Mažeikių krašto enciklopedija - Naudotojo indėlis [lt]

Arvydiškė

2010-10-19T20:23:07Z

62.212.204.35:

{{kaimai|
pavadinimas = Arvydiškė|
foto = Arvydiske.MKE.2008-06-27size.jpg|
size =260px |
pavad = Kaimo turizmo sodyba Arvydiškės k., buv. Dunauskių dvarvietėje|
seniunija = Sedos|
gyv = 31 |
koor = |
alt = |
|}}

[[Vaizdas:Arvydiske.Dvarviete1.MKE.2008-06-27.jpg|thumb|right|260px|Likusio Dunauskių dvaro pastatai Arvydiškės k.]]
[[Vaizdas:Arvydiskes kapeliai.MKE.2008-06-27.jpg|thumb|right|260px|Arvydiškės kaimo antrosios kapinaitės]]
[[Vaizdas:Arvydiskes prad. m-kla1.jpg|thumb|right|260px|Arvydiškės pradinės mokyklos mokytojas Albinas Gurevičius su mokiniais 1941 m.]]

'''ARVYDIŠKĖ''', '''Orvydiškė''', kaimas [[Seda|Sedos]] seniūnijoje. Šiaurinėje dalyje teka [[Bradumas]] ([[Varduva|Varduvos]] kair.), pietinėje - [[Beržupis]], iš rytų pusės prieina Tiškų miškas ir Varduvos upė. Per kaimą eina Sedos-Ylakių kelias. Kitaip vadintas '''Dunauskių''' k. Orvydiškės minimos jau 1670 metais Sedos bažnyčios gimimo metrikų knygoje. Orvydiškės kaimo ir mokyklos pavadinimas kilo iš dvarininko Orvydžio, valdžiusio šio kaimo žemes ir valstiečius, pavardės. Sovietiniais metais kaimas buvo „perkrikštytas” Arvydiške.

== Gyventojai ==

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 50, 1923 m. - 27 ūkiai ir 188 gyv., 2001 m. - 31 gyv. (18 vyrų ir 13 moterų. Kaime yra dvejos kapinaitės.
Buvo Dunauskių dvaras, ant Bradumo upelio iki 1929 veikė vandens malūnas. 1906-1990 m. veikė pradinė mokykla.

== Kapinaitės ==

Kaime yra dvejos kapinaitės. Pirmosios yra šiaurės vakarinėje kaimo dalyje. Įrengtos kalvelėje, apaugusios alksniais. Plotas 0,05 ha. Išlikęs vienas medinis kryžius, datuotas 1937 m.

Antrosios kapinaitės yra pietvakarinėje kaimo dalyje. Iš lygumos jas išskiria tik menkas pylimėlis, keli augą medžiai ir dekoratyviniai krūmai. Plotas 0,03 ha. Ant 1986 m. stulpo pritvirtintas senas kryžius. Kitas kryžius - metalinis su akmeniniu postamentu, kuriame iškaltas užrašas: „Viešpatie, tebūnie amžinas atilsis čia ilsančiomm sieloms. St. A. ir K.Baniai 1961".

== Mokykla ==
Mokytojos Olgos Žiogienės apklausti kaimo gyventojai Feliksas Momkevičius ir Kazinkus Kostas /abu mirę/ pasakojo, kad mokykla esą buvusi įkurta 1906 m. dvaro pastate. Dvaro pastatas buvo didelis, su mažais langais, šaltas, drėgnas, su 2 didžiulėm salėm, 2 koridoriais ir 8 dideliais kambariais, iš kurių viename buvo klasė- mokykla, kituose - gyveno mokytojai, žaidė vaikai, vyko pasilinksminimai.

Kadangi tuo metu lietuviškų mokyklų dar nebuvo, o mokytojus skirdavo carinės Rusijos valdžia, pirmąją mokytoja Orvydiškės mokykla dirbo jauna rusė Tania Visockaja. Pamokos vyko rusų kalba. Mokykloje buvo tik 3 skyriai (taip tada vadinosi klasės), o mokslas prasidėdavo lapkričio 1 d., ir baigdavosi gegužės 25 d.

Už mokslą reikėjo mokėti, todėl dar labiau sumažėjo galimybės neturtingų valstiečių vaikams siekti mokslo. Dėl to pirmaisiais mokslo metais Orvydiškės mokyklą lankė tik 20 mokinių, vėliau 30-40 mokinių. Prasidėjus I Pasauliniui karui, dėl mokinių trūkumo mokykla buvo uždaryta.

1918 m. Orvydiškės mokykla vėl atidaryta. Atidarymo reikalais rūpinosi valstietis Feliksas Momkeviečius ir jaunas mokytojas Virketis. Mokykloje vėl buvo atidaryti du skyriai (klasės), o mokslas kaip ir anksčiau prasidėdavo lapkričio 1 d. ir tęsdavosi iki gegužės 25 d., buvo įvestos tikybos pamokos, bet kūno kultūros ir dainavimo pamokų vis dar nebuvo. Mokytojas Virkutis jau dėstė lietuvių kalbą. Orvydiškės mokykloje visos trys klasės mokėsi kartu. Nuo 1925 m. iki 1927 m. dirbo mokytoja Alseikaitė Bašė, kuri mokė lietuviškai.
Jaunalietuvių veikla 1931 m.: „ Per šeštines surengė Orvydiškės kaime viešą gegužinę su humoristiniais monologais. Publikos prisirinko pilnutėlė mokyklos klasė ir visi liko užganėdinti. Pelno liko apie 50 litų.“
1933 m. mokėsi 49, 1937-1938 m. - 10 mokinių, mokykla turėjo 1,76 ha žemės <ref>Kazys Misius. Žemaičių aukštumos regiono švietimo raida XVI a. - 1940 m. //Vilniaus dailės akademijos darbai. - V., 2004. - T. 34. - P. 296.</ref>.

1929 m. mokykloje atidarytas ketvirtas skyrius (klasė). Dirbo mokytoja Mačernytė, po jos – Liudas Adomauskas, visos pamokos vyko lietuvių kalba. Vėliau mokytojavo Petras Balčiūnas, kuris mokė rusiškai. 1933 m. mokytoju paskirtas Albinas Gurevičius (g. 1909 m.), kuris 1940 m. mokė ir rusų kalbos.
1933 m. mokytoju paskirtas Albinas Gurevičius (1909-1984 m.), 1941-06-14 NKVD buvo išvežtas į lagerį Rešotai, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., 1943-01-30 nuteistas aštuoneriems metams. Po to nuo 1949 m. tremtis Kežmos r., Krasnojarsko krašte; paleistas 1956-04-23, grįžo Lietuvą <ref>Lietuvos gyventojų genocidas. - A-Ž. - P. 322.</ref>.

1941 m. mokykla vėl uždaryta. Jos patalpose vokiečiai įsirengė kareivių rūbų skalbykla. Skalbė rusų moterys belaisvės, bėgliai, pamokų nebuvo. 1946 m. mokykla vėl atidaryta, joje įrengta skaitykla. Atidarymas įvyko reiklaus tėvų komiteto pirmininko Antano Banio dėka. Mokytoja paskirta Danutė Taurinskaitė. Mokykloje mokės apie 50-60 mokinių.

1948 m. rugsėjo pirmą dieną į Orvydiškės mokyklą susirinko 117 mokinių. Dvaro pastatas buvo per mažas, kad sutalpintų tiek daug vaikų, todėl 1948 m. rudenį, Sedos vykdomojo komiteto pirmininko Antano Vitalio pastangomis, mokyklai buvo pritaikytas geras pastatas, kartu su butu mokytojui, 1946 m. į Sibirą ūkininko Kosto Petkaus. Atidaromi du komplektai, nes mokiniai netilpo klasėje ir trisėdžiuose suoluose sėdėdavo po 5 ar 6 mokinius. Kai kuriems iki mokyklos tekdavo eiti net po 3-5 km., nes Orvydiškės mokyklą lankė vaikai iš 7 kaimų: Arvydiškės, Pabradumės, Puokės, Žadeikių, Tikšų, Grūstės ir Padvarninkų. Kadangi buvo atidaryti 2 komplektai, mokytojomis buvo paskirtos: Valė Vaznytė – vedėja ir Olga Ylakavičiūtė–Žiogienė – 1989 m. mokytoja.

1949 m. balandžio 26 d. kilo gaisras, sudegė senasis mokyklos pastatas, kuriame buvo skaitykla ir salė šokiams. Išliko tik keletas dvaro pastatų iki šių dienų: buvusi pieninė, plūkto molio Staliulienės sandėlis (Staliulienė gyveno Sedoje), buvęs kolūkio sandėlis, dvaro pirtis, kurią nupirko Skeivys ir pasidirbo tvartą.

Petkaus pastatas mokiniams buvo ankštas, todėl po 7-ių metų, 1954 m., mokinių patogumui buvo atidarytos mokyklos Žadeikiuose ir Grūstėje. Mokinių skaičius sumažėjo iki 30, todėl 1954 m. Orvydiškės mokykloje paliktas tik vienas komplektas. 1962 m. Danutė Dongienė įkūrė kilnojamų vaikų biblioteką. Knygas atsiveždavo iš Sedos.

1984 m. Orvydiškės mokyklos teritorijoje įkurtas bandymų daržas, įsteigti saviveiklininkų, sporto ir jaunųjų gamtininkų būreliai, pionierių organizacija. Mokyklos remonto darbus atliko tuometiniai „Salomėjos Nėries” ir Dagių kolūkiai. Mokiniai kolūkio transportu vasaros atostogų metu nuvykdavo į Palangą, Klaipėdą, Kauną, Rygą.

1984 m. išėjus naujam įstatymui į mokyklą vaikai priimami nuo 6-ių metų, todėl 1985/86 m. Orvydiškės mokykloje įsteigtos keturios klasės ir vėl atidaryti du komplektai. Paskirta antra mokytoja – Aleksandra Laureckienė. Du komplektai buvo 3 metus. Sumažėjus mokinių skaičiui 1988 m. rugsėjo 1 d. paliktas tik vienas komplektas, kuris veikė iki 1990 m.

Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę ir likus tik 10 mokinių, 1990 m. Orvydiškės mokykla uždaryta, o pastatas grąžintas iš Sibiro grįžusiai savininkei Antaninai Petkienei, kuri pastatą pardavė Grinkevičiui Algiui, o šie po dviejų metų pardavė Lekstučiui iš Sedos.

Nuo 1948 iki 1990 metų mokykloje dirbo mokytoja Olga Žiogienė.

=== Buvę mokiniai ===
* Jonušas Stasys, Igno 1936 m. baigė Arvydiškės mokyklos keturias klases. (Mokytoju tada dirbo Gurevičius). 1940 m. įstojo į komjaunimą, buvo visos apylinkės komjaunimo sekretoriumi. Vokiečiai jį nušovė 1941 m. birželio 29 d. Grūstės k.
* Janušas Ignas, Igno, g. 1917-10-28. Baigęs šią mokyklą, tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Žuvo 1940 m. vaduojant Leningradą. Buvo gavęs puskarininkio laipsnį ir pasilikęs antrai tarnybai. Žuvimo ir palaidojimo vietos nežinomos.
* Zenonas Normantas, buvęs pogrindininkas, 1941 m. sušaudytas vokiečių Keražių kapinėse. Jo sūnus tais pačiais metais nušautas prie vieškelio Mažeikiai-Seda esančių Molio malūno už komunistinę veiklą.
* Momkevičius Feliksas, išgyveno 112 metų.
* Augustinas Narmontas, Kazimiero, gyvenę Vilniuje, nuo pat 1918 m. platino knygas.

== Etimologija ==
Arvydiškė - asmenvardžio Arvydas priesaginė forma.

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
* Šatrijos pelkės

== Literatūra ==
* Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 62 - 66. ISBN 9955-9934-0-5.
* Rimkutė A. Senųjų vietovardžių pavadinimų besilaikantys kalbininkai neišvengia klaidų // Santarvė, 2008. - Liepos 22. - Nr. 80. - P. 2, 7.

{{reflist}}

* Lietuviškoji enciklopedija. - Kaunas, 1936. - T. 4. - Skl. 470.
* Šverebas P., kn.: Seda. - V, 1997. - P. 297. ISBN 9986-571-20-0.
* Mokytojos Olgos Žiogienės prisiminimai, užrašai, istorinės pažymos, nuotraukos. Užrašė Bergaudaitė, 1996 m.
* A.Jonausko pasakojimai. Užrašė Kristina Bergaudaitė, 1996 m.
* Sedos RKB gimimo metrikų knyga 1668 - 1675 Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica Assumptionis Beatae Mariae Virginis Sedensis) //Lietuvos valstybės istorijos archyvas. - F.1455, Ap.1, B.14, P.22.
* Žemaičių balsas Nr.22 Telšiai, 1931 metai, birželio 11 d.


[[Kategorija:Sedos seniūnijos kaimai]]

Sedos Vytauto Mačernio gimnazija

2010-10-19T18:55:47Z

62.212.204.35:

{{Mokykla|
foto = Sedos mokykla1.MKE.jpg|
size = |
pavad = {{PAGENAME}}|
adresas = LT 89383 [[Sedos seniūnija|Sedos sen.]], [[Seda]], Dariaus ir Girėno g. 16|
telfaxas = 8-443-46242 / 8-443-46242|
tinklapis = [http://www.sedos-vidurine.ten.lt]|
direktorius = Genoveita Gricienė (nuo 1993 m.)|
mokiniuskaicius = 510|
mokytojuskaicius = 42|
klkompl = 24 (2008/2009 m.m.)|
|}}
[[Vaizdas:Genoveita Griciene.MKE.2006-09-05.jpg|thumb|right|210px|Direktorė Genoveita Gricienė]]
[[Vaizdas:Sedos mokykla.MKE.jpg|thumb|right|210px|]]
'''SEDOS VYTAUTO MAČERNIO GIMNAZIJA''' yra [[Sedos seniūnija|Sedos seniūnijoje]], Sedos miestelyje. Mokiniai aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje, organizuoja įvairius renginius, aktyviai įsijungė į V.Mačernio muzikos ir poezijos festivalio renginius.

== Istorija ==
Istoriniuose dokumentuose minima, kad jau 1538 m. Sedoje įkurta parapijinė mokykla. Tai seniausia mokykla rajone. Konkrečių žinių apie Sedos parapinę mokyklą XVI-XVIII a. yra nedaug. 1649 m. Sedos bažnyčios vizitacijoje minimas ir parapinės mokyklos mokytojas (bakalauras). Rašoma, kad mokytojas yra apsileidęs. Todėl reikia bendrų mokytojo ir klebono pastangų, kad mokyklą lankantys tinkamai pramoktų pradinio rašto ir bažnytinio giedojimo. Taigi 1649 m. Sedoje tikrai veikė parapinė mokykla, kurioje mokyta bažnytinio giedojimo ir tikriausiai lenkiškai skaityti bei rašyti. Parapinė mokykla neminima 1708, 1715, 1765 ir 1791 m. Sedos bažnyčios vizitacijose. Lieka neaišku, ar tais metais mokykla neveikė, ar ji paprasčiausia nenurodyta. 1817 metų Vilniaus mokyklų direktoriaus pranešime universitetui teigiama, kad parapinė mokykla Sedoje veikia nuo 1770 m. Tikėtina, kad parapinę mokyklą atkūrė dabartinės bažnyčios statytojas klebonas [[Domaševičius Jonas|Jonas Domaševičius]] ir jo klebonavimo laikais Sedos parapinėje mokykloje lietuvių kalba nebuvo niekinama.

===Parapinė mokykla XIX a.===

1803 m. pradėjo veiklą rusiškoji mokykla. 1804 m. Sedoje parapinė mokykla neveikė, o 1805 m. joje mokėsi 30, kitus trejus metus po 32 mokinius. 1809 m. pranešime Vilniaus universitetui teigiama, kad parapinės mokyklos nėra, nes ten nėra įplaukų (fundacijos). 1809-1815 m. ataskaitose Sedos mokykla nenurodoma, tikriausiai ji neveikė. Ilgametis Sedos kunigas, čia buvęs jau 1809 m., o nuo 1815 tapęs parapijos klebonu [[Rovbickis Stanislovas|Stanislovas Rovbickis]] 1817 m. pastatydino namą parapinei mokyklai. Mokykla turėjo 9 sieksnius ilgio ir 4,5 pločio arba 17,5 x 9 metrų. Joje galėjo mokytis daugiau negu 100 mokinių.

Nuo 1820 m. Sedos bažnyčios vizitacijoje būdavo surašomos net parapinės mokyklos mokinių pavardės. Pagal šiuos sąrašus mokėsi: 1820 m. 55 berniukai, 19 mergaičių; 1821 m. - 33 berniukai, 12 mergaičių; 1827 m. - 88 berniukai, 16 mergaičių; 1828 m. - 68 berniukai, 12 mergaičių; 1830 m. - 75 berniukai, 17 mergaičių; 1831 m. - 65 berniukai, 13 mergaičių. Kai kurių metų sąrašuose nurodytas ir mokinių luomas. pavyzdžiui 1821 m. mokėsi bajorų 28 berniukai ir 7 mergaitės, valstiečių 25 berniukai ir 5 mergaitės; 1828 m. - bajorų 24 berniukai ir 5 mergaitės, valstiečių 39 berniukai ir 4 mergaitės, miestelėnų 5 berniukai ir 3 mergaitės.

Nuo 1817 m. Sedos parapinėje mokykloje buvo mokama skaityti, rašyti, gramatikos, aritmetikos pradmenų, rusų kalbos, katekizmo ir moralės, 1824 m. dar mokyta lotynų kalbos ir geografijos. Skaityti ir rašyti tikriausiai buvo mokama lenkų kalba.

Sedos mokytojai dažnai keitėsi. 1820 m. mokė Raimundas Galminas, 1821 m. - Jonas Klonovskis, 1827 m. - klierikas Pranciškus Bartkevičius, 1828 m. - klierikas Motiejus Montvydas, 1830 m. - klierikas Pranciškus Sidabravičius, 1831 m. - klierikas Juozapas Gadeika. Sedos mokytojas mokinius skirstydavo į grupeles. Didelėje salėje viena grupė mokėsi skaityti ir rašyti, kita - katekizmo, trečia - aritmetikos, ketvirta - lenkų gramatikos ir t.t. 1825-1826 m.m. Sedos mokykloje dirbo du mokytojai. 1833 m. už kiekvieną mokinį tėvai mokėjo po 20 sidabro kapeikų per mėnesį. Patys neturtingiausi nuo mokesčio už mokslą būdavo atleidžiami. Tada Sedos klebonas prie mokyklos išlaikė ir globojo 8 našlaičius. Mokykla vadovavosi apie 1825 metais Vilniaus universiteto parengtais parapinių mokyklų nuostatais.

===Valdinė parapinė mokykla===

1836 m. Sedoje įsteigta valdinė parapijinė mokykla. Jos išlaikymui skirtas iš uždarytų vienuolynų pajamų. Mokytoju paskirtas Žoromskis. Pradžioje mokykla liko tose pačiose patalpose, nemokant bažnyčiai jokios nuomos. 1838 m. valdžia nupirko žydo Blocho mūrinį namą, kurį pagal pirkimo sutartį savininkas turėjo suremontuoti ir pritaikyti mokyklai. Joje numatytos dvi klasės pamokoms ir butas mokytojui. Namą suremontavus, 1839-ieji mokslo metai prasidėjo mūrinėje mokykloje. Šis namas nupirktas už 1600 rub. Mokykloje buvo įvestos rusų kalbos pamokos. Valdinei Sedos mokyklai taikyti 1829 m. mokyklų nuostatai. Lietuvių kalba joje nebuvo dėstoma. 1836 m. mokėsi 14 mokinių. Vėliau mokinių ėmė daugėti. 1841 m. mokykla tapo dviklase. Paskirtas antras mokytojas, kuriam mokėta 100 rub. algos metams. 1841 m. mokėsi 53, 1848 m. - 30 mokinų. 1848-1855 m. Sedos mokyklą vidutiniškai lankė apie 70 mokinių. 1856 m. mokėsi 152, 1858 m. - 197 mokiniai (66 bajorų ir 135 valstiečių vaikai). 1838 m. mokyklos biblioteka teturėjo 15 rusiškų knygų, 5 žemėlapius.

1851-1862 m. Sedoje veikė dvi mokyklos: valdinė parapinė ir parapinė prie katalikų bažnyčios. 1858 m. jose buvo 300 mokinių. 1851 m. parapinėje mokykloje mokėsi 90 vaikų. Joje buvo mokama skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai, aritmetikos pradmenų bei dailyraščio (rašymo). 1853 m. pradžioje mokėsi 19 berniukų ir 21 mergaitė.

1863 m. pradžioje visas parapines mokyklas prie katalikų bažnyčių valdžia uždarė. Sedoje liko tik valdinė mokykla. 1865 m. joje įkurtas skyrius ir mergaitėms. Iki 1903 m. ji buvo mišri. 1903 m. Sedoje atidaryta Švietimo ministerijos vienaklasė valdinė mergaičių pradžios mokykla, kurioje mokėsi 37 mergaitėms.

===Mokykla nuo 1915 metų===

1915 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui, abi rusiškos mokyklos uždarytos. 1915 m. įsteigta pirma lietuviška mokykla, kurioje 1917 m. mokėsi 50 vaikų. 1918 m. įsteigta antroji pradinė lietuviška mokykla, kurioje 1918 m. mokėsi 40 mokinių <ref>Kazys Misius. Žemaičių aukštumos regiono švietimo raida XVI a. - 1940 m. //Vilniaus dailės akademijos darbai. - V., 2004. - T. 34. - P. 285.</ref>.

1918 m. Lietuvai išsikovojus Nepriklausomybę, Sedos mokinių tėvai ėmė rūpintis vidurinės mokyklos steigimu. Tuo metu Sedoje jau veikė pradinė mokykla. 1921 m. vasarą susibūrė komisija Sedos vidurinei mokyklai steigti. Pirmininku paskirtas malūnininkas, valsčiaus tarnautojas Mykolą Augustinavičių. Komisija paruošė prašymą Švietimo ministerijai, kad leistų atidaryti vidurinę mokyklą, ieškojo patalpų, kvietė mokytojus. Oficialioje informacijoje, skelbiamoje žurnale „Švietimo darbas", nurodoma, kad mokykla duris atvėrė 1921 m. rugsėjo mėn. 4 d. Mokyklai pritaikytas suremontuotas buvęs grūdų sandėlis <ref>Kazys Misius. Žemaičių aukštumos regiono švietimo raida XVI a. - 1940 m. //Vilniaus dailės akademijos darbai. - V., 2004. - T. 34. - P. 290-291.</ref>.

1921 metų spalio 12 dieną gautas leidimas steigti keturklasę vidurinę mokyklą. Pirmuosius mokinius sutiko mokytojai S.Butkaitė, E.Gylys ir kunigas kapelionas P.Kairys. Mokykla pradėjo dirbti trijose klasėse, turėdama 45 mokinius. Už mokslą buvo nustatytas mokestis, nepasiturinčių tėvų vaikai nuo jo atleisti. Pirmuosius mokslo metus Sedos vidurinę mokyklą išlaikė tėvai, Sedos valsčiaus ir apskrities savivaldybės. Nuo 1922 m. vidurio ją šelpė Švietimo ministerija, o nuo 1924 m. rugpjūčio mėn. 6 d. perėmė savo žinion. Vėliau mokinių skaičius augo, daugėjo mokytojų ir dėstomų dalykų. Mokykla galėjo pasigirti aukštos kvalifikacijos pedagogais, kurie mokslus buvo baigę Lietuvos ar net užsienio aukštosiose mokyklose.

Ypač didelis dėmesys buvo skiriamas lietuvių ir užsienio kalboms, istorijai, geografijai, aritmetikai bei muzikai ir kūno kultūrai. Mokiniai aktyviai dalyvavo sporto ir meno būreliuose, vadovaujamuose J.Klusio. Sedos mokykloje veikė ateitininkų, aušrininkų, skautų organizacijos. 1929 metais, perėmus Ylakių vidurinės mokyklos turtą, Sedos mokykla išsiskyrė iš kitų ne tik aukšta pedagogų kvalifikacija (dirbo J.Šukys, [[Povilas Abelkis|P.Abelkis]], būsimoji kalbininkė, docentė J.Žukauskaitė, istorikas P.Sūdžius, parašęs knygelę „Vargo pelė“), bet ir mokymo priemonių gausa bei savo biblioteka. Mokinių skaičius įvairiais metais svyravo nuo 55 iki 118. 1932 m. mokykla buvo 4 komplektų. 1933 m. buvo 198, 1937-1938 m.m. - 264 mokiniai; mokykla turėjo 4,88 ha žemės <ref>Kazys Misius. Žemaičių aukštumos regiono švietimo raida XVI a. - 1940 m. //Vilniaus dailės akademijos darbai. - V., 2004. - T. 34. - P. 287.</ref>.

1935 m. pavasarį vidurinė mokykla uždaryta, lieka tik pradžios mokykla. Aukštesnio mokslo siekiantiems teko vykti mokytis kitur. 1940 metų spalio mėnesį Sedoje vėl pradėjo veikti vidurinė mokykla, kuri iš pradžių nebuvo pilnai sukomplektuota. Jeigu 1921 metais atidaryme svečiais buvo tėvų Steigiamosios komisijos nariai, tai to meto pedagogų posėdžio protokole randamas toks įrašas: „Pasikviesti į iškilmes Raudonosios Armijos atstovus“. Iš karto buvo matyti ugdymo turinio pokyčiai: įsigyta sovietinė atributika, nebedėstoma tikyba, pradėta dėstyti TSRS istorija, o su Lietuvos istorija mokiniai menkai tesupažindinami. Lietuvos TSR Švietimo ministerijos potvarkiu Nr.456 turėjo būti išimta „buržuazinėje Lietuvoje išleista periodika, visa literatūra užsienio kalba, išskyrus klasiką, visos buržuaziniu laikotarpiu išleistos chrestomatijos“. Vėliau, po antrosios okupacijos, sąrašas dar papildytas ir „Lietuvos fašistinių ir klerikinių organizacijų spauda, vokiečių okupacijos metu išleista literatūra“.

1944 metų spalio 7 dieną, pataikius artilerijos sviediniui, sudegė mokyklos pastatai. Tuo metu Sedoje vyko smarkus mūšis, kuriame Tėvynės apsaugos rinktinė kovėsi su Raudonosios armijos daliniais. Nuo tų metų rudens pamokos vyko Dubrovičiaus ir Kogano buvusių parduotuvių patalpose, kurios buvo visiškai nepritaikyto mokyklai. Mokykla turėjo menką inventorių, mažai mokymo priemonių, nebuvo bendrabučio iš toliau atvažiuojantiems mokiniams. Žiemą patalpose buvo labai šalta, todėl mokiniai nešdavosi iš namų ir malkų, kad galėtų bent kiek pasišildyti. Mokykla neturėjo nei sporto salės, nei stadiono. Pamokų lankomumas buvo blogas, mokytojų kvalifikacija žema.

Mokykloje gyvenimas pagyvėjo 1954 m. atvykus jauniems, energingiems, aukštąjį išsilavinimą turintiems mokytojams. Tais metais pradėjo dirbti E.Tarvydaitė-Kukulskienė, J.Marcinkus, A.Jurgutis, B. Ulbienė. Pagyvėjo ir sportinė veikla – merginos krepšininkės tris kartus tapo Lietuvos čempionėmis, turistai sąjunginiame sąskrydyje tapo prizininkais, gimnastės gerai pasirodė respublikiniame čempionate. Įvairiapuse tapo ir muzikinė veikla – moksleiviai koncertavo ne tik Sedoje, bet ir aplinkiniuose miesteliuose, ne kartą dalyvavo Dainų šventėse. Mokyklos gyvenimas tapo įdomesnis, tačiau iškilo problema dėl pastatų.

1961 metais buvo pastatytas naujas pastatas, buvo įrengti kabinetai, sporto salė, pastatyti du šiltnamiai, dirbtuvės gamybinei praktikai ir bendrabutis iš toliau atvykstantiems mokiniams.
Kasmet daugėjo mokinių. 1976 metais dieninėje pamainoje mokėsi per 900, o su vakarinės mokyklos mokiniais apie tūkstantį. Sovietiniais metais buvo skiriamas dėmesys internacionaliniam auklėjimui, tad užmegzta draugystė su Saldus miesto mokykla, susidraugauta su laivo „Seda“ įgula.

2004 metais mokyklai suteiktas Vytauto Mačernio vardas. 2006 m. liepos mėn. abiturentė T.Joneikytė vienintelė rajone per egzaminų sesiją gavo maksimalius dviejų dalykų įvertinimus ir buvo pagerbta šalies Vyriausybės surengtose geriausių moksleivių pagerbimo iškilmėse.

2007 m. liepos 27 d. Sedos mokykla iš vidurinės oficialiai tapo gimnazija. Sedos gimnazija yra ketvirtoji Mažeikių rajone.

== Sportinė veikla ==
Sportinis gyvenimas po karo pradėjo atgyti tik nuo 1949 m. 1952-57 m. įvairiose rajoninėse ir mokyklos sporto varžybose pradėjo dalyvauti Norbertas Songaila. 1952 m. jis gavo pirmuosius diplomus – I vieta rajone už granatos metimą. 1953 m. Sedos vidurinėje mokykloje užimta I vieta rutulio stūmimo varžybose, I vieta ir disko metime. 1954 m. Sedos rajone III vieta rutulio stūmime, vidurinėje mokykloje I vieta šuolyje į tolį, I vieta disko metime. 1956 m. mokykloje I vieta penkiakovėje. 1957 m. Mažeikių rajone šaudyme III vieta ir I vieta granatos metime.

1955-67 m. mokykloje pradėjo dirbti energingi kūno kultūros mokytojai: Jonas Marcinkus, Juozas Žiaukra, Birutė Paulauskienė, J. Pavrikas, M. Skiparienė. 1960-67 m. mokyklos sportininkai buvo stipriausi Mažeikių rajone. Didžiausias nuopelnas buvo mokytojų Jono Marcinkaus, Birutės Paulauskienės ir Juozo Žiaukros. 1962-63 m. rajono spartakiadoje Sedos moksleiviai iškovojo I vietą ir gavo pirmąją taurę. 1956-57 m. mergaičių krepšinio komanda „B“ grupės pirmenybėse užėmė I vietą, o 1964-65 m.respublikinėse varžybose užėmė I vietą ir tapo respublikos čempionėmis. Geriausios krepšininkės buvo Stefa Razgutė, Elena Rimdžiutė, Eugenija Vodinaitė, Brasaitė, Kvietkauskaitė, Videikaitė, Genutė Razenovaitė – Vitalienė – dabartinė biologijos mokytoja ir Zita Zubavičiūtė – Kesminienė – dabartinė kūno kultūros mokytoja.
Dabar mūsų mokyklos mokiniai sportinėse varžybose kartu su Sedos bendruomenės krepšinio komandos vyrais varžybose gina Sedos seniūnijos garbę. Tai geriausi mokyklos krepšininkai: Andrius Majauskas, Marius Zoza, Antanas Narmontas, Juozas Domarkas.

Nuo 1971 m. mokykloje pradėjo dirbti Irena ir Jonas Balčiauskai. Jie paruošė nemažai gerų sportininkų. Vieni geriausių –Daiva Gedgaudaitė, Ričardas Zoza, Lionė Judytė.

1976 metais mokyklą baigė istorikas Povilas Šverebas, kuris buvo geras sportininkas: jaunučių ir jaunių sportinio ėjimo čempionas, PDG daugiakovės prizininkas ir vicečempionas, savo amžiaus pakopose rajono moksleivių vidutinių nuotolių bėgimo ir kroso daugkartinis prizininkas.

1988 m. kūno kultūros mokytoja pradėjo dirbti Zita Kesminienė, tais pačiais metais mokyklos turistai buvo pirmi rajone, pateko į zonines varžybas, kur laimėta I vieta. Vėliau dviejų savaičių respublikinėse turistų varžybose Panevėžyje bendroje įskaitoje turistai užėmė IV vietą. Geriausi turistai buvo Birutė Liaubaitė, Gintautas Petkus, Ligita Štakonaitė ir Darius Butkus. 1994 m. A. Česnauskis rajoninėse galiūnų varžybose užėmė I vietą, tais pačiais metais respublikinėse varžybose užėmė III vietą.

Nuo 1990 m. pradėjo dirbti buvusi mokyklos sportininkė Jolanta Dapkevičiūtė - Stanienė. Jos vadovaujami 5-6 klasių mokiniai ne vieną kartą užėmė prizines vietas rajoninėse kvadrato varžybose, o 2002 m. respublikinėse kvadrato varžybose užėmė garbingą IV vietą. 2003-2004 m. atletinės gimnastikos sportininkas Andrius Padavičius dalyvavo Lietuvos atletinės gimnastikos čempionato trikovėje ir savo svorio kategorijoje užėmė V vietą.
Mūsų mokyklos sportininkai rajone visados yra prizininkai, tarp kaimo vidurinių mokyklų užimdami tai I, tai II vietą.

Geriausias mokyklos sportinis penketukas: krepšininkai Andrius Majauskas, Mindaugas ir Vytautas Dirgėlos, krepšininkas ir lengvaatletis Marijus Kavaliauskas ir galiūnas Vilius Skurdauskas.
Nuo šių metų mokykloje pradėjo dirbti jaunas, energingas kūno kultūros mokytojas Laimonas Sabaliauskas, tad mokiniai tikisi kad sportinis gyvenimas dar labiau suaktyvės.

== Ekskursijos ir išvykos ==
Jau 1922 m. buvo surengta ekskursija į Palangą, 1923 m. į Kauną. Nors Sedoje tuo metu nebuvo mašinų ir šios ekskursijos prilygo šių laikų išvykoms į Ameriką, tačiau nuo pat mokyklos įkūrimo ekskursijoms buvo skirtas didžiulis vaidmuo. Tai buvo ne tik pramoga, bet ir viena iš mokymo priemonių. Išvykos buvo rengiamos ne tik į didžiuosius miestus, bet ir po Sedos apylinkes.

Baigus 8 klasę būdavo rengiamos ekskursijos į Rygą, Taliną, Kaliningradą, o po 9 klasių mokiniai važiuodavo su nakvyne į Leningradą (per „baltąsias naktis“), po to vieną dieną praleisdavo Petrodvorecke. Vieną kartą per metus, per žiemos atostogas, būdavo organizuojamos ekskursijos į Kalumą, Tulą, Jasnają Polianą (Tolstojaus gimtinę).

1984 m. sausio 6 dieną išvykos dalyviai Tuloje gyveno labai aukštos klasės viešbutyje, kuriame net buvo telefonas. Be to, pirmą kartą ten keliautojai lankėsi kinoteatre, kur žiūrėjo ne sovietinį filmą, o prancūzų komediją „Didysis pasivaikščiojimas“. 1985 m. sausį sediškiai skrido į Kaukazą: Šiaurės Osetiją – miestą Ordžonikidzę. Ten pirmą kartą užkopė į 800 m aukščio kalną.

Atgimimo laikotarpiu ekskursijos rengiamos po Lietuvą, nors kai kurie mokiniai išvyksta ir į tolimesnes šalis: Lenkiją, Čekiją, Slovakiją ir kt.

== Popamokinė veikla ==
Nuo pat atidarymo mokykloje vyko aktyvi popamokinė veikla. 1924 m. įsikūrė pirmoji artistų kuopelė. Pirmasis spektaklis buvo 4 veiksmų drama „Vergijos griuvėsiuose“. Kuopelės dažnai nebūdavo įregistruotos, bet policijos nuovados viršininko leidimą rodyti spektaklius gaudavo.

Veikė literatų būrelis. Jo nariai rašydavo referatus, skaitydavo savo kūrybą, bendradarbiavo su Mažeikių literatais, organizuodavo bendrus renginius. Ilgus metus mokykloje buvo mišrus choras. 1922 m. balandį išėjo pirmasis mokyklos laikraščio „Valtis“ numeris. Laikraščio medžiaga visų pirma būdavo pateikiama pedagogų tarybos cenzūrai.

1953 m. mokykloje veikė 14 būrelių, o šiandien jų dvigubai daugiau. Įdomesni būreliai iš 1953 metų: jaunųjų technikų, mičiūrininkų, kraštotyros, Raudonojo kryžiaus ir kt. Iki šių dienų yra išlikę literatų, vokiečių kalbos, matematikų, sportininkų, tautinių šokių, muzikos būreliai.
1953 m. mokykloje buvo leidžiami net 9 sienlaikraščiai: literatų, rusų, vokiečių, jaunųjų technikų, mičiūrininkų, sportininkų, kraštotyrininkų, I-IV ir V-XI klasių.

Šiandien mokykloje leidžiamas laikraštis „Valtis“. Kasmet spalio 7 dieną ir birželio 5-ąją dvyliktokai su lietuvių kalbos mokytojais lanko Vytauto Mačernio akmenines vizijas ir skaito „Vizijas“ bei Sonetus. Mokiniai aktyviai dalyvavo Grūstės 750 m. paminėjime, sodinant ąžuoliukus. Mokyklos ansamblis dalyvauja įvairiuose konkursuose. Tautinių šokių kolektyvas „Šokakojis“ dalyvauja Dainų šventėse. Daug mokinių groja Sedos muzikos mokyklos pučiamųjų orkestre. Keletas vaikinų treniruojasi Mažeikių sporto mokykloje.

2009 m. rudenį gimnazijoje įkurtas šaulių būrelis (vad. Genoveita Gricienė). Būrelyje 25 šeštų-dvyliktų klasių mokiniai. Savo būreliui šauliai pasirinko šūkį „Brangink šaulio vardą ir lietuvio garbę". Oficialiai būrelis gimanzijoje prisistatė 2010-01-13<ref>Plastinina B. Prisistatė sediškių šaulių būrelis // Santarvė. - 2010. - Sausio 21 - Nr. 8. - P. 8.</ref>.

== Direktoriai ==
* [[Mažonis Alfonsas|Alfonsas Mažonis]] (1921-10-12 - 1921-11-22)
* Vincas Kopka (1921-11-22 - 1922-08-01)
* Petras Micevičius – Misiūnas (1922-08-01 - 1925-08-01)
* Pranas Bajerčius (1925-08-01 - 1926-08-01)
* Petras Bimba (1926-08-01 - 1928-05-21)
* Julija Marija Žukauskaitė (1928-05-21 - 1928-08-25)
* Jurgis Košys (1928-08-25 - 1932-12-01)
* [[Sūdžius Petras|Petras Sūdžius]] (1932-12-01 - 1935-08-01)
* Antanas Milčius (1939 – 1944)
* Jurijus Kovryginas (1944 - 1951)
* Antanas Skiparis (1951 - 1953)
* Justinas Paulauskas (1953 - 1967)
* Albertas Stratas (1967 - 1973)
* Rimantas Labženkis (1973 - 1980)
* Danutė Petrušienė – Kontenienė (1980 - 1984)
* Domas Niūniava (1984 - 1988)
* Vidmantas Joneikis (1988 - 1993)
* Genoveita Gricienė (nuo 1993-10-18)

== Mokiniai ==
* [[Stočkus Alvidas|Alvidas Stočkus]] (1964-1996 m., mokykloje mokėsi 1979-1982 m.), gamtos mokslų daktaras.

{{reflist}}

* Sedos vidurinės mokyklos metraštis.
* Kviečiame į Sedą // Būdas žemaičių, 2006. - Gruodžio 13.
* Misius K. Sedos mokyklai - 460 // Būdas žemaičių. - 1998. - Gruodžio 15. - Nr. 83. - P. 4.


== Nuorodos ==
* [http://lt.wikipedia.org/wiki/Sedos_Vytauto_Ma%C4%8Dernio_vidurin%C4%97_mokykla Vikipedija], Sedos Vytauto Mačernio vidurinė mokykla

[[Kategorija:Mokyklos]]
[[Kategorija: Seda]]