Mažeikių krašto enciklopedija - Naudotojo indėlis [lt]

Ritinė

2011-03-05T21:21:34Z

212.122.93.210:

{{kaimai|
pavadinimas = Ritinė|
foto = Ritine.MKE.2006-05-17.JPG|
size = 260px|
pavad = Kelias į Ritinės dvarą|
seniunija = Židikų|
gyv = 236|
gyvmetai = |
koor = |
alt = |
|}}
[[Vaizdas:Ritinė.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|260px|Ritinės k. Židikų-Puikelių vieškelis]]
[[Vaizdas:Ritines latviu kapines.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|260px|[[Ritinės latvių kapinės|Ritinės latvių kapinių]] vartai]]

'''RITINĖ''', kaimas [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], 9 km į šiaurę nuo [[Židikai|Židikų]], prie Pikelių-Židikų kelio. Vakaruose ribojasi su Miltenių mišku, pietuose yra geležinkelis. Palei rytinį kraštą šliejasi Marijampolės miškas. Per kaimą teka [[Eglynupis]] ([[varduva|Varduvos]] kair. intakas), šiauriniu pakraščiu teka [[Gudonas]]. Yra du [[tvenkiniai]], [[Ritinės piliakalnis]]. Veikia [[Lūšės bendruomenė]].

== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1902 m. Ritinės dvare (Ritinės-Botaičių viens.) - 9 gyv., 1923 m. dvare - 1 ūkis, 67 gyv., 1959 m. kaime - 369, 1970 m. - 352, 1979 m. - 292, 1986 m. - 272, 2001 m. - 236 gyv. (119 vyr., 117 mot.). 1764 m. gyveno 5 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 29. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.

* 1902-07-17 Ritinės dvare gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Damulis Augustas|Augustas Damulis]];
* 1904-04-13 m. Ritinės dvare gimė prozininkas, poetas, pedagogas [[Skripkauskas Antanas|Antanas Skripkauskas]];
* 1954-10-15 Ritinės k. gimė Ekologijos instituto Vandens ekosistemų skyriaus vadovas [[Kesminas Vytautas|Vytautas Kesminas]].

== Istorinės žinios ==
Ritinė minima 1588-1590 m. Raseinių žemės teismo knygose (Sprogis, 1888:273), vėliau - 1690 m.<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. IIII. - P. 555</ref><ref>Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. - K., 1998. - P. 291.</ref>.

Kaime veikė pradinė mokykla (nuo 1958 m.), biblioteka (nuo 1949 m.), parduotuvė, medicinos punktas<ref>Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. III. - P. 89.</ref>.

Ritinės kaime į vakarus nuo dvaro, girininko Kosto Kalinausko žemėje, kasant žvyrą buvo rastas mažas molinis puodelis, vadinamas ašarine. 1925 m. dvaro savininkas šį radinį perdavė tuometiniam [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejui]].

Minimos Ritinės k. kapinės, Ritinės senkapiai, vad. Švedkapiu (AV-649). Senkapiuose prieš II pasaul. karą buvo randama žmonių kaulų, ginklų <ref>VAK: b. 029, l. 319</ref>.

== Dvaras ==
Ritinės dvaras yra 8 km į šiaurę nuo Židikų, 4 km į pietvakarius nuo [[Pikeliai|Pikelių]], apie 1 km nuo geležinkelio linijos ([[Lūšės geležinkelio stotis|Lūšės stoties]]). 1588-06-22 žemininkas Andrius Jonavičius pasiskundė Žemaičių žemės teismui, kad jo namuose, Ritinėje, buvę pavogta įvairių daiktų ir dokumentų, tarp kurių buvo Vytauto bei kitų privilegijos Ritinės dvarui<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.</ref>. Tikėtina, kad dvaras čia jau buvo nuo Vytauto laikų. XVI a. Ritinės dvarą valdė Žemaičių žemininkas Andrius Jonavičius, Baltramiejaus sūnus. 1684-06-24 inventoriuje nurodoma, kad Jonas Gossas su žmona Kotryna Leonora Bilevičiūte užstatė dvarą T. Bilevičiui ir jo žmonai. Tada dvare būta daug trobesių, tarp jų keli gyvenamieji namai, maisto produktų sandėlis, malūnas ir kt. Dvarui priklausė ir palivarkas. Valstiečiams nurodoma iškultus palivarko grūdus nuvežti į Liepoją arba Kuldygą <ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 141. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Iki 1748 m. dvaras priklausė didikams Puzinams, po to jį valdė įvairūs kitataučiai <ref> XX amžius. - 1940. - Nr. 58.</ref>.

XIX a. viduryje Ritinė priklausė bajorui Firkau, kuris čia buvo įsteigęs stambią spirito varyklą. Vėliau perėjo į Magnuso rankas; dar vėliau dvarą palietė Lietuvos žemės reforma, o centras buvo Marijos Makšeckienės nuosavybė. 1925 m. M. Makšeckienė davė įgaliojimą dvarą valdyti šiauliškiui Hiršui Lurje ir mažeikiškiui Abraomui Leibovičiui. Šie sugebėjo dvarininkę apgauti ir pasisavinti 50 tūkst. litų, bet už tai 1940-03-02 teismas juos nubaudė po 6-9 mėn. kalėjimo<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.</ref>. Paskutiniai dvaro savininkai per karą iš dvaro išvyko (Ana Marija Svirtonienė ir Irena Keslauskienė pasitraukė į Ameriką), ir dvaras liko tuščias. Po II pasaul. dvaro vietoje pastatyti vasarnamiai kiaulėms.

Dvaro pastatas buvo mūrinis, U raidės formos, 2 aukštų (tik vienam gale). Savininkė buvo Marija Makšeckienė (mirė 1934 m., palaidota Pikeliuose, prie koplyčios) ir jos duktė – Buvejienė (mirė apie 1936-1937 m., palaidota Pikelių kapinėse, prie koplyčios). Buvejienė nuo pirmojo vyro Buvėjaus susilaukė 3 vaikų: Irena Keslauskienė, Ana Marija Svirtonienė ir sūnus Levusis, nuo antrojo (Magnuso) - Aleksandras ir Borisas Magnusai (šis mirė Amerikoje apie 1994 m.).

Ritinės dvarui priklausė apie 2 tūkst. ha žemės. 1925 m. ši žemė buvo išdalinta žmonėms ir susikūrė Ritinės kaimas. 1932 m. dvarui liko 80 ha žemės.

Ritinės dvaro parke, ant piliakalnio, buvo nedidelė medinė evangelikų liuteronų bažnyčia, 16 m ilgio ir 12 m pločio. 1936 m. ji dar buvusi gero stovio, tačiau paminklų ar kitokių vertingų senienų nėra, yra tik apaugusi storomis liepomis ir kitais lapuočiais medžiais <ref>VAK: b. 029, l. 316.</ref>. Bažnyčioje buvo apie 50 sėdimų vietų. Joje pamaldos vykdavo keletą kartų per metus latvių kalba. Klebonas atvažiuodavo iš Latvijos. Čia buvo ir bažnyčios rūsiai, kur palaidoti senieji dvarininkai (Makšeckienės vyras). Bažnyčia ir dvaras sudegė 1944 m. spalio 13 d., mirusiųjų karstai išmėtyti. Ritinės dvaro parkas stipriai naikintas dar paskutinių savininkų Magnusų, kurie malkoms retkarčiais pjaudavo parko medžius.

[[Vaizdas:Ritine.Liepkelis.MKE.2006-05-17.jpg|thumb|right|260px|Liepkelis į Ritinės dvarą]]
Į dvarą buvo du keliai: liepų (Liepkelis; buvo galima susiekti su Lūše) ir beržų (vedė į Pikelius – Beržkelis). Jei dvarininkai (4 ar 8 arkliais) važiuodavo į vieną pusę, tai vienu keliu, jei į kitą – kitu. Dvare buvo įrengta vasarvietė, tvenkinyje buvo salelė (išliko ir dabar), kur maudydavosi. Antroje dvaro pastato pusėje buvo akmeninė indaunė (žiemą supjaudavo nuo tvenkinio ledus, bėrė pjuvenomis ir taip net per vasarą išlaikė šviežią mėsą). Netoli dvaro buvo daug bičių avilių. Bites prižiūrėjo sodininkas Lenkšas, gyvenęs dvare. Dvaro kumetynai turėjo savo pavadinimus: Pūdininkai, Cerybos, Stūriai, Leininkai, Dagiai (iš ten kumečiai eidavo dirbti į dvarą). Kumečiai augino savo gyvulius, turėjo savo ūkelius, gaudavo iš dvaro ordinariją (grūdais ir pan.). Veikė vandens malūnas. Dvaras turėjo ir davo eigulį.

Ritinės dvaro palivarkas, vadinamas Griviniais, rusai vadino Griviniškiais (Graviniškės), per karą nenukentėjo. Čia buvo karvidės, klėtis, kumetynas ir 300 ha žemės. 1923 m. palivarke buvo 64 gyventojai. Dabar išlikę senieji klevai ir kelias į palivarką<ref>Papasakojo Emilija Žilinskaitytė – Kesminienė, g. 1923 m Ritinės dvare. Užrašė Vitalija Juškevičiūtė, 1998 m. </ref>.

== Mokykla ==
Ritinėje mokykla jau buvusi 1932 m. Ritinės pradinė mokykla įkurta 1958 m. privačiame Lišniausko name, o nuo 1961 m. Stefos Grabažaitės sodyboje ir buvo iki uždarymo (mokyklos namas statytas 1925 m, perstatytas 1955 m., geltonai nudažytas). Iš S. Grabažaitės mokyklai buvo išnuomota kambarys klasei, koridorius ir mažas kambarėlis gyventi mokytojai. Prie mokyklos nebuvo jokios sporto aikštelės, tik su mokinių pagalba įruošta aikštelė kvadratui žaisti ir fiziniam lavinimui.

1958 m. rugsėjo 1 d. mokyklos slenkstį peržengė 26 mokiniai, iš jų – 10 pirmokų, 1963 m. mokėsi 16 mokinių, iš jų I kl. - 7. 1959 - 1967 m. mokykla priklausė [[Pikelių pagrindinė mokykla|Pikelių aštuonmetei mokyklai]] ir buvo jos skyrius, o nuo 1967 m. tapo savarankiška. 1972 m. uždaryta, nes buvo likę tik 4 – 6 mokiniai.

Ritinės pradinės mokyklos mokytojai: Joana Kačerauskaitė - Žabaliūnienė (1958 - 1961 m.), Aldona Eugenija Erminaitė - Šakienė (1961 - 1963 m.), Ona Lukaitė - Kesminienė (1963 -1967 m.), Zuzana Meižytė - Šiurkienė (1967 - 1969 m.), Margarita Šiaulytė - Pukštienė (1969 -1972 m.).

Mokiniai: 1958-1961 m. - Zigfridas Dirmeika (Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninės gydytojas chirurgas), J. Norkus, Rita Vaikasaitė (lietuvių kalbos mokytoja Vilniuje), Zita Tenytė, Alfonsas Tenys, Vytautas Lenkšas, Algis ir Rimantas Juodkos, Zina Juodkaitė, Aleksas Stašauskas, Dzidra Stašauskaitė, Irena Kačerauskaitė, Vida Dirmeikytė, A. Lišniauskas, Roma Gofmanaitė, R. Jurkus, Rimantas Fenskis, Irena Šeputaitė (vyr.specialistė Tauragės darbo biržoje), Janina Šeputaitė (pardavėja Vilniuje), Algis Lišniauskas, Rimantas Fenskis, Morkus ir kt. 1963-1967 m. - Rita Dirmeikytė (anglų kalbos mokytoja Vilniuje), Kęstutis Gimžauskas (zootechnikas), Vida Vanagaitė (kirpėja), Rimantas Gofmanas (mokytojas), Birutė Lenkšaitė (socialinio skyriaus darbuotoja), I. Vanagaitė (kirpėja), Birutė Gofmanaitė (darželio metodininkė), J. Jonkauskaitė, E. Mažutis, V. Janauskas, A. ir R. Baranauskai, K. Gimžauskas, A. Stumbrys, I. Vanagaitė, Kubilas, A. Diržinskas, V. Martinkutė, A. Gedraitis, V. Vanagaitė, Draudikytė, A. Mažutis ir kt.<ref> Joanos Kačerauskaitės - Žabaliūnienės (g. 1938-03-08, gyv. Kaišiadorių raj. Tryliškių k.) prisiminimai. Aldonos Eugenijos Erminaitės - Šakienės, g. 1942-12-29, gyv. Plinkšių k. prisiminimai. Onos Lukaitės -Kesminienės, Antano, g. 1940-04-09 Mažeikių raj., Dagių k., gyv. Pikelių k. atsiminimai apie Ritinės pradinę mokyklą 1963-1967 m. Zuzanos Meižytės - Šiurkienės, g. 1947-04-24, gyv. Padvarėlių k., Akmenės raj., prisiminimai. Margaritos Šiaulytės - Pukštienės, g. 1950-07-09, gyv. Pikelių k., prisiminimai.</ref>.

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
Ritinės kaimo vietovardžiai užrašyti 1972 m.; čia pateikiama tų metų būklė:
* Beržkelis - kelio Pikeliai - Židikai atšaka, 2 km į šiaurę nuo Lūšės. Kelias apsodintas berzais. Ilgis 2OO metrų Ritinės k.
* Dūdiškės - buvęs vienkiemis, o dabar karvidės Ritinės kaime, 5 km į šiaurės vakarus nuo Pikelių. Iki 1947 m. čia gyveno ūkininkas Dūda. Plotas 36 arai.
* [[Eglynupis]] - upelis.
* Juodpelkė - miškas ir pelkė Ritinės kaime, 1,5 km į vakarus nuo Pikelių. 1970 m. nusausinta.
* Kauburiai - miškas Ritinės kaime, 1 km į šiaurės vakarus nuo Pikelių kaimo. Kalvotas miškelis. Kalveles apaugusios spygliuočiais medžiais. Plotas 30 ha.
* Leinikai - kalnelis Ritinės k., 4 km į šiaurės rytus nuo [[Lūšė|Lūšės]]. Gyveno stambūs ūkininkai Leinikai. Kalnelis apaugęs medžiais, naujai apstatytas pastatais. Dydis 100 x 100.
* Leinikai – Ritinės Ritinės kaimo dalis, dar kitaip vadinamas Leiniais. Yra nuo Pikelių keli kilometrai Lūšės kryptimi. Iš kelio Pikeliai - Lūšė į Leininkus reikia pasukti pro šalikelėje stūksantį didžiulį akmenį. Dviejų aukštų keturbutis gyvenamas namas stovi pačiame Leininkais vadinamos vietovės centre. Kaip pasakoja Leininkuose gyvenanti 84-metų Ona Lenkauskienė: „Dvaro laikais stambesni ūkiai turėję savo pavadinimus: Varkaliai, Padambys, Leininkai". Leininkus, anot O.Lenkauskienės, buvo nusipirkęs toks Adamkavičius. Ir Padamby jam priklausę apie 20 hektarų. Paskutinis Leininkų savininkas buvo Tumas.
* Liepkelis - kelias Ritinės kaime, apaugęs šimtametėmis liepomis, 6 km į pietus nuo Pikelių. Ilgis 23O m.
* Marcupis - upelis Ritinės k. Išteka iš miškų ir įteka į [[Lūšis|Lūšiės]] upelį. Vasarą beveik išdžiūsta. Ilgis 4 km. Yra 4 km į pietus nuo Pikelių. Prie upelio gyvenęs Marcas.
* [[Marijampolės miškas]] - miškas.
* Ritinės prūdai - du tvenkiniai, vienas prie Beržkelio, o kitas - prie Liepkelio. Apaugę didžiuliais medžiais. 1965 m. gilino. Plačiau žr. [[Ritinės I tvenkinys]] ir [[Ritinės II tvenkinys]].
* Senkapiai (Naujavierių senkapiai) yra Ritinės k., 4 km į pietryčius nuo Pikelių. Palaidoti naujavieriai. Yra 5-6 kapai, apaugę beržais. Plotas 1O - 12 arų.
* Žaliasis palūšys - sodybos Ritinės kaime, 6 km į vakarus nuo Pikelių. Anksčiau buvę daug linksmaus jaunimo. Yra 11 kiemų prie Lūšės upes.

== Etimologija ==
Ritinės kaimo pavadinimas kildinamas nuo dvarininko Ritas pavardės.

== Kiti straipsniai ==
* [[Ritinės apylinkė]]
* [[Ritinės latvių kapinės]]

{{reflist}}
[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Ritinė]]

Ritinė

2011-03-05T21:19:21Z

212.122.93.210:

{{kaimai|
pavadinimas = Ritinė|
foto = Ritine.MKE.2006-05-17.JPG|
size = 260px|
pavad = Kelias į Ritinės dvarą|
seniunija = Židikų|
gyv = 236|
gyvmetai = |
koor = |
alt = |
|}}
[[Vaizdas:Ritinė.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|260px|Ritinės k. Židikų-Puikelių vieškelis]]
[[Vaizdas:Ritines latviu kapines.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|260px|[[Ritinės latvių kapinės|Ritinės latvių kapinių]] vartai]]

'''RITINĖ''', kaimas [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], 9 km į šiaurę nuo [[Židikai|Židikų]], prie Pikelių-Židikų kelio. Vakaruose ribojasi su Miltenių mišku, pietuose yra geležinkelis. Palei rytinį kraštą šliejasi Marijampolės miškas. Per kaimą teka [[Eglynupis]] ([[varduva|Varduvos]] kair. intakas), šiauriniu pakraščiu teka [[Gudonas]]. Yra du [[tvenkiniai]], [[Ritinės piliakalnis]]. Veikia [[Lūšės bendruomenė]].

== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1902 m. Ritinės dvare (Ritinės-Botaičių viens.) - 9 gyv., 1923 m. dvare - 1 ūkis, 67 gyv., 1959 m. kaime - 369, 1970 m. - 352, 1979 m. - 292, 1986 m. - 272, 2001 m. - 236 gyv. (119 vyr., 117 mot.). 1764 m. gyveno 5 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 29. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.

* 1902-07-17 Ritinės dvare gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Damulis Augustas|Augustas Damulis]];
* 1904-04-13 m. Ritinės dvare gimė prozininkas, poetas, pedagogas [[Skripkauskas Antanas|Antanas Skripkauskas]];
* 1954-10-15 Ritinės k. gimė Ekologijos instituto Vandens ekosistemų skyriaus vadovas [[Kesminas Vytautas|Vytautas Kesminas]].

== Istorinės žinios ==
Ritinė minima 1588-1590 m. Raseinių žemės teismo knygose (Sprogis, 1888:273), vėliau - 1690 m.<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. IIII. - P. 555</ref><ref>Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. - K., 1998. - P. 291.</ref>.

Kaime veikė pradinė mokykla (nuo 1958 m.), biblioteka (nuo 1949 m.), parduotuvė, medicinos punktas<ref>Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. III. - P. 89.</ref>.

Ritinės kaime į vakarus nuo dvaro, girininko Kosto Kalinausko žemėje, kasant žvyrą buvo rastas mažas molinis puodelis, vadinamas ašarine. 1925 m. dvaro savininkas šį radinį perdavė tuometiniam [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejui]].

Minimos Ritinės k. kapinės, Ritinės senkapiai, vad. Švedkapiu (AV-649). Senkapiuose prieš II pasaul. karą buvo randama žmonių kaulų, ginklų <ref>VAK: b. 029, l. 319</ref>.

== Dvaras ==
Ritinės dvaras yra 8 km į šiaurę nuo Židikų, 4 km į pietvakarius nuo [[Pikeliai|Pikelių]], apie 1 km nuo geležinkelio linijos ([[Lūšės geležinkelio stotis|Lūšės stoties]]). 1588-06-22 žemininkas Andrius Jonavičius pasiskundė Žemaičių žemės teismui, kad jo namuose, Ritinėje, buvę pavogta įvairių daiktų ir dokumentų, tarp kurių buvo Vytauto bei kitų privilegijos Ritinės dvarui<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.</ref>. Tikėtina, kad dvaras čia jau buvo nuo Vytauto laikų. XVI a. Ritinės dvarą valdė Žemaičių žemininkas Andrius Jonavičius, Baltramiejaus sūnus. 1684-06-24 inventoriuje nurodoma, kad Jonas Gossas su žmona Kotryna Leonora Bilevičiūte užstatė dvarą T. Bilevičiui ir jo žmonai. Tada dvare būta daug trobesių, tarp jų keli gyvenamieji namai, maisto produktų sandėlis, malūnas ir kt. Dvarui priklausė ir palivarkas. Valstiečiams nurodoma iškultus palivarko grūdus nuvežti į Liepoją arba Kuldygą <ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 141. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Iki 1748 m. dvaras priklausė didikams Puzinams, po to jį valdė įvairūs kitataučiai <ref> XX amžius. - 1940. - Nr. 58.</ref>.

XIX a. viduryje Ritinė priklausė bajorui Firkau, kuris čia buvo įsteigęs stambią spirito varyklą. Vėliau perėjo į Magnuso rankas; dar vėliau dvarą palietė Lietuvos žemės reforma, o centras buvo Marijos Makšeckienės nuosavybė. 1925 m. M. Makšeckienė davė įgaliojimą dvarą valdyti šiauliškiui Hiršui Lurje ir mažeikiškiui Abraomui Leibovičiui. Šie sugebėjo dvarininkę apgauti ir pasisavinti 50 tūkst. litų, bet už tai 1940-03-02 teismas juos nubaudė po 6-9 mėn. kalėjimo<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.</ref>. Paskutiniai dvaro savininkai per karą iš dvaro išvyko (Ana Marija Svirtonienė ir Irena Keslauskienė pasitraukė į Ameriką), ir dvaras liko tuščias. Po II pasaul. dvaro vietoje pastatyti vasarnamiai kiaulėms.

Dvaro pastatas buvo mūrinis, U raidės formos, 2 aukštų (tik vienam gale). Savininkė buvo Marija Makšeckienė (mirė 1934 m., palaidota Pikeliuose, prie koplyčios) ir jos duktė – Buvejienė (mirė apie 1936-1937 m., palaidota Pikelių kapinėse, prie koplyčios). Buvejienė nuo pirmojo vyro Buvėjaus susilaukė 3 vaikų: Irena Keslauskienė, Ana Marija Svirtonienė ir sūnus Levusis, nuo antrojo (Magnuso) - Aleksandras ir Borisas Magnusai (šis mirė Amerikoje apie 1994 m.).

Ritinės dvarui priklausė apie 2 tūkst. ha žemės. 1925 m. ši žemė buvo išdalinta žmonėms ir susikūrė Ritinės kaimas. 1932 m. dvarui liko 80 ha žemės.

Ritinės dvaro parke, ant piliakalnio, buvo nedidelė medinė evangelikų liuteronų bažnyčia, 16 m ilgio ir 12 m pločio. 1936 m. ji dar buvusi gero stovio, tačiau paminklų ar kitokių vertingų senienų nėra, yra tik apaugusi storomis liepomis ir kitais lapuočiais medžiais <ref>VAK: b. 029, l. 316.</ref>. Bažnyčioje buvo apie 50 sėdimų vietų. Joje pamaldos vykdavo keletą kartų per metus latvių kalba. Klebonas atvažiuodavo iš Latvijos. Čia buvo ir bažnyčios rūsiai, kur palaidoti senieji dvarininkai (Makšeckienės vyras). Bažnyčia ir dvaras sudegė 1944 m. spalio 13 d., mirusiųjų karstai išmėtyti. Ritinės dvaro parkas stipriai naikintas dar paskutinių savininkų Magnusų, kurie malkoms retkarčiais pjaudavo parko medžius.

[[Vaizdas:Ritine.Liepkelis.MKE.2006-05-17.jpg|thumb|right|260px|Liepkelis į Ritinės dvarą]]
Į dvarą buvo du keliai: liepų (Liepkelis; buvo galima susiekti su Lūše) ir beržų (vedė į Pikelius – Beržkelis). Jei dvarininkai (4 ar 8 arkliais) važiuodavo į vieną pusę, tai vienu keliu, jei į kitą – kitu. Dvare buvo įrengta vasarvietė, tvenkinyje buvo salelė (išliko ir dabar), kur maudydavosi. Antroje dvaro pastato pusėje buvo akmeninė indaunė (žiemą supjaudavo nuo tvenkinio ledus, bėrė pjuvenomis ir taip net per vasarą išlaikė šviežią mėsą). Netoli dvaro buvo daug bičių avilių. Bites prižiūrėjo sodininkas Lenkšas, gyvenęs dvare. Dvaro kumetynai turėjo savo pavadinimus: Pūdininkai, Cerybos, Stūriai, Leininkai, Dagiai (iš ten kumečiai eidavo dirbti į dvarą). Kumečiai augino savo gyvulius, turėjo savo ūkelius, gaudavo iš dvaro ordinariją (grūdais ir pan.). Veikė vandens malūnas. Dvaras turėjo ir davo eigulį.

Ritinės dvaro palivarkas, vadinamas Griviniais, rusai vadino Griviniškiais (Graviniškės), per karą nenukentėjo. Čia buvo karvidės, klėtis, kumetynas ir 300 ha žemės. 1923 m. palivarke buvo 64 gyventojai. Dabar išlikę senieji senieji klevai ir kelis į palivarką<ref>Papasakojo Emilija Žilinskaitytė – Kesminienė, g. 1923 m Ritinės dvare. Užrašė Vitalija Juškevičiūtė, 1998 m. </ref>.

== Mokykla ==
Ritinėje mokykla jau buvusi 1932 m. Ritinės pradinė mokykla įkurta 1958 m. privačiame Lišniausko name, o nuo 1961 m. Stefos Grabažaitės sodyboje ir buvo iki uždarymo (mokyklos namas statytas 1925 m, perstatytas 1955 m., geltonai nudažytas). Iš S. Grabažaitės mokyklai buvo išnuomota kambarys klasei, koridorius ir mažas kambarėlis gyventi mokytojai. Prie mokyklos nebuvo jokios sporto aikštelės, tik su mokinių pagalba įruošta aikštelė kvadratui žaisti ir fiziniam lavinimui.

1958 m. rugsėjo 1 d. mokyklos slenkstį peržengė 26 mokiniai, iš jų – 10 pirmokų, 1963 m. mokėsi 16 mokinių, iš jų I kl. - 7. 1959 - 1967 m. mokykla priklausė [[Pikelių pagrindinė mokykla|Pikelių aštuonmetei mokyklai]] ir buvo jos skyrius, o nuo 1967 m. tapo savarankiška. 1972 m. uždaryta, nes buvo likę tik 4 – 6 mokiniai.

Ritinės pradinės mokyklos mokytojai: Joana Kačerauskaitė - Žabaliūnienė (1958 - 1961 m.), Aldona Eugenija Erminaitė - Šakienė (1961 - 1963 m.), Ona Lukaitė - Kesminienė (1963 -1967 m.), Zuzana Meižytė - Šiurkienė (1967 - 1969 m.), Margarita Šiaulytė - Pukštienė (1969 -1972 m.).

Mokiniai: 1958-1961 m. - Zigfridas Dirmeika (Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninės gydytojas chirurgas), J. Norkus, Rita Vaikasaitė (lietuvių kalbos mokytoja Vilniuje), Zita Tenytė, Alfonsas Tenys, Vytautas Lenkšas, Algis ir Rimantas Juodkos, Zina Juodkaitė, Aleksas Stašauskas, Dzidra Stašauskaitė, Irena Kačerauskaitė, Vida Dirmeikytė, A. Lišniauskas, Roma Gofmanaitė, R. Jurkus, Rimantas Fenskis, Irena Šeputaitė (vyr.specialistė Tauragės darbo biržoje), Janina Šeputaitė (pardavėja Vilniuje), Algis Lišniauskas, Rimantas Fenskis, Morkus ir kt. 1963-1967 m. - Rita Dirmeikytė (anglų kalbos mokytoja Vilniuje), Kęstutis Gimžauskas (zootechnikas), Vida Vanagaitė (kirpėja), Rimantas Gofmanas (mokytojas), Birutė Lenkšaitė (socialinio skyriaus darbuotoja), I. Vanagaitė (kirpėja), Birutė Gofmanaitė (darželio metodininkė), J. Jonkauskaitė, E. Mažutis, V. Janauskas, A. ir R. Baranauskai, K. Gimžauskas, A. Stumbrys, I. Vanagaitė, Kubilas, A. Diržinskas, V. Martinkutė, A. Gedraitis, V. Vanagaitė, Draudikytė, A. Mažutis ir kt.<ref> Joanos Kačerauskaitės - Žabaliūnienės (g. 1938-03-08, gyv. Kaišiadorių raj. Tryliškių k.) prisiminimai. Aldonos Eugenijos Erminaitės - Šakienės, g. 1942-12-29, gyv. Plinkšių k. prisiminimai. Onos Lukaitės -Kesminienės, Antano, g. 1940-04-09 Mažeikių raj., Dagių k., gyv. Pikelių k. atsiminimai apie Ritinės pradinę mokyklą 1963-1967 m. Zuzanos Meižytės - Šiurkienės, g. 1947-04-24, gyv. Padvarėlių k., Akmenės raj., prisiminimai. Margaritos Šiaulytės - Pukštienės, g. 1950-07-09, gyv. Pikelių k., prisiminimai.</ref>.

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
Ritinės kaimo vietovardžiai užrašyti 1972 m.; čia pateikiama tų metų būklė:
* Beržkelis - kelio Pikeliai - Židikai atšaka, 2 km į šiaurę nuo Lūšės. Kelias apsodintas berzais. Ilgis 2OO metrų Ritinės k.
* Dūdiškės - buvęs vienkiemis, o dabar karvidės Ritinės kaime, 5 km į šiaurės vakarus nuo Pikelių. Iki 1947 m. čia gyveno ūkininkas Dūda. Plotas 36 arai.
* [[Eglynupis]] - upelis.
* Juodpelkė - miškas ir pelkė Ritinės kaime, 1,5 km į vakarus nuo Pikelių. 1970 m. nusausinta.
* Kauburiai - miškas Ritinės kaime, 1 km į šiaurės vakarus nuo Pikelių kaimo. Kalvotas miškelis. Kalveles apaugusios spygliuočiais medžiais. Plotas 30 ha.
* Leinikai - kalnelis Ritinės k., 4 km į šiaurės rytus nuo [[Lūšė|Lūšės]]. Gyveno stambūs ūkininkai Leinikai. Kalnelis apaugęs medžiais, naujai apstatytas pastatais. Dydis 100 x 100.
* Leinikai – Ritinės Ritinės kaimo dalis, dar kitaip vadinamas Leiniais. Yra nuo Pikelių keli kilometrai Lūšės kryptimi. Iš kelio Pikeliai - Lūšė į Leininkus reikia pasukti pro šalikelėje stūksantį didžiulį akmenį. Dviejų aukštų keturbutis gyvenamas namas stovi pačiame Leininkais vadinamos vietovės centre. Kaip pasakoja Leininkuose gyvenanti 84-metų Ona Lenkauskienė: „Dvaro laikais stambesni ūkiai turėję savo pavadinimus: Varkaliai, Padambys, Leininkai". Leininkus, anot O.Lenkauskienės, buvo nusipirkęs toks Adamkavičius. Ir Padamby jam priklausę apie 20 hektarų. Paskutinis Leininkų savininkas buvo Tumas.
* Liepkelis - kelias Ritinės kaime, apaugęs šimtametėmis liepomis, 6 km į pietus nuo Pikelių. Ilgis 23O m.
* Marcupis - upelis Ritinės k. Išteka iš miškų ir įteka į [[Lūšis|Lūšiės]] upelį. Vasarą beveik išdžiūsta. Ilgis 4 km. Yra 4 km į pietus nuo Pikelių. Prie upelio gyvenęs Marcas.
* [[Marijampolės miškas]] - miškas.
* Ritinės prūdai - du tvenkiniai, vienas prie Beržkelio, o kitas - prie Liepkelio. Apaugę didžiuliais medžiais. 1965 m. gilino. Plačiau žr. [[Ritinės I tvenkinys]] ir [[Ritinės II tvenkinys]].
* Senkapiai (Naujavierių senkapiai) yra Ritinės k., 4 km į pietryčius nuo Pikelių. Palaidoti naujavieriai. Yra 5-6 kapai, apaugę beržais. Plotas 1O - 12 arų.
* Žaliasis palūšys - sodybos Ritinės kaime, 6 km į vakarus nuo Pikelių. Anksčiau buvę daug linksmaus jaunimo. Yra 11 kiemų prie Lūšės upes.

== Etimologija ==
Ritinės kaimo pavadinimas kildinamas nuo dvarininko Ritas pavardės.

== Kiti straipsniai ==
* [[Ritinės apylinkė]]
* [[Ritinės latvių kapinės]]

{{reflist}}
[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Ritinė]]

Lėlaičių dvaras

2011-02-20T17:37:54Z

212.122.93.210:

[[Vaizdas:Lelaiciu dvaras.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Lėlaičių dvaro vartai ir alėja]]
[[Vaizdas:Lelaiciu dvaro arklides.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Dvaro arklidės]]
[[Vaizdas:Lelaiciu dvaras1.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Ūkinio pastato fragmentas]]
'''LĖLAIČIŲ DVARAS''', tai vienas iš senesniųjų Žemaitijos dvarų.

XVI a. Žemalės tėvonijos dvarą, kuris vėliau pervadintas Lėlaičiais, valdė Jonas (Jokūbas) Lėlovičius. Vėliau dvarą paveldėjo jo sūnus Jurgis Lėlovičius Stropis arba Stirpeika. Po jo dvarą valdė sūnus Jonas, po to - Markas, Jurgis. Po Lėlaičių dvaro savininko Jurgio Stirpeikos 1762-06-16 mirties dvarą paveldėjo sūnus Teofilis Pranciškus Juozas Stirpeika (g. 1761-10-03). Tikėtina, kad Teofilis turėjo sūnų Jurgį, nes po jo mirties Lėlaičiai atitenka pastarojo sūnui Zenonui (m. 1893-12-22, palaidotas Lėlaičių kapinėse).

Stirpeikos tikriausiai laidojosi giminės kapinėse, kurios buvo įrengtos netoli dvaro (žr. [[Lėlaičių kaimo kapinės|Lėlaičių kapinės]]). 1800 m. jose Teofilis Stirpeika pastatė [[Lėlaičių koplyčia|koplyčią]].

XIX a. II pusėje Lėlaičių dvaras turėjo apie 200 ha žemės ir apie 63 ha miško. Po [[Poška Dionizas|Dionizo Poškos]] motinos mirties, tėvas, užkuris, išvyko į gimtuosius kraštus, o dvarą paveldėjo [[Stirpeika Teofilis|Teofilis Stirpeika]] - sūnus iš antrosios santuokos, poeto netikras brolis, Telšių rotmistras. Iki šių dienų yra išlikusi į dvarą vedusi sena alėja, sodybos juosusios alėjos fragmento pietinėje pusėje auga seni klevai. Išlikę XVIII-XIX a. pr. dviejų pastatų rūsių mūrai, ūkinio pastato sienų likučiai, mūryti tik kalkių skiediniu bei iš neskaidytų akmenų ir vėlesnio laikotarpio centrinio pastato likučiai. Iš viso ansamblio geriau išlikęs tik vienas pastatas <ref>Šverebas P. D. Poškos reliktų beieškant // Santarvė. - 1995. - Vasario 18. - Nr. 23-24. - P. 3. </ref>.

{{reflist}}
[[Kategorija: Dvarai]]

Lėlaičių kaimo kapinės

2011-02-20T17:35:47Z

212.122.93.210:

[[Vaizdas:Lelaiciu kapines.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Lėlaičių k. kapinės]]
'''LĖLAIČIŲ KAIMO KAPINĖS''' yra [[Lėlaičiai|Lėlaičių]] k., 2,6 km į rytus nuo [[Žemalė|Žemalės]] gyvenvietės centro, prie Tirkšlių-Žemalės kelio.

Plotas 0,29 ha, perimetras 219 m, iš jų 215 m aptverta vielos tinklo tvora. Kapinės yra lygumoje, jų teritorijoje auga pavieniai medžiai. Yra keletas prižiūrimų paminklų. Paskutinis palaidotas žmogus 1953 m.

Šalia Lėlaičių kaimo kapinių yra kitos, sudėtų akmenų tvora įrėmintos kapinės, kuriose laidojosi Lėlaičių dvaro savininkai ir jų giminės. 1800 m. šiose kapinėse Teofilis Stirpeika pastatė [[Lėlaičių koplyčia|koplyčią]].

<gallery>
Vaizdas:Lelaiciu kapines1.MKE.2007-08-10.jpg|Antkapiniai paminklai Lėlaičių k. kapinėse
Vaizdas:Lelaiciu kapines3.MKE.2007-08-10.jpg
Vaizdas:Lelaiciu kapines2.MKE.2007-08-10.jpg
</galery>
[[Kategorija:Kapinės]]

Lėlaičių kaimo kapinės

2011-02-20T17:35:31Z

212.122.93.210:

[[Vaizdas:Lelaiciu kapines.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Lėlaičių k. kapinės]]
'''LĖLAIČIŲ KAIMO KAPINĖS''' yra [[Lėlaičiai|Lėlaičių]] k., 2,6 km į rytus nuo [[Žemalė|Žemalės]] gyvenvietės centro, prie Tirkšlių-Žemalės kelio.

Plotas 0,29 ha, perimetras 219 m, iš jų 215 m aptverta vielos tinklo tvora. Kapinė yra lygumoje, jų teritorijoje auga pavieniai medžiai. Yra keletas prižiūrimų paminklų. Paskutinis palaidotas žmogus 1953 m.

Šalia Lėlaičių kaimo kapinių yra kitos, sudėtų akmenų tvora įrėmintos kapinės, kuriose laidojosi Lėlaičių dvaro savininkai ir jų giminės. 1800 m. šiose kapinėse Teofilis Stirpeika pastatė [[Lėlaičių koplyčia|koplyčią]].

<gallery>
Vaizdas:Lelaiciu kapines1.MKE.2007-08-10.jpg|Antkapiniai paminklai Lėlaičių k. kapinėse
Vaizdas:Lelaiciu kapines3.MKE.2007-08-10.jpg
Vaizdas:Lelaiciu kapines2.MKE.2007-08-10.jpg
</galery>
[[Kategorija:Kapinės]]

Žemalė

2011-02-08T17:12:56Z

212.122.93.210:

{{rašomas}}
{{kaimai|
pavadinimas = Žemalė|
foto = Zemale.MKE.2007-08-10.jpg|
size = 260px|
pavad = Žemalės centrinė gatvė|
seniunija = Šerkšnėnų|
gyv = 586|
koor = 56° 16' 0 š.pl. 22° 10' 0 r.il.|
alt = 94 m |
|}}
[[Vaizdas:Zemale1.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Žemalė]]
[[Vaizdas:Zemale1.MKE.2010-08-05.JPG|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Zemale.MKE.2010-08-05.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Zemale2.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis Žemalės 450 metų jubiliejui]]
'''ŽEMALĖ''', kaimas [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų seniūnijoje]], 13 km į pietvakarius nuo [[Mažeikiai|Mažeikių]]. Per Žemalę teka [[Žemalupis]] ([[Vaidotas|Vaidoto]] deš. intakas), ant jo yra du [[tvenkiniai]]. Yra kultūros namai, [[Žemalės biblioteka|biblioteka]], [[Žemalės medicinos punktas|medicinos punktas]], [[Žemalės pagrindinė mokykla|pagrindinė mokykla]], [[Žemalės paštas|paštas]], [[Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|bažnyčia]], veikia [[Žemalės bendruomenė|bendruomenė]].

== Gatvės ==
Žemalėje yra šios gatvės: D. Poškos (1,000 km), Beržų (0,400 km), Kapų (0,100 km), Laukų (0,300 km), Liepų (0,300 km), Miško (0,500 km), Mokyklos (0,800 km), Parko (0,900 km), Ramioji (0,400 km), Senkelio (0,400 km), Smėlio (0,300 km). Dalis gatvių asfaltuota. Bendras jų ilgis - 5,40 km.

== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1595 m. Žemalės kaime - 72 šeimos, 1633 m. - 56 šeimos, 1847 m. miestelyje ir kaime - 32 kiemai, 515 gyv., 1868 m. miestelyje - 106, kaime - 208 gyv., 1902 m. dvare 75, kaime - 329 gyv., 1923 m. dvare - 5 ūkiai, 66 gyv., kaime - 63 ūkiai, 335 gyv., miestelyje - 45 ūkiai, 192 gyv., 1959 m. - 596, 1970 m. - 626, 1979 m. - 591, 1989 m. - 594, 2001 m. - 586 gyv. (281 vyr., 305 mot.). 1764 m. gyveno 4 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 30. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.

1876 m. Žemalės kaime surašytos 26 sodybos, kurių savininkai buvo: Pranas Statkus, Petras Kryževičius, Juozas Gulbinas, Jonas Stonkus, Juozas Uščinas, Juozas Auksakis, Jonas Žilinskis, Feliksas Gerulskis, Antanas Olšauskis, Ignatijus Druskinis, Viktoras Raštikis, Fortunatas Žvirzdinas, Juozas Kimtys, Stanislovas Uščinas, Tamošius Mockus, Juozas Kimtys, Petras Strikis, Antanas Kimtys, Petras Klemenis, Juozas Jasmontas, Juozas Undžys, Feliksas Klemenis, Antanas Undžys, Motiejus Kasperavičius, Pranas Buožis, Juozapas Pacevičius, Kazimieras Vaidila, Jonas Mitkus ir Jonas Paulauskas. Žemalės miestelyje buvo 28 sodybos, kurių savininkais surašyti šie gyventojai: Mykolas Šveris, Pranas Stanys, Pranas Vitas, Adomas Stanys, Antanas Batavičius, Domininkas Senkevičius, Adomas Radvilavičius, Stanislovas Kukšta, Domininkas Krasauskas, Juozas Saltonas, Juozas Krasauskis, Katerina Jastremskaitė, Antanas Undžys, Marcijona Rutkauskienė, Elena Rutkauskienė, Petras Rimkus, Kazimieras Radvilavičius, Domininkas Steponavičius, Juozas Jarutis, Petras Ulskis, Feliksas Ulskis, Kazimieras Tereba, Benediktas Stancevičius, Ignatijus Jokubauskis, Barbora Juodytė, Jonas Auksakis, Pranas Rimkus, Fabijonas Domantavičius ir Antanas Daukantas<ref>Povilas Šverebas. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 226.</ref>.

Žemalėje 1934-03-24 gimė dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pučiamųjų instrumentų katedros docentas [[Balčiūnas Ramutis|Ramutis Balčiūnas]], 1945-11-15 - žurnalistas, Akmenės raj. „Vienybės" laikraščio redaktorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys [[Rozga Leopoldas|Leopoldas Rozga]].

== Istorinės žinios ==
Istoriniuose šaltiniuose Žemalė dažnai maišoma su Žemalėnais, esančiais 9 km į pietus nuo Tryškių. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Žemalė priklausė Telšių valsčiui. Žemalės kaimas pirmą kartą paminėtas 1554 m. Tada kaimui atmatuoti 57 valakai žemės, iš kurių 40 buvo paskirta valstiečiams<ref> Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas. Sud. P. Šverebas, R. Skeivys // Žemaičių praeitis. T. 12. - Telšiai, 2007. - P. 10. ISBN 9955-624-64-7.</ref>. LDK valdovas Žygimantas Augustas 1568 m. Žemalės kaimą padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui<ref>Baliulis A., Miškinis A. Žemalė // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. - V., 1988. - T. 11. - P. 110.</ref>. Po jo mirties 1579 m. Žemalę paveldėjo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius. Šis 1595 m. už paskolintus pinigus Žemalę įkeitę Palangos ir Gargždų seniūnei Elenai Vainienei, todėl buvo surašytas šio kaimo inventorius. Inventoriuje nurodyta, kad Žemalėje veikė dvi karčemos, gyveno siuvėjas, kalvis, valstiečiai už kiekvieną valaką privalėjo mokėti po tris grašių kapas, duoti pyliavą<ref>Акты издаваемые Виленского археографическою комиссиею. – Вильна, 1887. - Т. 14. - С. 531 – 532.</ref>. Vėliau Žemalė atiteko Sapiegoms.

LDK maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pagal 1633 m. birželio 22 d. aktą Žemalės kaimą pardavė bajorui Vilhelmui Berberijui, kuris čia pastatydino dvarą (plačiau žr. [[Žemalės dvaras]]).

Buv. kolūkio centrinė gyvenvietė

1968 metais Stasys Klemenis dvaro žemėje, tvenkinio krante, išartos dirvos paviršiuje rado apie 60 monetų, literatūroje vadinamu '''Žemalės lobiu'''. Jonas Klemenis iš Kauno perdavė istorijos muziejui 35 monetas. Visos šios monetos buvo pavogtos. Dabar tvenkinio nėra – jį užvertė šalimais buvusiomis žemėmis. Lobyje: Ispanijos Nyderlandai: Alberto ir Elžbietos ½ patagono (b.d.), Pilypo IV patagonas (1622), Karolio II patagonas (1677); Lenkijos: Jono Kazimiero ortai (1663, 1668), auksinai (1663 - 4 vnt.), 1664 (3 vnt.), 1665(5 vnt.), 1666 (2 vnt.) – iš viso 14 vnt., Jono III Sobieskio ortas (1677 m.); Prūsijos: Frydricho Vilhelmo ortai 1675, 1684 m. (2 vnt.), 1685 (4 vnt.) - iš viso 7 vnt., Frydricho III ortai 1698 (3 vnt.) ir 1699 (5 vnt.) - iš viso 8 vnt.<ref> Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390 - 1865 metais. - V., 1995. - P. 230 - 231.</ref>.

=== Žydų bendruomenė ===
1765 m. Žemalėje gyveno 4 žydai, o 1784 - 4 žydų šeimos (iš viso 12 asmenų)<ref> Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3725, l. 30; F. SA-3738, l. 29; SA-3754, l. 484.</ref>. XIX a. pr. Žemalėje jau buvo sinagoga, kurią pastatė Vladimiras Gadonas. Apie 1868 m. Žemalėje buvo 55 žydai. Kadangi žydų bendruomenė buvo nedidelė, tai ji savo šventyklos remontu nesirūpino, todėl 1886 m. pradžioje sinagoga buvo uždaryta<ref>Baliulis A., Miškinis A. Žemalė // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. - V., 1988. - T. 11. - P. 116</ref>.

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
[[Vaizdas:Zemale.Kryzius.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Kryžius, saugantis Žemalės kaimą nuo maro, past. 1917 m., naujai perstatytas 1988 m.]]

Žemalės k. vietovardžiai užrašyti 1972 m. (čia pateikiama tų metų būklė):
* Alekniškė - gyvenama teritorija Žemalės kaimo pietryčiuose. Plotas apie 1 ha. Apaugusi medžiais, yra tvenkinys. Pavadinta pagal čia gyvenusio savininko Aleknavičiaus pavardę.
* Aukšelis - išretėjęs miškas Žemalės kaimo šiaurės rytinėje dalyje. Plotas 6 ha. Auga spygliuočiai medžiai, daug nendrių.
* Bobelės dvaras - buvęs dvaras Žemalės kaime, pietinėje dalyje. Gyveno dvarininkas Bobelė. Plotas 1 ha. Dabar griuvėsiai, yra didelis sodas, parkas.
* Boguslauskinė - buvęs ūkis Žemalės k. pietuose. Plotas 2 ha. Vietovė pelkėta, yra šaltinis, sodas, likę griuvėsiai. Pavadinta nuo čia gyvenusio Boguslausko.
* Degsnė, Deksnės - labai pelkėta vietovė kaimo pietuose. Plotas apie 10 ha. Apaugusi žolėmis.
* Joksiškė - gyvenama vietovė į šiaurės rytus nuo bažnytkaimio. Auga medžiai, vaismedžiai. Plotas 0,15 ha. Pasakojama, kad iš Degsnės liūno pakildavo žiburėliai ir per ganyklas slinkdavo į vakarus. Nuo jų ne vienam buvo tekę bėgti.
* Liubiniškė - gyvenvietė Žemalės kaimo pietuose, Žemalės miške. Plotas apie 30 ha. Vietovėje yra pievos, pelkės, durpynas. Čia yra gyvenęs Liubinas.
* Pašakis - vietovė prie Žemalupio, į pietus nuo bažnytkaimio. Apaugusi medžiais, krūmais, teka upelis. Plotas 3 ha.
* Pociškė - buvęs ūkis Žemalės kaimo vakarinėje dalyje. Griuvėsiai, apaugę medžiais, yra sodas. Plotas apie 2 ha. Pavadinta pagal čia gyvenusio Pociaus pavardę.
* Soda - kaimo pakraštys į rytus nuo bažnytkaimio. Plotas 40 ha. Tankiai gyvenama, kalvota vieta.
* Vaikų pelkelė - apaugusi, liūnuota pelkė-griovys Žemales kaimo šiaurinėje dalyje. Dydis 2 x 5 m.

== Kiti straipsniai ==
* [[Žemalės apylinkė]]
{{reflist}}

== Literatūra ==
* Šverebas P., Skeivys R. Žemalė: Gimtasis Dionizo Poškos kraštas // Žemaičių praeitis. - T. 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. ISBN 9955-624-64-7.
* Laurinavičius J. Žemalė - meilė mūsų. - Kaišiadorys, Gija, 2004. - 48 p. ISBN 9955-565-10-1.

== Nuorodos ==
[http://genealogija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=75 Žemalės Romos katalikų bažnyčios 1846 m. parapijiečių sąrašas. Sudarė kunigas Adomas Gecevičius. Lenkų kalba].

[[Kategorija: Šerkšnėnų seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Žemalė]]

Sūdintai

2010-12-08T12:57:12Z

212.122.93.210:

{{kaimai|
pavadinimas = Sūdintai|
foto = Sudintai.MKE.2010-08-05.jpg|
size = 260px|
pavad = Koplytėlė [[Sūdintų kapinės|Sudintų k. kapinaitėse]] |
seniunija = Židikų|
gyv = 28|
gyvmetai = |
koor = |
alt = |
|}}
[[Vaizdas:Sudintai1.MKE.2010-08-05.jpg|thumb|right|260px|Stambus riedulys prie buv. Sudintų karjero]]
'''SŪDINTAI''', '''Sudintai''', '''Sudimtai''', kaimas [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], į pietus nuo Mažeikių-Židikų plento. Vakariniu ir šiauriniu pakraščiu teka [[Varduva]], rytuose yra valstybinis miškas.

== Gyventojai ==

Gyventojų skaičius: 1902 m. buvo 47 gyv., 1923 m. - 8 ūkiai ir 82 gyv., 1972 m. - 25 kiemai, 75 gyv., 2001 m. - 28 gyv. (14 vyrų ir 14 moterų).

* 1873-01-02 gimė bajoras, dvaro darbininkas, kalvis, knygnešių rėmėjas [[Semenavičius Severinas|Severinas Semenavičius]];
* 1896 m. gimė Lietuvos kariuomenės savanoris [[Tallat-Kelpša Vladas|Vladas Tallat-Kelpša]].
* 1899-01-02 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Tallat-Kelpša Stepas|Stepas Talat-Kelpša]].

== Istorinės žinios ==
1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymo duomenimis, Sudintų bajorkaimyje buvo 10 sodybų, kurių savininkai - Feliksas Staškus, Antanas Kantautas, Antanas Pacevičius, Justinas Pacevičius, Marcijona Milevičiūtė, Vincentas Jokšas, Juozas Vėžauskis, Stanislovas Mackevičius, Juozas Kristutis ir Leopoldas Opulskis <ref>Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 225.</ref>.

Apie 2,8 km į šiaurės vakarus nuo Žemalės gyvenvietės yra Sudintų kaimo kapinaitės. Plotas 0,16 ha, perimetras 140 m. Kapinaitės įrengtos nedidelėje kalvelėje, apaugusioje didelėmis pavienėmis pušimis. Stovi trys metaliniai ir du mediniai kryžiai. Aplink kapines yra nenaudojama žemė.

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
* Maro kapeliai - yra kaimo šiaurinėje dalyje. Plotas apie 2 arai.
* [[Amerikos miškas|Amerika]] - miškas, esantis [[Repšiai|Repšių]] kaime, prie Sudintų kaimo ribos.

{{reflist}}
[[Vaizdas:Sudintu karjeras.MKE.2010-08-05.jpg|thumb|left|210px|Išeksploatuotas Sudintų karjeras]]

[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]

Žemalė

2010-12-08T12:52:01Z

212.122.93.210:

{{rašomas}}
{{kaimai|
pavadinimas = Žemalė|
foto = Zemale.MKE.2007-08-10.jpg|
size = 260px|
pavad = Žemalės centrinė gatvė|
seniunija = Šerkšnėnų|
gyv = 586|
koor = 56° 16' 0 š.pl. 22° 10' 0 r.il.|
alt = 94 m |
|}}
[[Vaizdas:Zemale1.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Žemalė]]
[[Vaizdas:Zemale1.MKE.2010-08-05.JPG|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Zemale.MKE.2010-08-05.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Zemale2.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis Žemalės 450 metų jubiliejui]]
'''ŽEMALĖ''', kaimas [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų seniūnijoje]], 13 km į pietvakarius nuo [[Mažeikiai|Mažeikių]]. Per Žemalę teka [[Žemalupis]] ([[Vaidotas|Vaidoto]] deš. intakas), ant jo yra du [[tvenkiniai]]. Yra kultūros namai, [[Žemalės biblioteka|biblioteka]], [[Žemalės medicinos punktas|medicinos punktas]], [[Žemalės pagrindinė mokykla|pagrindinė mokykla]], [[Žemalės paštas|paštas]], [[Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|bažnyčia]], veikia [[Žemalės bendruomenė|bendruomenė]].

== Gatvės ==
Žemalėje yra šios gatvės: D. Poškos (1,000 km), Beržų (0,400 km), Kapų (0,100 km), Laukų (0,300 km), Liepų (0,300 km), Miško (0,500 km), Mokyklos (0,800 km), Parko (0,900 km), Ramioji (0,400 km), Senkelio (0,400 km), Smėlio (0,300 km). Dalis gatvių asfaltuota. Bendras jų ilgis - 5,40 km.

== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1595 m. Žemalės kaime - 72 šeimos, 1633 m. - 56 šeimos, 1847 m. miestelyje ir kaime - 32 kiemai, 515 gyv., 1868 m. miestelyje - 106, kaime - 208 gyv., 1902 m. dvare 75, kaime - 329 gyv., 1923 m. dvare - 5 ūkiai, 66 gyv., kaime - 63 ūkiai, 335 gyv., miestelyje - 45 ūkiai, 192 gyv., 1959 m. - 596, 1970 m. - 626, 1979 m. - 591, 1989 m. - 594, 2001 m. - 586 gyv. (281 vyr., 305 mot.). 1764 m. gyveno 4 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 30. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.

1876 m. Žemalės kaime surašytos 26 sodybos, kurių savininkai buvo: Pranas Statkus, Petras Kryževičius, Juozas Gulbinas, Jonas Stonkus, Juozas Uščinas, Juozas Auksakis, Jonas Žilinskis, Feliksas Gerulskis, Antanas Olšauskis, Ignatijus Druskinis, Viktoras Raštikis, Fortunatas Žvirzdinas, Juozas Kimtys, Stanislovas Uščinas, Tamošius Mockus, Juozas Kimtys, Petras Strikis, Antanas Kimtys, Petras Klemenis, Juozas Jasmontas, Juozas Undžys, Feliksas Klemenis, Antanas Undžys, Motiejus Kasperavičius, Pranas Buožis, Juozapas Pacevičius, Kazimieras Vaidila, Jonas Mitkus ir Jonas Paulauskas. Žemalės miestelyje buvo 28 sodybos, kurių savininkais surašyti šie gyventojai: Mykolas Šveris, Pranas Stanys, Pranas Vitas, Adomas Stanys, Antanas Batavičius, Domininkas Senkevičius, Adomas Radvilavičius, Stanislovas Kukšta, Domininkas Krasauskas, Juozas Saltonas, Juozas Krasauskis, Katerina Jastremskaitė, Antanas Undžys, Marcijona Rutkauskienė, Elena Rutkauskienė, Petras Rimkus, Kazimieras Radvilavičius, Domininkas Steponavičius, Juozas Jarutis, Petras Ulskis, Feliksas Ulskis, Kazimieras Tereba, Benediktas Stancevičius, Ignatijus Jokubauskis, Barbora Juodytė, Jonas Auksakis, Pranas Rimkus, Fabijonas Domantavičius ir Antanas Daukantas<ref>Povilas Šverebas. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 226.</ref>.

Žemalėje 1934-03-24 gimė dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pučiamųjų instrumentų katedros docentas [[Balčiūnas Ramutis|Ramutis Balčiūnas]], 1945-11-15 - žurnalistas, Akmenės raj. „Vienybės" laikraščio redaktorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys [[Rozga Leopoldas|Leopoldas Rozga]].

== Istorinės žinios ==
Istoriniuose šaltiniuose Žemalė dažnai maišoma su Žemalėnais, esančiais 9 km į pietus nuo Tryškių. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Žemalė priklausė Telšių valsčiui. Žemalės kaimas pirmą kartą paminėtas 1554 m. Tada kaimui atmatuoti 57 valakai žemės, iš kurių 40 buvo paskirta valstiečiams<ref> Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas. Sud. P. Šverebas, R. Skeivys // Žemaičių praeitis. T. 12. - Telšiai, 2007. - P. 10. ISBN 9955-624-64-7.</ref>. LDK valdovas Žygimantas Augustas 1568 m. Žemalės kaimą padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui<ref>Baliulis A., Miškinis A. Žemalė // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. - V., 1988. - T. 11. - P. 110.</ref>. Po jo mirties 1579 m. Žemalę paveldėjo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius. Šis 1595 m. už paskolintus pinigus Žemalę įkeitę Palangos ir Gargždų seniūnei Elenai Vainienei, todėl buvo surašytas šio kaimo inventorius. Inventoriuje nurodyta, kad Žemalėje veikė dvi karčemos, gyveno siuvėjas, kalvis, valstiečiai už kiekvieną valaką privalėjo mokėti po tris grašių kapas, duoti pyliavą<ref>Акты издаваемые Виленского археографическою комиссиею. – Вильна, 1887. - Т. 14. - С. 531 – 532.</ref>. Vėliau Žemalė atiteko Sapiegoms.

LDK maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pagal 1633 m. birželio 22 d. aktą Žemalės kaimą pardavė bajorui Vilhelmui Berberijui, kuris čia pastatydino dvarą (plačiau žr. [[Žemalės dvaras]]).

Buv. kolūkio centrinė gyvenvietė

1968 metais Stasys Klemenis dvaro žemėje, tvenkinio krante, išartos dirvos paviršiuje rado apie 60 monetų, literatūroje vadinamu '''Žemalės lobiu'''. Jonas Klemenis iš Kauno perdavė istorijos muziejui 35 monetas. Visos šios monetos buvo pavogtos. Dabar tvenkinio nėra – jį užvertė šalimais buvusiomis žemėmis. Lobyje: Ispanijos Nyderlandai: Alberto ir Elžbietos ½ patagono (b.d.), Pilypo IV patagonas (1622), Karolio II patagonas (1677); Lenkijos: Jono Kazimiero ortai (1663, 1668), auksinai (1663 - 4 vnt.), 1664 (3 vnt.), 1665(5 vnt.), 1666 (2 vnt.) – iš viso 14 vnt., Jono III Sobieskio ortas (1677 m.); Prūsijos: Frydricho Vilhelmo ortai 1675, 1684 m. (2 vnt.), 1685 (4 vnt.) - iš viso 7 vnt., Frydricho III ortai 1698 (3 vnt.) ir 1699 (5 vnt.) - iš viso 8 vnt.<ref> Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390 - 1865 metais. - V., 1995. - P. 230 - 231.</ref>.

=== Žydų bendruomenė ===
1765 m. Žemalėje gyveno 4 žydai, o 1784 - 4 žydų šeimos (iš vis 12 asmenų)<ref> Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3725, l. 30; F. SA-3738, l. 29; SA-3754, l. 484.</ref>. XIX a. pr. Žemalėje jau buvo sinagoga, kurią pastatė Vladimiras Gadonas. Apie 1868 m. Žemalėje buvo 55 žydai. Kadangi žydų bendruomenė buvo nedidelė, tai ji savo šventyklos remontu nesirūpino, todėl 1886 m. pradžioje sinagoga buvo uždaryta<ref>Baliulis A., Miškinis A. Žemalė // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. - V., 1988. - T. 11. - P. 116</ref>.

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
[[Vaizdas:Zemale.Kryzius.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Kryžius, saugantis Žemalės kaimą nuo maro, past. 1917 m., naujai perstatytas 1988 m.]]

Žemalės k. vietovardžiai užrašyti 1972 m. (čia pateikiama tų metų būklė):
* Alekniškė - gyvenama teritorija Žemalės kaimo pietryčiuose. Plotas apie 1 ha. Apaugusi medžiais, yra tvenkinys. Pavadinta pagal čia gyvenusio savininko Aleknavičiaus pavardę.
* Aukšelis - išretėjęs miškas Žemalės kaimo šiaurės rytinėje dalyje. Plotas 6 ha. Auga spygliuočiai medžiai, daug nendrių.
* Bobelės dvaras - buvęs dvaras Žemalės kaime, pietinėje dalyje. Gyveno dvarininkas Bobelė. Plotas 1 ha. Dabar griuvėsiai, yra didelis sodas, parkas.
* Boguslauskinė - buvęs ūkis Žemalės k. pietuose. Plotas 2 ha. Vietovė pelkėta, yra šaltinis, sodas, likę griuvėsiai. Pavadinta nuo čia gyvenusio Boguslausko.
* Degsnė, Deksnės - labai pelkėta vietovė kaimo pietuose. Plotas apie 10 ha. Apaugusi žolėmis.
* Joksiškė - gyvenama vietovė į šiaurės rytus nuo bažnytkaimio. Auga medžiai, vaismedžiai. Plotas 0,15 ha. Pasakojama, kad iš Degsnės liūno pakildavo žiburėliai ir per ganyklas slinkdavo į vakarus. Nuo jų ne vienam buvo tekę bėgti.
* Liubiniškė - gyvenvietė Žemalės kaimo pietuose, Žemalės miške. Plotas apie 30 ha. Vietovėje yra pievos, pelkės, durpynas. Čia yra gyvenęs Liubinas.
* Pašakis - vietovė prie Žemalupio, į pietus nuo bažnytkaimio. Apaugusi medžiais, krūmais, teka upelis. Plotas 3 ha.
* Pociškė - buvęs ūkis Žemalės kaimo vakarinėje dalyje. Griuvėsiai, apaugę medžiais, yra sodas. Plotas apie 2 ha. Pavadinta pagal čia gyvenusio Pociaus pavardę.
* Soda - kaimo pakraštys į rytus nuo bažnytkaimio. Plotas 40 ha. Tankiai gyvenama, kalvota vieta.
* Vaikų pelkelė - apaugusi, liūnuota pelkė-griovys Žemales kaimo šiaurinėje dalyje. Dydis 2 x 5 m.

== Kiti straipsniai ==
* [[Žemalės apylinkė]]
{{reflist}}

== Literatūra ==
* Šverebas P., Skeivys R. Žemalė: Gimtasis Dionizo Poškos kraštas // Žemaičių praeitis. - T. 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. ISBN 9955-624-64-7.
* Laurinavičius J. Žemalė - meilė mūsų. - Kaišiadorys, Gija, 2004. - 48 p. ISBN 9955-565-10-1.

== Nuorodos ==
[http://genealogija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=75 Žemalės Romos katalikų bažnyčios 1846 m. parapijiečių sąrašas. Sudarė kunigas Adomas Gecevičius. Lenkų kalba].

[[Kategorija: Šerkšnėnų seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Žemalė]]

Gudiškė

2010-12-08T12:50:28Z

212.122.93.210:

{{kaimai|
pavadinimas = Gudiškė|
foto = Gudiske.MKE.2010-08-05.jpg|
size = 260px|
pavad = Gudiškė|
seniunija = Šerkšnėnų|
gyv = 10|
gyvmetai = |
koor = |
alt = |
|}}
'''GUDIŠKĖ''', '''Gudiškės''', kaimas [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų seniūnijoje]], prie Repšių-Žemalės kelio, 1,5 km į šiaurę nuo [[Žemalė|Žemalės]].

== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 35 gyv., 1923 m. - 8 ūkiai, 55 gyv., 2001 m. - 10 gyv. (3 vyr., 7 mot.). 2008 m. likęs vienintelis vienkiemis, kuriame buvo kolūkio veršidė.

Apie 1870 m. Gudiškės k. gimė tarnautojas, knygnešys [[Kairys Konstantinas|Konstantinas Kairys]].

== Istorinės žinios ==
1806 m. Gudiškės kaimas priklausė Žemalės bažnyčiai<ref>Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios. - V., 1993. - P. 371.</ref>. 1876 m. kaime buvo 5 sodybos, kurių savininkai: Justinas Braževičius, Juozapas Krapauskas, Juozapas Petrelis, Mykolas Milinkis ir Feliksas Krapauskas<ref>Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 226.</ref>. Pokario metais kaimas priklausė Žemalės kolūkiui, nuo 1958 m. - „Varduvos", o dar po devynerių metų vėl Žemalės kolūkiui<ref>Malūkas V. Baigiančiame išnykti Gudiškių kaime šeimininkauja keli ūkininkai // Santarvė. 2008. - Sausio 17. - Nr. 7. - P. 6, 8.</ref>.

1935 m. kaime raunant upelio pakrantėje senus medžius buvo rasti 7 šautuvai, paslėpti per 1863 m. sukilimą <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 218.</ref>.

== Etimologija ==
Gudiškė - tautybės gudas priesaginė forma.

{{reflist}}
[[Kategorija: Šerkšnėnų seniūnijos kaimai]]

Gudiškė

2010-12-08T12:50:12Z

212.122.93.210:

{{kaimai|
pavadinimas = Gudiškė|
foto = Gudiske.MKE.2010-08-05.jpg|
size = 260px|
pavad = Gudiškė|
seniunija = Šerkšnėnų|
gyv = 10|
gyvmetai = |
koor = |
alt = |
|}}
'''GUDIŠKĖ''', '''Gudiškės''', kaimas [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų seniūnijoje]], prie Repšių-Žemalės kelio, 1,5 km į šiaurę nuo [[Žemalė|Žemalės]].

== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 35 gyv., 1923 m. - 8 ūkiai, 55 gyv., 2001 m. - 10 gyv. (3 vyr., 7 mot.). 2008 m. likęs vienintelis vienkiemis, kuriame buvo kolūkio veršidė.

Apie 1870 m. Gudiškės k. gimė tarnautojas, knygnešys [[Kairys Konstantinas|Konstantinas Kairys]].

== Istorinės žinios ==
1806 m. Gudiškės kaimas priklausė Žemalės bažnyčiai<ref>Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios. - V., 1993. - P. 371.</ref>. 1876 m. kaime buvo 5 sodybos, kurių savininkai: Justinas Braževičius, Juozapas Krapauskas, Juozas Petrelis, Mykolas Milinkis ir Feliksas Krapauskas<ref>Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 226.</ref>. Pokario metais kaimas priklausė Žemalės kolūkiui, nuo 1958 m. - „Varduvos", o dar po devynerių metų vėl Žemalės kolūkiui<ref>Malūkas V. Baigiančiame išnykti Gudiškių kaime šeimininkauja keli ūkininkai // Santarvė. 2008. - Sausio 17. - Nr. 7. - P. 6, 8.</ref>.

1935 m. kaime raunant upelio pakrantėje senus medžius buvo rasti 7 šautuvai, paslėpti per 1863 m. sukilimą <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 218.</ref>.

== Etimologija ==
Gudiškė - tautybės gudas priesaginė forma.

{{reflist}}
[[Kategorija: Šerkšnėnų seniūnijos kaimai]]

Žemalė

2010-03-04T18:45:52Z

212.122.93.210:

{{rašomas}}
{{kaimai|
pavadinimas = Žemalė|
foto = Zemale.MKE.2007-08-10.jpg|
size = 260px|
pavad = Žemalės centrinė gatvė|
seniunija = Šerkšnėnų|
gyv = 586|
koor = 56° 16' 0 š.pl. 22° 10' 0 r.il.|
alt = 94 m |
|}}
[[Vaizdas:Zemale1.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Žemalė]]
[[Vaizdas:Zemale2.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis Žemalės 450 metų jubiliejui]]
'''ŽEMALĖ''', kaimas [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų seniūnijoje]], 13 km į pietvakarius nuo [[Mažeikiai|Mažeikių]]. Per Žemalę teka [[Žemalupis]] ([[Vaidotas|Vaidoto]] deš. intakas), ant jo yra du [[tvenkiniai]]. Yra kultūros namai, [[Žemalės biblioteka|biblioteka]], [[Žemalės medicinos punktas|medicinos punktas]], [[Žemalės pagrindinė mokykla|pagrindinė mokykla]], [[Žemalės paštas|paštas]], [[Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|bažnyčia]], veikia [[Žemalės bendruomenė|bendruomenė]].

== Gatvės ==
Žemalėje yra šios gatvės: D. Poškos (1,000 km), Beržų (0,400 km), Kapų (0,100 km), Laukų (0,300 km), Liepų (0,300 km), Miško (0,500 km), Mokyklos (0,800 km), Parko (0,900 km), Ramioji (0,400 km), Senkelio (0,400 km), Smėlio (0,300 km). Dalis gatvių asfaltuota. Bendras jų ilgis - 5,40 km.

== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1595 m. Žemalės kaime - 72 šeimos, 1633 m. - 56 šeimos, 1847 m. miestelyje ir kaime - 32 kiemai, 515 gyv., 1868 m. miestelyje - 106, kaime - 208 gyv., 1902 m. dvare 75, kaime - 329 gyv., 1923 m. dvare - 5 ūkiai, 66 gyv., kaime - 63 ūkiai, 335 gyv., miestelyje - 45 ūkiai, 192 gyv., 1959 m. - 596, 1970 m. - 626, 1979 m. - 591, 1989 m. - 594, 2001 m. - 586 gyv. (281 vyr., 305 mot.). 1764 m. gyveno 4 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 30. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.

1876 m. Žemalės kaime surašytos 26 sodybos, kurių savininkai buvo: Pranas Statkus, Petras Kryževičius, Juozas Gulbinas, Jonas Stonkus, Juozas Uščinas, Juozas Auksakis, Jonas Žilinskis, Feliksas Gerulskis, Antanas Olšauskis, Ignatijus Druskinis, Viktoras Raštikis, Fortunatas Žvirzdinas, Juozas Kimtys, Stanislovas Uščinas, tamošius Mockus, Juozas Kimtys, Petras Strikis, Antanas Kimtys, Petras Klemenis, Juozas Jasmontas, Juozas Undžys, Feliksas Klemenis, Antanas Undžys, Motiejus Kasperavičius, Pranas Buožis, Juozapas Pacevičius, Kazimieras Vaidila, Jonas Mitkus ir Jonas Paulauskas. Žemalės miestelyje buvo 28 sodybos, kurių savininkais surašyti šie gyventojai: Mykolas Šveris, Pranas Stanys, Pranas Vitas, Adomas Stanys, Antanas Batavičius, Domininkas Senkevičius, Adomas Radvilavičius, Stanislovas Kukšta, Domininkas Krasauskas, Juozas Saltonas, Juozas Krasauskis, Katerina Jastremskaitė, Antanas Undžys, Marcijona Rutkauskienė, Elena Rutkauskienė, Petras Rimkus, Kazimieras Radvilavičius, Domininkas Steponavičius, Juozas Jarutis, Petras Ulskis, Feliksas Ulskis, Kazimieras Tereba, Benediktas Stancevičius, Ignatijus Jokubauskis, Barbora Juodytė, Jonas Auksakis, Pranas Rimkus, Fabijonas Domantavičius ir Antanas Daukantas<ref>Povilas Šverebas. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 226.</ref>.

Žemalėje 1934-03-24 gimė dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pučiamųjų instrumentų katedros docentas [[Balčiūnas Ramutis|Ramutis Balčiūnas]], 1945-11-15 - žurnalistas, Akmenės raj. „Vienybės" laikraščio redaktorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys [[Rozga Leopoldas|Leopoldas Rozga]].

== Istorinės žinios ==
Istoriniuose šaltiniuose Žemalė dažnai maišoma su Žemalėnais, esančiais 9 km į pietus nuo Tryškių. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Žemalė priklausė Telšių valsčiui. Žemalės kaimas pirmą kartą paminėtas 1554 m. Tada kaimui atmatuoti 57 valakai žemės, iš kurių 40 buvo paskirta valstiečiams<ref> Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas. Sud. P. Šverebas, R. Skeivys // Žemaičių praeitis. T. 12. - Telšiai, 2007. - P. 10. ISBN 9955-624-64-7.</ref>. LDK valdovas Žygimantas Augustas 1568 m. Žemalės kaimą padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui<ref>Baliulis A., Miškinis A. Žemalė // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. - V., 1988. - T. 11. - P. 110.</ref>. Po jo mirties 1579 m. Žemalę paveldėjo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius. Šis 1595 m. už paskolintus pinigus Žemalę įkeitę Palangos ir Gargždų seniūnei Elenai Vainienei, todėl buvo surašytas šio kaimo inventorius. Inventoriuje nurodyta, kad Žemalėje veikė dvi karčemos, gyveno siuvėjas, kalvis, valstiečiai už kiekvieną valaką privalėjo mokėti po tris grašių kapas, duoti pyliavą<ref>Акты издаваемые Виленского археографическою комиссиею. – Вильна, 1887. - Т. 14. - С. 531 – 532.</ref>. Vėliau Žemalė atiteko Sapiegoms.

LDK maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pagal 1633 m. birželio 22 d. aktą Žemalės kaimą pardavė bajorui Vilhelmui Berberijui, kuris čia pastatydino dvarą (plačiau žr. [[Žemalės dvaras]]).

Buv. kolūkio centrinė gyvenvietė

1968 metais Stasys Klemenis dvaro žemėje, tvenkinio krante, išartos dirvos paviršiuje rado apie 60 monetų, literatūroje vadinamu '''Žemalės lobiu'''. Jonas Klemenis iš Kauno perdavė istorijos muziejui 35 monetas. Visos šios monetos buvo pavogtos. Dabar tvenkinio nėra – jį užvertė šalimais buvusiomis žemėmis. Lobyje: Ispanijos Nyderlandai: Alberto ir Elžbietos ½ patagono (b.d.), Pilypo IV patagonas (1622), Karolio II patagonas (1677); Lenkijos: Jono Kazimiero ortai (1663, 1668), auksinai (1663 - 4 vnt.), 1664 (3 vnt.), 1665(5 vnt.), 1666 (2 vnt.) – iš viso 14 vnt., Jono III Sobieskio ortas (1677 m.); Prūsijos: Frydricho Vilhelmo ortai 1675, 1684 m. (2 vnt.), 1685 (4 vnt.) - iš viso 7 vnt., Frydricho III ortai 1698 (3 vnt.) ir 1699 (5 vnt.) - iš viso 8 vnt.<ref> Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390 - 1865 metais. - V., 1995. - P. 230 - 231.</ref>.

=== Žydų bendruomenė ===
1765 m. Žemalėje gyveno 4 žydai, o 1784 - 4 žydų šeimos (iš vis 12 asmenų)<ref> Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3725, l. 30; F. SA-3738, l. 29; SA-3754, l. 484.</ref>. XIX a. pr. Žemalėje jau buvo sinagoga, kurią pastatė Vladimiras Gadonas. Apie 1868 m. Žemalėje buvo 55 žydai. Kadangi žydų bendruomenė buvo nedidelė, tai ji savo šventyklos remontu nesirūpino, todėl 1886 m. pradžioje sinagoga buvo uždaryta<ref>Baliulis A., Miškinis A. Žemalė // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. - V., 1988. - T. 11. - P. 116</ref>.

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
[[Vaizdas:Zemale.Kryzius.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Kryžius, saugantis Žemalės kaimą nuo maro, past. 1917 m., naujai perstatytas 1988 m.]]

Žemalės k. vietovardžiai užrašyti 1972 m. (čia pateikiama tų metų būklė):
* Alekniškė - gyvenama teritorija Žemalės kaimo pietryčiuose. Plotas apie 1 ha. Apaugusi medžiais, yra tvenkinys. Pavadinta pagal čia gyvenusio savininko Aleknavičiaus pavardę.
* Aukšelis - išretėjęs miškas Žemalės kaimo šiaurės rytinėje dalyje. Plotas 6 ha. Auga spygliuočiai medžiai, daug nendrių.
* Bobelės dvaras - buvęs dvaras Žemalės kaime, pietinėje dalyje. Gyveno dvarininkas Bobelė. Plotas 1 ha. Dabar griuvėsiai, yra didelis sodas, parkas.
* Boguslauskinė - buvęs ūkis Žemalės k. pietuose. Plotas 2 ha. Vietovė pelkėta, yra šaltinis, sodas, likę griuvėsiai. Pavadinta nuo čia gyvenusio Boguslausko.
* Degsnė, Deksnės - labai pelkėta vietovė kaimo pietuose. Plotas apie 10 ha. Apaugusi žolėmis.
* Joksiškė - gyvenama vietovė į šiaurės rytus nuo bažnytkaimio. Auga medžiai, vaismedžiai. Plotas 0,15 ha. Pasakojama, kad iš Degsnės liūno pakildavo žiburėliai ir per ganyklas slinkdavo į vakarus. Nuo jų ne vienam buvo tekę bėgti.
* Liubiniškė - gyvenvietė Žemalės kaimo pietuose, Žemalės miške. Plotas apie 30 ha. Vietovėje yra pievos, pelkės, durpynas. Čia yra gyvenęs Liubinas.
* Pašakis - vietovė prie Žemalupio, į pietus nuo bažnytkaimio. Apaugusi medžiais, krūmais, teka upelis. Plotas 3 ha.
* Pociškė - buvęs ūkis Žemalės kaimo vakarinėje dalyje. Griuvėsiai, apaugę medžiais, yra sodas. Plotas apie 2 ha. Pavadinta pagal čia gyvenusio Pociaus pavardę.
* Soda - kaimo pakraštys į rytus nuo bažnytkaimio. Plotas 40 ha. Tankiai gyvenama, kalvota vieta.
* Vaikų pelkelė - apaugusi, liūnuota pelkė-griovys Žemales kaimo šiaurinėje dalyje. Dydis 2 x 5 m.

== Kiti straipsniai ==
* [[Žemalės apylinkė]]
{{reflist}}

== Literatūra ==
* Šverebas P., Skeivys R. Žemalė: Gimtasis Dionizo Poškos kraštas // Žemaičių praeitis. - T. 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. ISBN 9955-624-64-7.
* Laurinavičius J. Žemalė - meilė mūsų. - Kaišiadorys, Gija, 2004. - 48 p. ISBN 9955-565-10-1.

== Nuorodos ==
[http://genealogija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=75 Žemalės Romos katalikų bažnyčios 1846 m. parapijiečių sąrašas. Sudarė kunigas Adomas Gecevičius. Lenkų kalba].

[[Kategorija: Šerkšnėnų seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Žemalė]]

Račiai

2010-03-04T18:41:44Z

212.122.93.210:

{{kaimai|
pavadinimas = Račiai|
foto = Raciu koplytele. MKE.JPG|
size = 280px|
pavad = [[Račių alkakalnis|Račių alkakalnio]] koplytėlė|
seniunija = Šerkšnėnų|
gyv = 89 |
metai = |
koor = 56° 17' 0" š.pl., 22° 10' 0" r.il.|
alt = |
|}}
[[Vaizdas:Koplytele Raciu k. Deivido.MKE.jpg|thumb|right|260px|Koplytėlė Račių k.]]
'''RAČIAI''', kaimas [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų seniūnijoje]], į šiaurę nuo [[Žemalė|Žemalės]]. Anksčiau buvo vadinamas '''Ročiais'''. Šiaurėje ribojasi su [[Repšių miškas|Repšių mišku]], pietuose - su Žemale, vakaruose - su [[Mantvydžiai|Mantvydžių]] ir [[Sūdintai|Sūdintų]] k. Per kaimą teką [[Vaidotas]].

Yra [[Račių alkakalnis]], vadinamas Aukos kalnu (M41 K) ir šaltinis, vad. Gyvuoju šaltiniu (M41 K2).

== Gyventojai ==

Gyventojų skaičius: 1923 m. - 67 ūkiai, 431 gyv., 1959 m. - 358, 1970 m. - 263, 1979 m. - 112, 1986 m. - 96 gyv., 2001 m. - 89 gyv. (54 vyr., 35 mot.).

== Istorinės žinios ==
1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Račių k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymo duomenimis, Račių k. buvo 37 sodybos, kurių savininkai - Petronėlė Riaukienė, Juozas Rozga, Antanas Rakštys, Juozas Stiranovičius, Antanas Kasperavičius, Juozas Damulis, Antanas Jonauskis, Juozas Gerulskis, Juozas Juočinskis, Mykolas Žilinskis, Jonas Rakštys, Pranas Radvilavičius, Rupertas Neverdauskas, Mykolas Uščinas, Stanislovas Žilinskis, Juozas Giedraitis, Feliksas Krajauskas, Viktorinas Petkus, Antanas Malinskis, Nikodemas Pacevičius, Steponas Stiranovičius, Jonas Neverdauskas, Juozas Vilimas, Petras Stiranovičius, Pranas Rozga, Antanas Rozga, Antanas Girtavičius, Apolinaras Pacevičius, Albinas Kunsmanas, Jurgis Kunsmanas, Juozas Ruika, Antanas Rakštys, Jonas Gudavičius, Jonas Balvočius, Jonas Stiranovičius, Viktorija Ežerskienė, Simonas Juočinskis ir Higinas Kelpša <ref>Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 227.</ref>. Anksčiau veikė pradinė mokykla. 1925-1935 m. Račių senkapiuose rastas monetų lobis, susidedantis iš 1697, 1723 ir 1756 metais kaldintų monetų.

XIX a. Račiuose gyveno knygnešys [[Gabalis Simonas|Simonas Gabalis]]. 1893 m. policija kratė jo namus ir prie tvarto rado 7 lietuviškus kalendorius; buvo nubaustas 14 d. arešto policijos areštinėje.

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
Kaime beveik visos sodybos turi savo pavadinimus: ''Bunkiškė'' (ankstesnis namo šeimininkas buvo Bunkus, dabar čia gyvena Aleksandra Kryžienė; namo laukutinėje sienoje yra metalinė žymė su skaičiais 5005, pagal kurią nustatoma vietovės padėtis jūros lygio atžvilgiu), ''Giedraitiškė'', ''Klemeniškė'', ''Žilinskiškė'' (čia gimė ir užaugo gydytoja [[Žilinskaitė Stefanija|Stefanija Žilinskaitė]]). Pavadinimai priklauso nuo to, kas buvo ar yra namo savininkas. Per melioracija nugriauta daug vienkiemių, todėl didesnė dalis žmonių apsigyveno Žemalėje .
* Bezdalo kalnelis - apie 2 m aukščio ir 15 m ilgio kalnelis, esantis į šiaurę nuo Račių kaimo centro. Apaugęs pušimis, teka upelis. Ant to kalno gyveno žmogus, pravarde Bezdalas.
* Jonauskio pušynėlis yra Račių kaime, į šiaurę nuo kaimo. Auga pušys, eglės, smėlis su juodžemiu. Plotas apie 3 ha.
*Petkiškė - buvęs ūkis Račių k. Anksčiau čia gyveno Petkai. Vieta apaugusi medžiais. Plotas 2 ha.
* Rozgiškė - buvęs ūkis Račių k., į šiaurės vakarus nuo kaimo. Gyveno žmogus pavarde Rozgas. Plotas 3 ha.
* Ulsiškė - buvęs Ulskio ūkis Račių k. Vietovė apaugusi medžiais, užžėlusi žolėmis, yra daug akmenų. Plotas 2 ha.
* [[Vaidotas]] - upelis.

== Kiti straipsniai ==
* [[Račių apylinkė]]

{{reflist}}
<small>
* Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. 3. - P. 479.
* Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390-1865 metais. - V., 1995.
* Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - V., 1998. P. 155 - 186.
* Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. - K., 1998.
* Malūkas V. Račių kaime ratų niekas nemeistrauja. // Santarvė. - 2006. - Nr. 7
</small>

== Nuorodos ==
* [http://lt.wikipedia.org/wiki/Ra%C4%8Diai Vikipedija], Račiai
*[http://www.mazeikiai.lt/index.php?2049297431 Mažeikių rajono savivaldybė: Račių alkakalnis]

[[Kategorija:Šerkšnėnų seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija:Račiai]]