Juodagalvė devynbalsė

Juodagalvė devynbalsė
Nuotraukos laikinai nėra
Juodagalvė devynbalsė (Sylvia atricapilla)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žvirbliniai paukščiai Passeriformes
Šeima	Devynbalsiniai Sylviidae
Gentis	Devynbalsės Sylvia
Rūšis	Juodagalvė devynbalsė Sylvia atricapilla (Linnaeus, 1758)

JUODAGALVĖ DEVYNBALSĖ (Sylvia atricapilla) – devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda balandžio pabaigoje – gegužės pirmoje pusėje. Lizdą krauti pradeda patinas, o jį užbaigia patelė. Lizdai dažniausiai kraunami eglutėse, pušelėse, kadagiuose, įvairiuose krūmuose, nedideliuose lapuočių medeliuose, didelių eglių apatinėse šakose. Lizdai susukamai iš sausų žolių stiebelių, šaknelių, smulkių eglių šakelių, žalių samanų, kerpių, kartais lizdinę medžiagą sutvirtina voratinkliais. Gūžtą iškloja švelnesnėmis sausomis žolelėmis, šaknelėmis, žvėrių plaukais. Gegužės pradžioje – liepos mėn. patelė padeda 4 – 6 murzinai baltus su rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri abu porelės nariai 11 – 13 parų. Lizde jaunikliai išbūna 12 –13 dienų. Kai kurios poros per vasarą išveda dvi jauniklių vadas.

Minta drugeliais, jų vikšrais, musėmis, vabalais, jų lervomis, ilgakojais uodais, amarais, vorais, smulkiais moliuskais. Vasaros pabaigoje ir rudenį sulesa įvairių uogų ir sėklų.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena mišriuose lapuočių su eglėmis ar grynuose lapuočių miškuose, nedideliuose gojeliuose, soduose, parkuose. Mėgsta lapuočių su lazdynų, nedidelių eglaičių priemaiša medynus.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 300000 - 400000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, gausi, miškingose vietovėse tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 6000 - 7000 porų.

Radimvietės

Peri beveik visuose rajono miškuose, laukų, paupių miškeliuose, parkuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.