Merkelio Račkausko gimnazija

2012-05-18T03:36:35Z

157.144.5.78: /* Vidurinė mokykla 1949-1993 m. */

{{rašomas}}
{{tvarkomas}}
{{Mokykla|
foto = M.Rackausko gimnazija. MKE.JPG|
size = |
pavad = {{PAGENAME}}|
adresas = LT 89223 [[Mažeikiai]], [[Laisvės gatvė|Laisvės g.]] 10|
telfaxas = 8-443-26137|
tinklapis = [http://www.rackauskas.lt]|
direktorius = Asta Žukauskienė (nuo 2009-10-01) |
mokiniuskaicius = 652 (2009/2010 m.m.)|
mokytojuskaicius = 53, iš jų 7 ekspertai, 28 metodininkai, 11 vyr. mokyt. (2009/2010 m.m.)|
klkompl = 25 (2009/2010 m.m.)|
|}}
[[Vaizdas:M.Rackausko gimnazija.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|200x|Iš kiemo pusės]]
'''MERKELIO RAČKAUKO GIMNAZIJA''', '''Mažeikių M.Račkausko gimnazija, Mažeikių gimnazija''', '''Mažeikių vidurinė mokykla'''.
== Statusas ==

Vidurinė mokykla (1919-11-11 - 1923-07-31), progimnazija (1923-08-01 - 1925-07-31), gimnazija (1925-08-01 - 1930 m.), valdžios gimnazija (1930 m. - 1936-08-31), valstybinė gimnazija (1936-09-01 - 1940-09-30), vidurinė mokykla (1940-10-01 - 1941 m.), gimnazija (1941 - 1944 m.).

Dar žr. [[Merkelio Račkausko gimnazija: svarbiausių įvykių datos|Svarbiausių įvykių datos]].
== Mokyklos įkūrimas ==

Po I -ojo pasaulinio karo, įsitvirtinant lietuviškai valdžiai, [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] bene pirmiausia iškilo būtinybė įkurti aukštesniąją švietimo įstaigą. Iki tol mieste 1908-1915 m. veikė [[Mažeikių Saulės mokykla|„Saulės" draugijos mokykla]], 1903 m. [[Geležinkelio mokykla|geležinkelininkų mokykla]], 1911-1915 m. privati L. V. Markevičienės [[Mažeikių prekybos mokykla|prekybos mokykla „Muravjovskaja Torgovaja škola"]], [[Mažeikių cerkvinė mokykla|rusų pradinė mokykla]]. 1919 m. rugpjūčio 18 d. buvo sušauktas [[Mažeikių valsčius|Mažeikių valsčiaus]] visuotinis gyventojų susirinkimas, kuriam vadovavo [[Pračkauskis Feliksas|Feliksas Pračkauskis]], o sekretoriavo [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]]. Svarstyta, ar Mažeikiams reikalinga vidurinė mokykla. Iš Akmenės atvykęs pradinių mokyklų inspektorius [[Bimba Petras|Petras Bimba]] įrodinėjo tokios mokyklos būtinybę. Nutarta įsteigti privačią vidurinę mokyklą Mažeikiuose ir ieškoti pinigų jos išlaikymui. Tuo tikslu sudarytas mokyklos steigimo komitetas, kurį sudarė septyni nariai: kunigas D. Žukauskas, F. Pračkauskis, K. Pukevičius, A. Osteika, J. Lizdenis, J. Strazdauskis, J. Dargis <ref>Lukošius R. Mažeikių gimnazijos kūrimasis // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3(16). - P. 18.</ref>.
[[Vaizdas:Stoties 14.MKE.2007-03-08.JPG|thumb|left|200px|Šiame pastate, esančiame Stoties g. 14, nuo 1919 m. veikė Mažeikių progimnazija]]
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.MKE.jpg|thumb|left|200px|Centriniai gimanzijos rūmai]]
[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|left|200px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1951 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]

1919 m. spalio 4 d. įvyko mokyklos steigiamojo komiteto posėdis, kuriame nutarta kreiptis į Lietuvos švietimo ministeriją, kad leistų Mažeikių mieste atidaryti privačią vidurinę mokyklą. Komitetas manė ją atidaryti buvusioje cerkvinėje mokykloje, iš vietinių lėšų joje padaryti remontą, aprūpinti kuru ir mokytojus butais. Per I pasaulinį karą cerkvinėje mokykloje buvo įkurta vokiečių ligoninė, vėliau ji atiteko Mažeikių valdybai. Mokyklą laikinai įkurti buvo numatyta geležinkelininkų namuose, [[Stoties gatvė|Stoties gatvėje]] Nr.14, kur prieš I-ąjį pasaulinį karą veikė geležinkeliečių mokykla. Švietimo ministerija pritarė vidurinės mokyklos, kuri būtų išlaikoma iš vietinių lėšų, steigimui. Geležinkelininkų namuose tuo metu dar tebešeimininkavo bermontininkai, o jiems išsikrausčius, reikėjo nemažai padirbėti, kad pastatas būtų pritaikytas mokymo reikalams. Šiuos darbus finansavo mokinių tėvai. Tam buvo išleista 3424 auksinai.

Pirmuoju Mažeikių vidurinės mokyklos vedėju 1919 metų spalio 19 d. buvo paskirtas [[Bimba Petras|Petras Bimba]]. 1919 m. lapkričio 2 d. mokytojai pedagogų tarybos posėdyje nusprendė paskelbti stojamuosius egzaminus į I ir II klasę. Lapkričio 6-9 dienomis mokykloje vyko stojamieji egzaminai. Egzaminus į I klasę laikė 52, o į II klasę - 32 mokiniai. Į pirmąją klasę buvo priimta 30, o į antrąją - 25 mokiniai. Tais metais suformuotos tik dvi klasės. Buvo priimtas nutarimas atidaryti ir III klasę jei atsiras 15 mokinių. Todėl 1920 m. sausio 8-9 paskelbti stojamieji egzaminai į III klasę ir papildomai į I ir II klasę. Tačiau į III klasę egzaminus išlaikė tik 5 mokiniai, dėl to ši klasė nebuvo atidaryta. Nemaža dalis stojančiųjų į mokyklą nebuvo priimta, nes jų žinių lygis buvo žemas. Pirmaisiais metais mokslo metus baigė 70 mokinių.

Mokykla pašventinta ir atidaryta 1919 m. lapkričio 11 d., o kitą dieną čia prasidėjo pamokos. Iš pradžių dirbo 5 mokytojai. Kiekvienas iš jų dėstė po kelis dalykus. Petras Bimba vaikus mokė istorijos, geografijos, gimnastikos, Augustinas Virkietis (kilęs iš Sedos valsčiaus) - lietuvių ir vokiečių kalbos, piešimo, Albinas Ramanauskas iš Laižuvos - aritmetikos, geomterijos ir gamtos mokslų, mokyklos kapelionas Dominykas Žukauskas - tikybos, [[Pukevičius Karolis|Karolis Pukevičius]] - muzikos ir dainavimo. Mokyklą turėjo išlaikyti patys tėvai, tačiau tėvų komitetas buvo nepajėgus parūpinti visko iš karto. Trūko vadovėlių, mokymo priemonių, inventoriaus. Pirmieji tėvų komiteto nariai buvo J. Motuzas, Liutkus, A. Osteika, V. Molis, K. Jurkūnas, Mažeika, J. Širvinskienė, Sidabras. Pirmaisiais metais šiek tiek lėšų skyrė ir Švietimo ministerija: 1000 auksinų mokymo priemonėms įsigyti, 772 auksinus - bibliotekai. Iš mokinių buvo renkamas mokestis už stojamuosius egzaminus ir už mokslą. Be to mokykla šiek tiek pajamų gaudamo iš organizuojamų įvairių vakarų, loterijų, parodėlių. Gautas lėšas panaudojo remonto darbams, mokymo priemonėms įsigyti ir neturtingų tėvų vaikams remti - juos atleisdavo nuo mokesčio už mokslą.

Antraisiais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti mokytoja Eugenija Kęnstavičiūtė-Bimbienė iš Židikų valsčiaus. Ji dėstė geografiją, gamtos mokslus, dailyraštį ir mokė mergaites rankdarbių. Į mokymo programą nuo III klasės buvo įvestos ir kooperacijos bei buhalterijos disciplinos, kurias dėstė mokyklos vedėjas P. Bimba. Jo iniciatyva 1920 m. sausio 16 d. įsteigtas mokinių kooperatyvėlis „Laimė", kuris užsiėmė knygų prekyba. Tais metais mokykloje buvo 3 klasės, mokėsi 116 mokinių (70 berniukų ir 46 mergaitės). Mokytojai lankydavo vidurinių mokyklų vasaros mokytojų kursus, kuriuose geriau susipažindavo su mokymo programomis.

1921-1922 m.m. mokykloje jau veikė 4 klasės, mokėsi 157 mokiniai (90 berniukų ir 67 mergaitės): I kl. - 49, II kl. - 30, III kl. - 32, IV kl. - 27. Tais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti kunigas Teodoras Radžius, kilęs iš Klaipėdos krašto. Jis ėmėsi dėstyti vokiečių kalbą ir gimnastiką. Daktaras [[Tautvaišas Povilas|Povilas Tautvaišas]] buvo paskirtas mokyklos gydytoju. 1921 m. rudenį atvažiavo Jurgis Gvildys, Klaipėdos krašto lietuvninkas, kuris mokė vokiečių kalbos. Tais metais įsteigta mokinių ateitininkų kuopelė, kuri leido laikraštėlį [[Žibutė|„Žibutė"]]. Pirmasis gimnazijos sargas buvo invalidas vienarankis Lemežis, kuris su šeima joje ir gyveno. Metų pabaigoje iš viso mokykloje buvo 143 mokiniai: I kl. - 44, II kl. - 39, III kl. - 38 ir IV kl. - 22.

1922 m. birželio mėn. išleista pirmoji šios mokyklos auklėtinių laida - baigiamuosius egzaminus išlaikė 19 mokinių ir dar du po vasaros pataisų. Pirmosios laidos mokiniai: Polė Danilevičiūtė, Jadzė Kumpikevičaitė, Jadzė Krakauskaitė, [[Kaveckas Konradas|Konradas Kaveckas]], Cilė ir Mylė Opulskaitės, Lionė Osteikaitė, Pušinskas, Jonas Sidabras, Alfonsas Sadauskas, Vladas Širvinskas, [[Motuzaitė Izabelė|Izabelė Motuzaitė]], Alb. Molis ir kt. Tuo metu Mažeikiuose jau rūpintasi, kad mieste įsikurtų aukštesnė švietimo įstaiga - progimnazija.

== Progimnazija 1923-1925 m. ==
[[Vaizdas:Mazeikiu 6 kl. progimnazija 1925-06-15.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių 6 kl. progimnazija, 1925-06-15]]

1921 m. rugsėjo 25 d. įvykusiame visuotiniame mokytojų ir mokinių tėvų bei globėjų susirinkime buvo iškeltas klausimas dėl progimnazijos įsteigimo. 1923 m. įsikūrė komitetas, kuris rūpinosi gimnazijos įsteigimu Mažeikiuose. To komiteto nariai buvo P. Kumpikevičius, A. Osteika, Z. Gelžinis, O. Stančikienė. Komitetas parengė ir išsiuntė laišką Lietuvos švietimo ministerijai, kuriame buvo prašoma leisti Mažeikiuose steigti progimnaziją, kurią vėliau būtų galima reorganizuoti į gimnaziją. 1923 m. liepos 27 d. Švietimo ministerija leido Mažeikių vidurinę mokyklą reorganizuoti į progimnaziją, t. y. suformuoti penktą ir šeštą klases. Progimnazija išaugusi iki 5 kl. 1923 m. perėjo į buvusios rusų cerkvinės mokyklos patalpas, stovėjusios ten, kur dabar sporto salė. 1923 m. rudenį iš viso mokykloje mokėsi 186 mokiniai, į naujai atidarytą V klasę atėjo 17 mokinių. V klasė dėl patalpų trūkumo buvo laikinai įkurdinta geležinkelio namuose Stoties g.7. Iš pradžių V klasę iš surinktų už mokslą lėšų išlaikė tėvai, o vėlaiu finansavo Švietimo ministerija.

Įsteigus progimnaziją, jos direktoriumi buvo paskirtas [[Račkauskas Merkelis|Merkelis Račkauskas]]. Mokykloje buvo 14 mokytojų. Mažeikių progimnaziją finansiškai rėmė Mažeikių apskrities valdyba. Nuo 1924 m. sausio mėnesio ji atsisakė skirti lėšas progimazijos išlaikymui. Iš karto po to progimnazijos tėvų komitetas kreipėsi į Lietuvos švietimo ministeriją prašydamas, kad mokyklos išlaikymu rūpintųsi ji pati. 1924 m. pradėta nešioti kepures su ženklu „MG" (Mažeikių gimnazija). 1924 m. jau buvo ir VI klasė su 28 mokiniais, iš viso mokykloje mokėsi 263 mokiniai. 1925 m. Švietimo ministerija leido atidaryti lygiagrečias II ir III klases, ne mokykloje jau buvo 298 mokiniai (II kl. - 72, III kl. - 62 mokiniai).

[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.IVkl. 1926.MKE.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių gimnazija IV kl. mokiniai ir mokytojai 1926-10-14]]
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.1930.MKE.jpg|thumb|right|260px|Ketvirtosios laidos abiturientai 1930 m.]]

== Gimnazija 1925-1949 m. ==
1925 m. rugpjūčio 25 d. Mažeikių progimnazija buvo reorganizuota į Mažeikių valstybinę gimnaziją. Ji tapo humanitarine mokykla, kurioje buvo sustiprintas lotynų kalbos dėstymas. Įsteigus gimnaziją, atidaryta ir VII klasė, atvyko dirbti keletą naujų mokytojų. Tai Rene de la Croix, kuri dėstė vokiečių kalbą, O. Girčytė - lietuvių kalbą ir istoriją, [[Šlekys Julius|J. Šlekys]] - fiziką ir gamtos mokslus. Išaugus mokinių skaičiui, mokyklai teko keletą klasių patalpinti įvairios miesto vietose. 1926 m. atidaryta VIII klasė.

1927 m. Mažeikių gimnazija išleido pirmąją abiturientų laidą (mokyklą baigė 14 mokinių), 1928 m. baigė 10, 1929 m. - 13, 1930 m. - 16, 1931 m. - 14, 1934 m. - 12, 1935 m. - 17 abiturientų. 1934 m. buvo 280, 1935 m. - 307 mokiniai, iš jų 26 žydai, 16 provoslavų, 11 liuteronų. Kai kuriose klasės buvo labai daug mokinių: V kl. mokėsi 49, I kl. - 56 mokiniai; paralelinių klasių nebuvo leista atidaryti. 1934 m. II pusm. į gimnaziją buvo pristatoma 40 egz. „Ateities spinduliai", 38 egz. „Ateities", 11 egz. „Vaidilutė" leidinių, buvo skaitykla, klubas, žaidimų salė <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 6.</ref>.

Mokykla nukentėjo 1940-aisias ir hitlerinės okupacijos metais. 1940 m. uždaryta gimnazijos [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia|Šv. Aloyzo bažnytėlė]] ir joje įrengiamas sandėlis. Visa vidaus įranga išvežta į Leckavą. 1951 m. ar 1961? bažnytėlė visai nugriauta. 1940 m. gimnaziją baigė 18 abiturientų: J. Golumbauskas, J. Jankauskas, K. Juknevičius, A. Konovalovas, J. Karoblytė, E. Kenstavičiūtė, R. Krongoldas, A. Liauba, P. Peštenis, E. Petrėnaitė, A. Raudonytė, S. Ruika, R. Švarcaitė, K. Trušinskas, J. Urmonaitė, A. Vėlavičius ir R. Zarkinavičiūtė <ref> Baigė 18 abiturientų // XX amžius. - 1940. - Birž. 19. - Nr. 137. - P. 8.</ref>. 1941-06-14 ištremti gimnazistai Vyt. Tallat-Kelpša, A. Janulis, Laja Leškovičiūtė, Frida Miskevičiūtė, 4 seserys Tuvje: Gutia, Berta, Sara, Asia. Pavenčiuose sušaudyti žydų tautybės du mokytojai - matematikas Šnederis, istorikas Gurvičius ir 24 gimnazistai - seserys Gurvičiūtės, Glikmanaitė, Švarcaitė, Šulmanaitė, Kasaitė, brolis ir sesuo Rabinavičiai, Kalvarijos, Gusevas ir kt.

Nuo 1944 m. gruodžio mėn. mokykla vėl pradėjo dirbti. Buvo dirbama dviejuose vietose: centriniuose namuose ir Klaipėdos gatvėje. 1945-1949 m. į Sibirą ištremti mokytojas A. Baranauskas, direktorius H. Bucevičius, buvęs direktorius J. Rainys, gimnazistai I. Venalis, Mindaugas Vanagas, Irena Milevičiūtė-Skerstonienė, Gražina Bučytė-Degutienė.

Laba diena Ryti,Džiaugiamės, kad LiMa diskutuoja apie tiražų auditą, kurį vainrteme labai pozityviai. Norime pasidalinti savo žiniomis ir pozicija šiuo klausimu. pagarbiai,Živilė JanukonienėSvarbių klientų aptarnavimo vadovėTNS LTLeidinių tiražo auditas ir skaitytojų auditorijos tyrimaiSkaitytojų auditorijos tyrimas ir periodinių leidinių tiražas yra skirtingi matai, įvertinantys skirtingus dydžius.Skaitytojų auditorijos tyrimas, atliekamas TNS LT, yra gyventojų apklausa, kurios metu sužinome, kokius periodinius spaudos leidinius per konkretų tyrimo periodą gyventojai yra skaitę. Šio tyrimo tęstinumas leidžia stebėti skaitymo tendencijas, prognozuoti skaitytojų auditorijos pokyčius, nustatyti leidinių tikslinę grupę.Skaitytojų auditorijos tyrimas atsako į tokius klausimus:- Kiek skaitytojų turi periodinis leidinys?- Kokie yra periodinių leidinių skaitytojų segmentai pagal sociodemografinius parametrus?-Kaip keičiasi periodinių leidinių skaitytojų auditorijos dydis bei segmentai?-Kokia yra periodinio leidinio konkurencinė aplinka?-Kaip yra persidengusios kelių periodinių leidinių skaitytojų auditorijos?-Kokiu būdu skaitytojai dažniausiai gauna leidinį? Tiražo audito tarptautinė patirtis yra įvairi. Kiekvienoje šią praktiką turinčioje šalyje tiražo audito specifika ir formos skiriasi, pvz., Suomijoje auditą atlieka pelno nesiekianti leidėjus atstovaujanti organizacija, tuo tarpu Švedijoje – privati kompanija.Tiražas neatspindi leidinių tikslinės auditorijos, skaitymo reguliarumo, leidinių skaitytojų auditorijos persidengimo. Tiražo auditas turėtų leisti įvertinti:-Atspausdintą tiražą;-Išplatintą tiražą (parduotą, nemokamai išdalintą);-Gražintą (nurašytą) tiražą. Be to, svarbu, kad tiražo auditas būtų atliekamas reguliariai, priklausomai nuo leidinio periodiškumo. Tiražo auditas nėra naudojamas reklamos planavimui, tačiau reklamos davėjai tai gali naudoti kaip papildomą informacijos apie leidinio populiarumą šaltinį.Daugiau informacijos: Justina Tauginienė, Projektų vadovė

== Merkelio Račkausko vidurinė mokykla 1993-1996 m.==
1992 m. LR kultūros ir švietimo ministerija nutarė leisti mokyklose steigti gimnazijos klases. Mokyklos mokytojai sudarė atskirų dalykų mokymo programas, kurias tvirtino Švietimo ministerija. Mokykla visus metus buvo stebima ir vertinama visų švietimo instancijų. 1993 m. gegužės mėn. Švietimo ministerijos nutarimu Mažeikių I vid. m-kloje leista atidaryti gimnazijos klases (nuo 1993-09-01 atidaryta 1-oji humanitarinio profilio gimnazijos klasė). Taip pat buvo svarstytas ir mokyklos pavadinimas. Nutarta ją pavadinti 1925 m. gimnazijos steigėjo direktoriaus Merkelio Račkausko vardu. Šis vardas 1993 m. lapkričio mėn. Mažeikių rajono valdybos nutarimu ir buvo suteiktas mokyklai.

== Dabartinė gimnazija nuo 1996 m. ==
1996 m. gegužės 30 d. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 42 M. Račkausko vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Tai buvo pirmoji gimnazija visoje Telšių apskrityje. Vasarą buvo sukurti emblemos ir vėliavos projektai. Buvęs mokinys [[Žebrauskas Stasys|St. Žebrauskas]] sukūrė gimnazijos himną. Nuo rugsėjo 1 d. gimnazijoje nebegalėjo būti pradinių klasių, jos buvo perkeltos į kitas miesto mokyklas.

== Renovacija ==
[[Vaizdas:Gimnazijos renovacija.MKE.2011-05-27.jpg|thumb|right|260px|Gimnazijos renovacija 2011 m.]]

2010 m. vasarą buvo pradėtas renovuoti senas vienaukštis pastatas gimnazijos kieme, kuriame anksčiau glaudėsi dirbtuvės ir kelios klasės, dabar įrengtas Menų fakultetas. Jame įrengtas muzikos kabinetas, virtuvė technologijų pamokoms, choreografijos salė su veidrodžiais ir dušinėmis, staklynas, molio degimo krosnis. Pirmajame gimnazijos renovacijos etape atnaujinta sporto salė, įrengti keturi užsienio kalbų kabinetai. Sporto salė atitinka visus standartus, išklota natūraliu parketu. savivaldybė nupirko kėdutes žiūrovų balkone. Prie salės įrengtos modernios dušo patalpos, tualetai. Baldus Menų fakultetui ir anglų kalbos kabinetams gimnazija nupirko už mokyklai pervestus pinigus - 2 procentus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

2011 m. prasidėjo antrasis gimnazijos renovacijos etapas: pagrindinio mokyklos pastato apšiltinimas ir apdaila, šildymo sistemos pakeitimas ir elektrotechnikos darbai. Projekto vadovas Arūnas Knystautas, rangovas [[Darstamas|UAB „Darstamas"]]. Įstaigos atnaujinimas vyksta panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšas pagal Lietuvos 2007-2013 metų sanglaudos priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu". Pirmojo etapo darbai kainavo apie 520 tūkst., antrajam numatyta 770 tūkst. litų. Trečiojo etapo projektus finansuos rajono savivaldybė (numatyta skirti 350 tūkst. litų) - bus atliekami darbai, kurių neremia ES struktūriniai fondai. Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 230 tūkst. litų vidaus patalpoms modernizuoti, kanalizacijos sistemai atnaujinti bei tualetams įrengti <ref>Audronė Malūkienė. Gimnazijos bendruomenė jau pajuto renovacijos naudą // Santarvė. - 2011. - Gegužės 14. - Nr. 54. - P. 3.</ref>.

Gimnazijos mokytojas Raimondas Milėška parengė vidinio kiemo ir lauko stadiono projektą, pagal kurį būtų galima čia vykti šventės, choro ir teatro pasirodymai, būti poilsio vieta gimnazistams.

== Veikla ==
1924 m. įkurtas literatūros mėgėjų ratelis, 1934 m. - Maironio literatūrininkų būrelis. Gimnazijoje veikia akredituotas Profesinio informavimo taškas, 2010 m. susibūrė vaikinų vokalinis ansamblis [[Brazers|„Brazers"]] (vad. Laimonas Terasius).

== Mokyklos direktoriai ==
[[Vaizdas:Asta Zukauskiene.MKE.2011-04-09.jpg|thumb|right|230px|Gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė, 2011 m.]]

* [[Bimba Petras|Petras Bimba]] (1919-1923)
* [[Račkauskas Merkelis|Merkelis Račkauskas]] (1923-1927)
* [[Vaitkevičius Steponas|Steponas Vaitkevičius]] (1927- 1927-08-01)
* [[Totorius Stasys|Stasys Totorius]] (1927-1933)
* [[Rainys Juozas|Juozas Rainys]] (1933-1938)
* [[Štuopis Povilas|Povilas Štuopis]] (1938-1940)
* [[Bucevičius Henrikas|Henrikas Bucevičius]] (1940-1941)
* [[Babilius Mykolas|Mykolas Babilius]] (1941-1943)
* [[Sprindys Juozas|Juozas Sprindys]] (1943-1944)
* [[Pupšys Kostas|Kostas Pupšys]] (1945)
* [[Sidabras Jonas (pedagogas)|Jonas Sidabras]] (1945-1946)
* [[Ženova Raisa|Raisa Ženova]] (1946-1949)
* [[Taurusevičius Titas|Titas Taurusevičius]] (1949 01-1949 10 mėn.)
* [[Karpis Stasys|Stasys Karpis]] (1949-1953)
* [[Jundulaitė Kazimiera|Kazimiera Jundulaitė]] (1953-1961)
* [[Virvičienė Liongina|Liongina Virvičienė]] (1961-1968)
* [[Paulauskas Justinas|Justinas Paulauskas]] (1968-1975 ir 1979-1984)
* [[Adakauskas Dionizas|Dionizas Adakauskas]] (1975-1979)
* [[Žiaurinė Mirdza|Mirdza Žiaurienė]] (1984-2009)
* [[Žukauskienė Asta|Asta Žukauskienė]] (nuo 2009 m.)

== Vicedirektoriai ==
*Vlada Stasiulytė (1923-1926)
*Rene de la Croix (1926-1934)
*Apolinaras Opulskis (1926-1927)
*Antanas Svetlauskas (1931-1932)
*Antanas Januševičius (1934-1939)
*Petras Gaurys (1939-1940)

== Mokiniai ==
Mokyklą baigė: 1927 m. - 14 (I-oji abiturientų laida), 1928 m. - 10, 1929 m. - 13, 1931 m. - 14, 1934 m. - 12, 1940 m. - 18 (paskutinė Nepriklausomos Lietuvos abiturientų laida), 1941 m. - 57.

* Sonata Jasmontaitė, 2007 m. Kanados Saskatūno mieste vykusioje Tarptautinėje biologijos olimpiadoje pelnė bronzos medalį<ref>Varkalytė K. Iš Kanados gimnazistė parsivežė bronzos medalį // Santarvė. - 2007. - Liep. 28. - Nr. 83. - P. 1, 2.</ref>.
* Gintarė Eidimtaitė, vienuoliktokė, 2004 m. laimėjo Italijos užsienio reikalų ministerijos stipendiją ir išvyko mokytis į Adrijos jūros jungtinį pasaulio koledžą Mančesteryje, kurį baigė ir įgijo tarptautinių santykių ir politikos mokslų bakalauro diplomą <ref> Janina Sučylienė. Gyvenimo universitetas - bendravimas ir rūpinimasis kitais // Būdas žemaičių. - 2009. - Rugsėjo 18. - Nr. 74. - P. 7.</ref>.
* Ieva Nagytė 2010 m. iš valstybinių egzaminų gavo 4 aukščiausius įvertinimus - po 100 balų. 2010-07-21 dalyvavo Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus LR Vyriausybės rūmuose surengtame priėmime 2010 metų abiturientams, gavusiems tris ir daugiau šimtukų brandos egzaminų sesijoje. I. Nagytę į Vyriausybės rūmus lydėjo Mažeikių rajono savivaldybės meras [[Džiugelis Vilhelmas|Vilhelmas Džiugelis]].
* Eimantas Abelkis 2011 m. iš valstybinių egzaminų gavo 3 aukščiausius įvertinimus - po 100 balų iš lietuvių k., biologijos ir chemijos.
Nuo mokyklos įsikūrimo baigė 19 aukso, 28 sidabro medalininkai, 148 abiturientai su pagyrimu.

===Žymiausi mokiniai===
Mokėsi arba baigė.

* 1919-1922 m. - [[Kaveckas Konradas|Konradas Kaveckas]], kompozitorius, dirigentas.
* apie 1920 m. - mokėsi [[Nevardauskas Alfonsas|Alfonsas Nevardauskas]], spaudos bendradarbis, visuomenininkas.
* apie 1920 m. - mokėsi [[Reivytis Vytautas|Vytautas Reivytis]], policijos pareigūnas, žurnalistas, spaudos darbuotojas.
* 1922 m. - [[Motuzaitė Izabelė|Izabelė Motuzaitė]], provizorė.
* 1922-1928 m. - mokėsi [[Nagius Juozas|Juozas Nagius]], pedagogas, muziejininkas.
* 1923 m. - [[Andriuška Kazimieras|Kazimieras Andriuška]], kunigas.
* 1924 m. - [[Žadvydas Osvaldas|Osvaldas Žadvydas]], Lietuvos kariuomenės karininkas, pedagogas, žurnalistas.
* 1924-1929 m. - mokėsi [[Dargis Alfonsas|Alfonsas Dargis]], dailininkas, gyveno Vokietijoje.
* iki 1926 m. - mokėsi [[Kenstavičius Antanas|Antanas Kenstavičius]], 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, [[Tėvynės apsaugos rinktinė|Tėvynės apsaugos rinktinės]] bataliono vadas.
* 1927 m. - [[Liutkus Antanas|Antanas Liutkus]], teisininkas, dailininkas.
* 1928 m. - [[Leseckas Juozas|Juozas Leseckas]], veterinarijos gydytojas, Lietuvos šaulių sąjungos būrio vadas.
* 1928 m. - [[Pūnis Vladas|Vladas Pūnis]], pirmasis Mažeikių kraštotyrininkas, [[Senovės pažinimo kuopelė|„Senovės pažinimo mėgėjų kuopelės"]] įkūrėjas, gydytojas.
* iki 1928 m. - mokėsi [[Umbražiūnas Zigmas|Zigmas Umbražiūnas]], žurnalistas.
* iki 1928 m. - mokėsi [[Vilimas Liudas|Liudas Vilimas]], dailininkas grafikas, akvarelistas.
* iki 1928 m. - mokėsi [[Šaulys Kipras|Kipras Šaulys]], dailininkas grafikas.
* iki 1928 m. - mokėsi [[Martinkus Vaclovas|Vaclovas Martinkus]], kunigas, visuomenininkas.
* 1929 m. - [[Remys Bronius|Bronius Remys]], Lietuvos kariuomenės karininkas.
* 1929 m. - [[Liaugminas Albinas|Albinas Liaugminas]], buvęs dviejų institutų rektorius, gyveno JAV.
* iki 1930 m. - mokėsi [[Gedgaudas Vytautas|Vytautas Gedgaudas]], žurnalistas.
* iki 1930 m. - mokėsi [[Januta Kazys|Kazys Januta]], teisininkas, spaudos darbuotojas, visuomenininkas.
* iki 1930 m. - mokėsi [[Mileris Povilas|Povilas Mileris]], literatas, politinis kalinys.
* apie 1930 m. - mokėsi [[Motuzaitė Eugenija|Eugenija Motuzaitė]], farmacininkė provizorė.
* 1930 m. - [[Rataiškis Vaclovas|Vaclovas Ratas-Rataiškis]], dailininkas grafikas.
* 1930 m. - [[Remys Juozas|Juozas Remys]], pirmojo simfoninio orkestro įkūrėjas Mažeikiuose Antrojo pasaulinio karo metais, Lietuvos kariuomenės karininkas.
* 1930 m. - [[Kęsgaila-Kenstavičius Steponas|Steponas Kęsgaila-Kenstavičius]], teisininkas.
* 1930 m. - [[Liutkus Juozas|Juozas Liutkus]], Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas, gydytojas.
* apie 1930-1932 m. - [[Kumpikevičiūtė Viktorija|Viktorija Kumpikevičiūtė-Kalpokienė]], poetė neoromantikė, dailininkė.
* 1933 m. - [[Plenys Kazys|Kazys Plenys]], Lietuvos kariuomenės karininkas, leitenantas.
* 1933 m. - [[Osteika Antanas|Antanas Osteika]], Lietuvos kariuomenės karininkas.
* 1934 m. - [[Mažonas Kazys|Kazys Mažonas]], Lietuvos kariuomenės karininkas, dimisijos majoras.
* 1934 m. - [[Laučis Augustinas|Augustinas Laučis]], gydytojas.
* 1934 m. - [[Tautvaišas Povilas (1916)|Povilas Tautvaišas]], lietuvių šachmatų meistras.
* 1935-1938 m. - mokėsi [[Čepys Albinas|Albinas Čepys]], architektas.
* apie 1935-1939 m. - [[Venckus Vytautas|Vytautas Venckus]], muzikologas, pedagogas, radijo laidų vedėjas.
* 1938 m. - [[Maskolenka Jonas|Jonas Maskolenka]], Lietuvos kariuomenės karininkas, Šaulių rinktinės ir vietos rinktinės narys.
* 1939 m. - [[Žilinskaitė Stefanija|Stefanija Žilinskaitė]], gydytoja chirurgė.
* 1939 m. - [[Trigubovas Avsejus|Avsejus Trigubovas]], diplomatas.
* apie 1940 m. - [[Vilimas Aloyzas|Aloyzas Vilimas]], dailininkas tapytojas, pedagogas.
* apie 1940 m. - mokesi [[Vaišvilienė Stasė|Stasė Vaišvilienė]], pedagogė, viena iš montesorinio auklėjimo metodo įdiegėjų Lietuvoje.
* 1940 m. - [[Lipskis Antanas|Antanas Lipskis]], medicinos mokslų daktaras, poetas, dailininkas, gyveno JAV.
* 1940 m. - [[Žilėnas Alfonsas|Alfonsas Žilėnas]], ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Mokslų akademijos narys korespondentas.
* 1940 m. - [[Lempertas Izraelis|Izraelis Lempertas]], sociologas, profesorius.
* 1940 m. - [[Jankauskas Kostas|Kostas Jankauskas]], Lietuvos nusipelnęs gydytojas.
* 1941-1945 m. - mokėsi [[Vitkevičius Pranas|Pranas Vitkevičius]], teisės mokslų daktaras, Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas.
* 1942 m. - [[Grabys Juozas|Juozas Grabys]], kunigas.
* 1942 m. - [[Mikailienė Eugenija|Eugenija Ganusevičiūtė-Mikailienė]], technikos mokslų daktarė, chemikė.
* 1943 m. - [[Jonušas Antanas|Antanas Jonušas]], monsinjoras, gyveno Romoje, Vatikane.
* 1943 m. - [[Daniulytė Genovaitė|Genovaitė Daniulytė]], gamtos mokslų daktarė, biologė.
* iki 1943 m. - [[Gailius Pranas|Pranas Gailius]], dailininkas tapytojas, grafikas.
* apie 1943 m. - mokėsi [[Gaučienė Emilija|Emilija Semenavičiūtė-Gaučienė]], muzikos mokytoja.
* iki 1944 m. - [[Baužinskaitė Aldona|Aldona Baužinskaitė-Kairienė]], poetė, žurnalistė.
* iki 1944 m. - [[Remys Donius|Donius Remys]], poetas, vertėjas, filosofas, inžinierius.
* iki 1944 m. - [[Danielius Vladas|Vladas Danielius]], pedagogas, konstruktorius.
* 1944 m. - [[Žukas Stasys|Stasys Žukas]], smuikininkas, chorvedys, Australijos lietuvių dainų švenčių dirigentas, lietuviškų dainų šioje šalyje propaguotojas.
* 1944 m. - [[Pronckus Augustas|Augustas Pronckus]], medicinos mokslų daktaras, profesorius.
* 1944 m. - [[Adomaitienė Ona|Ona Daukšytė - Adomaitienė]], JAV lietuvių bendruomenės veikėja.
* 1944 m. - [[Miltenienė Emilija|Emilija Juzumaitė - Miltenienė]], pedagogė, kultūros veikėja, kraštotyrininkė.
* 1944-1946 m. - mokėsi [[Poškus Antanas|Antanas Poškus]], pedagogas, garbės kraštotyrininkas.
* iki 1944 m. - mokėsi [[Sprindys Algimantas|Algimantas Sprindys]], architektas, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto architektūros katedros docentas, architektūros studijos vadovas.
* iki 1945 m. - mokėsi [[Vilimas Aloyzas|Aloyzas Vilimas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas, pedagogas.
* iki 1945 m. - mokėsi [[Šviesaitė Sofija|Sofija Šviesaitė]], poetė.
* 1945 m. - [[Švažas Kazys|Kazys Švažas]], skulptorius.
* 1945 m. - [[Švažas Jonas|Jonas Švažas]], dailininkas tapytojas.
* 1945 m. - [[Klova Vytautas|Vytautas Klova]], kompozitorius, pedagogas.
* 1945 m. - [[Klova Boleslovas|Boleslovas Klova]], dailininkas monumentalistas, reljefinių mozaikų kūrėjas.
* 1945 m. - [[Gečas Vincentas|Vincentas Gečas]], dailininkas tapytojas.
* 1945 m. - [[Daukantas Feliksas|Feliksas Daukantas]], dailininkas dizaineris, dizaino specialybės Lietuvoje pradininkas, Dailės akademijos garbės profesorius.
* 1945 m. - [[Gargasas Leonardas|Leonardas Gargasas]], gydytojas reumatologas, medicinos mokslų daktaras.
* 1945 m. - [[Ostrauskas Mečislovas|Mečislovas Ostrauskas]], dailininkas tapytojas, portretistas.
* 1945 m. - [[Valantinaitė - Jokubonienė Bronė|Bronė Valantinaitė-Jokubonienė]], dailininkė tekstilininkė, grafikė, Lietuvos nusipelniusi meno veikėja.
* 1945 m. - [[Pronckus Augustas|Augustas Pronckus]], habilituotas medicinos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos chirurgų asociacijos prezidentas.
* (?) 1946 m. - [[Bunkus Alfonsas|Alfonsas Bunkus]], ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas.
* 1946 m. - [[Norkus Povilas|Povilas Norkus]], chemijos mokslų daktaras, profesorius.
* 1946 m. - [[Gedvilas Algirdas|Algirdas Gedvilas]], mokytojas, aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinio muziejaus įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos garbės kraštotyrininkas.
* 1948 m. - [[Sabonienė Regina|Regina Stonytė-Sabonienė]], chemijos mokslų daktarė.
* 1948 m. - [[Milkintas Antanas|Antanas Milkintas]], skulptorius - restauratorius, portretistas.
* 1949 m. - [[Arnastauskienė Eugenija|Eugenija Tamara Musteikytė - Arnastauskienė]], gamtos mokslų daktarė, biologė veterinarė.
* 1949 m. - [[Slavėnienė Irena|Irena Laimutė Gražina Musteikytė - Slavėnienė]], gamtos mokslų daktarė, docentė, Lietuvos morfologų draugijos narė.
* 1949 m. - [[Poškus Dionizas|Dionizas Poškus]], chemijos mokslų daktaras, profesorius.
* 1949 m. - [[Kaikarienė Zita|Zita Beinoravičiūtė - Kaikarienė]], chemijos mokslų daktarė.
* 1949 m. - [[Kaikaris Petras|Petras Kaikaris]], chemijos mokslų daktaras.
* apie 1950 m. - mokėsi [[Dapkus Karolis|Karolis Dapkus]], teatro aktorius.
* apie 1950 m. - mokėsi [[Vaišvilienė Stasė|Stasė Vaišvilienė]], pedagogė, viena iš montesorinio auklėjimo metodo įdiegėjų Lietuvoje.
* nuo 1950 m. - mokėsi [[Skeivys Rimantas|Rimantas Skeivys]], literatūros tyrinėtojas, filologijos mokslų daktaras.
* 1950 m. - [[Šiurkus Jonas|Jonas Šiurkus]], medicinos mokslų daktaras.
* 1950 m. - [[Stančienė Danutė|Danutė Kačerauskaitė - Stančienė]], pedagogė, šokių ratelių vadovė. Respublikos nusipelniusi mokytoja.
* 1951 m. - [[Juraška Vytautas Pijus|Vytautas Pijus Juraška]], technikos mokslų daktaras.
* 1953 m. - [[Latonaitė Loreta|Loreta Latonaitė]], gydytoja okulistė.
* 1954 m. - [[Nemanienė Bronislava Daliutė|Bronislava Daliutė Velcaitė - Nemanienė]], [[Mažeikių muzikos mokykla|Mažeikių muzikos mokyklos]] mokytoja.
* 1954 m. - [[Norkus Vladislovas Gediminas|Vladislovas Gediminas Norkus]], inžinierius hidrotechnikas, docentas.
* 1954 m. - [[Levickas Antanas|Antanas Levickas]], zoologas, docentas, biologijos mokslų kandidatas.
* 1954 m. - [[Adomavičienė Vida Eugenija|Vida Eugenija Pociūtė-Adomavičienė]], gydytoja okulistė.
* 1954 m. - [[Čerepanovas Jurijus|Jurijus Čerepanovas]], inžinierius radiotechnikas.
* 1954 m. - [[Dulevičius Zenonas|Zenonas Dulevičius]], gydytojas, medicinos mokslų daktaras, docentas.
* 1954-1961 m. - mokėsi [[Kupliauskis Zigmantas|Zigmantas Kupliauskis]], fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius.
* apie 1955 m. - mokėsi [[Gaigalienė Birutė|Birutė Svetlauskaitė - Gaigalienė]], medicinos mokslų daktarė, profesorė
* 1956 m. - [[Dargienė Irutė Zinaida|Zinaida Dargienė]], dailininkė tekstilininkė, pedagogė.
* 1957 m. - [[Girdenis Aleksas|Aleksas Girdenis]], habilituotas filologijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius.
* 1957 m. - [[Lipskis Arūnas Leonas|Arūnas Leonas Lipskis]], gamtos mokslų daktaras, chemikas.
* 1958 m. - [[Pocius Adomas|Adomas Pocius]], gamtos mokslų daktaras, docentas.
* 1960 m. - [[Balandis Alfredas|Alfredas Balandis]], technikos mokslų daktaras, docentas.
* 1960 m. - [[Mikuta Algimantas|Algimantas Mikuta]], poetas, vertėjas.
* 1960 m. - [[Girkontaitė Ramutė|Ramutė Girkontaitė]], poetė.
* 1960 m. - [[Kimtys Liudvikas|Liudvikas Kimtys]], fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius.
* 1960 m. - [[Laurinavičius Albertas|Albertas Laurinavičius]], fizikas, habilituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos valstybinės premijos laureatas.
* 1960 m. - [[Lisaitis Vladas|Vladas Lisinas-Lisaitis]], dailininkas grafikas, akvarelistas, tapytojas, dizaineris.
* 1960 m. - [[Lisinas Helmutas|Helmutas Lisinas]], stalo teniso sporto meistras, klubo „Ping-Pong" vadovas.
* 1960 m. - [[Pocevičiūtė Olga|Olga Pocevičiūtė]], aktorė.
* 1960 m. - [[Vesėliūnas Jonas|Jonas Vesėliūnas]], biomedicinos mokslų daktaras, VU onkologijos instituto direktoriaus pirmasis pavaduotojas, kelių medicinos mokslinių draugijų narys.
* 1961-1970 m. - mokėsi [[Linkevičienė Nijolė|Nijolė Linkevičienė]].
* 1961 m. - [[Dermontas Julius|Julius Dermontas]], docentas, socialinių mokslų daktaras.
* 1961 m. - [[Mikulskis Pranas|Pranas Mikulskis]], fizikos mokslų daktaras.
* 1963 m. - [[Rozga Leopoldas|Leopoldas Rozga]], žurnalistas.
* 1965 m. - [[Liaučius Jonas|Jonas Liaučius]], teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.
* 1966-1969 m. - mokėsi [[Dargis Antanas|Antanas Dargis]], grupės [[Sekmadienis|„Sekmadienis”]] įkūrėjas, muzikantas, estradinių dainų kūrėjas.
* 1967 m. - [[Vilkauskas Romanas|Romanas Vilkauskas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas.
* 1968 m. - Algirdas Varnas, archeologas.
* 1968 m. - [[Liutkus Viktoras|Viktoras Liutkus]], dailėtyrininkas, vienas iš pagrindinių pasaulio žemaičių kūrybos parodų organizatorių.
* 1968-1973 m. - mokėsi [[Mikalauskas Vytautas|Vytautas Mikalauskas]], režisierius, Lietuvos teatro, kultūros ir politinis veikėjas.
* 1970 m. - [[Mikulskienė Gema|Gema Paulauskaitė-Mikulskienė]], gamtos mokslų daktarė.
* 1971 m. - [[Venalis Algirdas|Algirdas Venalis]], medicinos mokslų daktaras.
* 1972 m. - [[Barauskas Vidmantas|Vidmantas Barauskas]], medicinos mokslų daktaras, profesorius.
* 1977 m. - [[Žebrauskas Stasys|Stasys Žebrauskas]], poetas, dainininkas.
* 1980 m. - [[Valantinas Algimantas|Algimantas Valantinas]], teisininkas.
* 1983 m. - [[Miliauskaitė Jūratė|Jūratė Miliauskaitė]], estrados dainininkė, grupės „Sekmadienis“ vokalistė, vaikų dainavimo grupių „Linksmasis Do“, „Saulės vaikai“, „Caca“ įkūrėja.
* 1996 m. - [[Bučinskytė Ilona|Ilona Bučinskytė-Strumickienė]], istorijos, kultūros istorijos tyrinėtoja, istorijos mokslų daktarė.
* [[Gedvilas Leonas|Leonas Gedvilas]], filologijos mokslų habilituotas daktaras, pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius.
* [[Granauskas Romualdas|Romualdas Granauskas]], rašytojas.
* [[Liutkus Alfredas|Alfredas Liutkus]], dailėtyrininkas.
* Edgaras Lisinas, choreografas.
* [[Jackaitė Eglė|Eglė Jackaitė]], aktorė. Mokykloje mokėsi 7 metus.

== Literatūra ==
* Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 1919-1999 metų istorija. Sud. Danutė Juškienė. - Šiauliai: Saulės delta, 1999. - 168 p. ISBN 9986-899-39-7
{{reflist}}

== Nuorodos ==
*[http://lt.wikipedia.org/wiki/Ma%C5%BEeiki%C5%B3_Merkelio_Ra%C4%8Dkausko_gimnazija Vikipedija], Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija
*[http://mmrgim.tinkle.lt/ Sveiki užsukę į Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos tinklapį], 2004 m.
*[http://rackausko.mazeikiai.mit.lt/ Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija], mokyklos svetainė, 2002 m.
*[http://www1.omnitel.net/rack-gimnazija/lt/index0.htm Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija]

[[Kategorija: Mokyklos]]

Mažeikių krašto enciklopedija - Naudotojo indėlis [lt]

Merkelio Račkausko gimnazija