Bugeniai

2010-07-15T13:59:51Z

88.119.187.11: /* Istorinės žinios */

{{kaimai|
pavadinimas = Bugeniai|
foto = Bugeniai. MKE.JPG|
size = 280px|
pavad = |
seniunija = Mažeikių apylinkės|
gyv = 463|
metai = |
koor = 56° 19' 00 š.pl., 22° 11' 00 r. ilg.|
alt = 79 m|
|}}
[[Vaizdas:Bugeniai2.MKE.jpg|thumb|right|260px|Bugenių koplytstulpis, 2005 m.]]
[[Vaizdas:Bugeniai.Koplytele.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Koplytėlė Bugenių k.]]
[[Vaizdas:Bugeniuakmuo1.jpg|thumb|right|260px|Bugeniuose, Šerkšnės šlaite, gulintis didžiulis akmuo ir tik žinomas vietiniams gyventojams]]
[[Vaizdas:DSCI0282.JPG|thumb|right|260px|Kryžius, kurį galima rasti važiuojant keliu Mažeikiai-Skuodas, pravažiavus Šerkšnės upelį ir pasukus į dešinę. Šis kryžius bei šalia esantis mažas kryželis žymi I-ojo pasaulinio karo kapinaičių vietą.]]
'''BUGENIAI''', kaimas [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apylinkės seniūnijoje]], abipus Mažeikių-Židikų kelio, 10 km į vakarus nuo [[Mažeikiai|Mažeikių]], 5 km į šiaurės vakarus nuo [[Geidžiai|Geidžių]]. Per kaimą teka [[Šerkšnė]], keliai eina į [[Tirkšliai|Tirkšlius]] ir į AB „Mažeikių nafta". Šiaurėje yra geležinkelis, vakaruose ribojasi su [[Didmiškis|Didmiškiu]], pietuose - su [[Jautakiai|Jautakių]] kaimu.

Yra [[Bugenių biblioteka|biblioteka]] (įk. 1954 m., 2004 m. buvo 202 skaitytojai, dokumentų fondas - 12310 vnt.; vadovė Irena Cilingienė), [[Bugenių medicinos punktas|medicinos punktas]] (įk. 1953 m., 2004 m. prisirašę 787 gyventojai), Ruzgų girininkija. Veikia [[Bugenių kaimo bendruomenė]].

== Gatvės ==
Bugenių gyvenvietėje yra šios gatvės: Boleslovo Kauno–Kaunackio (ilgis 1,000 km, asfaltuota/žvyruota), Bugenių (1,350 km, asfaltuota), Juodvario (0,300 km, žvyruota), Kiminiškės (0,360 km, asfaltuota/žvyruota), Klevų (0,300 km, asfaltuota), Liepų (0,320 km, asfaltuota), Saulės (0,180 km, žvyruota), Šerkšnės (0,700 km, asfaltuota), Šermukšnių (0,130 km). Bendras visų gatvių ilgis - 4,640 km.

== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 339, 1923 m. - 42 ūkiai ir 397 gyv., 1959 m. - 374, 1972 m. - 76 gyvenamieji, 127 šeimos, 1984 m. - 435, 1997 m. - 469, 2001 m. - 463 gyv. (238 vyrai ir 225 moterys). 1764 m. gyveno 3 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 30. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.

1871 m. Bugenių k. gimė veterinarijos gydytojas [[Bielkevičius Jonas|Jonas Bielkevičius]], 1886-09-17 - bajoras Antanas Eduardas Pacevičius, 1903-09-18 - visuomenės veikėjas, agronomas, muziejininkas [[Liutikas Česlovas|Česlovas Liutikas]], 1940 m. - tautodailininkas [[Rudys Gediminas|Gediminas Rudys]], 1942-06-27 - ekonomistas, inžinierius, profesorius [[Daugėla Vladas|Vladas Daugėla]], 1943-09-07 - fizikas, profesorius [[Kupliauskis Zigmas|Zigmas Kupliauskis]]. Yra med. dr. dvarininko [[Kaunackis B.|Boleslovo Kauno-Kaunackio]] (1864-01-03 - 1936-05-05) palaidojimo vieta.

== Istorinės žinios ==
Bugenių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>. 1764 m. žydų registre nurodoma, kad kaime yra 3 žydai. 1834-06-23 patvirtintas Bugenių dvaro laisvųjų valstiečių sąrašas<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 427.</ref>. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymo duomenimis, Bugenių bajorkaimyje buvo 16 sodybų, kurių savininkai - Aleksandras Bugoslavskis, Tadeušas Narkus, Vincentas Ulskis, Mykalojus Malinskis, Baltramiejus Raibys, Antanas Vilkauskis, Juozas Malinskis, Jonas Vanagas, Silvestras Ausakis, Antanas Šakys, Adolfas Rudnickis, Teofilis Drazdauskis, Juozas Jonuškevičius, Pranas Padervinskis, Vincentas Gedgaudas ir Vendelinas Liutikas <ref>Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 227.</ref>. 1922 m. Bugeniuose, priešais dabartinę Ruzgų girininkiją, buvusime V. Kaunacko dvare, ūkininkas Dambrauskas pastatė krakmolo fabriką , vieškelių sankryžoje buvo įkurta pieninė. Čia veikė plytinė, lentpjūvė. 1982 m. pastatytas 12000 vienetų kiaulininkystės kompleksas, kuris vėliau tapo AB „Bugenių bekonas" (vad. Arvydas Remutis); 2003 m. po bankroto procedūros savo veiklą nutraukė. 1997 m. kaime veikė dvi lentpjūvės, buv. kolūkio dirbtuvėse - sunkvežimių ir kitos technikos atsarginių dalių parduotuvė, išlikusi vartotojų kooperatyvo bei trys privačios krautuvės. Yra malūnas, kuris anksčiau priklausė Rudnickiui, vėliau perleistas sūnui Zigmui Rudnickiui. Malūne daug metų dirbo Jonas Brazdauskas, vėliau jo sūnus Rimantas Brazdauskas. 1997 m. Zinos ir Vlado Puodžiūnų sodyba pripažinta viena gražiausiai tvarkomų Mažeikių apylinkės seniūnijoje. Anksčiau veikė kultūros namai.<ref>Jonas Stankus. Įsikūrę prie vingriosios Šerkšnės // Santarvė. Gimtinės spalvos. - 1997. - Lapkričio 27. - Nr. 12. - P. 3-4.</ref>.

Nurodomas Bugenių koplytstulpis su penkiomis skulptūromis (DV-1734), [[Bugenių kaimo kapinės|Bugenių kapinės]], Bugenių k. kapinės II ir [[Bugenių kaimo I-osios kapinės|Bugenių k. kapinės I]], vad. Liutikos kapeliais. Liutikos kapeliai išgarsėjo rašytojo V. Misevičiaus apsakymo „Iš vieno nenaudėlio gyvenimo" dėka. Liutikas „buvo ne tik vaiduoklis", bet ir 1863 m. sukilėlių vietinis vadelis<ref>Šverebas P. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" // Šiaulių kraštas. - 1994. - Liepos 19. - Nr. 138. - P. 3.</ref>. Jo kapavietė prižiūrima.

Bugenių k. yra 5 dvarų liekanos ar pavieniai jų reliktai: J.Bielkevičiaus (Lietuvos armijos vyr. veterinarijos gydytojo, veterinarijos tarnybų kūrėjo ir mokslininko gimtinė), B.Kauno-Kaunackio (buvo laisvamaniškų pažiūrų, todėl palaidotas savo žemėje, paties įrengtame tašytų akmenų Gedimino stulpų formos kape-rūsyje), V.Kaunackio (jis organizavo pramonės vystymą, atsižvelgdamas į visus tų laikų reikalavimus - t.y. būtinai naudoti vietines žaliavas, o kuo daugiau produkcijos išvežti parduoti į užsienį, plytinės statybos iniciatorius), Liutikų (garsėjo savo krakmoline). Liutikų dvaras buvo arčiau Ventos geležinkelio stoties. Jų žemės siekė Šerkšnės upę. Per jų dvaro kiemą Tirkšlių link suko senasis kelias iš Židikų į Mažeikius.

== Mokykla ==
Bugeniuose 1918-1954 m. veikė pradinė, vėliau – septynmetė (1955-1964 m.) ir aštuonmetė (1965-1971 m.), po to vėl pradinė (1971-2006), kuri 2005 m. tapo Kalnėnų vidurinės mokyklos filialu, o nuo 2006-09-01 uždaryta.

Prieš karą mokykla buvo Malinsko sodyboje, vėliau Auksakio ūkyje. Rodos, karo metais kažkurį laiką vaikus mokė Pumpuruose, vėl pas Malinskį Bugeniuose. Mokykla dar buvusi pas Kakštį ir pas Grigiškienę.

1949-1950 m. Bugenių pradinėje mokykloje buvo 4 klasės, dirbo dvi mokytojos - E.Levinaitė ir Stasė Skiparytė. Pastaroji įkūrė Marytės Melninkaitės vardu pavadintą pionierių oraganizaciją (joje 26 mokiniai). 1953 metais Bugenių mokykloje įsteigta penkta klasė. Tada mokytojavo Eglinskienė, Gerdauskaitė ir Rupliauskaitė. Pionierių draugovė vadinosi Volodios Dubinino vardu, joje buvo apie 50 narių. Apie 1954 m. mokykla perkelta į dabartinį raudonų plytų pastatą, kuris priklausė Vilniuje gyvenančiai Dilienei ir vėliau jai grąžintas. Švietio skyrius planavo atpirkti pastatą iš savininkės ir suremontuoti. 1959 m. dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus buvo uždaryta 7 klasė. 1997 m. mokyklos vedėja buvo Loreta Šadauskienė, dirbo 4 mokytojos, dar dvi specialistės mokyti tikybos ir muzikos atvažiuodavo iš kitur.

1997 buvo 37, 2005 m. - 16 vaikų, mokytojos Danutė Pocevičienė ir Stasė Bertienė.

== Etimologija ==
Bugeniai - asmenvardžio Bugenis daugiskaitinė forma.

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
* Blezdingynas - gyvenvietė Bugenių kaime, 4 km į šiaurės vakarus nuo mokyklos. 7 kiemai. 1935 m. Dambrausko žemė buvo išdalinta darbininkams, kurie čia pasistatė trobas.
* [[Meškaupis]] - upelis, apie 600 m į pietvakarius nuo Bugenių mokyklos. Upelio nebėra, jo vietoje iškastas kanalas. Ilgis apie 1 km.
* Juoddvaris - šitaip vadintas gydytojo [[Kaunackis B.|Kaunackio]] buvęs dvaras, apie 2 km į pietvakarius nuo mokyklos. Plotas apie 200 ha. Šis gydytojas gydė veltui visus neturtinguosius.
* Užmala - šaltinis Bugenių kaime, apie 1 km į šiaurės vakarus nuo mokyklos. Šaltinis trykšta iš žemės ir įteka į Šerkšnę. Ilgis apie 50 m.
* Velniakrėslis - pieva Bugenių kaime, apie 1 km į pietus nuo Bugenių mokyklos. Plotas apie 1 ha. Buvo šlapia pieva, apaugusi krūmais. Dabar pievos nėra, iškastas kanalas.
* Pūrupis - upelis Bugenių kaime, apie 2 km į pietus nuo mokyklos. Ilgis apie 1 km. Dabar nebėra.
* Bertašiaus karmelita - kalva, apie 500 m į vakarus nuo Bugenių mokyklos. Plotas 2 ha. Tai prie Šerkšnės aukštoka kalva, apaugusi pušimis.

== Kiti straipsniai ==
* [[Bugenių apylinkė]]
* [[Bugenių ąžuolas]]
* [[Bugenių kaimo kapinės]]
* [[Bugenių kaimo I-osios kapinės]]
* [[Bugenių plytinė]]

{{reflist}}
<small>
* Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA, b. 3725, l. 30.
</small>

== Nuorodos ==
* [http://www.freewebs.com/bugeniai Bugenių kaimo bendruomenės svetainė]
* [http://lt.wikipedia.org/wiki/Bugeniai Vikipedija], Bugeniai: tekstas su nuotr.
* [http://www.ccs.fau.edu/~modestino/Anthony_Pacewicz.html Mom's Mother's Dad: Antoni (Anthony) Edward Pacewicz Lithuanian Nobility]

[[Kategorija: Mažeikių apylinkės seniūnijos kaimai]]

Mažeikių krašto enciklopedija - Naudotojo indėlis [lt]

Bugeniai