Mažeikių krašto enciklopedija - Naudotojo indėlis [lt]

Tadeušas Drazdauskis

2012-04-29T15:30:31Z

213.159.34.229:

[[Vaizdas:Drazdausko gyv. vieta.MKE.jpg|thumb|right|230px|Tirkšlių atskyrėlio gyvenamoje vietoje pastatytas kryžius, Tirkšlių pušyne]]
'''DRAZDAUSKIS TADEUŠAS''', '''Drazdauskas''', '''Atsiskyrėlis''', '''Pustelninks''' (m. apie 1811 m., nurodomi ir kiti metai - 1823; palaidotas [[Tirkšlių kapinės|Tirkšlių kapinėse]], tačiau kapo vieta nežinoma. Pasakojama, kad jo kapas buvo sunaikintas statant kapinių mūrinę tvorą), spėjama, kad vienuolis.

Apie 1780 m. atvykęs gyventį į Tirkšlių pušyną. Jį čia atsiuntęs vyskupas Giedraitis, kad patrauktų daugiau žmonių į katalikų tikėjimą. Drazdauskis pasistatęs medinį be langų namelį, jame gyvenęs atsiskyrėliškai. Čia ir miręs. Maitinosi surinktomis miško gėrybėmis ir žmonių paaukotu maistu. T. Drazdauskis išklausydavo visų, bet pats šnekėjo mažai. Į pateiktus klausimus atsakydavo gan filosofiškai ir aptakiai. Pavyzdžiui, kai žmonės klausdavo: „Kada baigsis mūsų vargai?" Atsiskyrėlis atsakydavo: „Kai numirsi". Jis mėgdavo kartoti frazę: „Kas gera - gera man, kas bloga - bloga man". Niekdana nekirpo nei nagų, nei plaukų, vaikščiojo su ilgu rūbu. Turėjo prisijaukinęs pelėdą ir voverę. Į Tirkšlių miestelį ateidavo tik į pamaldas<ref> Povilas Šverebas. Kilmingųjų Važinskių giminės pėdsakai // Santarvė. - 2007 m. - Rugs. 22. - Nr. 106. - P. 8.</ref>.

Tiksli mirties data nežinoma. Vyskupas Valančius savo „Paaugusių žmonių knygelėje" nurodo 1815 m. Tirkšlių bažnyčios bibliotekoje buvo odos viršeliais įrišta ir metaliniais apkaustais knyga „Duch šw. Benedykta" su įrašu: „Ta knyga po smerci š.p. Tadeusza Drozdovskiego pustelninka puszczy Tyrkszlezoskiej oddana do biblioteki kosciola Tyrkszlezoskiego. 1811 roku. Ks. Rowbicki proboszc Tyrkszlezoski, Dziekan Olsiadzki." Manoma, kad mirė 1811 m.

Pasakojimai apie Atsiskyrėlio laidotuves labai skurdūs. Pasakojama, kad jį laidojant į duobę šokusi T. Drazdauskio auginta voveraitė, arba, jog ji draskiusi laidotojams akis. Kita Atsikyrėlio augintinė - pelėda, gailiai ūbavusi. Pelėda taip pat kasėjus puolusi nagais ir plakusi sparnais <ref>Povilas Šverebas. Ar tikrai gyveno Tirkšlių Atsiskyrėlis? // Santarvė. - 2007 m. - Lapkr. 3. - Nr. 123. - P. 123.</ref>.

1884 m. buvo pastatytas ąžuolinis kryžius su užrašu: „Čia gyveno pustelninkas Tadeušas Drazdauskis". Dabartinis Tirkšlių atsiskyrėlio (pustelninko) kryžius pastatytas Tirkšlių pušyno glūdumoje. Kryžius metalinis, įtvirtintas akmeniniame pagrinde. Paminklą juosia tvora, kurią laiko aštuoni kuoleliai. Vienoje pusėje akmeninio pundamento užrašyta „ČE GIVENA PUSTELNIKS DRAZDAUSKIS IR MIRE 1835”, kitoje - „PASTATĖ AVGUSTINAS ŠAKIS 1918 m.” Dabar paminklas naujai aptvertas metalinių vamzdžių, sujungtų ornamentiniais išlankstymais, tvorele.

Lit. šaltiniuose nurodoma, kad toje vietoje, kur nuo 1779 iki 1815 m. stovėjo Tado Drazdauskio trobelė, kurioje jis išgyveno 36 metus, stovėjo kryžius, nuo kurio nuplėštas Nukryžiuotojas ir pats kryžius apardytas <ref>Drasko ir niekina kryžius // Rytas. - 1934. - Rugpjūčio 11. - Nr. 182.</ref>.

{{reflist}}

* Povilas Šverebas. Tirkšlių „Pustelninks" // Santarvė. - 2011. - Liep. 14. - Nr. 78. - P. 4.
* Simas Miglinas. Miškas, kuriame gyveno atsiskyrėlis ir vienas šiurpus pasakojimas // Lietuvos aidas. - 1939. - Liep. 21. - Nr. 388. - P. 6.

[[Kategorija: Visuomenės veikėjai]]
[[Kategorija: Tirkšliai]]

Pranas Vitkevičius

2012-04-29T15:22:26Z

213.159.34.229:

'''VITKEVIČIUS PRANCIŠKUS''' (g. 1926-11-27 [[Daubariai|Daubarių]] k.), teisės mokslų daktaras, VU Teisės fakulteto, LTA profesorius, LDDP narys, Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas.

Gimė ūkininkų šeimoje (motina turėjo 16 ha žemės). 1934-1941 m. mokėsi [[Tirkšlių vidurinė mokykla|Tirkšlių mokykloje]], 1941-1945 m. – [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]]. Iš V-tos gimnazijos klasės 1945 m. buvo pašauktas į armiją, kur ištarnavo iki 1950 m. kovo mėn. 1950-1952 m. mokėsi Vilniaus 2-metėje juridinėje mokyloje, 1953-1958 studijavo VU. 1951-1956 m buvo Utenos teismo teisėjas, Teismo prezidiumo narys, 1970-1984 m. – VU Teisės fakulteto vyr. dėstytojas, docentas, 1984-1992 m. – civilinės teisės profesorius, 1991-1996 m. – Lietuvos MA narys ekspertas, 1992-1996 m. - LR Seimo Valstybės ir teisės komiteto narys, pirmininkas, nuo 1996 m. - VU Teisės fakulteto profesorius, nuo 1997 m. -Lietuvos teisės akademijos profesorius. 1981 m. apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją.

Yra apie 90 įvairių mokslo darbų: knygų, vadovėlių, įstatymų kodekso komentarų autorius arba bendraautorius. Svarbiausios mokslinių darbų problemos: valstybės teisinis subjektyviškumas, nuosavybės teisė, teisminių bylų nagrinėjimo apibendrinimas. Buvo Lietuvos ateities forumo valdybos nariu.

[[Kategorija: Biografijos]]
[[Kategorija: Mokslininkai]]
[[Kategorija: Daubariai]]

Daubariai

2012-04-29T15:21:41Z

213.159.34.229:

{{kaimai|
pavadinimas = Daubariai|
foto = Daubariai.MKE.2005-10-31.JPG|
size = 260px|
pavad = |
seniunija = Tirkšlių|
koor = 56° 16' 60" š.pl., 22° 18' 0" r.il.|
alt = 73 m|
gyv = 176|
plot = 494,9 ha|
|}}
[[Vaizdas:Daubariai.MKE.2009-07-14.jpg|thumb|right|260px|Daubariai, gamtovaizdis]]
[[Vaizdas:Daubariai1.MKE..JPG|thumb|right|260px|Tiltas per Viešetę ties Daubariais]]
[[Vaizdas:Daubariu piliakalnis.MKE.2009-07-14.jpg|thumb|right|260px|[[Daubarių piliakalniai|Daubarių I-asis piliakalnis]]]]
[[Vaizdas:Daubariu kapines1.MKE.2009-07-14.jpg|thumb|right|260px|Už šių aukštų medžių, Viešetės ožnugaryje yra Daubarių k. kapinės]]
'''DAUBARIAI''', kaimas [[Tirkšlių seniūnija|Tirkšlių seniūnijoje]], abipus [[Mažeikių aplinkelis|Mažeikių aplinkelio]]. Pietinėje dalyje ribojasi su Tirkšlių mstl., vakaruose - [[Geidžiai|Geidžių]] ir [[Jautakiai|Jautakių]] k. Šiaurėje teka [[Venta]], per kaimą į ją teka [[Viešetė]] ir jos deš. intakas [[Stulpas]]. Yra du [[Daubarių piliakalniai|Daubarių piliakalniai]] - Respublikinės reikšmės archeologijos paminklai, [[Daubarių tvenkinys|tvenkinys]], [[venta|Ventos]] ir [[Viešetė|Viešetės]] upių santakoje - alkavietė, vadinama [[Gojus|Gojumi]], Šventuoju mišku. Prie Stulpo ir Viešetės santakos yra Daubarių senkapiai II ir Daubarių senkapiai I (AV-674).

== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 122 gyv., 1923 m. - 13 ūkių, 151 gyv., 1972 m. - 34 kiemai, 2001 m. - 176 gyv. (84 vyr., 92 mot.).

Daubarių k. 1926-11-27 gimė teisės mokslų daktaras, VU Teisės fakulteto, LTA profesorius, LDDP narys, Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas [[Vitkevičius Pranas|Pranciškus Vitkevičius]].

== Istorinės žinios ==
Manoma, kad Daubarių apylinkėse žmonės jau gyveno I tūkstantmečio pr.m.e. II pusėje ir I m.e. t-mečio pradžioje, nes buvo naudojami piliakalniai<ref> Daugudis V. Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimnai 1975 metais. - Kn.: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 m. - V., 1977; to paties. Daubarių (Mažeikių raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai 1976 metais. - Kn.: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976-1977 metais. - V., 1978.</ref>.

Apie 100 m į pietus nuo Daubarių piliakalnių yra kapinynas, kurį 1975 m. tyrė Istorijos institutas (vadovas Algirdas Varnas). Ištirti 8 XVI-XIX a. kapai, rasta XV a. pab. bei XVII a. I pusės Lenkijos ir Švedijos monetų. Manoma, čia buvus Viešetės gyvenvietę, kuri minima (Vesete) 1253 m Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybos akte <ref> Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1985. T. I. - P. 392.</ref>.

Daubarių kaimas minimas Žemaičių žemės teismo aktų knygose 1599 m. (Sprogis, 1888:88). Daubarių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>. 1932 m. buvo sustreikavę visi 40 Daubarių dvare Jazdausko plytinės darbininkai dėl algų mažinimo <ref>Žemaitis. - 1932. - Nr. 29. </ref>. Toks pats streikas vyko ir 1933 m. liepos 25 d. <ref>Priekalas. - 1933. - Nr. 9. - P. 520.</ref>. Dar minimas Lisaičių dvaras <ref>Šverebas P. Darbai Daubarių archeologiniame komplekse // Sanatrvė.</ref>.

Daubariuose kurį laiką veikė paminklų dirbtuvė, dabar ten gaminamos pavėsinės, netoliese įsikūrusi statybinių atliekų smulkinimo gamyklėlė. Kairiajame Viešetė krante prie užtvankos yra buvusio kolūkio „Jaunoji gvardija" dviejų aukštų pirtelė, dabar jau išgriuvusi, beveik sunakinta. Netoli jos - buvęs Jazdausko dvaras. Buv. kolūkio sandėlyje įsikūrė baldus gaminanti bendrija „Liepa", apie 2002 m. sandėlį nupirko tautodailininkė [[Palekienė Danutė Stanislava|Danutė Stanislava Palekienė]] ir jame įsteigė galeriją, kurioje eksponuoja savo tapybos darbus, marčios Ritos megztinius, dukters Daivos vitražiukus <ref> Vytautas Malūkas. Piliakalniais garsus Daubarių kaimas išnykti dar nesiruošia: žmonės čia turi kuo užsiimti // Santarvė. - 2009. - Spalio 8. - Nr. 113. - P. 6-7.</ref>.

Kaime yra kelios kapinės. Daubarių kaimo kapinės yra prie Viešetės. tai atskira kalvelės, apaugusi žole. Už kapinių rytinėje pusėje yra ariama, o kitose pusėse - miškas ir krūmai. Plotas 0,05 ha, perimetras 100, apribotos pylimu-grioviu. Apie 1950 m. sunaikintas kapinėse buvęs medinis kryžius. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad čia buvo laidojami cholera sirgę žmonės, atrodo, buvo palaidotas ir vokiečių karys. Dabar kapinėse nėra matyti jokių laidojimo žymių.

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
* [[Daubarių piliakalniai]] - du respublikinės reikšmės archeologijos paminklai.
* [[Gojus]] - miškelis prie Viešetės ir Ventos upių santakos.
* Grūšo malūnėlis - buvo kairiajame Viešetės krante. Buvęs dviejų aukštų.
* Jazdausko plytinė - buvo kairiajame Viešetės krante. Gamindavo plytas. Kolūkis šį pastatą nadojo sandėliui.
* Straupio malūnėlis - buvo ant per kaimą tekančio [[Stulpas|Stulpo]] upelio kranto.
* [[Viešetė]] - upė.

== Etimologija ==
Kaimo pavadinimas kilęs nuo žmogaus pavardės ''Daubaris''. Daubariai - asmenvardžio Daubaris daugiskaitinė forma.


{{reflist}}
* Lukošiūtė S. Kaimas tarp Mažeikų ir Tirkšlių // Santarvė. - 1998. - Sausio 8. - Nr. 1. - P. 3-4.


[[Kategorija: Tirkšlių seniūnijos kaimai]]

Eugenija Motuzaitė

2012-04-28T11:24:51Z

213.159.34.229:

[[Vaizdas:Eugenija Motuzaite.jpg|thumb|right|210px|Eugenija Motuzaitė]]
[[Vaizdas:Motuzas Jonas. MKE.2008-11-08.jpg|thumb|right|210px|Eugenijos Motuzaitės ir jos tėvo knygnešio [[Motuzas Jonas|Jono Motuzo]] kapas Mažeikių kapinėse]]
'''MOTUZAITĖ EUGENIJA, Ougelė Motuzaitė''' (g. 1909-01-01 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] - m. 2002-01-13; palaidota [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinėse]]), farmacininkė provizorė.

Lankė [[Viekšnių gimnazija|Viekšnių progimnaziją]], o baigusi [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnaziją]] įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą ir Medicinos fakultete studijavo farmacijos mokslus; 1935-06-18 gavo mokslų baigimo pažymėjimą ir įgijo chemiko-vaistininko specialybę. Diplomuota provizorė sugrįžo į Mažeikius ir 54-erius metus dirbo vaitinėje (iki 1989 m.). Iš pradžių buvo vaistinės vedėja. Gerai mokėjo lotynų, vokiečių, rusu kalbas, susikalbėti galėjo latviškai. Buvo kukli, santūri, iš savo pinigų leidusi į mokslus seserų vaikus, kurie ir gyveno pas ją. Buvusi dosnios ir geros širdies, padėdavusi, kam galėjo, ir išgyvendavusi dėl kitų žmonių likimų ir nesėkmių. Buvo gatvės seniūnė, rusų laikais ją norėta rinkti deputate.

Per II-ąjį pasaulinį karą kartu su kitais mažeikiškiais gelbėjo nuo pataikiusio sviedinio užsilipsnojusią vaistinę. Rusų valdžia vėliau už vaistinės išgelbėjimą E. Motuzaitę apdovanojo medaliu „Už drąsą" (1950 m.).

1932 m. kartu su viekšniške mokytoja Liuse Šiaulyte Mažeikiuose suorganizavo pirmąją skaučių stovyklą.

E. Motuzaitė suburdavo vaistinės darbuotojas rinkti vaistažolių. Po II pasaul. karo sugalvojo receptą nuo niežų.

Yra parengusi „Mažeikių miesto ir vaistinių istorija 1868-1887 - 1968-1987 metai" rankraštį.

E. Motuzaites tėvas - [[Motuzas Jonas|Jonas Motuzas]], pirmasis Mažeikių fotografas, Mažeikių burmistras.

== Šaltiniai ==

* Mes iš Motuzų giminės. - 2004. - 150 l. - L. 63-70.
* Steponavičienė B. Provizorę Eugeniją Motuzaitę prisimenant // Būdas žemaičių. - 2009. - Sausio 16. - Nr. 4. - P. 3, 7, 14.


[[Kategorija: Medikai]]