https://mke.lt/api.php?action=feedcontributions&feedformat=atom&user=147.251.34.85 2026-05-27T22:31:25Z Naudotojo indėlis MediaWiki 1.45.1 https://mke.lt/index.php?title=%C5%BDiedmus%C4%97s&diff=32440 2011-03-26T13:50:19Z

<p>147.251.34.85: /* Mažeikių rajono žiedmusės */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |Žiedmusės|Volucella pellucens.MKE.2006-07-22.JPG|[[Kamaniškoji žiedmusė]] (''Volucella pellucens''),&lt;br&gt;[[Krakiai]], 2006-07-22}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda}}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta}}<br /> {{Taxobox ordre | Dvisparniai|Diptera}}<br /> {{Taxobox famille | Žiedmusės|Syrphidae Latreille, 1802}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ŽIEDMUSĖS''' (''Syrphidae'') - [[dvisparniai|dvisparnių]] (''Diptera'') šeima.<br /> <br /> Stambokos arba vidutinio dydžio musės, kurių pilvelis dažnai išmargintas skersiniais geltonais ir juodais dryžiais. Iš išorės žiedmusės dažnai panašios į vapsvas, bites ir kamanes (mimikrija). Patinų akys gana stambios ir viršugalvyje susiglaudžia. Kiaušinėliai balti. Lervos panašios į mažytes dėles, žalios, gelsvos ar rausvos spalvos ar bespalvės, gyvena ant augalų tarp amarų kolonijų (entomofagai), ir kitu maistu. Yra taip pat rūšių, gyvenančių skruzdėlynuose, bičių, bendruomeninių vabzdžių lizduose (parazitai), vandenyje, augalų liekanose, ištižusiuose grybuose (saprofagai) arba mėšle (kaprofagai); kai kurios rūšys kenkia augalams (svogūninė žiedmusė, gumburiuotoji žiedmusė). Suaugusios žiedmusės aptinkamos ant augalų žiedų, nes maitinasi nektaru tačiau ne visos rušys maitinasi nuo žiedu. Gana vikriai skraido. Geriausiai žinomas atstovas – [[serbentine žiedmuse]] (''Syrphus ribesii'') – amarų naikintojas.<br /> <br /> Pasaulyje yra apie 6000 rūšių, iš jų 500 aptinkama Europoje, Lietuvoje – apie 300–350 rūšių. Mažeikių rajone turėtų būti apie 120-250 rūšių. <br /> <br /> ŽIEDMUSĖS (Syrphidae) - dvisparnių (Diptera) šeima. <br /> Nedidelės arba gana stambios, panašios į vapsvas ir kamanes (mimikrija), rečiau visiškai juodos, pilvelio nedengia šereliai. Plėviškos kaliptros redukuotos. Antenos šerelis plikas, rečiau plunksniškas. Medialinė gysla įsilieja i radialinę. Patinų akys viršugalvyje susiglaudžia. <br /> Atvirai gyvenančios lervos buna spalvotos (žalsvos, gelsvos, rausvos), slaptos balsvos. Gyvena ant augalų tarp amarų kolonijų (entomofagai), bendruomeninių vabzdžių lizduose (parazitai), vandenyje, augalų liekanose, ištižusiuose grybuose (saprofagai) arba mėšle (kaprofagai); kai kurios rūšys kenkia augalams (svogūninė žiedmusė, gumburiuotoji žiedmusė).<br /> Musės aptinkamos ant augalų žiedų, tačiau ne visos rušys maitinasi nuo žiedų. Gana vikriai skraido. Geriausiai žinomas atstovas – serbentinė žiedmusė (Syrphus ribesii) – amarų naikintojas.<br /> Pasaulyje yra apie 6000 rūšių. Lietuvoje – 300–350 rūšių. <br /> Mažeikių rajono žiedmusės <br /> Mažeikių rajone turėtų būti apie 250 rūšių. <br /> <br /> <br /> == Mažeikių rajono žiedmusės ==<br /> * ''Helophilus pendulus'' [http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-1941]<br /> * ''Eristalis arbustorum'' [http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-928]<br /> * ''Leucozona lucorum'' [http://www.macrogamta.lt/e107_plugins/coppermine_menu/displayimage.php?pos=-837] <br /> &lt;gallery&gt;<br /> Vaizdas:Epistrophe melanostoma.MKE.2008-05-15.jpg|''Epistrophe melanostoma''<br /> Vaizdas:Syrphus ribesii1.MKE.2006-07-11.JPG|Serbentinė žiedmusė (''Syrphus ribesii'')<br /> Vaizdas:Dasysyrphus venustus.MKE.2008-05-08.jpg|''Dasysyrphus venustus''<br /> <br /> &lt;/gallery&gt;<br /> &lt;gallery&gt;<br /> Vaizdas:Sericomyia silentis.MKE..JPG|''Sericomyia silentis''<br /> Vaizdas:Sphearophoria spec.MKE..jpg|''Sphaerophoria'' sp.<br /> Vaizdas:Sphaerophoria taeniata.MKE.2008-05-08.jpg|''Sphaerophoria taeniata''<br /> &lt;/gallery&gt;<br /> <br /> &lt;gallery&gt;<br /> Vaizdas:Episyrphus balteatus.2007-06-24.jpg|''Episyrphus balteatus''<br /> Vaizdas:Syrphus ribesii arba S. torvus.MKE.2008-05-08.jpg|''Syrphus'' sp.<br /> Vaizdas:Eristalis interrupta.MKE.2008-06-15.jpg|''Eristalis interrupta''<br /> &lt;/gallery&gt;<br /> <br /> &lt;gallery&gt;<br /> Vaizdas:Erestalis tenax. MKE.2008-09-20.jpg|''Eristalis tenax''<br /> Vaizdas:P1400262-Eristalis arbustorum.MKE .jpg|''Eristalis arbustorum''<br /> Vaizdas:Ziedmuse Helophilus.MKE.2007-10-21.jpg|''Helophilus trivittatus''<br /> Vaizdas:Rhingia rostrata.MKE.jpg|''Rhingia campestris''<br /> <br /> &lt;/gallery&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-2011 Lithuanian Macro gallery: Žiedmusė (''Sericomyia silentis'')] <br /> <br /> [[kategorija: Dvisparniai]]</div>

147.251.34.85 https://mke.lt/index.php?title=%C5%BDieden%C4%97s&diff=32439 2011-03-26T13:48:03Z

<p>147.251.34.85: /* Mažeikių rajono žiedmusės */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |Žiedenės|Hydrophoria lancifer.MKE.2008-06-19.jpg|Žiedenė &lt;br&gt;(''Hydrophoria lancifer''), patinas}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda}}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta}}<br /> {{Taxobox ordre | Dvisparniai|Diptera}}<br /> {{Taxobox famille | Žiedenės|Anthomyiidae}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ŽIEDENĖS''' (''Anthomyiidae'') - [[dvisparniai|dvisparnių]] (''Diptera'') šeima.<br /> <br /> Smulkios ir vidutinio didumumo musės, pilkos, rudos ar juodos, geltonos. Analinė gysla pasiekia sparno kraštą, medialinė gysla tiesi, neišlinkusi. Prie užpakalinių kojų letenėlės pirmojo narelio pamato yra mažas šerelis. Skydelis iš apačios dažnai apaugęs trumpais švelniais plaukeliais. Patinų akys viršugalvyje dažnai susiliečia. <br /> <br /> Lervos balsvos, begalvės ir bekojės. Lervos maitinasi mėšle, puvenose arba augalų audiniuose, dalis minuoja (žemės ūkio kenkėjai). Kai kurių rūšių lervos sutinkamos paukščių lizduose, arba yra plėšrūnai ar net bendruomeninių vabzdžių parazitai. Suaugusios musės randamos ant žiedų, medžių kamienų, mėšlo (perneša ligų sukėlėjus). Geriausiai žinomas atstovas – [[daigine žiedene]] (''Delia platura'') – sudygstančių sėklų kenkėjas.<br /> <br /> Šeimoje yra nemažai žemės ūkio kenkėjų, smarkiai pažeidžiančių dygstančius ir subrendusius augalus. Pasaulyje žinoma apie 1200 rūšių. Lietuvoje – apie 250 rūšių. Mažeikių rajone turėtų būti 150–200 žiedenių rūšių.<br /> <br /> ŽIEDENĖS (Anthomyiidae) - dvisparnių (Diptera) šeima. <br /> Nedidelės arba vidutinio dydžio. Nuo geltonos iki juodos spalvos, padengtos šereliais. Dūzgus dengia plėviškos kaliptros. Antenos šerelis plikas, rečiau plunksniškas. Medialinė gysla tiesi ir siekia sparno kraštą. Analinė gysla pasiekia sparno kraštą. Patinų akys viršugalvyje dažnai susiliečia. <br /> Lervos maitinasi mėšle, pūvančiose liekanose, augalų audiniuose, dalis minuoja (žemes ūkio kenkejai). Kai kurių rūšių lervos sutinkamos paukščiu lizduose, arba yra bendruomeninių vabzdžių parazitai. <br /> Musės dažniausiai aptinkamos ant žiedų, tačiau taip pat ant mėšlo (perneša ligų sukelejus). Geriausiai žinomas atstovas – daigine žiedenė (Delia platura) – sudygstančių sėklų kenkėjas.<br /> Šeimoje yra nemažai žemės ūkio kenkėjų, smarkiai pažeidžiančių dygstančius ir subrendusius augalus. Pasaulyje žinoma apie 1200 rūšių. Lietuvoje – apie 250 rušiu.<br /> Mažeikių rajono žiedenes<br /> Mažeikių rajone turėtų būti 150–200 žiedenių rūšių.<br /> <br /> <br /> == Mažeikių rajono žiedmusės ==<br /> * ''[[Hydrophoria lancifer]]'' (Harris 1780) <br /> <br /> [[Vaizdas:Thricops nigrifrons1.MKE.2010-06-10.jpg|thumb|left|210px|''Hydrophoria lancifer'']] <br /> <br /> [[kategorija: Dvisparniai]]</div>

147.251.34.85 https://mke.lt/index.php?title=Tikrosios_mus%C4%97s&diff=32438 2011-03-26T13:47:10Z

<p>147.251.34.85: /* Mažeikių rajono tikrosios musės */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |{{PAGENAME}}|Mesembrina meridiana.MKE.2010-05-15.jpg|''[[Mesembrina meridiana]]''}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda}}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta}}<br /> {{Taxobox ordre | Dvisparniai|Diptera}}<br /> {{Taxobox famille | {{PAGENAME}}|Muscidae| Latreille, 1802}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''TIKROSIOS MUSĖS''' (''Muscidae'') - [[dvisparniai|dvisparnių]] (''Diptera'') šeima.<br /> <br /> Priklauso vidutinio dydžio ir smulkios musės. Kūno spalva pilka, juosva, matinė, kartais blizganti. Antenos trečiasis narelis šerelis plaukuotas, plunksniškas, kartais būna plikas šerelis. <br /> <br /> Lervos daugiausiai plėšrios (bent vyresnių stadijų), vystosi mėšle, įvairiose pūvančiose augalų liekanose, dirvoje, rečiau bendruomeninių vabzdžių lizduose, lapų minkštyme, stiebuose ar šaknyse. Šeimoje yra žalingų, kenkiančių augalams musių, o taip pat parazitinių, stambių žinduolių ektoparazitų ir sekretofagų, siurbiančių šiltakraujų gyvūnų kraują, mintančių krauju ir išskyromis. Dažnai (perneša infekcines ligas ir parazitus, ligų sukėlėjus), tačiau taip pat polinofagų ir plėšrūnų (naudingos šiltnamiuose). Geriausiai žinomas atstovas - [[kambarinė musė]] (''Musca domestica'') - gyvenanti žmogaus kaiminysteje visame pasaulyje.<br /> <br /> Pasaulyje yra apie 4000, Lietuvoje – apie 300 rūšių. Mažeikių rajone turėtų būti apie 200 tikrųjų musių rūšių.<br /> <br /> TIKROSIOS MUSĖS (Muscidae) - dvisparnių (Diptera) šeima. <br /> Nedidelės arba vidutinio dydžio (rečiau stambios). Nuo geltonos iki juodos spalvos, padengtos šereliais. Dūzgus dengia plėviškos kaliptros. Antenos šerelis plunksniškas, rečiau plikas. Medialinė gysla tiesi, rečiau lenkta, siekia sparno kraštą. Analinė gysla nesiekia sparno krašto. Patinų akys viršugalvyje dažnai susiliečia.<br /> Lervos daugiausiai plėšrios (bent vyresnių stadijų), vystosi mėšle, miško paklotėje, pūvančiose liekanose, rečiau bendruomeninių vabzdžių lizduose. <br /> Tarp musiu yra stambių žinduoliu ektoparazitų ir sekretofagų, mintančių krauju ir išskyromis (perneša ligu sukelėjus, mažina galvijų primelžimą), tačiau taip pat polinofagų ir plėšrūnų (naudingos šiltnamiuose). Geriausiai žinomas atstovas – kambarinė musė (Musca domestica) – gyvenanti žmogaus kaiminysteje visame pasaulyje.<br /> Pasaulyje yra apie 4000, Lietuvoje – apie 300 rūšių.<br /> Mažeikių rajono tikrosios musės <br /> Mažeikių rajone turėtų būti apie 200 tikrųjų musių rūšių.<br /> <br /> <br /> == Mažeikių rajono tikrosios musės ==<br /> * [[Tikramusė]] - ''[[Mesembrina meridiana]]'' Linnaeus, 1758<br /> * ''[[Mydaea corni]]'' (Scopoli, 1763) <br /> * [[Rudeninė piktmusė]] - <br /> [[Vaizdas:Mydaea corni.Deivido.jpg|thumb|left|210px|''[[Mydaea corni]]'']]<br /> [[Vaizdas:Stomoxys calcitrans.muse kandikle.MKE.2010-08-07.jpg|thumb|left|210px|''[[Stomoxys calcitrans]]'']]<br /> <br /> [[Kategorija: Dvisparniai]]</div>

147.251.34.85 https://mke.lt/index.php?title=Tachinos&diff=32437 2011-03-26T13:45:53Z

<p>147.251.34.85: /* Mažeikių rajono tachinos */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |Tachinos|Tachina grossa1.MKE.jpg|[[Didžioji tachina]] (''Tachina grossa''),&lt;br&gt;[[Krakiai]], 2006-07-22}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda}}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta}}<br /> {{Taxobox ordre | Dvisparniai|Diptera}}<br /> {{Taxobox famille | Tachinos|Tachinidae Robineau-Desvoidy, 1830}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''TACHINOS''' (''Tachinidae'') - [[dvisparniai|dvisparnių]] (''Diptera'') šeima.<br /> <br /> Musės vidutinio dydžio, rečiau stambios, apaugusios standžiais šereliais. Lervos parazituoja kitų vabzdžių lervas, drugių vikšrus. <br /> <br /> Kiaušinėlius deda šeimininkų kaiminystėje, kad išsiritusios lervos lengviau juos rastų, arba prilipdo ant šeimininko, smailiu kiaušdėčiu įterpia į jo kūną, deda šalia jų ant lapų (tuo būdu užkratas patenka su maistu). Lervos nužudo savo šeimininkus, todėl keletą kartų buvo panaudotos biologinei kovai prieš kenksmingus vabzdžius. Naudingos kaip žiedinių augalų apdulkintojos. Geriausiai žinomas atstovas - [[didžioji tachina]] (''Tachina grossa'') - daugelyje Europos šalių raudonosios knygos rūšis.<br /> <br /> Pasaulyje yra apie 9000, Lietuvoje - apie 400 rūšių.<br /> <br /> TACHINOS (Tachinidae) - dvisparnių (Diptera) šeima. <br /> Nedidelės arba gana stambios. Nuo geltonos iki juodos spalvos, dažniausiai padengtos standžiais šereliais. Dūzgus dengia plėviškos kaliptros. Antenos šerelis plikas, rečiau plunksniškas. Medialinė gysla lenkta, rečiau tiesi, siekia sparno kraštą, rečiau įsilieja į radialinę gyslą. Patinų akis viršugalvyje dažnai skiria platus tarpas.<br /> Lervos parazituoja sausumos nariuotakojus, pirmiausiai vabzdžius, rečiau šimtakojus ir voragyvius. Tai unikali parazitinių vabzdžių grupė, sugebanti pažeisti daugelį vabzdžių įvairiose jų vystymosi stadijose. Yra keletas prisitaikymų kaip patekti i šeimininkus. Vienos rušys kiaušinėlius deda šeimininkų kaiminysteje, kad išsiritusios lervos juos lengviau rastu (taip pasiekia žemėje gyvenančias grambuolių lervas), kitos bertarpiškai kontaktuodamos prilipdo prie šeimininkų, smailiu kiaušdečiu įterpia į jų kūnus, arba deda šalia jų ant lapų (tuo butu užkratas patenka su maistu). Lervos nužudo savo šeimininkus, todel keletą kartų Amerikoje buvo panaudotos biologinei kovai prieš kenksmingus vabzdžius (drugius, blakes, ilgakojus uodus). Į Europą perkeltos Myiopharus doryphorae, kurios parazituoja korolado vabalų lervas, tačiau del atšiauraus klimato peržiemoja tik pietu Ispanijoje.<br /> Musės dažniausiai aptinkamos ant žiedų (naudingos, kaip žiedinių augalų apdulkintojai). Geriausiai žinomas atstovas – didžioji tachina (Tachina grossa) – daugelyje Europos šalių raudonosios knygos rūšis.<br /> Pasaulyje yra apie 9000, Lietuvoje – apie 400 rūšių. <br /> Mažeikių rajono tachinos <br /> Mažeikių rajone turėtų būti apie 300 tachinų rūšių. <br /> <br /> <br /> == Mažeikių rajono tachinos ==<br /> Mažeikių rajone turėtų būti apie 300 tachinų rūšių.<br /> <br /> &lt;gallery&gt;<br /> Vaizdas:Tachina feri.MKE. 2006-08-18.jpg|''Tachina feri''<br /> Vaizdas:Dexiosoma caninumMKE.2006-07-11.JPG|''Dexiosoma caninum''<br /> Vaizdas:Gymnosoma sp.2008-06-19.MKE.jpg|''Gymnosoma'' sp.<br /> &lt;/gallery&gt;<br /> &lt;gallery&gt;<br /> Vaizdas:Gymnocheta viridis.MKE.2010-05-15.jpg|''Gymnocheta viridis''<br /> Vaizdas:Ectophasia crassipennis.Deivido .jpg|''Ectophasia crassipennis''<br /> &lt;/gallery&gt;<br /> <br /> [[Kategorija: Dvisparniai]]</div>

147.251.34.85 https://mke.lt/index.php?title=%C5%BDiedmus%C4%97s&diff=32426 2011-03-25T22:14:23Z

<p>147.251.34.85: /* Mažeikių rajono žiedmusės */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |Žiedmusės|Volucella pellucens.MKE.2006-07-22.JPG|[[Kamaniškoji žiedmusė]] (''Volucella pellucens''),&lt;br&gt;[[Krakiai]], 2006-07-22}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda}}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta}}<br /> {{Taxobox ordre | Dvisparniai|Diptera}}<br /> {{Taxobox famille | Žiedmusės|Syrphidae Latreille, 1802}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ŽIEDMUSĖS''' (''Syrphidae'') - [[dvisparniai|dvisparnių]] (''Diptera'') šeima.<br /> <br /> Stambokos arba vidutinio dydžio musės, kurių pilvelis dažnai išmargintas skersiniais geltonais ir juodais dryžiais. Iš išorės žiedmusės dažnai panašios į vapsvas, bites ir kamanes (mimikrija). Patinų akys gana stambios ir viršugalvyje susiglaudžia. Kiaušinėliai balti. Lervos panašios į mažytes dėles, žalios, gelsvos ar rausvos spalvos ar bespalvės, gyvena ant augalų tarp amarų kolonijų (entomofagai), ir kitu maistu. Yra taip pat rūšių, gyvenančių skruzdėlynuose, bičių, bendruomeninių vabzdžių lizduose (parazitai), vandenyje, augalų liekanose, ištižusiuose grybuose (saprofagai) arba mėšle (kaprofagai); kai kurios rūšys kenkia augalams (svogūninė žiedmusė, gumburiuotoji žiedmusė). Suaugusios žiedmusės aptinkamos ant augalų žiedų, nes maitinasi nektaru tačiau ne visos rušys maitinasi nuo žiedu. Gana vikriai skraido. Geriausiai žinomas atstovas – [[serbentine žiedmuse]] (''Syrphus ribesii'') – amarų naikintojas.<br /> <br /> Pasaulyje yra apie 6000 rūšių, iš jų 500 aptinkama Europoje, Lietuvoje – apie 300–350 rūšių. Mažeikių rajone turėtų būti apie 120-250 rūšių. <br /> <br /> ŽIEDMUSĖS (Syrphidae) - dvisparnių (Diptera) šeima. <br /> Nedideles arba gana stambios, panašios į vapsvas ir kamanes (mimikrija), rečiau visiškai juodos, pilvelio nedengia šereliai. Pleviškos kaliptros redukuotos. Antenos šerelis plikas, rečiau plunksniškas. Medialine gysla isilieja i radialine. Patinų akys viršugalvyje susiglaudžia. <br /> Atvirai gyvenančios lervos buna spalvotos (žalsvos, gelsvos, rausvos), slaptos balsvos. Gyvena ant augalų tarp amarų kolonijų (entomofagai), bendruomeniniu vabzdžiu lizduose (parazitai), vandenyje, augalu liekanose, ištižusiuose grybuose (saprofagai) arba mešle (kaprofagai); kai kurios rūšys kenkia augalams (svogūninė žiedmusė, gumburiuotoji žiedmusė). <br /> Ziedmusės aptinkamos ant augalų žiedų, tačiau ne visos rušys maitinasi nuo žiedu. Gana vikriai skraido. Geriausiai žinomas atstovas – serbentine žiedmuse (Syrphus ribesii) – amaru naikintojas.<br /> Pasaulyje yra apie 6000 rūšių. Lietuvoje – 300–350 rušiu. <br /> Mažeikių rajono žiedmusės <br /> Mažeikių rajone turėtų būti apie 250 rūšių.<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-2011 Lithuanian Macro gallery: Žiedmusė (''Sericomyia silentis'')] <br /> <br /> [[kategorija: Dvisparniai]]</div>

147.251.34.85 https://mke.lt/index.php?title=%C5%BDieden%C4%97s&diff=32425 2011-03-25T22:13:40Z

<p>147.251.34.85: /* Mažeikių rajono žiedmusės */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |Žiedenės|Hydrophoria lancifer.MKE.2008-06-19.jpg|Žiedenė &lt;br&gt;(''Hydrophoria lancifer''), patinas}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda}}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta}}<br /> {{Taxobox ordre | Dvisparniai|Diptera}}<br /> {{Taxobox famille | Žiedenės|Anthomyiidae}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ŽIEDENĖS''' (''Anthomyiidae'') - [[dvisparniai|dvisparnių]] (''Diptera'') šeima.<br /> <br /> Smulkios ir vidutinio didumumo musės, pilkos, rudos ar juodos, geltonos. Analinė gysla pasiekia sparno kraštą, medialinė gysla tiesi, neišlinkusi. Prie užpakalinių kojų letenėlės pirmojo narelio pamato yra mažas šerelis. Skydelis iš apačios dažnai apaugęs trumpais švelniais plaukeliais. Patinų akys viršugalvyje dažnai susiliečia. <br /> <br /> Lervos balsvos, begalvės ir bekojės. Lervos maitinasi mėšle, puvenose arba augalų audiniuose, dalis minuoja (žemės ūkio kenkėjai). Kai kurių rūšių lervos sutinkamos paukščių lizduose, arba yra plėšrūnai ar net bendruomeninių vabzdžių parazitai. Suaugusios musės randamos ant žiedų, medžių kamienų, mėšlo (perneša ligų sukėlėjus). Geriausiai žinomas atstovas – [[daigine žiedene]] (''Delia platura'') – sudygstančių sėklų kenkėjas.<br /> <br /> Šeimoje yra nemažai žemės ūkio kenkėjų, smarkiai pažeidžiančių dygstančius ir subrendusius augalus. Pasaulyje žinoma apie 1200 rūšių. Lietuvoje – apie 250 rūšių. Mažeikių rajone turėtų būti 150–200 žiedenių rūšių.<br /> <br /> ŽIEDENĖS (Anthomyiidae) - dvisparnių (Diptera) šeima. <br /> Nedideles arba vidutinio dydžio. Nuo geltonos iki juodos spalvos, padengtos šereliais. Duzgus dengia pleviškos kaliptros. Antenos šerelis plikas, rečiau plunksniškas. Medialine gysla tiesi ir siekia sparno krašta. Analinė gysla pasiekia sparno kraštą. Patinų akys viršugalvyje dažnai susiliečia. <br /> Lervos maitinasi mešle, pūvančiose liekanose, augalų audiniuose, dalis minuoja (žemes ukio kenkejai). Kai kurių rūšių lervos sutinkamos paukščiu lizduose, arba yra bendruomeniniu vabzdžiu parazitai. <br /> Musės dažniausiai aptinkamos ant žiedų, tačiau tap pat ant mėšlo (perneša ligu sukelejus). Geriausiai žinomas atstovas – daigine žiedene (Delia platura) – sudygstančiu seklu kenkejas.<br /> Šeimoje yra nemažai žemės ūkio kenkėjų, smarkiai pažeidžiančių dygstančius ir subrendusius augalus. Pasaulyje žinoma apie 1200 rūšių. Lietuvoje – apie 250 rušiu. <br /> Mažeikių rajono žiedenes<br /> Mažeikiu rajone turetu buti 150–200 žiedeniu rušiu.</div>

147.251.34.85 https://mke.lt/index.php?title=Tikrosios_mus%C4%97s&diff=32424 2011-03-25T22:12:58Z

<p>147.251.34.85: /* Mažeikių rajono tikrosios musės */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |{{PAGENAME}}|Mesembrina meridiana.MKE.2010-05-15.jpg|''[[Mesembrina meridiana]]''}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda}}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta}}<br /> {{Taxobox ordre | Dvisparniai|Diptera}}<br /> {{Taxobox famille | {{PAGENAME}}|Muscidae| Latreille, 1802}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''TIKROSIOS MUSĖS''' (''Muscidae'') - [[dvisparniai|dvisparnių]] (''Diptera'') šeima.<br /> <br /> Priklauso vidutinio dydžio ir smulkios musės. Kūno spalva pilka, juosva, matinė, kartais blizganti. Antenos trečiasis narelis šerelis plaukuotas, plunksniškas, kartais būna plikas šerelis. <br /> <br /> Lervos daugiausiai plėšrios (bent vyresnių stadijų), vystosi mėšle, įvairiose pūvančiose augalų liekanose, dirvoje, rečiau bendruomeninių vabzdžių lizduose, lapų minkštyme, stiebuose ar šaknyse. Šeimoje yra žalingų, kenkiančių augalams musių, o taip pat parazitinių, stambių žinduolių ektoparazitų ir sekretofagų, siurbiančių šiltakraujų gyvūnų kraują, mintančių krauju ir išskyromis. Dažnai (perneša infekcines ligas ir parazitus, ligų sukėlėjus), tačiau taip pat polinofagų ir plėšrūnų (naudingos šiltnamiuose). Geriausiai žinomas atstovas - [[kambarinė musė]] (''Musca domestica'') - gyvenanti žmogaus kaiminysteje visame pasaulyje.<br /> <br /> Pasaulyje yra apie 4000, Lietuvoje – apie 300 rūšių. Mažeikių rajone turėtų būti apie 200 tikrųjų musių rūšių.<br /> <br /> TIKROSIOS MUSĖS (Muscidae) - dvisparnių (Diptera) šeima. <br /> Nedideles arba vidutinio dydžio (rečiau stambios). Nuo geltonos iki juodos spalvos, padengtos šereliais. Duzgus dengia pleviškos kaliptros. Antenos šerelis plunksniškas, rečiau plikas. Medialine gysla tiesi, rečiau lenkta, siekia sparno krašta. Analinė gysla nesiekia sparno krašto. Patinų akys viršugalvyje dažnai susiliečia.<br /> Lervos daugiausiai plešrios (bent vyresniu stadiju), vystosi mėšle, pūvančiose liekanose, rečiau bendruomeniniu vabzdžiu lizduose. <br /> Tarp musiu yra stambiu žinduoliu ektoparazitu ir sekretofagu, mintančiu krauju ir išskyromis (perneša ligu sukelejus), tačiau taip pat polinofagu ir plešrunu (naudingos šiltnamiuose). Geriausiai žinomas atstovas - kambarine muse (Musca domestica) - gyvenanti žmogaus kaiminysteje visame pasaulyje.<br /> Pasauklyje yra apie 4000, Lietuvoje – apie 300 rušiu.<br /> Mažeikių rajono tikrosios musės <br /> Mažeikiu rajone turetu buti apie 200 tikruju musiu rušiu.</div>

147.251.34.85 https://mke.lt/index.php?title=Tachinos&diff=32423 2011-03-25T22:11:45Z

<p>147.251.34.85: /* Mažeikių rajono tachinos */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |Tachinos|Tachina grossa1.MKE.jpg|[[Didžioji tachina]] (''Tachina grossa''),&lt;br&gt;[[Krakiai]], 2006-07-22}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda}}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta}}<br /> {{Taxobox ordre | Dvisparniai|Diptera}}<br /> {{Taxobox famille | Tachinos|Tachinidae Robineau-Desvoidy, 1830}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''TACHINOS''' (''Tachinidae'') - [[dvisparniai|dvisparnių]] (''Diptera'') šeima.<br /> <br /> Musės vidutinio dydžio, rečiau stambios, apaugusios standžiais šereliais. Lervos parazituoja kitų vabzdžių lervas, drugių vikšrus. <br /> <br /> Kiaušinėlius deda šeimininkų kaiminystėje, kad išsiritusios lervos lengviau juos rastų, arba prilipdo ant šeimininko, smailiu kiaušdėčiu įterpia į jo kūną, deda šalia jų ant lapų (tuo būdu užkratas patenka su maistu). Lervos nužudo savo šeimininkus, todėl keletą kartų buvo panaudotos biologinei kovai prieš kenksmingus vabzdžius. Naudingos kaip žiedinių augalų apdulkintojos. Geriausiai žinomas atstovas - [[didžioji tachina]] (''Tachina grossa'') - daugelyje Europos šalių raudonosios knygos rūšis.<br /> <br /> Pasaulyje yra apie 9000, Lietuvoje - apie 400 rūšių.<br /> <br /> TACHINOS (Tachinidae) - dvisparnių (Diptera) šeima. <br /> Nedideles arba gana stambios. Nuo geltonos iki juodos spalvos, dažniausiai padengtos standžiais šereliais. Duzgus dengia pleviškos kaliptros. Antenos šerelis plikas, rečiau plunksniškas. Medialine gysla lenkta, rečiau tiesi, siekia sparno krašta, rečiau isilieja i radialine gysla. Patinų akis viršugalvyje dažnai skiria platus tarpas.<br /> Lervos parazituoja sausumos nariuotakojus, pirmiausiai šimtakojus ir vabzdžius. Tai unikali parazitiniu vabzdžiu grupe, sugebanti pažeisti daugeli vabzdžiu ivairiose ju vystymosi stadijose. Yra keletas prisitaikymu kaip patekti i šeimininkus. Vienos rušys kiaušinėlius deda šeimininku kaiminysteje, kad išsiritusios lervos juos lengviau rastu, kitos prilipdo ant šeimininko, smailiu kiaušdečiu iterpia i jo kuna, arba deda šalia jų ant lapų (tuo butu užkratas patenka su maistu). Lervos nužudo savo šeimininkus, todel keleta kartu buvo panaudotos biologinei kovai prieš kenksmingus vabzdžius.<br /> Musės dažniausiai aptinkamos ant žiedų (naudingos, kaip žiediniu augalu apdulkintojai). Geriausiai žinomas atstovas – didžioji tachina (Tachina grossa) – daugelyje Europos šaliu raudonosios knygos rušis.<br /> Pasaulyje yra apie 9000, Lietuvoje – apie 400 rūšių. <br /> Mažeikių rajono tachinos <br /> Mažeikių rajone turėtų būti apie 300 tachinų rūšių.</div>

147.251.34.85 https://mke.lt/index.php?title=%C5%BDiedmus%C4%97s&diff=32384 2011-03-14T17:48:29Z

<p>147.251.34.85: /* Mažeikių rajono žiedmusės */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |Žiedmusės|Volucella pellucens.MKE.2006-07-22.JPG|[[Kamaniškoji žiedmusė]] (''Volucella pellucens''),&lt;br&gt;[[Krakiai]], 2006-07-22}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda}}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta}}<br /> {{Taxobox ordre | Dvisparniai|Diptera}}<br /> {{Taxobox famille | Žiedmusės|Syrphidae Latreille, 1802}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ŽIEDMUSĖS''' (''Syrphidae'') - [[dvisparniai|dvisparnių]] (''Diptera'') šeima.<br /> <br /> Stambokos arba vidutinio dydžio musės, kurių pilvelis dažnai išmargintas skersiniais geltonais ir juodais dryžiais. Iš išorės žiedmusės panašios į vapsvas, bites ir kamanes. Patinų akys gana stambios ir viršugalvyje susiglaudžia.<br /> <br /> Suaugusios žiedmusės aptinkamos ant augalų žiedų, nes maitinasi nektaru. Gana vikriai skraido. Kiaušinėliai balti. Lervos panašios į mažytes dėles, žalios, gelsvos ar rausvos spalvos, gyvena ant augalų tarp amarų kolonijų, minta amarais ir kitu maistu. Yra taip pat rūšių, gyvenančių vandenyje, skruzdėlynuose, bičių lizduose, trūnijančioje medienoje. Kai kurios rūšys kenkia augalams (svogūninė žiedmusė, gumburiuotoji žiedmusė). <br /> <br /> Pasaulyje yra apie 6000 rūšių, iš jų 500 aptinkama Europoje, Lietuvoje – apie 300.<br /> <br /> ŽIEDMUSĖS (Syrphidae) - dvisparnių (Diptera) šeima. <br /> Stambokos arba vidutinio dydžio musės, kurių pilvelis dažnai išmargintas skersiniais geltonais ir juodais dryžiais. Iš išorės žiedmusės kurios dažnai panašios į vapsvas, bites ir kamanes (mimikrija). Patinų akys gana stambios ir viršugalvyje susiglaudžia. <br /> Kiaušinėliai balti. Lervos panašios į mažytes dėles, žalios, gelsvos ar rausvos spalvos ar bespalves, gyvena ant augalų tarp amarų kolonijų (entomofagai), ir kitu maistu. Yra taip pat rūšių, gyvenančių skruzdėlynuose, bičių bendruomeniniu vabzdžiu lizduose (parazitai), vandenyje, augalu liekanose, ištižusiuose grybuose (saprofagai) arba mešle (kaprofagai); kai kurios rūšys kenkia augalams (svogūninė žiedmusė, gumburiuotoji žiedmusė). Suaugusios žiedmusės aptinkamos ant augalų žiedų, nes maitinasi nektaru tačiau ne visos rušys maitinasi nuo žiedu. Gana vikriai skraido. Geriausiai žinomas atstovas – serbentine žiedmuse (Syrphus ribesii) – amaru naikintojas.<br /> Pasaulyje yra apie 6000 rūšių. iš jų 500 aptinkama Europoje, Lietuvoje – apie 300–350 rušiu. <br /> Mažeikių rajono žiedmusės <br /> Mažeikių rajone turėtų būti apie 120 250 rūšių. <br /> <br /> <br /> == Mažeikių rajono žiedmusės ==<br /> Mažeikių rajone turėtų būti apie 120 rūšių.<br /> * ''Helophilus pendulus'' [http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-1941]<br /> * ''Eristalis arbustorum'' [http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-928]<br /> * ''Leucozona lucorum'' [http://www.macrogamta.lt/e107_plugins/coppermine_menu/displayimage.php?pos=-837] <br /> &lt;gallery&gt;<br /> Vaizdas:Epistrophe melanostoma.MKE.2008-05-15.jpg|''Epistrophe melanostoma''<br /> Vaizdas:Syrphus ribesii1.MKE.2006-07-11.JPG|Serbentinė žiedmusė (''Syrphus ribesii'')<br /> Vaizdas:Dasysyrphus venustus.MKE.2008-05-08.jpg|''Dasysyrphus venustus''<br /> <br /> &lt;/gallery&gt;<br /> &lt;gallery&gt;<br /> Vaizdas:Sericomyia silentis.MKE..JPG|''Sericomyia silentis''<br /> Vaizdas:Sphearophoria spec.MKE..jpg|''Sphaerophoria'' sp.<br /> Vaizdas:Sphaerophoria taeniata.MKE.2008-05-08.jpg|''Sphaerophoria taeniata''<br /> &lt;/gallery&gt;<br /> <br /> &lt;gallery&gt;<br /> Vaizdas:Episyrphus balteatus.2007-06-24.jpg|''Episyrphus balteatus''<br /> Vaizdas:Syrphus ribesii arba S. torvus.MKE.2008-05-08.jpg|''Syrphus'' sp.<br /> Vaizdas:Eristalis interrupta.MKE.2008-06-15.jpg|''Eristalis interrupta''<br /> &lt;/gallery&gt;<br /> <br /> &lt;gallery&gt;<br /> Vaizdas:Erestalis tenax. MKE.2008-09-20.jpg|''Eristalis tenax''<br /> Vaizdas:P1400262-Eristalis arbustorum.MKE .jpg|''Eristalis arbustorum''<br /> Vaizdas:Ziedmuse Helophilus.MKE.2007-10-21.jpg|''Helophilus trivittatus''<br /> Vaizdas:Rhingia rostrata.MKE.jpg|''Rhingia campestris''<br /> <br /> &lt;/gallery&gt;<br /> <br /> == Nuorodos ==<br /> * [http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-2011 Lithuanian Macro gallery: Žiedmusė (''Sericomyia silentis'')] <br /> <br /> [[kategorija: Dvisparniai]]</div>

147.251.34.85 https://mke.lt/index.php?title=%C5%BDieden%C4%97s&diff=32383 2011-03-14T17:47:22Z

<p>147.251.34.85: /* Mažeikių rajono žiedmusės */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |Žiedenės|Hydrophoria lancifer.MKE.2008-06-19.jpg|Žiedenė &lt;br&gt;(''Hydrophoria lancifer''), patinas}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda}}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta}}<br /> {{Taxobox ordre | Dvisparniai|Diptera}}<br /> {{Taxobox famille | Žiedenės|Anthomyiidae}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''ŽIEDENĖS''' (''Anthomyiidae'') - [[dvisparniai|dvisparnių]] (''Diptera'') šeima.<br /> <br /> Smulkios ir vidutinio didumumo musės, pilkos, rudos ar juodos, geltonos. Analinė gysla pasiekia sparno kraštą, medialinė gysla tiesi, neišlinkusi. Prie užpakalinių kojų letenėlės pirmojo narelio pamato yra mažas šerelis. Skydas iš apačios dažnai apaugęs trumpais švelniais plaukeliais. Patinų akys viršugalvyje dažnai susiliečia. Suaugusios musės randamos ant žiedų, medžių kamienų, mėšlo. Lervos balsvos, begalvės ir bekojės. Lervos maitinasi puvenose arba augalų audiniuose, dalis minuoja. Kai kurių rūšių lervos yra plėšrūnai ar net poarazitai.<br /> <br /> Šeimoje yra nemažai žemės ūkio kenkėjų, smarkiai pažeidžiančių dygstančius ir subrendusius augalus. Pasaulyje žinoma apie 1200 rūšių. Lietuvoje užregistruotos 44 rūšys.<br /> <br /> ŽIEDENĖS (Anthomyiidae) - dvisparnių (Diptera) šeima. <br /> Smulkios ir vidutinio didumumo musės, pilkos, rudos ar juodos, geltonos. Analinė gysla pasiekia sparno kraštą, medialinė gysla tiesi, neišlinkusi. Prie užpakalinių kojų letenėlės pirmojo narelio pamato yra mažas šerelis. Skydas Skydelis iš apačios dažnai apaugęs trumpais švelniais plaukeliais. Patinų akys viršugalvyje dažnai susiliečia. <br /> Lervos balsvos, begalvės ir bekojės. Lervos maitinasi mešle, puvenose arba augalų audiniuose, dalis minuoja (žemes ukio kenkejai). Kai kurių rūšių lervos sutinkamos paukščiu lizduose, arba yra plėšrūnai ar net poarazitai bendruomeniniu vabzdžiu parazitai. Suaugusios musės randamos ant žiedų, medžių kamienų, mėšlo (perneša ligu sukelejus). Geriausiai žinomas atstovas – daigine žiedene (Delia platura) – sudygstančiu seklu kenkejas.<br /> Šeimoje yra nemažai žemės ūkio kenkėjų, smarkiai pažeidžiančių dygstančius ir subrendusius augalus. Pasaulyje žinoma apie 1200 rūšių. Lietuvoje – užregistruotos 44 rūšys apie 250 rušiu. <br /> Mažeikių rajono žiedmusės žiedenes<br /> Mažeikiu rajone turetu buti 150–200 žiedeniu rušiu.<br /> <br /> <br /> == Mažeikių rajono žiedmusės ==<br /> * ''[[Hydrophoria lancifer]]'' (Harris 1780) <br /> <br /> [[Vaizdas:Thricops nigrifrons1.MKE.2010-06-10.jpg|thumb|left|210px|''Hydrophoria lancifer'']] <br /> <br /> [[kategorija: Dvisparniai]]</div>

147.251.34.85 https://mke.lt/index.php?title=Tikrosios_mus%C4%97s&diff=32382 2011-03-14T17:45:44Z

<p>147.251.34.85: /* Mažeikių rajono tikrosios musės */</p> <hr /> <div>{{taxobox animal |{{PAGENAME}}|Mesembrina meridiana.MKE.2010-05-15.jpg|''[[Mesembrina meridiana]]''}}<br /> {{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda}}<br /> {{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta}}<br /> {{Taxobox ordre | Dvisparniai|Diptera}}<br /> {{Taxobox famille | {{PAGENAME}}|Muscidae| Latreille, 1802}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> '''TIKROSIOS MUSĖS''' (''Muscidae'') - [[dvisparniai|dvisparnių]] (''Diptera'') šeima.<br /> <br /> Priklauso vidutinio dydžio ir smulkios musės. Kūno spalva pilka, juosva, matinė, kartais blizganti. Antenų trečiasis narelis plaukuotas, plunksniškas, kartais būna plikas šerelis.<br /> <br /> Lervos vystosi mėšle, įvairiose pūvančiose augalų liekanose, lapų minkštyme, stiebuose ar šaknyse. Šeimoje yra žalingų, kenkiančių augalams musių, o taip pat parazitinių, siurbiančių šiltakraujų gyvūnų kraują. Dažnai perneša infekcines ligas ir parazitus.<br /> <br /> TIKROSIOS MUSĖS (Muscidae) - dvisparnių (Diptera) šeima. <br /> Priklauso vidutinio dydžio ir smulkios musės. Kūno spalva pilka, juosva, matinė, kartais blizganti. Antenos trečiasis narelis šerelis plaukuotas, plunksniškas, kartais būna plikas šerelis. <br /> Lervos daugiausiai plešrios (bent vyresniu stadiju), vystosi mėšle, įvairiose pūvančiose augalų liekanose, dirvoje, rečiau bendruomeniniu vabzdžiu lizduose. lapų minkštyme, stiebuose ar šaknyse. Šeimoje yra žalingų, kenkiančių augalams musių, o taip pat parazitinių, stambiu žinduoliu ektoparazitu ir sekretofagu, siurbiančių šiltakraujų gyvūnų kraują mintančiu krauju ir išskyromis. Dažnai (perneša infekcines ligas ir parazitus ligu sukelejus), tačiau taip pat polinofagu ir plešrunu (naudingos šiltnamiuose). Geriausiai žinomas atstovas - kambarine muse (Musca domestica) - gyvenanti žmogaus kaiminysteje visame pasaulyje.<br /> Pasauklyje yra apie 4000, Lietuvoje – apie 300 rušiu.<br /> Mažeikių rajono tikrosios musės <br /> Mažeikiu rajone turetu buti apie 200 tikruju musiu rušiu.<br /> <br /> <br /> == Mažeikių rajono tikrosios musės ==<br /> * [[Tikramusė]] - ''[[Mesembrina meridiana]]'' Linnaeus, 1758<br /> * ''[[Mydaea corni]]'' (Scopoli, 1763) <br /> * [[Rudeninė piktmusė]] - <br /> [[Vaizdas:Mydaea corni.Deivido.jpg|thumb|left|210px|''[[Mydaea corni]]'']]<br /> Vaizdas:Stomoxys calcitrans.muse kandikle.MKE.2010-08-07.jpg<br /> [[Kategorija: Dvisparniai]]</div>

147.251.34.85