https://mke.lt/api.php?action=feedcontributions&feedformat=atom&user=86.100.132.61 2026-05-27T18:37:41Z Naudotojo indėlis MediaWiki 1.45.1 https://mke.lt/index.php?title=Juodoji_meleta&diff=31613 2010-11-03T20:45:44Z

<p>86.100.132.61: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |P1470467-JuodojiMeleta.MKE.jpg|{{PAGENAME}} (''Dryocopus martius'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Geniniai paukščiai|Piciformes}}<br /> {{Taxobox famille |Geniniai | Picidae}}<br /> {{Taxobox genre |Juodosios meletos|Dryocopus}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Dryocopus martius|Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''JUODOJI MELETA''' (''Dryocopus martius''), geninių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> Rajono teritorijoje perinti, sėsli rūšis. <br /> <br /> == Biologija ==<br /> Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Perimvietės pastovios. Peri savo pačių išsikaltuose uoksuose, dažniausiai – pušyse, rečiau gūžtą įrengia drebulėse, juodalksniuose, beržuose. Uoksą kalti pradeda kovo pabaigoje. Jį iškala per 2 – 3 savaites. Balandžio – gegužės mėn. patelė sudeda dažniausiai 3 – 5 baltus, blizgančiu lukštu kiaušinius. Peri abu porelės nariai, 12 – 15 parų. Jaunikliai iš uokso išskrenda būdami 14 – 28 dienų amžiaus. Visa šeimyna kartu laikosi 2 – 3 savaites, vėliau ji išyra. <br /> <br /> Minta medienoje ir po žieve gyvenančiais vabzdžiais (kinivarpomis, ūsuočiais), jų lervomis. Sulesa daug skruzdėlių, jų perų.<br /> <br /> == Biotopas ==<br /> Apsigyvena brandžiuose pušynuose, mišriuose pušų ir eglių medynuose. Mėgsta didelius miškų masyvus, gali perėti nedideliuose miškeliuose, parkuose ar pavieniuose kirtavietėse augančiuose medžiuose.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 3000-6000 perinčių porų. <br /> <br /> Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 100 – 150 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> Gausiausiai peri Žalgirio, Mažeikių, Felisbergo, Marijampolės, Naudvario, Kuodžių, Balėnų miškuose, Sedos, Medaus giriose. Pavienės poros aptinkamos [[Mažeikių parkas|Mažeikių]], [[Renavo parkas|Renavo]], [[Plinkšių parkas|Plinkšių parkuose]]<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Geniniai]]</div>

86.100.132.61 https://mke.lt/index.php?title=Juodoji_meleta&diff=31612 2010-11-03T20:44:09Z

<p>86.100.132.61: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |P1470467-JuodojiMeleta.MKE.jpg|{{PAGENAME}} (''Dryocopus martius'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Geniniai paukščiai|Piciformes}}<br /> {{Taxobox famille |Geniniai | Picidae}}<br /> {{Taxobox genre |Juodosios meletos|Dryocopus}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Dryocopus martius|Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''JUODOJI MELETA''' (''Dryocopus martius''), geninių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> Rajono teritorijoje perinti, sėsli rūšis. <br /> <br /> == Biologija ==<br /> Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Perimvietės pastovios. Peri savo pačių išsikaltuose uoksuose, dažniausiai – pušyse, rečiau gūžtą įrengia drebulėse, juodalksniuose, beržuose. Uoksą kalti pradeda kovo pabaigoje. Jį iškala per 2 – 3 savaites. Balandžio – gegužės mėn. patelė sudeda dažniausiai 3 – 5 baltus, blizgančiu lukštu kiaušinius. Peri abu porelės nariai, 12 – 15 parų. Jaunikliai iš uokso išskrenda būdami 14 – 28 dienų amžiaus. Visa šeimyna kartu laikosi 2 – 3 savaites, vėliau ji išyra. <br /> <br /> Minta medienoje ir po žieve gyvenančiais vabzdžiais (kinivarpomis, ūsuočiais), jų lervomis. Sulesa daug skruzdėlių, jų perų.<br /> <br /> == Biotopas ==<br /> Apsigyvena brandžiuose pušynuose, mišriuose pušų ir eglių medynuose. Mėgsta didelius miškų masyvus, gali perėti nedideliuose miškeliuose, parkuose ar pavieniuose kirtavietėse augančiuose medžiuose.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 3000-6000 perinčių porų. <br /> <br /> Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 100 – 150 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> Gausiausiai peri Žalgirio, Mažeikių, Felisbergo, Marijampolės, Naudvario, Kuodžių, Balėnų miškuose, Sedos, Medaus giriose. Pavienės poros aptinkamos [[Mažeikių parkas|Mažeikių]], [[Renavo parkas|Renavo]], [[Plinkšių parkas|Plinkšių parkuose]] Juodkrantės miškuose.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Geniniai]]</div>

86.100.132.61