKĖ''' (''Lanius collurio''), medšarkinių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> Lytiškai subręsta antrais gyvenimo metais. Pavasarį parskrenda gegužės pirmoje pusėje. Pasirinktoje lizdinėje teritorijoje būtinai turi augti vienas ar keli dygūs krūmai, medžiai: gudobelės, erškėčiai, laukinės kriaušės, slyvos, eglės. Dažnai juose kraunami lizdai, sandėliuojamos maisto medžiagos. Lizdai kraunami iš sausų žolių stiebelių, medžių šakelių, samanų, lapų, gūžta išklojama augaliniais pūkais, karnienos plaušais, paukščių plunksnomis. <br /> <br /> Lizdai dažniausiai aptinkami eglutėse, kadagiuose, gudobelėse, karkluose, avietėse 0,3 – 2,5 m aukštyje. Gegužės antroje pusėje – birželio pirmosiomis dienomis patelė padeda dažniausiai 5 – 6 pilkšvus, išmargintus rudomis dėmelėmis kiaušinius. Daugiausiai peri patelė, padėjusi priešpaskutinį kiaušinį, apie 15 parų. Nebaidomi jaunikliai lizdą palieka būdami apie 18 dienų amžiaus. Per vasarą išveda vieną jauniklių vadą.<br /> <br /> Minta įvairiais vabzdžiais: vabalais, plėviasparniais, dvisparniais, drugiais, žiogais. Pasigauna smulkių žinduolių (kirstukų, pelinių graužikų), žvirblinių paukščių jauniklių, roplių bei varliagyvių.<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> Veisimosi laikotarpiu apsigyvena įvairiose, pusiau atvirose vietose: upių slėniuose, prie kelių, geležinkelių, soduose, parkuose, jaunuolynuose, pamiškėse, užželiančiose pievutėse, dykvietėse. Mėgsta eglutėmis, dygiais krūmais apaugusias vietas su vielos tvoromis, telefono, elektros stulpais. Dažniau įsikuria sausesnėse nei drėgnesnėse vietovėse. Vengia ištisų miško masyvų.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 20000 - 40000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 500 – 600 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> Peri visose, atviresnėse su retais krūmais ir medžiais apaugusiose vietovėse.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1120738-PapMedsarke.jpg&diff=17339 2008-10-23T18:02:20Z

<p>Deivis: Paprastoji medšarkė Foto: Nomeda Vėlavičienė</p> <hr /> <div>[[Paprastoji medšarkė]] <br /> Foto: [[user:Deivis|Nomeda Vėlavičienė]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:Ciurlys1.jpg&diff=17337 2008-10-23T17:47:48Z

<p>Deivis: įkėlė naują „Vaizdas:Ciurlys1.jpg“ versiją: Čiurlys Foto: Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Čiurlys]] <br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Sidabrinis_kiras&diff=17335 2008-10-23T17:39:13Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |P1300420-SidKiras.jpg |{{PAGENAME}} (''Larus argentatus'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Sėjikiniai paukščiai|Charadriiformes}}<br /> {{Taxobox famille |Kiriniai|Laridae}}<br /> {{Taxobox genre | Kirai| Larus}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Larus argentatus|Pontoppidan, 1763}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''SIDABRINIS KIRAS''' (''Larus argentatus''), kirinių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> Dauguma sidabrinių kirų perėti pradeda sulaukę 5 – 6 metų amžiaus. Peri dažniausiai mišriose kolonijose su silkiniais, balnotaisiais ar paprastaisiais kirais. Įsikuria nedidelėmis kolonijomis ar peri pavieniui. Dažniausiai lizdus krauna ant žemės, kartais 0,5 – 2 m aukštyje virš žemės ar vandens. Gegužės mėn. deda 1 – 4 (dažniausiai 2 – 3) šviesiai rusvo ar žalsvai melsvo atspalvio su rudomis ar pilkšvomis dėmėmis kiaušinius. Padėjus antrą ar trečią kiaušinį abu porelės nariai pakaitomis peri vidutiniškai 26 dienas. Išsiritusius jauniklius tėvai aktyviai gina nuo plėšrūnų. Jaunikliai skraidyti pradeda sulaukę 38 – 45 parų amžiaus. Praėjus dar apie 70 dienų jie pradeda gyventi savarankiškai.<br /> <br /> Minta įvairiomis žuvimis, moliuskais, vėžiagyviais, peliniais graužikais, paukščių kiaušiniais ir jaunikliais, driežais, įvairiais vabzdžiais ir jų lervomis, uogomis, buitinėmis maisto atliekomis.<br /> <br /> == Biotopas ==<br /> Veisimosi laikotarpiu apsigyvena įvairiose vietose: prie didesnių ežerų, vandens saugyklų, upių, pajūryje, aukštapelkėse. Lizdus krauna salose, ant įvairių statinių, namų stogų.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> Lietuvoje perinti populiacija didėja. Populiacijos dydis: 10 - 50 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, negausi, prie didžiųjų vandens telkinių aptinkama rūšis. Kasmet rajone peri 0 – 2 poros.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> Nereguliariai peri [[Sedos malūno tvenkinys|Sedos]], [[varduvos tvenkinys|Varduvos tvenkinio]] salelėse.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[category:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1300420-SidKiras.jpg&diff=17334 2008-10-23T17:38:47Z

<p>Deivis: Sidabrinis kiras Foto: Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Sidabrinis kiras]]<br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1190632-PapKiras.jpg&diff=17332 2008-10-23T17:34:51Z

<p>Deivis: Paprastasis kiras Foto: Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Paprastasis kiras]] <br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Laukys&diff=17331 2008-10-23T17:20:54Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}}|P1390347-Laukys.jpg |{{PAGENAME}} (''Fulica atra'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre | Gerviniai paukščiai|Gruiformes}}<br /> {{Taxobox famille | Višteliniai| Rallidae}}<br /> {{Taxobox genre | Laukiai|Fulica}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Fulica atra|Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''LAUKYS''' (''Fulica atra''), vištelinių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> Pavasarį parskrenda kovo mėn. Lytiškai subręsta 2 – 3 gyvenimo metais. Lizdus krauna pernykščiame nendryne, švendryne, rečiau – ant viksvų ir kitokių žolių kupstų. Lizdo dugnas vos siekia vandenį ar net būna virš jo pakibęs. Priklausomai nuo oro sąlygų, kiaušinius deda nuo kovo pabaigos iki birželio pradžios. Dėtyje dažniausiai 7 – 9 (rečiau 10 – 16) pilkšvai rusvi, išmarginti gausiais juodais ir rudais taškeliais, kiaušiniai. Peri 21 – 23 dienas. Jaunikliais rūpinasi abu tėvai (ypač patinas). Skraidyti pradeda po 66 – 80 dienų. <br /> <br /> Minta daugiausiai vandens augalais, sulesa ir įvairių vabzdžių, vėžiagyvių, moliuskų.<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> Perėjimo metu apsigyvena sekliuose vandenyse, apaugusiuose švendrais, nendrėmis, meldais, su atviro vandens plotais. Mėgsta ežerų užutekius, senvages, vandens saugyklas, tvenkinius, pelkes.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 12000 - 15000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Peri visuose didesniuose vandens telkiniuose, karjeruose. Kasmet rajone peri 100 – 120 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> Gausiausios perimvietės yra [[Plinkšių ežeras|Plinkšių]], [[Sedos ežeras|Sedos]], [[Meižių ežeras|Meižių ežeruose]], [[Varduvos tvenkinys|Varduvos]], [[Šerkšnės tvenkinys|Pašerkšnės]], [[Tulnikių tvenkinys|Tulnikių tvenkiniuose]], Uogiškių karjere.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1390347-Laukys.jpg&diff=17330 2008-10-23T17:20:17Z

<p>Deivis: Laukys Foto: Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Laukys]]<br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1350143-grus1.jpg&diff=17328 2008-10-22T19:00:57Z

<p>Deivis: Pilkoji gervė Foto: Nomeda Vėlavičienė</p> <hr /> <div>[[Pilkoji gervė]]<br /> Foto: [[user:Deivis|Nomeda Vėlavičienė]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=%C4%8Civylis&diff=17327 2008-10-22T18:53:24Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |P1290561-Civyliai.jpg|{{PAGENAME}} (''Carduelis cannabina'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai|Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Kikiliniai |Fringillidae}}<br /> {{Taxobox genre |Carduelis|Carduelis}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}| Carduelis cannabina|Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> '''ČIVYLIS''' (''Carduelis cannabina''), [[kikiliniai|kikilinių]] (''Fringillidae'') šeimos paukštis. <br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> Žiemoti išskridę paukščiai pavasarį grįžta kovo mėn. Peri nedidelėmis grupelėmis po 3 – 5 poras ar pavieniui. Lizdą krauna patelė krūmuose, medžiuose, vijokliniuose augaluose. Labiausiai mėgsta dygių krūmų, eglių gyvatvores, tujas, gudobeles, kadagius ir kt. Lizdą susuka per 3 – 8 dienas iš šiaudelių, šaknelių, gūžtą iškloja sausais žolių lapeliais, vilna, augaliniais pūkais, žvėrių plaukais, rečiau – plunksnomis. Balandžio – rugpjūčio mėn. patelė padeda dažniausiai 5 (rečiau 3 – 7) melsvus ar žalsvus su rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri daugiausiai patelė 12 parų. Jaunikliai lizdą palieka būdami 13 – 16 dienų amžiaus. Per vasarą išveda dvi jauniklių vadas.<br /> <br /> Minta įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, įvairių augalų sėklomis, rečiau – žaliais lapeliais, stiebeliais, pumpurais. <br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> Veisimosi laikotarpiu apsigyvena miško pakraščių, nedidelių miškelių jaunuose (iki 30 metų amžiaus) tankiuose spygliuočių ar lapuočių medynuose. Dažniausiai įsikuria žmogaus kaimynystėje: gyvenviečių želdiniuose, soduose, kapinėse, parkuose, medelynuose. Vengia didelių, brandžiais medynais miškų. <br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 80000 - 150000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, urbanizuotose vietovėse tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 2500 – 3000 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> Gausiausios perimvietės yra Mažeikių mieste, visuose miesteliuose, kaimuose, sodų bendrijose.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1290561-Civyliai.jpg&diff=17326 2008-10-22T18:52:37Z

<p>Deivis: Čivylis Foto: Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Čivylis]]<br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Geltonoji_starta&diff=17325 2008-10-22T18:00:17Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |Geltonoji starta.jpg|{{PAGENAME}} (''Emberiza citrinella'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai|Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Startiniai|Emberizidae}}<br /> {{Taxobox genre |Tikrosios startos|Emberiza}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Emberiza citrinella|Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> '''GELTONOJI STARTA''' (''Emberiza citrinella''), startinių (''Emberizidae'') šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Poruotis pradeda kovo pradžioje. Lizdus paprastai krauna ant žemės, dažniausiai griovių šlaituose, po žolių kuokštų, krūmų ir medelių priedanga. Kiti lizdai aptinkami jaunose eglutėse, rečiau pušelėse, juodalksniuose, baltalksniuose 0,2 – 1,5 m aukštyje. Lizdus krauna iš sausų žolinių augalų stiebelių, lapų, kartais įpina siūlų, sintetinių medžiagų, gūžtą iškloja švelnesnėmis sausomis žolelėmis, žvėrių plaukais, ašutais. Balandžio antroje pusėje – liepos mėn. patelė padeda 3 – 5 balsvus, išmargintus tamsiomis dėmelėmis ir vagelėmis, kiaušinius. Peri patelė 12 – 13 dienų. Nors jaunikliai gūžtą palieka po 11 –12 dienų, skraidyti pradeda būdami tik apie 16 dienų amžiaus. Per vasarą išveda dvi jauniklių vadas.<br /> <br /> Minta įvairių augalų sėklomis, vabzdžiais, jų lervomis.<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> Veisimosi laikotarpiu apsigyvena atvirose, retais krūmais ir medžiais apaugusiose vietose. Labiausiai mėgsta laukų, pakelių, pagriovių, pagelžkelių retus želdinius, spygliuočių jaunuolynus, atviras kirtavietes, dykvietes. Nevengia žmogaus kaimynystės, įsikuria išretėjusiuose parkuose, kapinių, gyvenviečių pakraščiuose. Vengia šlapių, užmirkusių vietų.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> Lietuvoje perinti populiacija didėja. Populiacijos dydis: 600000 - 750000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 12000 – 15000 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> Peri įvairiose atvirose, retais medžiais ir krūmais apaugusiose vietose.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:Geltonoji_starta.jpg&diff=17324 2008-10-22T17:59:43Z

<p>Deivis: Geltonoji starta Foto: Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Geltonoji starta]] <br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Svilikas&diff=17323 2008-10-22T17:55:28Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |P1170135-Svilikas.jpg|{{PAGENAME}} (''Coccothraustes coccothraustes'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai|Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Kikiliniai|Fringillidae}}<br /> {{Taxobox genre |Coccothraustes|Coccothraustes}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Coccothraustes coccothraustes|(Linnaeus, 1758)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> '''SVILIKAS''' (''Coccothraustes coccothraustes''), [[kikiliniai|kikilinių]] (''Fringillidae'') šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> Dauguma nepasilikusių žiemoti paukščių parskrenda kovo pabaigoje – balandžio pirmoje pusėje. Lizdą krauna patelė daugiausiai lapuočių medžiuose ir krūmuose, rečiau – eglėse, maumedžiuose. Jis supinamas iš sausų ir žalių medžių šakelių, šiaudelių, gūžta išklojama sausomis žolelėmis, šaknelėmis, plaušais, gyvūnų plaukais. Balandžio pabaigoje – gegužės mėn. patelė padeda 4 – 6 (dažniausiai 5) baltai melsvus, išmargintus pilkomis, rusvomis dėmelėmis ir taškeliais kiaušinius. Peri patelė 13 –14 parų. Jaunikliai lizdą palieka būdami 12 – 14 dienų amžiaus. Juos tėvai papildomai maitina 7 –10 dienų. Per vasarą išveda vieną jauniklių vadą.<br /> <br /> Minta drugių vikšrais, vabalais, įvairių augalų sėklomis, vaisiais, vegetatyvinėmis dalimis. <br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> Veisimosi laikotarpiu apsigyvena grynuose lapuočių ar su eglių priemaiša miškuose. Labiausiai mėgsta brandžius, pribręstančius mišrius ąžuolų, liepų, klevų, laukinių obelų medynus. Mielai įsikuria paupių, priemiesčių želdiniuose, senose medžiais apaugusiose sodybose, soduose, parkuose.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 15000 - 20000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 200 – 250 porų.<br /> <br /> == Radvietės ==<br /> <br /> Gausiausios perimvietės yra [[Venta|Ventos]] upės ir jos intakų pakrančių lapuotynuose, mišriuose medynuose.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1170135-Svilikas.jpg&diff=17322 2008-10-22T17:54:46Z

<p>Deivis: Svilikas Foto: Nomeda Vėlavičienė</p> <hr /> <div>[[Svilikas]] <br /> Foto: [[user:Deivis|Nomeda Vėlavičienė]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=%C4%8Cim%C4%8Diakas&diff=17321 2008-10-22T17:43:46Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |Re-exposure of P1030897-cimcis.jpg|{{PAGENAME}} (''Fringilla coelebs'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai|Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Kikiliniai |Fringillidae}}<br /> {{Taxobox genre |Carduelis|Carduelis}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}| Carduelis flammea|Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> '''ČIMČIAKAS''' (''Carduelis flammea''), [[kikiliniai|kikilinių]] (''Fringillidae'') šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje neperinti, aptinkama migracijų bei žiemojimo metu rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> Veisimosi periodu apsigyvena šiaurėje iki Europos arktinės pakrantės, Skandinavijoje, izoliuota populiacija susiformavo Alpėse. Perimvietėse pasirenka beržynus, alksnynus ar kitus lapuočių želdinius. Peri dažniausiai nedidelėmis kolonijomis. Lizdai dažniausiai sukami iš plonų šakelių, stiebelių, samanų. Gūžta išklojama plunksnomis ir plaukais. Lizdai aptinkami neaukštai medžiuose ar krūmuose, kartais net ant žemės. 4-5 šviesiai melsvus su rusvomis dėmelėmis kiaušinius deda balandžio - birželio mėn. jauniklius patelė peri apie 12 dienų. Per metus išveda 1-2 vadas. Minta alksnių, beržų, įvairių žolinių augalų sėklomis.<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> Perimvietėse - taiga ir miškatundrė. Migracijų metu apsistoja dažniausiai agrariniame kraštovaizdyje kur auga alksniai, beržai, aukštažolėse pievose, dykvietėse.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> Traukimo laikotarpiu tiek Lietuvoje, tiek Mažeikių rajone - įprasta rūšis. Gausumas ne kiekvienais metais vienodas.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> Mažeikių rajone matomas kasmet, daugiausiai spalio - kovo mėn. Kiek dažniau stebimas [[Pikeliai|Pikelių]], [[Židikai|Židikų]], [[Renavas|Renavo]], [[Laižuva|Laižuvos]] apylinkėse.<br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:Re-exposure_of_P1030897-cimcis.jpg&diff=17320 2008-10-22T17:41:16Z

<p>Deivis: Čimčiakas Foto: Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Čimčiakas]] <br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1190516-UrvAnt.jpg&diff=17318 2008-10-22T17:32:33Z

<p>Deivis: Urvinė antis Foto: Deividas Makavičius</p> <hr /> <div>[[Urvinė antis]] <br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]</div>

Deivis https://mke.lt/index.php?title=Kuoduotoji_antis&diff=17317 2008-10-22T17:26:04Z

<p>Deivis: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | Kuoduotoji antis |P1070659-KuodAnt.jpg |Kuoduotoji antis (''Aythya fuligula'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre | Žąsiniai paukščiai|Anseriformes}}<br /> {{Taxobox famille | Antiniai |Anatidae}}<br /> {{Taxobox genre | Nardančiosios antys |Aythya}} <br /> {{Taxobox binomial animal | Kuoduotoji antis|Aythya fuligula|(Linnaeus 1758)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''KUODUOTOJI ANTIS''' (''Aythya fuligula''), antinių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis. <br /> <br /> == Biologija ==<br /> Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Lizdus dažniausiai krauna prie vandens, nendrynuose, meldynuose, aukštų žolių kupstuose, plaukiojančiose salose – plovose. Kiaušinius dėti pradeda kiek vėliau nei kitos ančių rūšys – balandžio pabaigoje. Dėtyje būna nuo 5 iki 18 pilkų su žalsvu atspalviu kiaušinių. Tokias dideles dėtis nulemia tai, kad labai dažnai kuoduotosios antys turi bendras dėtis. Patelė vidutiniškai peri 25 paras. Jaunikliai išsirita birželio pabaigoje - liepos pradžioje. Jaunikliai pradeda skraidyti sulaukę 50 dienų amžiaus. <br /> <br /> Maisto ieško pasinerdamos į iki 6 metrų gylį. Daugiausia minta gyvūninės kilmės maistu: moliuskais, vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, rečiau smulkiomis žuvelėmis. Augalinio maisto sulesa labai mažai.<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> Aptinkama vandens telkiniuose, kuriuose yra salų, vešli vandens augalija, tankūs nendrynų plotai. Perėjimui pasirenka salos augalijos sąžalynus, plaukiojančių nendrių, švendrų sąnašas.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> Lietuvoje perinti populiacija didėja. Populiacijos dydis: apie 3000 - 5000 perinčių porų. Veisimosi laikotarpiu Mažeikių rajone reta, sporadiškai paplitusi rūšis. Migracijų metu įprasta, aptinkama beveik visuose rajono ežeruose, didžiuosiuose tvenkiniuose. Kasmet rajone peri 15 – 20 poros.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> Peri [[Plinkšių ežeras|Plinkšių]], [[Sedos ežeras|Sedos]], [[Medžialenkės ežeras|Medžialenkės]], [[Meižių ežeras|Meižių ežeruose]], [[Varduvos tvenkinys|Varduvos]], [[Renavo tvenkinys|Renavo]], [[Tulnikių tvenkinys|Tulnikių]], [[Pašerkšnės tvenkinys|Pašerkšnės tvenkiniuose]].<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Category:Paukščiai]]</div>

Deivis