Juodagalvė sniegena

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Juodagalvė sniegena
P1720115-PYR-PYR.jpg
Juodagalvė sniegena (Pyrrhula pyrrhula),
patinas
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Kikiliniai
Fringillidae
Gentis Pyrrhula
Pyrrhula
Rūšis Juodagalvė sniegena
Pyrrhula pyrrhula
(Linnaeus, 1758)
Juodagalvė sniegena, patelė

JUODAGALVĖ SNIEGENA (Pyrrhula pyrrhula), kikilinių (Fringillidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.

Biologija

Lizdavietėse pasirodo vasario – kovo mėn. Lizdus daugiausiai krauna eglėse ant šoninių šakų galo ar prie kamieno 1,5 – 15 m aukštyje. Lizdai susukami per 3 – 7 dienas iš smulkių medžių šakelių, sausų žolinių augalų stiebelių, lapelių, samanų, gūžtą iškloja žvėrių plaukais, paukščių plunksnomis. Balandžio antroje pusėje – liepos mėn. patelė padeda 4 – 7 blyškiai melsvus ar žalsvai melsvus su rudomis ir juodomis dėmelėmis kiaušinius. Antrosios dėtys būna gausesnės, iš 6 – 7 kiaušinių. Taip yra todėl, kad vasarai įpusėjus dauguma augalų subrandina sėklas – pagrindinį sniegenų lesalą. Peri patelė 13 – 14 parų. Jaunikliai lizdą palieka būdami apie 14 dienų amžiaus. Juos maitina abu porelės nariai. Per vasarą išveda dvi jauniklių vadas.

Minta įvairių augalų vegetatyvinėmis dalimis, sėklomis, sulesa nedaug vabzdžių, jų lervų.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu dažniausiai apsigyvena įvairaus dydžio mišriuose su egle miškuose, eglių –pušų medelynuose, rečiau – grynuose pušynuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 30000 - 50000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai miškingose vietovėse paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 700 – 800 porų.

Radimvietės

Peri beveik visuose didesniuose rajono mišriuose ir spygliuočių miškuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.