https://mke.lt/api.php?action=feedcontributions&feedformat=atom&user=212.59.17.24 2026-05-27T22:50:26Z Naudotojo indėlis MediaWiki 1.45.1 https://mke.lt/index.php?title=Smulkia%C5%BEied%C4%97_gegu%C5%BEraib%C4%97&diff=31647 2010-11-14T15:48:43Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{augalai | Smulkiažiedė gegužraibė |Smulkiaziede geguzraibe.MKE.jpg|Smulkiažiedė gegužraibė (''Orchis ustulata''), &lt;br&gt;[[Voveriai|Voverių]] k.}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Lelijainiai |Liliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Smidriečiai |Asparagales }}<br /> {{Taxobox famille |Gegužraibiniai |Orchidaceae}}<br /> {{Taxobox genre |Gegužraibė |Orchis}} <br /> {{Taxobox binomial animal | Smulkiažiedė gegužraibė|Orchis ustulata|L.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''SMULKIAŽIEDĖ GEGUŽRAIBĖ''' (''Orchis ustulata''), [[gegužraibiniai|gegužraibinių]] (''Ochidaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas. 1(E) kategorija: išnykstanti rūšis. Jos populiacija yra ant išnykimo ribos ir ją įmanoma išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones.<br /> <br /> 10-20 cm aukščio. Žiedai maži, iki 1 cm ilgio, lūpa balta, raudonai taškuota, šalmas pusrutuliškas, purpurinis. Žydi V-VI mėn. <br /> <br /> Auga šlaituose, pievose, retuose krūmynuose. <br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Labai reta rūšis, rajone žinoma tik viena augavietė ([[Venta|Ventos]] upės pieva ties [[Voveriai|Voverių]] k., D. Makavičius, 2004 m.).<br /> <br /> [[Kategorija: Orchidiniai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=%C5%AAsuotoji_zyl%C4%97&diff=31528 2010-10-29T18:56:51Z

<p>212.59.17.24: /* Biotopai */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} | |{{PAGENAME}} (''Panurus biarmicus'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai| Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Timaliniai |Timaliidae}}<br /> {{Taxobox genre |Panurus|}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Panurus biarmicus| (Linnaeus, 1758)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ŪSUOTOJI ZYLĖ''' (''Panurus biarmicus''), '''timalinių''' šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje labai reta, neperinti, aptikta migracijų metu rūšis.<br /> == Biologija ==<br /> Pavasarį poruotis pradeda jau balandžio mėn. Užimtą nendryno plotą patinas aktyviai gina nuo kitų patinų. Lizdą krauna tankiame nendryne netoli vandens, ant žolių, viksvų kupsto. Lizdas gerai užmaskuotas, sunkiai pastebimas. Išorinis lizdo sluoksnis sukrautas iš sausų nendrių, švendrų, meldų ir pan., o vidinis - iš pernykščių nendrių, sausų žolelių plunksnų ir pūkų. 3-6 (dažniausiai 4) kiaušinius padeda gegužės mėn. Kadangi išveda 2, o kartais net 3 vadas, tai lizdų su kiaušiniais galima aptikti visą vasarą. Peri 10 - 12 parų. Jaunikliai lizdą palieka būdami apie 1,5 sav. amžiaus. Minta įvairiais bestuburiais (daugiausiai vabzdžiais), žiemojimo metu dažniausiai lesa nendrių ir švendrų sėklas.<br /> == Biotopai ==<br /> Apsigyvena prie įvairių vandens telkinių (dažniausiai stovinčių), kur yra dideli ir tankūs nendrynų, švendrynų plotai.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> Lietuvoje perinti populiacija - 100 - 600 porų. Mažeikių rajone ypatingai reta, tik vienąkart stebėta (suaugęs patinukas) rūšis. <br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> Kapėnų apyl. (Viekšnių seniūnija). Aptiko R. Kinduris 2009 m. balandžio mėn.<br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Raudonoji knyga (3 (R) kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija (II priedas).<br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Ledin%C4%97_antis&diff=31525 2010-10-29T18:53:25Z

<p>212.59.17.24: /* Statusas */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |{{PAGENAME}} | |}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre | Žąsiniai paukščiai|Anseriformes}}<br /> {{Taxobox famille | Antiniai |Anatidae}}<br /> {{Taxobox genre | Ledinės antys |Clangula}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Clangula hyemalis|Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''LEDINĖ ANTIS''' (lot. ''Clangula hyemalis''), antinių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> Rajone labai reta, tik migracijų metu stebima rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> 2010 m. Spalio mėn. buvo stebėta pirmametė patelė ( R.Kinduris)<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> [[category:Paukščiai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Ledin%C4%97_antis&diff=31524 2010-10-29T18:52:08Z

<p>212.59.17.24: /* Radimvietės */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |{{PAGENAME}} | |}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre | Žąsiniai paukščiai|Anseriformes}}<br /> {{Taxobox famille | Antiniai |Anatidae}}<br /> {{Taxobox genre | Ledinės antys |Clangula}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Clangula hyemalis|Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''LEDINĖ ANTIS''' (lot. ''Clangula hyemalis''), antinių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> 2010 m. Spalio mėn. buvo stebėta pirmametė patelė ( R.Kinduris)<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> [[category:Paukščiai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Sibirin%C4%97_str%C4%97liuk%C4%97&diff=31252 2010-09-02T20:44:55Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |{{PAGENAME}}|Sympecma paedisca.Rimvydo.MKE.jpg|{{PAGENAME}}&lt;br&gt; (''Sympecma paedisca'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta }}<br /> {{Taxobox ordre | Žirgeliai|Odonata}}<br /> {{Taxobox famille | Žaliosios strėliukės| Lestidae}}<br /> {{Taxobox genre | Sympecma}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Sympecma paedisca|(Brauer, 1877)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> '''PAPRASTOJI STRĖLIUKĖ''' (''Sympecma paedisca'') - [[Žaliosios strėliukės|žaliųjų strėliukių]] (''Lestidae'') šeimos vabzdys.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> == Skraidymo laikotarpis ==<br /> <br /> == Paplitimas ==<br /> * [[Kegriai]]: Kegrių karjeras, 2010-04-30 (Rimvydas Kinduris).<br /> * [[Didlaukio durpynas]]: 2010-08-31 (Deividas Makavičius).<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> [[Vaizdas:Sibirine streliuke.MKE.Deivido.jpg|thumb|left|210px|Sibirinė strėliukė]]<br /> [[Kategorija: Žirgeliai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Didysis_laum%C5%BEirgis&diff=31117 2010-08-18T20:49:53Z

<p>212.59.17.24: /* Skraidymo laikotarpis */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |{{PAGENAME}}|DidysisLaumzirgis.MKE1.jpg|{{PAGENAME}}&lt;br&gt; (''Aeshna grandis''), patinas}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta }}<br /> {{Taxobox ordre | Žirgeliai|Odonata}}<br /> {{Taxobox famille | Tikrieji laumžirgiai|Aeshnidae}}<br /> {{Taxobox genre | Aeshna}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Aeshna grandis|Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> '''DIDYSIS LAUMŽIRGIS''' (''Aeshna grandis'') - [[Tikrieji laumžirgiai|tikrųjų laumžirgių]] (''Aeshnidae'') šeimos vabzdys.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> Tai vienas didžiausių Lietuvoj gyvenančių laumžirgių, kurių kūno ilgis yra 69 - 76 mm. Daugiausiai aptinkami (ypač patelės) prie seklių, stovinčių vandenų. Noriai ilsisi ant priekrantėse augančių augalų, kūmų. Geri srajūnai, dažnai galima stebėti juos medžiojant net keliolikos metrų aukštyje įvairiose vietose: miško proskynose, kirtavietėse, durpynų pakraščiuose ir pan. Dažniausiai skraido pavieniui, didesnių sankaupų nesudaro.<br /> <br /> == Skraidymo laikotarpis ==<br /> Dažniausiai suaugėliai stebimi birželio mėn. pabaigoje - rugsėjo mėn. pradžioje. Pavienių laumžirgių galima aptikti ir birželio pradžioje bei iki spalio vidurio.<br /> <br /> == Paplitimas ==<br /> Europoje aptinkama Prancūzijoje (nuo Pirėnų kalnų), Vidurio ir Šiaurės Europos šalyse, Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje.<br /> Lietuvoje aptinkama visur, nors ir negausiai.<br /> <br /> Mažeikių rajone negausi, nors ir daugelyje vietų, dažniausiai pavieniui aptinkama rūšis.<br /> * [[Didlaukio durpynas]] (D. Makavičius).<br /> * [[Renavo parkas]] (D. Makavičius).<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Nėra įrašytas į Lietuvoje saugomų rūšių sąrašus.<br /> [[Vaizdas:DidysisLaumzirgis.MKE.jpg|thumb|left|210px|Didysis laumžirgis]]<br /> <br /> [[Kategorija: Žirgeliai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=%C5%BDirgeliai&diff=31116 2010-08-18T20:47:52Z

<p>212.59.17.24: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal |Žirgeliai|LIBELLULA DEPRESSA.MKE.patinas.jpg|[[Plokščioji skėtė]]&lt;br&gt; (''Onychogomphus forcipatus''), patinas}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta }}<br /> {{Taxobox ordre | Žirgeliai|Odonata| Fabricius, 1793}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ŽIRGELIAI''' (''Odonata''), vabzdžių būrys. <br /> <br /> Kūnas stambus arba vidutinio dydžio. Galva didelė, antenos trumpos, šeriškos, akys didelės, facetinės, burnos organai graužiamieji, kojos ilgos, pritaikytos grobiui laikyti, pilvelis ilgas, sudarytas iš 10 segmentų, cilindriškas ar plokščias. Žirgeliai turi dvi poras plėviškų tankiai gyslotų sparnų. Jie skraido prie vandens, pievose, miško aikštelėse, ore gaudo smulkesnius vabzdžius, kuriais ir minta. Jų lervos vystosi vandenyje ir yra grobuonės, kaip ir suaugėliai. Metamorfozė nepilna. Kai kurių rūšių žirgeliai masiškai skraido pavasarį ar vasaros pradžioje.<br /> <br /> == Mažeikių rajono žirgelių sąrašas ==<br /> *Pobūris. [[Vienodasparniai žirgeliai]] (''Zygoptera'') <br /> **Šeima. [[Gražutės]] (''Calopterygidae'') <br /> ***[[Blizgančioji gražutė]] - ''Calopteryx splendens'' Harris 1782<br /> ***[[Grakščioji gražutė]] - ''Calopteryx virgo'' Linnaeus, 1758<br /> **Šeima. [[Plačiablauzdės strėliukės]] (''Platycnemididae'')<br /> ***[[Baltakojė strėliukė]] - ''Platycnemis pennipes'' (Pallas, 1771) <br /> **Šeima. [[Žaliosios strėliukės]] (''Lestidae'')<br /> ***[[Blizgančioji strėliukė]] - ''Lestes dryas'' W. F. Kirby, 1890<br /> ***[[Paprastoji strėliukė]] - ''Lestes sponsa'' (Hansemann, 1823)<br /> ***[[Sibirinė strėliukė]] - ''Sympecma paedisca'' (Brauer, 1877)<br /> **Šeima. [[Tikrosios strėliukės]] (''Coenagrionidae'') <br /> ***[[Ietinė strėliukė]] - ''Coenagrion hastulatum'' (Charpentier, 1825) <br /> ***[[Pasaginė strėliukė]] - ''Coenagrion puella'' (Linnaeus, 1758) <br /> ***[[Gražioji strėliukė]] - ''Coenagrion pulchellum'' (Vander Linden, 1825)<br /> ***[[Mėlynoji strėliukė]] - ''Enallagma cyathigerum'' (Charpentier, 1840)<br /> ***[[Raudonakė strėliukė]] - ''Erythromma najas'' Hansemann, 1823<br /> ***[[Kruvinoji strėliukė]] - ''Pyrrhosoma nymphula'' (Sulzer, 1776)<br /> *Pobūris. [[Skirtingasparniai žirgeliai]] (''Anisoptera'') <br /> **Šeima. [[Skėstaakiai laumžirgiai]] (''Gomphidae'') <br /> ***[[Upelinis laumžirgis]] - ''Gomphus vulgatissimus'' (Linnaeus, 1758) <br /> ***[[Žnyplinis laumžirgis]] - ''Onychogomphus forcipatus'' (Linnaeus, 1758) <br /> ***[[Pleištinis laumžirgis]] - ''Ophiogomphus cecilia'' (Fourcroy, 1785) [http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-1488]<br /> **Šeima. [[Tikrieji laumžirgiai]] (''Aeshnidae'') <br /> ***[[Mėlynžiedis laumžirgis]] - ''Aeshna cyanea'' (Müller, 1764) <br /> ***[[Didysis laumžirgis]] - ''Aesha grandis'' Linnaeus, 1758<br /> ***[[Rudasis laumžirgis]] - ''Aeshna isosceles'' Müller, 1767<br /> ***[[Rudeninis laumžirgis]] - ''Aeshna mixta'' Latreille, 1805 <br /> ***[[Imperatoriškasis laumžirgis]] - ''Anax imperator'' Leach, 1815<br /> ***[[Baltaplaukis laumžirgis]] - ''Brachytron pratense'' (O.F. Müller, 1764) [http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?album=lastup&amp;cat=13&amp;pos=0#nav_pic]<br /> **Šeima. [[Blizgiosios skėtės]] (''Corduliidae'') <br /> ***[[Bronzinė skėtė]] - ''Cordulia aenea'' (Linnaeus, 1758)<br /> ***[[Dvidėmė skėtė]] - ''Epitheca bimaculata'' (Charpentier, 1825)<br /> ***[[Geltondėmė skėtė]] - ''Somatochlora flavomaculata'' (Vander Linden, 1825)<br /> **Šeima. [[Raštuotosios skėtės]] (''Libellulidae'')<br /> ***[[Baltakaktė skėtė]] - ''Leucorrhinia albifrons'' (Burmeister, 1839) [http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-1155#nav_pic]<br /> ***[[Grakščioji skėtė]] - ''Leucorrhinia caudalis'' (Charpentier, 1840) [http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?album=lastup&amp;cat=13&amp;pos=2#nav_pic]<br /> ***[[Šarvuotoji skėtė]] - ''Leucorrhinia pectoralis'' (Charpentier, 1825)<br /> ***[[Raudonoji skėtė]] - ''Leucorrhinia rubicunda'' (Linnaeus, 1758) [http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?album=168&amp;pos=12#nav_pic]<br /> ***[[Plokščioji skėtė]] - ''Libellula depressa'' Linnaeus, 1758 [http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-1101#nav_pic]<br /> ***[[Rusvoji skėtė]] - ''Libellula fulva'' Müller, 1764 <br /> ***[[Keturtaškė skėtė]] - ''Libellula quadrimaculata'' Linnaeus, 1758 <br /> ***[[Tinkliškoji skėtė]] - ''Orthetrum cancellatum'' (Linnaeus, 1758) [http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-1075#nav_pic]<br /> ***[[Juosvoji skėtė]] - ''Sympetrum danae'' (Sulzer, 1776)<br /> ***[[Geltonsparnė skėtė]] - ''Sympetrum flaveolum'' (Linnaeus, 1758)<br /> ***[[Kruvinoji skėtė]] - ''Sympetrum sanguineum'' Müller, 1764 <br /> ***[[Didžioji skėtė]] - ''Sympetrum striolatum'' (Charpentier, 1840) <br /> ***[[Paprastoji skėtė]] - ''Sympetrum vulgatum'' (Linnaeus, 1758) <br /> <br /> &lt;gallery&gt;<br /> Vaizdas:BlizganciojiGrazute-MKE.jpg|[[Blizgančioji gražutė]] - ''Calopteryx spelndens'' Harris 1782<br /> Vaizdas:P1400952-CalopteryxVirgo-MKE-patinas.jpg|[[Grakščioji gražutė]] - ''Calopteryx virgo'' Linnaeus, 1758<br /> Vaizdas:Platycnemis pennipes.MKE.2008-05-31.jpg|[[Baltakojė strėliukė]] - ''Platycnemis pennipes'' (Pallas, 1771) <br /> Vaizdas:Paprastoji zalioji streliuke.MKE.2008-07-23.jpg|[[Paprastoji strėliukė]] - ''Lestes sponsa'' (Hansemann, 1823)<br /> Vaizdas:Sympecma paedisca.Rimvydo.MKE.jpg|[[Sibirinė strėliukė]] - ''Sympecma paedisca'' (Brauer, 1877)<br /> Vaizdas:IMGP1326-COE HAS.jpg|[[Ietinė strėliukė]] - ''Coenagrion hastulatum'' (Charpentier, 1825) <br /> Vaizdas:Pasagine streliuke.patinas.MKE.2008-06-01.jpg|[[Pasaginė strėliukė]] - ''Coenagrion puella'' (Linnaeus, 1758) <br /> Vaizdas:Melynoji streliuke.MKE.Deivido.jpg|[[Mėlynoji strėliukė]] - ''Enallagma cyathigerum'' (Charpentier, 1840)<br /> Vaizdas:P1400885-RaudonakeStreliuke-MKE.jpg|[[Raudonakė strėliukė]] - ''Erythromma najas'' Hansemann, 1823<br /> Vaizdas:Kruvinoji streliuke.MKE.jpg|[[Kruvinoji strėliukė]] - ''Pyrrhosoma nymphula'' (Sulzer, 1776) <br /> Vaizdas:Gomphus vulgatissimus.MKE.2008-05-14.jpg|[[Upelinis laumžirgis]] - ''Gomphus vulgatissimus'' (Linnaeus, 1758)<br /> Vaizdas:Onychogomphus forcipatus.MKE.jpg|[[Žnyplinis laumžirgis]] - ''Onychogomphus forcipatus'' (Linnaeus, 1758) <br /> Vaizdas:Pleistinis zirgelis.2008-07-13.jpg|[[Pleištinis laumžirgis]] - ''Ophiogomphus cecilia'' (Fourcroy, 1785) <br /> Vaizdas:P1470104-AES CYA.jpg|[[Mėlynžiedis laumžirgis]] - ''Aeshna cyanea'' (Müller, 1764)<br /> Vaizdas:P1440957-AES GRA.jpg|[[Didysis laumžirgis]] - ''Aeshna grandis'' Linnaeus, 1758<br /> Vaizdas:AES ISO1.jpg|[[Rudasis laumžirgis]] - ''Aeshna isosceles'' Müller, 1767<br /> Vaizdas:AeshnaMixta-mke.jpg|[[Rudeninis laumžirgis]] - ''Aeshna mixta'' Latreille, 1805 <br /> Vaizdas:Baltaplaukis laumzirgis.MKE.jpg|[[Baltaplaukis laumžirgis]] - ''Brachytron pratense'' (O.F. Müller, 1764)<br /> Vaizdas:Bronzine kordulija.MKE.2008-06-01.jpg|[[Bronzinė skėtė]] - ''Cordulia aenea'' (Linnaeus, 1758)<br /> Vaizdas:Dvideme kordulija.MKE.2009-06-10.jpg|[[Dvidėmė skėtė]] - ''Epitheca bimaculata'' (Charpentier, 1825)<br /> Vaizdas:Geltondeme kordulija.Deivio.jpg|[[Geltondėmė skėtė]] - ''Somatochlora flavomaculata'' (Vander Linden, 1825)<br /> Vaizdas:BalsvojiSkete-MKE.jpg|[[Baltakaktė skėtė]] - ''Leucorrhinia albifrons'' (Burmeister, 1839)<br /> Vaizdas:Grakscioji skete.MKE.jpg|[[Grakščioji skėtė]] - ''Leucorrhinia caudalis'' (Charpentier, 1840)<br /> Vaizdas:IMGP1081-Sarvuotoji skete.MKE.jpg|[[Šarvuotoji skėtė]] - ''Leucorrhinia pectoralis'' (Charpentier, 1825)<br /> Vaizdas:Raudonoji skete.MKE.jpg|[[Raudonoji skėtė]] - ''Leucorrhinia rubicunda'' (Linnaeus, 1758)<br /> Vaizdas:Plokscioji skete.MKE.jpg|[[Plokščioji skėtė]] - ''Libellula depressa'' Linnaeus, 1758 <br /> Vaizdas:P1410014-RusvojiSkete.MKE.jpg|[[Rusvoji skėtė]] - ''Libellula fulva'' Müller, 1764<br /> Vaizdas:Keturtaske skete.MKE.2008-05-08.jpg|[[Keturtaškė skėtė]] - ''Libellula quadrimaculata'' Linnaeus, 1758 <br /> Vaizdas:TinkliskojiSkete.MKE.jpg|[[Tinkliškoji skėtė]] - ''Orthetrum cancellatum'' (Linnaeus, 1758) <br /> Vaizdas:JuodojiSkete-MKE.jpg|[[Juosvoji skėtė]] - ''Sympetrum danae'' (Sulzer, 1776)<br /> Vaizdas:IMGP0853-GeltonojiSkete MKE.jpg| [[Geltonsparnė skėtė]] - ''Sympetrum flaveolum'' (Linnaeus, 1758)<br /> Vaizdas:SympetrumSanguineum2-mke.jpg|[[Kruvinoji skėtė]] - ''Sympetrum sanguineum'' Müller, 1764 <br /> &lt;/gallery&gt;<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> * Stonis J. R., Dapkus D., Auksoriūtė A., Vilkas A. Žirgelių (Insecta, Odonata) taksonominis lietuviškų vardų sąrašas // New and Rare for Lithuania Insect species. Records and Descriptions. - Vilnius, 2009. - Vol. 21. - P. 155-165. ISSN 1648–8555 [http://www.entomologai.lt/index.php?option=com_docman&amp;task=cat_view&amp;gid=74&amp;Itemid=81]. <br /> <br /> [[Kategorija: Vabzdžiai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=M%C4%97lyn%C5%BEiedis_laum%C5%BEirgis&diff=31115 2010-08-18T20:23:12Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |{{PAGENAME}}|P1470104-AES CYA.jpg|{{PAGENAME}}&lt;br&gt; (''Aeshna cyanea''), patinas}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta }}<br /> {{Taxobox ordre | Žirgeliai|Odonata}}<br /> {{Taxobox famille | Tikrieji laumžirgiai|Aeshnidae}}<br /> {{Taxobox genre | Aeshna}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Aeshna cyanea|(Müller, 1764)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> '''MĖLYNŽIEDIS LAUMŽIRGIS''' (''Aeshna cyanea'') - [[Tikrieji laumžirgiai|tikrųjų laumžirgių]] (''Aeshnidae'') šeimos vabzdys.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> Tai gana dideli žirgeliai (kūno ilgis - 67 - 76 mm). Apsigyvena prie įvairių stovinčių ar lėtai tekančių vandenų. Mėgsta įvairias kūdras, ežerokšnius, ramius užutekius. Medžiojantys stebimi skraidant pagal kanalus, dažniausiai apsigyvena žmogaus kaiminystėje. Nevengia durpynuose esančių vandens telkinių. <br /> <br /> == Skraidymo laikotarpis ==<br /> Pagrindinis skraidymo laikotarpis yra birželio - spalio mėn. Pietiniuose išplitimo regionuose aptinkami jau birželio mėnesį. Didžiojoje Britanijoje vėliausiai skraidantys individai registruoti net iki Lapkričio mėn. vidurio.<br /> <br /> == Paplitimas ==<br /> Europoje plačiai paplitusi, nereta rūšis. Aptinkama nuo Viduržemio jūros iki pietinės Skandinavijos, Didžiojoje Britanijoje.<br /> <br /> Mažeikių rajone įprasta, pavieniui ar nedidelėmis grupelėmis aptinkama rūšis. <br /> * [[Didlaukio durpynas]]: 2008-09-23 (D. Makavičius).<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Nėra įtrauktas į Lietuvoje saugomų rūšių sąrašus.<br /> <br /> [[Kategorija: Žirgeliai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=%C5%A0iurk%C5%A1tusis_katil%C4%97lis&diff=30953 2010-08-13T10:59:24Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{augalai | {{PAGENAME}} |Siurkstusis katilelis.MKE.2008-07-13.jpg|{{PAGENAME}} (''Campanula cervicaria'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Astriečiai |Asterales}}<br /> {{Taxobox famille |Katilėliniai |Campanulaceae}}<br /> {{Taxobox genre | Katilėlis |Campanula}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Campanula cervicaria|L.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ŠIURKŠTUSIS KATILĖLIS''' (''Campanula cervicaria''), [[katilėliniai|katilėlinių]] (''Campanulaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas. 3(R) kategorija: reta rūšis, jos populiacija labai maža dėl rūšies biologinių savybių. <br /> <br /> 40-90 cm aukščio, apaugęs standžiais šereliais. Lapai taip pat apaugę šereliais, lancetiški. Žiedai bekočiai, susitelkę į tankias varputes. Vainikėlis melsvas arba mėlynas. Žydi VII-VIII mėn. Vaisius – dėžutė.<br /> <br /> Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, krūmuose. <br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Rajone apyretė rūšis, žinomos augavietės (prie [[Didlaukio durpynas|Didlaukio durpyno]], [[Medaus giria]], [[Plinkšių miško biosferos poligonas]], [[Sedos giria]]).<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117. ISBN 9986-767-02-1. <br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Katilėliniai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:Hydrochara_caraboides.Deivido.jpg&diff=30894 2010-08-10T19:20:23Z

<p>212.59.17.24: </p> <hr /> <div>[[Hydrochara caraboides]]<br /> <br /> Foto: Nomeda Vėlavičienė, Renavas</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Melsvasis_gencijonas&diff=30887 2010-08-09T20:34:01Z

<p>212.59.17.24: </p> <hr /> <div>{{augalai |{{PAGENAME}} |Melsvasis gencijonas.MKE.jpg|{{PAGENAME}} (''Gentiana cruciata'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Gencijoniečiai |Gentianales}}<br /> {{Taxobox famille |Gencijoniniai| Gentianaceae}}<br /> {{Taxobox genre |Gencijonas | Gentiana}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Gentiana cruciata|L.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''MELSVASIS GENCIJONAS''' (''Gentiana cruciata''), [[gencijoniniai|gencijoninių]] (''Gentianaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas su storu šakniastiebiu. 2(V) kategorija: sparčiai nykstanti rūšis.<br /> <br /> Aukštis 15-40 cm. Stiebo pamatą gaubia senų lapų plaušėtos makštys. Pamatiniai lapai 5-8, atvirkščiai kiaušiniški, pamatais susiaurėję ir sudaro skrotelę. Stiebo lapai mėsingi, gana tankūs, apie 7-11 porų. Porą lapų, suaugusių pamatais, sudaro 1-3 cm ilgio makštį, apkabinančią stiebą. Lapai su 3 gyslomis, 5-12 cm ilgio ir 14-32 mm pločio, šiurkščiakraščiai. Žiedai keturnariai, mėlyni ar pilkšvai mėlyni, susitelkę į kuokšiškus menturius viršutinių lapų pažastyse ir stiebo viršūnėje. Žydi liepos - rugpjūčio mėn. Vaisius - pailga dėžutė. Sėklos pailgos, rudos, blizgančios, su tinklišku paviršiumi.<br /> <br /> Rūšis įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Rajone labai reta rūšis, aptikta [[Sedos seniūnija|Sedos seniūnijoje]] ([[Varduvos kraštovaizdžio draustinis]], D. Makavičius, 2005 m.) ir Mažeikių miesto pakraštyje, Ventos upės slėnyje (D. Makavičius, 2007 m.)<br /> <br /> [[Kategorija: Gencijoniniai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Melsvasis_gencijonas&diff=30886 2010-08-09T20:31:26Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{augalai |{{PAGENAME}} |Melsvasis gencijonas.MKE.jpg|{{PAGENAME}} (''Gentiana cruciata'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Gencijoniečiai |Gentianales}}<br /> {{Taxobox famille |Gencijoniniai| Gentianaceae}}<br /> {{Taxobox genre |Gencijonas | Gentiana}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Gentiana cruciata|L.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''MELSVASIS GENCIJONAS''' (''Gentiana cruciata''), [[gencijoniniai|gencijoninių]] (''Gentianaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas su storu šakniastiebiu. 2(V) kategorija: sparčiai nykstanti rūšis.<br /> <br /> Aukštis 15-40 cm. Stiebo pamatą gaubia senų lapų plaušėtos makštys. Pamatiniai lapai 5-8, atvirkščiai kiaušiniški, pamatais susiaurėję ir sudaro skrotelę. Stiebo lapai mėsingi, gana tankūs, apie 7-11 porų. Porą lapų, suaugusių pamatais, sudaro 1-3 cm ilgio makštį, apkabinančią stiebą. Lapai su 3 gyslomis, 5-12 cm ilgio ir 14-32 mm pločio, šiurkščiakraščiai. Žiedai keturnariai, mėlyni ar pilkšvai mėlyni, susitelkę į kuokšiškus menturius viršutinių lapų pažastyse ir stiebo viršūnėje. Žydi liepos - rugpjūčio mėn. Vaisius - pailga dėžutė. Sėklos pailgos, rudos, blizgančios, su tinklišku paviršiumi.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Rajone labai reta rūšis, aptikta [[Sedos seniūnija|Sedos seniūnijoje]] ([[Varduvos kraštovaizdžio draustinis]], D. Makavičius, 2005 m.) ir Mažeikių miesto pakraštyje, Ventos upės slėnyje (D. Makavičius, 2007 m.)<br /> <br /> [[Kategorija: Gencijoniniai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Sk%C4%97tin%C4%97_%C5%A1irda%C5%BEol%C4%97&diff=30885 2010-08-09T20:28:39Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{augalai |{{PAGENAME}} |Sketine sirdazole.MKE.2008-07-23.jpg| {{PAGENAME}} (''Cantaurium erythraea'')}}<br /> {{Taxobox division |Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Gencijoniečiai |Gentianales}}<br /> {{Taxobox famille |Gencijoniniai| Gentianaceae}}<br /> {{Taxobox genre |Širdažolė | Cantaurium}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}} |Cantaurium erythraea|Rafn.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''SKĖTINĖ ŠIRDAŽOLĖ''' (''Cantaurium erythraea''), [[gencijoniniai|gencijoninių]] (''Gentianaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas. <br /> <br /> Aukštis 10-50 cm. Stiebas keturbriaunis, viršutinė dalis šakota. Šaknis liemeninė, šakota. Pamatiniai lapai kiaušiniški arba atvirkščiai kiaušiniški, daugiau kaip 5 mm pločio, stiebiniai pailgai kiaušiniški arba lancetiški, penkiagysliai. Žiedai rausvi, susitelkę į kekes. Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais. Sėklos smulkios, apvalios ar pailgos, subręsta rugpjūčio-spalio mėn.<br /> <br /> == Vaistinės savybės ==<br /> <br /> Augalas vaistinis. Vaistinė žaliava - augalo antžeminė dalis, pjaunama jai žydint. Nupjauta žolė paskleidžiama plonu sluoksniu ant popieriaus, džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Išdžiūvusi žolė yra natūralios spalvos, be kvapo ir labai karti. Antžeminėje dalyje kaupiasi glikozidai, kartumynai, eterinis aliejus, dervinės, dažinės ir mineralinės medžiagos. Širdažolių preparatai žadina apetitą, stimuliuoja skrandžio ir žarnyno sulčių išsiskyrimą. Vartojami sergant gastritu, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.<br /> <br /> Liaudies medicinoje vartojami nuo širdies ligų, dispepsijos, mažakraujystės, sergant žarnyno ligomis, nuo pykinimo.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Apyretis. Auga įvairiose rajono vietose, gausiausiai aptinkamas [[Didlaukio durpynas|Didlaukio durpyno]] pakraščiuose.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 119. ISBN 9986-767-02-1.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Gencijoniniai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Tek%C5%A1%C4%97&diff=30882 2010-08-09T20:17:33Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{augalai |{{PAGENAME}} |Tekšė.JPG|{{PAGENAME}} (''Rubus chamaemorus'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Erškėtiečiai |Rosales}}<br /> {{Taxobox famille |Erškėtiniai | Rosaceae}}<br /> {{Taxobox genre |Gervuogė |Rubus}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Rubus chamaemorus|L.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''TEKŠĖ, PAPRASTOJI TEKŠĖ''' (''Rubis chamaemorus''), [[erškėtiniai|erškėtinių]] (''Rosaceae'') šeimos augalas su šliaužiančiais šakniastiebiais.<br /> <br /> Stiebai 10-20 cm. aukščio. Lapkočiai ir stiebai vyšninės rausvos spalvos. Apatiniai stiebo lapai žvyniški, viršutiniai apvaliai inkstiški, iki 9 cm pločio ir 7 cm ilgio, su ilgais kotais. Lapų viršutinė pusė ryškiai žalia, apatinė - šviesesnė, klostytai raukšlėta. Žiedai pavieniai stiebų viršūnėse ant 1-6 cm ilgio žiedkočių. Vainiklapiai balti. Žydi gegužės ir birželio mėn. Neprinokę vaisiai oranžiškai raudoni, prinokę - oranžiškai geltoni, apie 1,5 cm skersmens. Vaisiukai stambūs.<br /> <br /> == Savybės ir panaudojimas ==<br /> Vaisiai valgomi, turi 3-6 proc. cukraus, citrinos rūgšties, obuolių rūgšties, vitamino C. Vartojami švieži ir uogienėms bei sultims gaminti.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Auga didžiausiose rajono aukštapelkėse kartu su gailiais ir vaivorais.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 116. ISBN 9986-767-02-1.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija:Erškėtiniai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Paprastasis_vapsvavoris&diff=30877 2010-08-09T17:18:09Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal | Paprastasis vapsvavoris |Vapsvavoris1.MKE.jpg|[[Paprastasis vapsvavoris]]&lt;br&gt; (''Argiope bruennichi'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }}<br /> {{Taxobox classe | Voragyviai|Arachnida}}<br /> {{Taxobox ordre | Vorai|Araneae}}<br /> {{Taxobox famille | Kryžiuočiai|Araneidae}}<br /> {{Taxobox genre | Vapsvavoriai|Argiope}} <br /> {{Taxobox binomial animal |Paprastasis vapsvavoris|Argiope bruennichi|(Scopoli, 1772)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> '''PAPRASTASIS VAPSVAVORIS''' (''Argiope bruennichi'') - [[kryžiuočiai|kryžiuočių]] (''Araneidae'') šeimos voras.<br /> <br /> Patelė 15-20 mm, patinėlis - apie 5 mm. Galvakrūtinė su sidabriškais plaukeliais. Pilvelio viršutinė pusė geltonais ir juodais skersiniais dryžiais. Kojos su rudai juodais žiedeliais. <br /> <br /> Pagrindinis šių vorų maistas yra žiogai. Prie pat žemės, tarp žemų augalų, nutiesia vertikalų tinklą, kuris yra su iš centro į apačią ir į viršų išeinančiomis plačiomis zigzaginėmis verpalų juostomis - stabilimentais (sutvirtinimais). Gaudomoji sritis 30 cm skersmens, spindulių skaičius - 32. Slėptuvės nedaro, voras tupi tinklo centre. Ištikus pavojui arba nukrenta ant žemės, arba minutę laiko staigiais judesiais siūbuoja tinklą. Tai labai gerai matyti palietus tinkle tupinti vorą žolės stiebu. Poravimosi metu patelė dažnai suėda patinėlį, tik retkarčiais jam pasiseka pabėgti. <br /> <br /> Kiaušinėlius deda VIII mėn. Jų būna 300-400, gelvos spalvos, suformuotų į rutulį. Kiaušinėlių kokonas nuverptas iš kelių voratinklinių gijų sluoksnių, užmaskuotas tarp žolių stiebelių. Iš viso patelė pagamina iki 5 kokonų. Patelės po kiaušinėlių dėjimo nugaišta. Po mėnesio išsirita jaunikliai, kurie peržiemoja tame kiaušinėlių kokone. Gegužės pab.- birželio pradž. jie prakanda išorinėje kokono sienelėje angą ir palieka savo žiemos būstą. Po trijų mėnesių tampa suaugėliais ir vėl gali daugintis. Kartais tokius gerai apsaugotus kiaušinėlių kokonus užpuola parazitiniai ichneumonidai, kurie padeda savo kiaušinėlius. Išsiritusios vabzdžių lervos maitinasi vorų embrionais. <br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Saulėtose pakelėse, dykvietėse, miško pakraščiuose, prie vandens telkinių. Pastaraisiais metais intensyviai plintanti rūšis. Dabar aptinkama įvairiose vietose, daugiausiai Ventos upės slėniuose ir gretimuose tinkamuose biotopuose.<br /> * [[Krakiai]]: 2008-09-07 (3 suaug.).<br /> * [[Naikiai]]: 2007-09-16 (1 suaug.), 2008-09-07 (3 suaug., 1 kokonas).<br /> [[Vaizdas:Vapsvavorio kokonas.MKE.jpg|thumb|left|210px|Paprastojo vapsvavorio kokonas]]<br /> <br /> [[Kategorija: Vorai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Mi%C5%A1kin%C4%97_m%C4%97ta&diff=30854 2010-08-08T18:26:56Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{augalai | {{PAGENAME}} |Miskine meta.MKE.JPG|{{PAGENAME}} (''Mentha longifolia'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Notreliečiai |Lamiales}}<br /> {{Taxobox famille |Notreliniai |Lamiaceae}}<br /> {{Taxobox genre | Mėta |Mentha}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Mentha longifolia|(L.) Huds.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''MIŠKINĖ MĖTA''' (''Mentha longifolia''), [[notreliniai|notrelinių]] (''Lamiaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas. 4(I) kategorija: reta, nepakankamai ištirta rūšis. <br /> <br /> 50-100 cm aukščio. Stiebas gauruotas, lapai plaukuoti. Žiedai rausvai violetiniai, žiedų menturiai susitelkę į varpas. Žydi VII-IX mėn. <br /> <br /> Auga pamiškėse, drėgnose pievose, krantuose.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Rajone labai reta, nepakankamai ištirta rūšis, žinomomos tik dvi augavietės ([[Didlaukio durpynas|Didlaukio durpynas]], D. Makavičius) ir Ventos upės slėnis ties Mažeikiais (2010-08-08, N. Vėlavičienė, D. Makavičius).<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Notreliniai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Mi%C5%A1kin%C4%97_m%C4%97ta&diff=30853 2010-08-08T18:24:44Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{augalai | {{PAGENAME}} |Miskine meta.MKE.JPG|{{PAGENAME}} (''Mentha longifolia'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Notreliečiai |Lamiales}}<br /> {{Taxobox famille |Notreliniai |Lamiaceae}}<br /> {{Taxobox genre | Mėta |Mentha}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Mentha longifolia|(L.) Huds.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''MIŠKINĖ MĖTA''' (''Mentha longifolia''), [[notreliniai|notrelinių]] (''Lamiaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas. 4(I) kategorija: reta, nepakankamai ištirta rūšis. <br /> <br /> 50-100 cm aukščio. Stiebas gauruotas, lapai plaukuoti. Žiedai rausvai violetiniai, žiedų menturiai susitelkę į varpas. Žydi VII-IX mėn. <br /> <br /> Auga pamiškėse, drėgnose pievose, krantuose.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Rajone labai reta, nepakankamai ištirta rūšis, žinoma tik dvi augavietės ([[Didlaukio durpynas|Didlaukio durpynas]], D. Makavičius) ir Ventos upės slėnis ties Mažeikiais (2010-08-08, N. Vėlavičienė, D. Makavičius).<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Notreliniai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Mi%C5%A1kin%C4%97_m%C4%97ta&diff=30852 2010-08-08T18:21:49Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{augalai | {{PAGENAME}} |Miskine meta.MKE.JPG|{{PAGENAME}} (''Mentha longifolia'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Notreliečiai |Lamiales}}<br /> {{Taxobox famille |Notreliniai |Lamiaceae}}<br /> {{Taxobox genre | Mėta |Mentha}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Mentha longifolia|(L.) Huds.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''MIŠKINĖ MĖTA''' (''Mentha longifolia''), [[notreliniai|notrelinių]] (''Lamiaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas. 4(I) kategorija: reta, nepakankamai ištirta rūšis. <br /> <br /> 50-100 cm aukščio. Stiebas gauruotas, lapai plaukuoti. Žiedai rausvai violetiniai, žiedų menturiai susitelkę į varpas. Žydi VII-IX mėn. <br /> <br /> Auga pamiškėse, drėgnose pievose, krantuose.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Rajone labai reta, nepakankamai ištirta rūšis, žinoma tik dvi augavietės ([[Didlaukio durpynas|Didlaukio durpynas]]) ir Ventos upės slėnis ties Mažeikiais (2010-08-08, N. Vėlavičienė, D. Makavičius).<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Notreliniai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Mi%C5%A1kin%C4%97_m%C4%97ta&diff=30851 2010-08-08T18:21:32Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{augalai | {{PAGENAME}} |Miskine meta.MKE.JPG|{{PAGENAME}} (''Mentha longifolia'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Notreliečiai |Lamiales}}<br /> {{Taxobox famille |Notreliniai |Lamiaceae}}<br /> {{Taxobox genre | Mėta |Mentha}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Mentha longifolia|(L.) Huds.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''MIŠKINĖ MĖTA''' (''Mentha longifolia''), [[notreliniai|notrelinių]] (''Lamiaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas. 4(I) kategorija: reta, nepakankamai ištirta rūšis. <br /> <br /> 50-100 cm aukščio. Stiebas gauruotas, lapai plaukuoti. Žiedai rausvai violetiniai, žiedų menturiai susitelkę į varpas. Žydi VII-IX mėn. <br /> <br /> Auga pamiškėse, drėgnose pievose, krantuose.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Rajone labai reta, nepakankamai ištirta rūšis, žinoma tik dvi augavietės ([[Didlaukio durpynas|Didlaukio durpynas]])ir Ventos upės slėnis ties Mažeikiais (2010-08-08, N. Vėlavičienė, D. Makavičius).<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Notreliniai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Salatis&diff=30828 2010-08-06T19:32:47Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}}|Salatis.MKE.2010-08-03.jpg| {{PAGENAME}} (''Aspius aspius'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Žuvys| Pisces}}<br /> {{Taxobox ordre | Karpžuvės|Cypriniformes}}<br /> {{Taxobox famille | Karpinės |Cyprinidae}}<br /> {{Taxobox genre | Salačiai |Aspius}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Aspius aspius|(Linnaeus, 1758)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''SALATIS''' (''Aspius aspius''), [[karpinės|karpinių]] (''Cyprinidae'') šeimos žuvis. Tai vienintelė plėšri karpinė žuvis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> Rajono teritorijoje gyvena ir veisiasi. Lokalios populiacijos gyvybingos.<br /> <br /> == Morfologija ir biologija ==<br /> Kūnas stiprus, verpstės formos, nugara tamsiai melsva, šonai sidabrinės spalvos, pilvas baltas. Salačiai užauga iki 1 m ilgio ir 10 kg svorio, tačiau dažniausiai sugaunami 40-60 cm ir 1-3 kg. Auga sparčiai, neršia ankstyvą pavasarį balandžio mėn., kai vandens temperatūra yra 8-10°C. Minta zooplanktonu, vėliau žuvytėmis, stambesniais vabzdžiais.<br /> <br /> Gyvena didesnėse srauniose upėse, mėgsra rėvas, akmenuotas seklumas. Žiemoja gilesnėse duobėse. laikosi pavieniui, tačiau rudenį susirenka į būrius žemiau rėvų ir kartu medžioja.<br /> <br /> Salačius labiausiai vertina sportinės žūklės mėgėjai. Leidžiama gaudyti ne mažesnius nei 52 cm salačius.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Rajono vandens telkiniuose salačiai - apyrečiai, gyvena Ventos ir Varduvos upėse, Juodeikių tvenkinyje bei Virvytės žemupyje. Populiacijos nėra gausios, sugaunami gana retai.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Lietuvoje globojama rūšis, saugoma pagal Berno konvenciją.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 125. ISBN 9986-767-02-1.<br /> * Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. Žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai. Sud.: V. Malinauskas, K. Baranauskas, R. Juškaitis, V. Kesminas, D. Makavičius. - Marijampolė, 2001. - 152 p. - P. 34. ISBN 9986-875-48-x.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija:Žuvys]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=%C5%A0erin%C4%97_kalnar%C5%ABt%C4%97&diff=30766 2010-08-05T14:15:11Z

<p>212.59.17.24: </p> <hr /> <div>{{augalai | {{PAGENAME}}|Serine kalanarute2.MKE.jpg|{{PAGENAME}} (''Asplenium trichomanes'')}}<br /> {{Taxobox division | Sporiniai induočiai |Pteridophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Papartainiai |Pteridopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Šertviečiai |Polypodiales}}<br /> {{Taxobox famille |Kalnarūtiniai |Aspleniaceae}}<br /> {{Taxobox genre | Kalnarūtė | Asplenium}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Asplenium trichomanes| L.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ŠERINĖ KALNARŪTĖ''' (''Asplenium trichomanes''), kalnarūtinių šeimos sporinis augalas. Įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą 1(E) kategoriją: išnykstanti rūšis, kurios populiacija yra ant išnykimo ribos ir ją įmanoma išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones.<br /> <br /> 5-30 cm aukščio. Stiebas trumpas, požeminis, apaugęs smulkiais žvyneliais. Lapai visžaliai, siauri, iki 30 cm ilgio, vidurinė lapo gysla tamsiai ruda. Lapkotis iki 7 cm ilgio. Sporifikuoja VII-VIII mėn. Sporos šviesiai rudos.<br /> <br /> Auga mūrinių ir akmeninių tvorų plyšiuose.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Labai reta rūšis, rajone žinoma tik viena augavietė ([[Žibikai|Žibikai]]).<br /> <br /> [[Kategorija: Kalnarūtiniai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=%C5%A0erin%C4%97_kalnar%C5%ABt%C4%97&diff=30765 2010-08-05T14:14:28Z

<p>212.59.17.24: </p> <hr /> <div>{{augalai | {{PAGENAME}}|Serine kalanarute2.MKE.jpg|{{PAGENAME}} (''Asplenium trichomanes'')}}<br /> {{Taxobox division | Sporiniai induočiai |Pteridophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Papartainiai |Pteridopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Šertviečiai |Polypodiales}}<br /> {{Taxobox famille |Kalnarūtiniai |Aspleniaceae}}<br /> {{Taxobox genre | Kalnarūtė | Asplenium}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Asplenium trichomanes| L.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ŠERINĖ KALNARŪTĖ''' (''Asplenium trichomanes''), kalnarūtinių šeimos sporinis augalas. Įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą 1(E) kategorija: išnykstanti rūšis, kurios populiacija yra ant išnykimo ribos ir ją įmanoma išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones.<br /> <br /> 5-30 cm aukščio. Stiebas trumpas, požeminis, apaugęs smulkiais žvyneliais. Lapai visžaliai, siauri, iki 30 cm ilgio, vidurinė lapo gysla tamsiai ruda. Lapkotis iki 7 cm ilgio. Sporifikuoja VII-VIII mėn. Sporos šviesiai rudos.<br /> <br /> Auga mūrinių ir akmeninių tvorų plyšiuose.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Labai reta rūšis, rajone žinoma tik viena augavietė ([[Žibikai|Žibikai]]).<br /> <br /> [[Kategorija: Kalnarūtiniai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Didysis_baltasis_garnys&diff=30699 2010-08-01T19:06:09Z

<p>212.59.17.24: /* Radimvietės */</p> <hr /> <div>*'''Pastaba: Dabar šio paukščio sistematinė padėtis neaiški.'''<br /> <br /> {{taxobox animal | Didysis baltasis garnys | P1290741-garniai.jpg |Didysis baltasis garnys&lt;br&gt; (''Egretta alba'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre | Gandriniai paukščiai|Ciconiiformes}}<br /> {{Taxobox famille | Garniniai |Ardeidae}}<br /> {{Taxobox genre | Baltieji garniai |Egretta}} <br /> {{Taxobox binomial animal | Didysis baltasis garnys|Egretta alba| Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''DIDYSIS BALTASIS GARNYS''' (''Egretta alba''), [[garniniai|garninių]] (''Ardeidae'') šeimos paukštis.<br /> <br /> <br /> == Statusas ==<br /> Mažeikių rajone gana reta, neperinti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> Rajono teritorijoje neperi, aptinkami migracijų (beveik vien tik rudeninių) metu įvairiose rajono vietose pavieniui ar nedideliais būreliais iki 10 individų.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> [[Kategorija: Paukščiai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Didysis_baltasis_garnys&diff=30698 2010-08-01T18:02:33Z

<p>212.59.17.24: /* Radimvietės */</p> <hr /> <div>*'''Pastaba: Dabar šio paukščio sistematinė padėtis neaiški.'''<br /> <br /> {{taxobox animal | Didysis baltasis garnys | P1290741-garniai.jpg |Didysis baltasis garnys&lt;br&gt; (''Egretta alba'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre | Gandriniai paukščiai|Ciconiiformes}}<br /> {{Taxobox famille | Garniniai |Ardeidae}}<br /> {{Taxobox genre | Baltieji garniai |Egretta}} <br /> {{Taxobox binomial animal | Didysis baltasis garnys|Egretta alba| Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''DIDYSIS BALTASIS GARNYS''' (''Egretta alba''), [[garniniai|garninių]] (''Ardeidae'') šeimos paukštis.<br /> <br /> <br /> == Statusas ==<br /> Mažeikių rajone gana reta, neperinti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> Rajono teritorijoje neperi, aptinkami migracijų (beveik vient tik rudeninių) metu įvairiose rajono vietose pavieniui ar nedideliais būreliais iki 10 individų.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> [[Kategorija: Paukščiai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=%C5%A0ilkasparnis_sprind%C5%BEius&diff=30655 2010-07-28T19:02:52Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |Silkasparnis sprindzius.KLi.jpg |{{PAGENAME}}&lt;br&gt; (''Triphosa dubitata'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta }}<br /> {{Taxobox ordre | Drugiai|Lepidoptera }}<br /> {{Taxobox famille | Sprindžiai |Geometridae }}<br /> {{Taxobox genre | Triphosa}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}} |Triphosa dubitata|(Linnaeus, 1758)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> '''ŠILKASPARNIS SPRINDŽIUS''' (''Operophtera brumata'') - [[sprindžiai|sprindžių]] (''Geometridae'') šeimos drugys.<br /> <br /> Drugys stambokas, išskleistais sparnais 37-40 mm pločio. Priekiniai sparnai violetiškai rudi, šilkiško blizgesio. Skersai jų eina tamsios banguotos juostelės. Išoriniai pakraščiai išmarginti juodais taškais. Užpakaliniai sparnai šviesiai pilki, jų pakraščiai tamsesni.<br /> <br /> Vikšras 27-30 mm ilgio, šviesiai žalias. Nugara eina 4 šviesiai gelsvos linijos, o šonais - geltonos juostelės. Kenkia slyvoms, šunobelėms, gudobelėms ir kt. Žiemoja drugiai. Vikšrai kenkia gegužės ir birželioo mėnesį. Drugiai pradeda skraidyti nuo rugpjūčio pradžios, o peržiemoję skraido iki gegužės vidurio.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> * [[Reivyčiai]]: 2000-09-25 (A. Klimavičius).<br /> * [[Renavas]]: 2009-11-09, 1 individas (D. Makavičius).<br /> * [[Renavas]]: 2010-07-21, 1 individas (D. Makavičius).<br /> <br /> [[Kategorija: Sprindžiai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Rusvoji_sk%C4%97t%C4%97&diff=30508 2010-07-20T08:27:56Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |{{PAGENAME}}|P1410014-RusvojiSkete.MKE.jpg|{{PAGENAME}}&lt;br&gt; (''Libellula fulva''), patelė}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta }}<br /> {{Taxobox ordre | Žirgeliai|Odonata}}<br /> {{Taxobox famille | Raštuotosios skėtės|Libellulidae}}<br /> {{Taxobox genre | Libellula}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Libellula fulva|Müller, 1764}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> '''RUSVOJI SKĖTĖ''' (''Libellula fulva'') - [[Raštuotosios skėtės|raštuotųjų skėčių]] (''Libellulidae'') šeimos vabzdys.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> Dydis 26-29 mm. Lytinis dimorfizmas ryškus: patinų pilvelis melsvas, o patelių - gelsvai rusvas. Apsigyvena prie atvirų, viršvandenine augalija neapaugusių vandens telkinių. Mėgsta lėtos tekmės vandenis: platesnius kanalus, mažesnes upes, įsikuria ir prie ežerų. Populiacijos gali būti gana skaitlingos. Būdingas išsiritimo sinchroniškumas. Lervos gyvena stovinčiame ar silpnai tekančiame vandenyje.<br /> <br /> == Skraidymo laikotarpis ==<br /> Gegužė - liepos mėn. pradžia. Pavienių individų labai retai galima aptikti iki rugpjūčio mėn. pradžios.<br /> <br /> == Paplitimas ==<br /> Europoje plačiai paplitusi, tačiau lokaliai aptinkama rūšis. Labai reta Ispanijoje, reta Švedijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje. Neaptinkama Airijoje, Norvegijoje, Portugalijoje. Lietuvoje plačiai paplitusi, tačiau lokali rūšis. <br /> <br /> Mažeikių rajone nepakankamai ištirta, reta rūšis. Iki šiol žinoma tik kelios radvietės.<br /> *Plinkšių miško biosferos poligonas: 2008-05-31 (D. Makavičius).<br /> *Renavo dvaras: 2010-0719 (D. Makavičius).<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Rūšis nėra įtraukta į Lietuvoje saugomų gyvūnų sąrašą.<br /> <br /> [[Kategorija: Žirgeliai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Bly%C5%A1kioji_d%C5%BEiovekl%C4%97&diff=30384 2010-07-08T14:11:33Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{augalai | {{PAGENAME}} |Blyskioji dziovekle.jpg| {{PAGENAME}} (''Orobanche reticulata'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Notreliečiai |Lamiales}}<br /> {{Taxobox famille |Džiovekliniai|Orobanchaceae}}<br /> {{Taxobox genre | Džioveklė| Orobanche}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Orobanche reticulata|Wallr.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''BLYŠKIOJI DŽIOVEKLĖ''' (''Orobanche reticulata''), [[džiovekliniai|džioveklinių]] (''Orobanchaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas. <br /> <br /> Aukštis 20-100 cm. Žiedynas ilgas, kartais sudaro pusę stiebo ilgio. Vainikėlis balsvas arba gelsvas, pakraštys neryškiai purpurinis ar violetinis. Pažiedės kiaušiniškai lancetiškos. Žydi birželio - rugsėjo mėn., sėklos subręsta rugsėjo - spalio mėn. <br /> <br /> Auga drėgnuose mišriuose eutrofiniuose miškuose, ant apleistų miško keliukų, miškų kvartalinėse linijose, neretai šalia senų kirtaviečių. Parazituoja ant [[gelsvalapė usnis|gelsvalapės usnies]] šaknų.<br /> <br /> Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą - 3 (R) kategorija.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Mažeikių rajone apyretė, dažniau didesnių miškų masyvuose aptinkama rūšis.<br /> Mažeikių rajone pirmąkart aptikta 2007 m. (R. Kinduris). Žinomos augavietės Židikų, Tirkšlių, Šerkšnėnų, Sedos seniūnijose. Populiacijos labai gausios, žydinčių individų skaičius - nuo 100 iki kelių šimtų egz.<br /> Šerkšnėnų seniūnija, Sedos girioja (G. Švitra, 2009 m.).<br /> Sedos Giria - keliose augavietėse daugiau nei 100 egz. (D. Makavičius) 2010-07-07<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> * Vėlavičienė N., Kinduris R. Džioveklės Mažeikių rajone// Žurnalas apie gamtą. - 2009. - Nr. 3. - P. 44-45. ISSN 1648-8938.<br /> <br /> [[Kategorija: Augalai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Bly%C5%A1kioji_d%C5%BEiovekl%C4%97&diff=30383 2010-07-08T14:08:47Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{augalai | {{PAGENAME}} |Blyskioji dziovekle.jpg| {{PAGENAME}} (''Orobanche reticulata'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Notreliečiai |Lamiales}}<br /> {{Taxobox famille |Džiovekliniai|Orobanchaceae}}<br /> {{Taxobox genre | Džioveklė| Orobanche}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Orobanche reticulata|Wallr.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''BLYŠKIOJI DŽIOVEKLĖ''' (''Orobanche reticulata''), [[džiovekliniai|džioveklinių]] (''Orobanchaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas. <br /> <br /> Aukštis 20-100 cm. Žiedynas ilgas, kartais sudaro pusę stiebo ilgio. Vainikėlis balsvas arba gelsvas, pakraštys neryškiai purpurinis ar violetinis. Pažiedės kiaušiniškai lancetiškos. Žydi birželio - rugsėjo mėn., sėklos subręsta rugsėjo - spalio mėn. <br /> <br /> Auga drėgnuose mišriuose eutrofiniuose miškuose, ant apleistų miško keliukų, miškų kvartalinėse linijose, neretai šalia senų kirtaviečių. Parazituoja ant [[gelsvalapė usnis|gelsvalapės usnies]] šaknų.<br /> <br /> Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą - 3 (R) kategorija.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Mažeikių rajone aptikta 2007 m. (R. Kinduris). Žinomos augavietės Židikų, Tirkšlių, Šerkšnėnų, Sedos seniūnijose. Populiacijos labai gausios, žydinčių individų skaičius - nuo 120 iki kelių šimtų, pavienių augalų aptikta ir gretimuose miškeliuose.<br /> Paskutinė radvietė - Šerkšnėnų seniūnijoje, Sedos girioje (G. Švitra, 2009 m.).<br /> Sedos Giria - keliose augavietėse daugiau nei 100 egz. (D. Makavičius) 2010-07-07<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> * Vėlavičienė N., Kinduris R. Džioveklės Mažeikių rajone// Žurnalas apie gamtą. - 2009. - Nr. 3. - P. 44-45. ISSN 1648-8938.<br /> <br /> [[Kategorija: Augalai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Bly%C5%A1kioji_d%C5%BEiovekl%C4%97&diff=30382 2010-07-08T14:07:54Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{augalai | {{PAGENAME}} |Blyskioji dziovekle.jpg| {{PAGENAME}} (''Orobanche reticulata'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Notreliečiai |Lamiales}}<br /> {{Taxobox famille |Džiovekliniai|Orobanchaceae}}<br /> {{Taxobox genre | Džioveklė| Orobanche}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Orobanche reticulata|Wallr.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''BLYŠKIOJI DŽIOVEKLĖ''' (''Orobanche reticulata''), [[džiovekliniai|džioveklinių]] (''Orobanchaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas. <br /> <br /> Aukštis 20-100 cm. Žiedynas ilgas, kartais sudaro pusę stiebo ilgio. Vainikėlis balsvas arba gelsvas, pakraštys neryškiai purpurinis ar violetinis. Pažiedės kiaušiniškai lancetiškos. Žydi birželio - rugsėjo mėn., sėklos subręsta rugsėjo - spalio mėn. <br /> <br /> Auga drėgnuose mišriuose eutrofiniuose miškuose, ant apleistų miško keliukų, miškų kvartalinėse linijose, neretai šalia senų kirtaviečių. Parazituoja ant [[gelsvalapė usnis|gelsvalapės usnies]] šaknų.<br /> <br /> Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą - 3 (R) kategorija.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Mažeikių rajone aptikta 2007 m. (R. Kinduris). Žinomos augavietės Židikų ir Tirkšlių seniūnijose. Populiacijos labai gausios, žydinčių individų skaičius - nuo 120 iki kelių šimtų, pavienių augalų aptikta ir gretimuose miškeliuose.<br /> Paskutinė radvietė - Šerkšnėnų seniūnijoje, Sedos girioje (G. Švitra, 2009 m.).<br /> Sedos Giria - keliose augavietėse daugiau nei 100 egz. (D. Makavičius) 2010-07-07<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> * Vėlavičienė N., Kinduris R. Džioveklės Mažeikių rajone// Žurnalas apie gamtą. - 2009. - Nr. 3. - P. 44-45. ISSN 1648-8938.<br /> <br /> [[Kategorija: Augalai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Didysis_laum%C5%BEirgis&diff=30259 2010-06-13T19:59:32Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |{{PAGENAME}}|DidysisLaumzirgis.MKE1.jpg|{{PAGENAME}}&lt;br&gt; (''Aeshna grandis''), patinas}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta }}<br /> {{Taxobox ordre | Žirgeliai|Odonata}}<br /> {{Taxobox famille | Tikrieji laumžirgiai|Aeshnidae}}<br /> {{Taxobox genre | Aeshna}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Aeshna grandis|Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> '''DIDYSIS LAUMŽIRGIS''' (''Aeshna grandis'') - [[Tikrieji laumžirgiai|tikrųjų laumžirgių]] (''Aeshnidae'') šeimos vabzdys.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> Tai vienas didžiausių Lietuvoj gyvenančių laumžirgių, kurių kūno ilgis yra 69 - 76 mm. Daugiausiai aptinkami (ypač patelės) prie seklių, stovinčių vandenų. Noriai ilsisi ant priekrantėse augančių augalų, kūmų. Geri srajūnai, dažnai galima stebėti juos medžiojant net keliolikos metrų aukštyje įvairiose vietose: miško proskynose, kirtavietėse, durpynų pakraščiuose ir pan. Dažniausiai skraido pavieniui, didesnių sankaupų nesudaro.<br /> <br /> == Skraidymo laikotarpis ==<br /> Dažniausiai suaugėliai stebimi birželio mėn. pabaigoje - spalio mėn. pradžioje. Pavienių laumžirgių galima aptikti ir birželio pradžioje bei iki rugsėjo vidurio.<br /> <br /> == Paplitimas ==<br /> Europoje aptinkama Prancūzijoje (nuo Pirėnų kalnų), Vidurio ir Šiaurės Europos šalyse, Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje.<br /> Lietuvoje aptinkama visur, nors ir negausiai.<br /> <br /> Mažeikių rajone negausi, nors ir daugelyje vietų, dažniausiai pavieniui aptinkama rūšis.<br /> * [[Didlaukio durpynas]] (D. Makavičius).<br /> * [[Renavo parkas]] (D. Makavičius).<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Nėra įrašytas į Lietuvoje saugomų rūšių sąrašus.<br /> [[Vaizdas:DidysisLaumzirgis.MKE.jpg|thumb|left|210px|Didysis laumžirgis]]<br /> <br /> [[Kategorija: Žirgeliai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Baltakakt%C4%97_sk%C4%97t%C4%97&diff=30189 2010-06-06T22:45:55Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |{{PAGENAME}}|LEUCORRHINIA-ALBIFRONS.MKE.patele.jpg|{{PAGENAME}}&lt;br&gt; (''Leucorrhinia albifrons''), patelė}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta }}<br /> {{Taxobox ordre | Žirgeliai|Odonata}}<br /> {{Taxobox famille | Raštuotosios skėtės|Libellulidae}}<br /> {{Taxobox genre | Leucorrhinia}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Leucorrhinia albifrons|(Burmeister, 1839)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> '''BALTAKAKTĖ SKĖTĖ''' (''Leucorrhinia albifrons'') - [[raštuotosios skėtės|raštuotųjų skėčių]] (''Libellulidae'') šeimos vabzdys.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> Apsigyvena panašiuose biotopuose kaip ir grakščioji skėtė, bet mėgsta labiau oligotrofinius vandenis su plūduriuojančia viršvandenine augalija. Nėra &quot;agresyvi&quot; teritorinė rūšis, gali kartu skraidyti su kitomis žirgelių rūšimis pvz.: raudonąja skėte (''L. rubicunda''), šarvuotąja skėte (''L. pectoralis'') ir pan. Nevėjuotomis dienomis skraido gana aukštai, nevengia poilsiui (ir nakvynei)nutūpti pušų lajose ant kraštinių šakelių.<br /> <br /> == Skraidymo laikotarpis ==<br /> Pradeda skraidyti apie 1 savaitę vėliau nei ''L. caudalis'' (gegužės mėn. II pusėje) ir aptinkama iki rugpjūčio mėn. pradžios.<br /> <br /> == Paplitimas ==<br /> Kaip ir grakščioji skėtė, baltakaktė skėtė yra Euro-Sibiro rūšis. Europoje daugiausiai aptinkama Rytinėje žemyno dalyje, reta Centrinėje dalyje (Vengrija, Čekija, Slovakija, Lenkija). Dar rečiau aptinkama Olandijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje.<br /> <br /> Lietuvoje aptinkama įvairiuose regionuose, gal kiek daugiau radviečių žinoma ežeringoje R, PR šalies dalyse.<br /> <br /> Mažeikių rajone reta, nepakankamai ištirta rūšis. Iki šiol aptikta 3 vietose: Mažeikių miesto pakraštyje, Griežės ir Dargių apylinkėse.<br /> * [[Mažeikiai]]: miesto pakraštys, 2008-06-04 (leg./det. D. Makavičius.), 2008-06-10 (leg./det. D. Makavičius.).<br /> * [[Dargiai]]: 2009-05-31 (D. Makavičius, foto [http://www.macrogamta.lt/e107_plugins/coppermine_menu/displayimage.php?pos=-965]).<br /> * Griežės karjeras, daugiau kaip 10 indiv. (D. Makavičius), 2010-06-06<br /> * Geidžių karjeras. 3 patelės (D. Makavičius) 2010-06-06<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Rūšis įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, 3 (R) kategorija (nuo 2005 m.). Įrašyta į Berno konvencijos II, Buveinių direktyvos IV priedus.<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> *[http://www.dantis.tvk.lt/4images/details.php?image_id=7725&amp;sessionid=adc14b61c3630a3f70383c9df093bc71 Dantis: Gamtininkų fotografijos darbų galerija]<br /> *[http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-1155#nav_pic Lithuanian Macro gallery: Baltakaktė skėtė (Leucorrhinia albifrons) ♂ ]<br /> *[http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-1157#nav_pic Lithuanian Macro gallery: Baltakaktė skėtė (Leucorrhinia albifrons) ♀ ]<br /> [[Vaizdas:LEUCORRHINIA ALBIFRONS.MKE.patinas.jpg|thumb|left|210px|Baltakaktė skėtė, patinas]]<br /> <br /> [[Kategorija: Žirgeliai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Baltakakt%C4%97_sk%C4%97t%C4%97&diff=30188 2010-06-06T22:44:41Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |{{PAGENAME}}|LEUCORRHINIA-ALBIFRONS.MKE.patele.jpg|{{PAGENAME}}&lt;br&gt; (''Leucorrhinia albifrons''), patelė}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta }}<br /> {{Taxobox ordre | Žirgeliai|Odonata}}<br /> {{Taxobox famille | Raštuotosios skėtės|Libellulidae}}<br /> {{Taxobox genre | Leucorrhinia}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Leucorrhinia albifrons|(Burmeister, 1839)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> '''BALTAKAKTĖ SKĖTĖ''' (''Leucorrhinia albifrons'') - [[raštuotosios skėtės|raštuotųjų skėčių]] (''Libellulidae'') šeimos vabzdys.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> Apsigyvena panašiuose biotopuose kaip ir grakščioji skėtė, bet mėgsta labiau oligotrofinius vandenis su plūduriuojančia viršvandenine augalija. Nėra &quot;agresyvi&quot; teritorinė rūšis, gali kartu skraidyti su kitomis žirgelių rūšimis pvz.: raudonąja skėte (''L. rubicunda''), šarvuotąja skėte (''L. pectoralis'') ir pan. Nevėjuotomis dienomis skraido gana aukštai, nevengia poilsiui (ir nakvynei)nutūpti pušų lajose ant kraštinių šakelių.<br /> <br /> == Skraidymo laikotarpis ==<br /> Pradeda skraidyti apie 1 savaitę vėliau nei ''L. caudalis'' (gegužės mėn. II pusėje) ir aptinkama iki rugpjūčio mėn. pradžios.<br /> <br /> == Paplitimas ==<br /> Kaip ir grakščioji skėtė, baltakaktė skėtė yra Euro-Sibiro rūšis. Europoje daugiausiai aptinkama Rytinėje žemyno dalyje, reta Centrinėje dalyje (Vengrija, Čekija, Slovakija, Lenkija). Dar rečiau aptinkama Olandijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje.<br /> <br /> Lietuvoje aptinkama įvairiuose regionuose, gal kiek daugiau radviečių žinoma ežeringoje R, PR šalies dalyse.<br /> <br /> Mažeikių rajone reta, nepakankamai ištirta rūšis. Iki šiol aptikta 3 vietose: Mažeikių miesto pakraštyje, Griežės ir Dargių apylinkėse.<br /> * [[Mažeikiai]]: miesto pakraštys, 2008-06-04 (leg./det. D. Makavičius.), 2008-06-10 (leg./det. D. Makavičius.).<br /> * [[Dargiai]]: 2009-05-31 (D. Makavičius, foto [http://www.macrogamta.lt/e107_plugins/coppermine_menu/displayimage.php?pos=-965]).<br /> * Griežės karjeras, daugiau kaip 10 indiv. (D. Makavičius), 2010-06-06<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Rūšis įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, 3 (R) kategorija (nuo 2005 m.). Įrašyta į Berno konvencijos II, Buveinių direktyvos IV priedus.<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> *[http://www.dantis.tvk.lt/4images/details.php?image_id=7725&amp;sessionid=adc14b61c3630a3f70383c9df093bc71 Dantis: Gamtininkų fotografijos darbų galerija]<br /> *[http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-1155#nav_pic Lithuanian Macro gallery: Baltakaktė skėtė (Leucorrhinia albifrons) ♂ ]<br /> *[http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-1157#nav_pic Lithuanian Macro gallery: Baltakaktė skėtė (Leucorrhinia albifrons) ♀ ]<br /> [[Vaizdas:LEUCORRHINIA ALBIFRONS.MKE.patinas.jpg|thumb|left|210px|Baltakaktė skėtė, patinas]]<br /> <br /> [[Kategorija: Žirgeliai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=%C5%BDygi%C5%A1kasis_elniavabalis&diff=29946 2010-05-16T19:14:53Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |ZygiskasisElniavabalis-1-.MKE.jpg|{{PAGENAME}}&lt;br&gt; (''Platycerus caraboides'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai|Insecta }}<br /> {{Taxobox ordre | Vabalai| Coleoptera }}<br /> {{Taxobox famille | Elniavabaliai|Lucanidae}}<br /> {{Taxobox genre | Platycerus}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Platycerus caraboides|(Linnaeus, 1758)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ŽYGIŠKASIS ELNIAVABALIS''' (''Platycerus caraboides'') - [[elniavabaliai|elniavabalių]] (''Lucanidae'') šeimos vabalas. <br /> <br /> Dydis 10-14 mm. Kūnas pailgas, kiek išgaubtas, apatinė pusė blizganti, juoda, viršutinė - žalia, mėlyna, violetinė arba bronzinė. Patelės kojos kartias rusvos. Antsparniai taškuoti. Akys apskritos, priekakčio kraštu neperskitos. Patino pilvelyje yra pridėtinis šeštasis sternitas.<br /> <br /> Lervos vystosi trūnijančioje įvairių lapuočių medžių (ąžuolo, uosios, alksnio, drebulės), rečiau pušies medienoje arba dirvojeprie trūnijančių šaknų. Išsiritę iš lėliukių rugpjūčio mėn. vabalai žiemoja lėliukių lopšeliuose. Skraido pavasarį. Apgraužia ąžuolų, drebulių aprogstančius pumpurus.<br /> <br /> Aptinkama tik pavasarį.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> * [[Felisbergo miškas]]: 2009-05-20 (D. Makavičius)[http://www.macrogamta.lt/e107_plugins/coppermine_menu/displayimage.php?pos=-819]. 2010-05-16 2 indiv. (N. Vėlavičienė, D. Makavičius).<br /> * [[Sedos seniūnija]]: miškelyje, 2009-05-16 (R. Kinduris); [[Sedos giria]], 2010-05-13 ind. (D. Makavičius).<br /> <br /> [[Category:Vabalai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Rudakaklis_kragas&diff=29846 2010-05-11T21:14:23Z

<p>212.59.17.24: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal | Rudakaklis kragas |RudakaklisKragas.MKE.jpg| Rudakaklis kragas (''Podiceps grisegena'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre | Kraginiai paukščiai|Podicipediformes}}<br /> {{Taxobox famille | Kraginiai |Podicipedidae}}<br /> {{Taxobox genre | Kragai |Podiceps}} <br /> {{Taxobox binomial animal | Rudakaklis kragas| Podiceps grisegena |(Boddaert, 1783)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''RUDAKAKLIS KRAGAS''' (''Podiceps grisegena''), [[kraginiai|kraginių]] (''Podicipedidae'') šeimos vandens paukštis.<br /> <br /> Viršugalvis, nedidelis kuodukas, nugarinė kaklo dalis juodi. <br /> <br /> == Statusas ==<br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis. <br /> <br /> == Biologija ==<br /> Aktyvesnis prietemoje ar naktį. Lytiškai subręsta antrais gyvenimo metais. Lizdą krauna sunkiai pasiekiamose vietose, tankiuose sąžalynuose, tarp vešlios vandens augalijos. Nuo kitų kragų rudakaklių lizdai skiriasi tuo kad, juose ir šalia jų nuolat būna prikrauta žalių lūgnių, lelijų lapų. Lizdas, kurio didžioji dalis panirusi, panašus į plokščią plūduriuojantį plaustą. Priklausomai nuo oro sąlygų, kiaušinius deda nuo balandžio iki birželio mėn. Deda 2 – 5 (dažniausiai 3) kiaušinius, kurių balta spalva perėjimo pabaigoje pasikeičia į murzinai pilkšvą ar rusvą. Jaunikliai vidutiniškai išsirita po 23 parų. <br /> <br /> Minta žuvimi, įvairiais vandens vabzdžiais, moliuskais, vėžiagyviais.<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> Aptinkamas mažesniuose seklesniuose vandens telkiniuose: kūdrose, ežerėliuose, durpynuose, karjeruose, tvenkiniuose. Ypač mėgsta žuvivaisai naudojamus tvenkinius.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> Populiacijos dydis: 200 - 300 perinčių porų. <br /> <br /> Mažeikių rajone reta, sporadiškai paplitusi rūšis. Kasmet tinkamuose biotopuose peri nuo 1 iki 6 porų. Dažniau stebima iki 60 neperinčių paukščių liepos pabaigoje – rugpjūčio mėn. didesniuose vandens telkiniuose.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> Nekasmet peri [[Kalnijų tvenkinys|Kalnijų tvenkinyje]], pavienės poros perėjimo metu stebimos [[Juodeikių tvenkinys|Varduvos tvenkinyje]], [[Plinkšių ežeras|Plinkšių]] ir [[Sedos ežeras|Sedos ežeruose]]. 2010 m. perint 1 pora aptikta Geidžių karjere (D. Makavičius, N. Vėlavičienė).<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Raudonoji knyga (3 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas 1990 - 2000 m. - Marijampolė, 2001. - 152 p. - P. 57.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Paukščiai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Bly%C5%A1kioji_d%C5%BEiovekl%C4%97&diff=28941 2010-03-17T22:02:00Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{augalai | {{PAGENAME}} |Blyskioji dziovekle.jpg| {{PAGENAME}} (''Orobanche reticulata'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Notreliečiai |Lamiales}}<br /> {{Taxobox famille |Džiovekliniai|Orobanchaceae}}<br /> {{Taxobox genre | Džioveklė| Orobanche}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Orobanche reticulata|Wallr.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''BLYŠKIOJI DŽIOVEKLĖ''' (''Orobanche reticulata''), [[džiovekliniai|džioveklinių]] (''Orobanchaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas. <br /> <br /> Aukštis 20-100 cm. Žiedynas ilgas, kartais sudaro pusę stiebo ilgio. Vainikėlis balsvas arba gelsvas, pakraštys neryškiai purpurinis ar violetinis. Pažiedės kiaušiniškai lancetiškos. Žydi birželio - rugsėjo mėn., sėklos subręsta rugsėjo - spalio mėn. <br /> <br /> Auga drėgnuose mišriuose eutrofiniuose miškuose, ant apleistų miško keliukų, miškų kvartalinėse linijose, neretai šalia senų kirtaviečių. Parazituoja ant [[gelsvalapė usnis|gelsvalapės usnies]] šaknų.<br /> <br /> Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą - 3 (R) kategorija.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Mažeikių rajone aptikta 2007 m. (R. Kinduris). Žinomos augavietės Židikų ir Tirkšlių seniūnijose. Populiacijos labai gausios, žydinčių individų skaičius - nuo 120 iki kelių šimtų, pavienių augalų aptikta ir gretimuose miškeliuose.<br /> Paskutinė radvietė - Šerkšnėnų seniūnijoje, Sedos girioje (G. Švitra, 2009 m.).<br /> <br /> == Literatūra ==<br /> * Vėlavičienė N., Kinduris R. Džioveklės Mažeikių rajone// Žurnalas apie gamtą. - 2009. - Nr. 3. - P. 44-45. ISSN 1648-8938.<br /> <br /> [[Kategorija: Augalai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=%C4%AEvairialap%C4%97_usnis&diff=28940 2010-03-17T21:58:26Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{augalai | {{PAGENAME}} |Ivairialape usnis.MKE.JPG| {{PAGENAME}} (''Cirsium heterophyllum'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Astriečiai |Asterales}}<br /> {{Taxobox famille |Astriniai|Asteraceae}}<br /> {{Taxobox genre | Usnis| Cirsium}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Cirsium heterophyllum|(L.) Hill}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ĮVAIRIALAPĖ USNIS''' (''Cirsium heterophyllum''), [[astriniai|astrinių]] (''Asteraceae'') šeimos žolinis augalas. 2(V) kategorija: sparčiai nykstanti rūšis.<br /> <br /> 50-100 cm aukščio. Lapų apatinė pusė apaugusi baltais susivėlusiais plaukeliais. Graižai pavieniai stiebo viršūnėje, rausvai violetiniai Žydi VII-VIII mėn. <br /> <br /> Auga miškuose, krūmuose, drėgnose pievose.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Rajone gana reta rūšis, žinomos tik kelios augavietės. <br /> * [[Didžiamiškis]]: 2008-06-07 (Nomeda Vėlavičienė).<br /> * [[Skutulas]]: palei upelį esančiame miške ir ties užtvanka.<br /> * [[Šernynės telmologinis draustinis]]: 2006-06-08 (A. V.).<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 31, 119. ISBN 9986-767-02-1.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.dantis.tvk.lt/4images/details.php?image_id=7750&amp;sessionid=573aa8d6551e4f9b9348ece847457de9 Gamtininkų fotografijos darbų galerija: Įvairialapė usnis (Cirsium heterophyllum)]<br /> * [http://www.dantis.tvk.lt/4images/details.php?image_id=7745&amp;sessionid=573aa8d6551e4f9b9348ece847457de9 Gamtininkų fotografijos darbų galerija: Įvairialapė usnis (Cirsium heterophyllum)]<br /> * [http://www.dantis.tvk.lt/4images/details.php?image_id=7709&amp;sessionid=573aa8d6551e4f9b9348ece847457de9 Gamtininkų fotografijos darbų galerija: Įvairialapė usnis (Cirsium heterophyllum)]<br /> <br /> [[Kategorija: Astriniai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Ropinis_baltukas&diff=26918 2009-12-25T18:15:37Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |Ropinis baltukas|P1130033-crop.jpg|Ropinis baltukas (''Pieris rapae'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta }}<br /> {{Taxobox ordre | Drugiai|Lepidoptera }}<br /> {{Taxobox famille | Baltukai |Pieridae}}<br /> {{Taxobox genre | Pieris }} <br /> {{Taxobox binomial animal | Ropinis baltukas|Pieris rapae|(Linnaeus, 1758)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ROPINIS BALTUKAS''' (''Pieris rapae'') - [[baltukai|baltukų]] (''Pieridae'') šeimos dieninis drugys.<br /> <br /> Dydis 40-50 mm, sparnų piešinys kaip ir [[kopūstinis baltukas|kopūstinio baltuko]]. Priekinių sparnų viršūnė pilka, apatinės pusės gyslos be juodų apnašų. I-os generacijos drugiai skraido V-VI, II-os – VII-VII mėn. Vikšras 20-24 mm ilgio, žalias, nugarinėje pusėjė su geltonomis juostelėmis, šonuose su geltonais taškais, apaugęs trumpais šereliais. <br /> <br /> Minta įvairiais bastutiniais augalais, kenkia daržovėms (kopūstams). <br /> <br /> Lėliukė gelsvos ar žalsvos spalvos, šonuose su 3 geltonomis juostelėmis. Lėliukės žiemoja. Patelė sudeda apie 150 kiaušinėlių. Juos deda pavieniui ant apatinės lapų pusės. Jauni vikšrai išgraužia skyles, o paaugę nuėda visą minkštimą, palieka tik gyslas ir prie jų dalį minkštimo. Iš šio požymio ropinio baltuko pažeidimą lengva atskirti nuo kopūstinio baltuko, kurio vikšrai prie gyslų minkštimo nepalieka. Be to, paaugę ropinio baltuko vikšrai išgraužia kopūstų gūžėse landas, panašiai kaip [[kopūstinis pelėdgalvis]].<br /> <br /> Paplitęs visoje šalies teritorijoje. Migrantas.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Dažna, visoje rajono teritorijoje aptinkama rūšis<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud. V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 122. ISBN 9986-767-02-1.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Baltukai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Lobelio_%C4%8Demerys&diff=26594 2009-12-05T21:13:38Z

<p>212.59.17.24: </p> <hr /> <div>{{augalai |{{PAGENAME}} ||{{PAGENAME}} (''Veratrum lobelianum'')}}<br /> {{Taxobox division |Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Lelijainiai |Liliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Lelijiečiai|Liliales}}<br /> {{Taxobox famille |Melantiniai|Melanthiaceae}}<br /> {{Taxobox genre |Čemerys |Veratrum}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Veratrum lobelianum|Bernh.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''LOBELIO ČEMERYS''' (''Veratrum lobelianum''), [[melantiniai|melantinių]] (''Melanthiaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas.<br /> <br /> Aukštis iki 170 cm. Šakniastiebis tamsiai rudas, storas, mėsingas. Iš jo išauga daugybė šviesių, plonų šaknų. Žiedstiebis tiesus, tvirtas, tankiai apaugęs lapais. Lapai pražanginiai, dideli, plačiai elipsiški, nusmailėjusiais galais. Žiedai gelsvai žali, susitelkę į šluotelę. Vaisius - sausa, kiaušinio formos daugiasėklė dėžutė.<br /> <br /> == Savybės ir panaudojimas ==<br /> <br /> Medicinoje vartojamai čemerio šakniastiebiai su šaknimis. Iš vaistinės žaliavos gaminama tinktūra ir čemeryčių vanduo; vartojami kaip išoriniai vaistai odos parazitams naikinti. Veterinarijoje šakniastiebių ir šaknų nuoviro bei mikstūros įmaišoma į galvijų pašarą virškinimui pagerinti. Užpilu gydomos gyvulių odos ligos. Augalas nuodingas, todėl daugelyje šalių medicinoje nevartojamas.<br /> <br /> Lobelio čemerys auga drėgnose pievose, netoli pelkių. Lietuvoje beveik išnykęs. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Žydi birželio - liepos mėn.<br /> <br /> Mažeikių rajone natūraliose buveinėse neaptiktas, gali būti auginamas kultūriniuose želdiniuose (darželiuose, soduose ir pan.).<br /> <br /> <br /> [[Kategorija:Melantiniai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Kalnin%C4%97_arnika&diff=26156 2009-11-20T13:52:28Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{augalai | {{PAGENAME}} | |{{PAGENAME}} (''Arnica montana'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Astriečiai |Asterales}}<br /> {{Taxobox famille |Astriniai | Asteraceae}}<br /> {{Taxobox genre |Arnika |Arnica}} <br /> {{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Arnica montana| L.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''KALNINĖ ARNIKA''' (''Arnica montana''), [[astriniai|astrinių]] (''Asteraceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas.<br /> <br /> Aukštis 20-70 cm. Stiebai dažnai su keliomis priešpriešinėmis šakelėmis, apaugę liaukiniais plaukeliais. Šakniastiebis cilindriškas. Pamatiniai lapai dideli, išsidėstę prie stiebo skrotele, aukščiau augantys mažesni už pamatinius, bekočiai, priešiniai. Lapų viršutinė pusė ryškiai žalia, apaugusi plaukeliais, apatinė gelsvai žalai, plika. Graižai susidaro pagrindinio ir šoninių žiedstiebių viršūnėse. Žiedai oranžiškai geltoni. Žydi birželio - liepos mėn. Vaisius - tamsiai pilkas lukštavaisis. Sėklos subręsta liepos - rugpjūčio mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis.<br /> <br /> Lietuvoje kalninė arnika reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Auga sausuose pušynuose, beržynuose.<br /> <br /> == Vaistinės savybės ir panaudojimas ==<br /> <br /> Vaistinė žaliava - arnikos graižai ir šakniastiebiai. Graižai skinami arba pjaunami pradėję žydėti, be žiedstiebio arba su ne ilgesne kaip 1 cm jo dalimi. Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu. Graižams išdžiūvus žaliavva laikoma sausoje gerai vėdinamoje patalpoje ne ilgiau 2 metus. Gydymui vartojama tinktūra ir užpilas. Arnikos žiedų tinktūra - savito kvapo, skaidrus, žaliai rudos spalvos skystis. Jai pagaminti imama 1 dalis žaliavos ir 10 dalių 70 procentų spirito. Žiedai nuplaunami šiltu vandeniu, sudedami į indą, užpilami spiritu, sandariai uždaroma ir paliekama savaitei nusistoti. Retkarčiais preperatas sumaišomas. Po to tinktūra nukošiama. Arnikos tinktūra turi kraujavimą stabdančių savybių. Vartojama gimdos kraujavimui stabdyti po gimdymo, gausiai kraujuojant menstruacijų metu. Šis vaistas slopina uždegimą, todėl išoriškai vartojamas sumušimams, nedidelėms žaizdoms, nudegusioms arba nušalusioms vietoms gydyti.<br /> <br /> Liaudies medicinoje vartojamas ir arnikos žiedų užpilas; tai tulžies išsiskyrimą skatinantis, kraujavimą stabdantis vaistas. Arnikos graižų tinktūra plečia vainikines kraujagysles, todėl geriama jos sergant stenokardija, širdies kraujagyslių spazmams atpalaiduoti. Arnikos užpilas stiprina plaukų šaknis, jie geriau auga,neslenka.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> <br /> Kalninė arnika Mažeikių rajone natūraliai neauga, retkarčiais auginama darželiuose ir vaistinėse kolekcijose.<br /> <br /> [[Kategorija: Astriniai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=%C5%A0ilkasparnis_sprind%C5%BEius&diff=25950 2009-11-10T20:48:46Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |Silkasparnis sprindzius.KLi.jpg |{{PAGENAME}}&lt;br&gt; (''Triphosa dubitata'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta }}<br /> {{Taxobox ordre | Drugiai|Lepidoptera }}<br /> {{Taxobox famille | Sprindžiai |Geometridae }}<br /> {{Taxobox genre | Triphosa}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}} |Triphosa dubitata|(Linnaeus, 1758)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> '''ŠILKASPARNIS SPRINDŽIUS''' (''Operophtera brumata'') - [[sprindžiai|sprindžių]] (''Geometridae'') šeimos drugys.<br /> <br /> Drugys stambokas, išskleistais sparnais 37-40 mm pločio. Priekiniai sparnai violetiškai rudi, šilkiško blizgesio. Skersai jų eina tamsios banguotos juostelės. Išoriniai pakraščiai išmarginti juodais taškais. Užpakaliniai sparnai šviesiai pilki, jų pakraščiai tamsesni.<br /> <br /> Vikšras 27-30 mm ilgio, šviesiai žalias. Nugara eina 4 šviesiai gelsvos linijos, o šonais - geltonos juostelės. Kenkia slyvoms, šunobelėms, gudobelėms ir kt. Žiemoja drugiai. Vikšrai kenkia gegužės ir birželioo mėnesį. Drugiai pradeda skraidyti nuo rugpjūčio pradžios, o peržiemoję skraido iki gegužės vidurio.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> * [[Reivyčiai]]: 2000-09-25 (A. Klimavičius).<br /> * [[Renavas]]: 2009-11-09, 1 individas (D. Makavičius).<br /> <br /> [[Kategorija: Sprindžiai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Kartuol%C4%97&diff=24613 2009-09-17T17:25:28Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}}| | {{PAGENAME}} (''Rhodeus sericeus'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Žuvys| Pisces}}<br /> {{Taxobox ordre | Karpžuvės|Cypriniformes}}<br /> {{Taxobox famille | Karpinės |Cyprinidae}}<br /> {{Taxobox genre | Kartuolės |Rhodeus}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Rhodeus sericeus|Pallas, 1776}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''KARTUOLĖ''' (''Rhodeus sericeus''), [[karpinės|karpinių]] (''Cyprinidae'') šeimos žuvis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> Rajono teritorijoje gyvena ir veisiasi. Lokalios populiacijos gyvybingos.<br /> <br /> == Morfologija ir biologija ==<br /> Panaši į nedidelį karosėlį. Kūnas aukštas ir plokščias, nugara tamsiai žalsva, šonai sidabriniai, su ryškia žalsvai melsva juostele ant uodegos stiebelio šonų. Neršto metu patinų nugarinis ir analinis pelekas tampa ryškiai raudonas, su juodais apvadais, galva pasidengia baltais epitelio gumbeliais, kūno spalvos paryškėja. Patelių spalva beveik nesikeičia, tačiau joms užauga ilga kiaušdėtė. Kartuolės užauga iki 9-10 cm ir 10 g, bet dažniausiai būna 5-7 cm ir 2-6 g. Jų gyvenimo ciklas trumpas, amžiaus riba yra penkeri, labai retai - šešeri metai.<br /> <br /> Minta dumbliais ir smulkiais vandens gyvūnais. Gyvena upėse, kai kuriuose ežeruose. Mėgstamos vietos - lėta tėkmė, upių senvagės.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Rajono vandens telkiniuose apyretės. Gausios Ventoje, Varduvoje ir kai kuriuose tvenkiniuose.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> Europoje nyksta, todėl ir Lietuvoje saugomos pagal Berno konvenciją. Papildomų apsaugos priemonių kartuolėms nereikia.<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 125. ISBN 9986-767-02-1.<br /> * Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. Žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai. Sud.: V. Malinauskas, K. Baranauskas, R. Juškaitis, V. Kesminas, D. Makavičius. - Marijampolė, 2001. - 152 p. - P. 37. ISBN 9986-875-48-x.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija:Žuvys]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Rain%C4%97&diff=24497 2009-09-11T18:01:03Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}}| | {{PAGENAME}} (''Phoxinus phoxinus'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Žuvys| Pisces}}<br /> {{Taxobox ordre | Karpžuvės|Cypriniformes}}<br /> {{Taxobox famille | Karpinės |Cyprinidae}}<br /> {{Taxobox genre | Rainės |Phoxinus}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Phoxinus phoxinus|(Linnaeus, 1758)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''RAINĖ''' (''Phoxinus phoxinus''), [[karpinės|karpinių]] (''Cyprinidae'') šeimos žuvis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> Rajono teritorijoje gyvena ir veisiasi.<br /> <br /> == Morfologija ir biologija ==<br /> Mūnas margas. Tamsios dėmės ant nugaros dažnai susilieja į juosteles. Šonai žalsvai gelsvi, dėmėti, pilvas baltas ar gelsvai rausvas.<br /> <br /> Gyvena srauniuose šaltavandeniuose upeliuose ir upėse, švariame vandenyje, kur smėlėtas ir žvirgždėtas gruntas ir yra augalų pasislėpti. Telkiasi į didelius tuntus, iki keleto šimtų ar net tūkstančių individų. Žuvų bendrijose jos gali sudaryti iki 10 proc. visų žuvų, bet biomasė maža (1-2 proc.), nes rainės yra smulkios.<br /> <br /> Minta planktoniniais organizmais, dugniniais vėžiagyviais, vabzdžiais ir jų lervomis, kirmėlėmis. Nereikšmingos verslui ir mėgėjiškai žūklei. Jomis minta plėšrios upinės žuvys.<br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Rajono vandens telkiniuose rainės dažnos, gyvena įvairaus dydžio upėse, retesnės pratakiuose tvenkiniuose. [[Kvistė|Kvistės]], [[Lūšis|Lūšės]] ir [[Virvytė|Virvytės]] upėse gausumas siekia 75-249 ind./ha.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 125. ISBN 9986-767-02-1.<br /> * Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. Žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai. Sud.: V. Malinauskas, K. Baranauskas, R. Juškaitis, V. Kesminas, D. Makavičius. - Marijampolė, 2001. - 152 p. - P. 33. ISBN 9986-875-48-x.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija:Žuvys]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=To%C5%A1inuk%C4%97&diff=24482 2009-09-08T19:34:30Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas ir gausumas */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} ||{{PAGENAME}} (''Hippolais icterina'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai|Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Devynbalsiniai |Sylviidae}}<br /> {{Taxobox genre |Tošinukės|Hippolais}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Hippolais icterina|Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> '''TOŠINUKĖ''' (''Hippolais icterina'') – devynbalsinių (''Sylviidae'') šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> Parskrenda gegužės pirmoje pusėje. Lizdus krauna daugiausiai beržuose, lazdynuose, liepose, kaštonuose, eglėse, pušyse. Mielai įsikuria smilginių strazdų kaimynystėje. Lizdą suka dažniausiai viena pati patelė 6 – 8 dienas. Lizdą suka iš beržų tošies, augalinių pūkų, kerpių, žalių samanų, voratinklių. Gūžtą iškloja arklio ašutais, šeriais, plunksnomis. Žmogaus kaimynystėje perinčios tošinukės į lizdus įpina įvairių siūlų, vatos, skudurėlių. Gegužės pabaigoje – liepos mėn. patelė padeda 4 – 6 rausvus, išmargintus rudomis ir juodomis dėmelėmis kiaušinius. Peri daugiausiai patelė 13 – 14 parų. Jauniklius maitina abu tėvai. Mirus jaunikliui, jį patelė snape nuneša ir išmeta apie 20 metrų nuo lizdo. Jaunikliai lizdą palieka būdami 13 – 14 dienų amžiaus. <br /> Minta įvairiais, minkštais vabzdžiais: musėmis, ilgakojais uodais, smulkiais drugeliais, jų vikšrais, auksaakėmis. Rudenį kartais sulesa įvairių uogų.<br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> Veisimosi laikotarpiu apsigyvena lapuočiais apaugusiose vandens telkinių pakrantėse, soduose, parkuose, nedideliuose miškeliuose, ar didesnių miškų masyvų pakraščiuose. Mėgsta jaunuolynus, įvairius medynus su beržų priemaiša. <br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 60000 - 90000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, įprasta, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 1500 – 2000 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> Gausiausios perimvietės yra Ventos upės ir jos intakų pakrančių želdiniuose.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Paprastoji_tukl%C4%97&diff=23292 2009-07-18T18:15:47Z

<p>212.59.17.24: /* Paplitimas Mažeikių rajone */</p> <hr /> <div>{{augalai | {{PAGENAME}} |Paprastoji tukle.MKE.JPG| {{PAGENAME}} (''Pinguicula vulgaris'')}}<br /> {{Taxobox division | Magnolijūnai |Magnoliophyta}}<br /> {{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}<br /> {{Taxobox orde (plante) |Notreliečiai |Lamiales}}<br /> {{Taxobox famille |Skendeniniai|Lentibulariaceae}}<br /> {{Taxobox genre | Tuklė| Pinguicula }} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Pinguicula vulgaris|L.}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''PAPRASTOJI TUKLĖ''' (''Pinguicula vulgaris''), [[skendeniniai|skendeninių]] (''Lentibulariaceae'') šeimos žolinis augalas. 2(V) kategorija: sparčiai nykstanti rūšis.<br /> <br /> 5-15 cm aukščio. Lapai apaugę liaukiniais plaukeliais, jų paviršius lipnus. Žiedai ant ilgų žiedkočių, pavieniai, melsvai violetiniai. Žydi V-VII mėn. <br /> <br /> Auga užpelkėjusiose pievose, durpynuose, šaltiniuotose pelkėse. <br /> <br /> == Paplitimas Mažeikių rajone ==<br /> Rajone reta, vietomis gausi rūšis ([[Dautarų miškas|Dautarų]], Felisbergo miškų prieigos, Mažeikių miške, [[Lūšis|Lūšės]] upelio pievos ir kt.).<br /> <br /> == Šaltiniai ==<br /> &lt;small&gt;<br /> * Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 31, 119.<br /> &lt;/small&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Augalai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Baltajuostis_melsvys&diff=23237 2009-07-16T19:33:04Z

<p>212.59.17.24: </p> <hr /> <div>{{taxobox animal |Baltajuostis melsvys |Baltajuostis melsvys.MKE.2008-07-12.jpg|Baltajuostis melsvys &lt;br&gt;(''Aricia eumedon'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta }}<br /> {{Taxobox ordre | Drugiai|Lepidoptera }}<br /> {{Taxobox famille | Melsviai |Lycaenidae }}<br /> {{Taxobox genre | Aricia}} <br /> {{Taxobox binomial animal | Baltajuostis melsvys| Aricia eumedon | (Esper, 1780)}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''BALTAJUOSTIS MELSVYS''' (''Aricia eumedon'') - [[melsviai|melsvių]] (''Lycaenidae'') šeimos dieninis drugys. <br /> <br /> Užpakalinių sparnų apatinėje pusėje yra ilgas baltas dryžis. Drugiai skraido birželio – liepos mėn. paupių, pamiškių pievose, kur gausu žydinčių augalų. Kiaušinėlius po vieną deda ant snapučių žiedų ar viršutinėje lapų pusėje. Vikšrai gyvena ant snapučių. Užaugę iki 12 mm ilgio virsta lėliukėmis. <br /> <br /> Paplitęs Eurazijoje. Lietuvoje reta rūšis. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą - 4(I) kategorija.<br /> <br /> == Paplitimas rajone ir gausumas ==<br /> Mažeikių rajone reta, nepakankamai ištirta rūšis.<br /> * [[Naikiai]]: Pavenčių pievos (Degučio lanka), 2008-07-12 (A. Vilkas).<br /> * [[Sedos giria]]: 2009-07-16 (G. Švitra, D. Makavičius).<br /> * [[Voveriai]]: 2009-06-20 (D. Makavičius).<br /> [[Vaizdas:Balatjuostis melsvys.deivido.jpg|thumb|left|210px|Baltajuostis melsvys]]<br /> <br /> [[Category: Melsviai]]</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:P1510743-Cassida_vibex.jpg&diff=22142 2009-05-15T18:05:32Z

<p>212.59.17.24: </p> <hr /> <div>[[Cassida vibex]]<br /> <br /> Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]] 2009-05-15 Felisbergo miškas (Mažeikių raj.).</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=Vaizdas:Euthrix_potatoria1.jpg&diff=21080 2009-03-11T18:05:16Z

<p>212.59.17.24: </p> <hr /> <div>[[Pievinis verpikas]] (Euthrix potatoria) <br /> <br /> Foto: Nomeda Vėlavičienė, [[Mažeikiai]], 2004-10-24.</div>

212.59.17.24 https://mke.lt/index.php?title=%C4%8Ciurlys&diff=18219 2008-11-29T14:01:59Z

<p>212.59.17.24: /* Biotopas */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |Ciurlys1.jpg |{{PAGENAME}} (''Apus apus'')}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Čiurliniai paukščiai|Apodiformes}}<br /> {{Taxobox famille |Čiurliniai |Apodidae)}}<br /> {{Taxobox genre | Čiurliai|Apus}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Apus apus|}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ČIURLYS''' (''Apus apus''), lėlinių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> Parskrenda gegužės pirmoje pusėje. Lizdą krauna statinių nišose, plyšiuose, inkiluose, uoksuose. Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Peri kolonijomis ar pavienėmis poromis. Lizdas sukrautas iš plaušų, plaukų, plunksnų, šerių, augalinių pūkų, siūlų ir kt. Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje patelė padeda 2 – 3 baltus elipsinius kiaušinius. Pakaitomis peri abu paukščiai vidutiniškai 19 parų. Jaunikliai lizdą palieka po 40 – 50 parų. Perėjimo ar jauniklių išaugimo laikotarpis esant šaltiems ir lietingiems orams gali žymiai užsitęsti.<br /> Minta ore skraidančiais smulkiais vabzdžiais: uodais, drugiais, musėmis, vorais.<br /> <br /> == Biotopas ==<br /> <br /> Veisimosi laikotarpiu apsigyvena gyvenvietėse ir miestuose, kur yra aukštų pastatų. Gali perėti ir medžių uosuose (ypač pušyse).<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 20000 - 50000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, daugiausiai gyvenvietėse paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 1000 – 1500 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> Didžiausios perimvietės yra [[Mažeikiai|Mažeikių]] mieste, [[Viekšniai|Viekšnių]], [[Seda|Sedos]], [[Židikai|Židikų]] miesteliuose.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

212.59.17.24